- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-679-172-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pavelas Frolovas (pirm.), Stasys Lemežis, Jurate Damanskiene
- Nuteistasis
- I. A., E. T., ir V
- Kategorijos
Teiseja R. Gudiene Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.;
2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.5.
NUTARTIS
2010 m. birželio 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, pagal nuteistuju I. A. ir E. T. bei nuteistojo E. T. gynejo V. Baltruno apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
I. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 294 str. 2 d. laisves atemimu 4 metams, bausme atliekant pataisos namuose.
E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. ir skirti jam laisves atemima 2 metams ir 6 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
Tuo paciu nuosprendžiu nuteisti ir V. K. bei R. P., taciau nuosprendis del ju neapskustas.
Aprašomoji dalis
nustate:
I. A. ir E. T. nuteisti už tai, kad nesilaikydami istatymu nustatytos tvarkos savavališkai vykde nerealizuota tariama teise panaudodami psichine ir fizine prievarta nukentejusiajam, t.y., I. A. 2009 m. pavasari, tiksliai nenustatytu laiku, su nukentejusiuoju E. J. susitare del automobilio „Toyota Land Cruiser“, v.n. (duomenys neskelbtini), pardavimo nukentejusiajam E. J. ir, 2009-04-04 kelyje Vilnius-Panevežys, prie degalines „Statoil“, esancios netoli Kurenu kaimo, Ukmerges raj., bei 2009 m. balandžio menesio viduryje Panevežyje iš E. J. paeme atitinkamai 500 ir 700 euru kaip avansa už parduodama automobili. 2009-05-01, apie 15.00 val., I. A. susitikes su E. J. prie prekybos centro „Pas Juozapa“, esancio Laisves pr. 125, Vilniuje, paeme iš nukentejusiojo 7800 euru neva už parduodama automobili, nors jau buvo nutares automobilio nukentejusiajam neparduoti, ir, tokiu budu suklaidinus E. J., susigražinti iš jo 9000 euru, 2009-01-10 pagal paskolos rašteli I. A. perduotus E. J.. Po to minetu automobiliu „Toyota Land Cruiser“, v.n. (duomenys neskelbtini), I. A. kartu su E. J. nuvažiavo prie sporto klubo „Vendetta“, esancio Žemynos g. 14, Vilniuje, kur pagal išankstini susitarima jo lauke V. K., R. P. ir E. T.. Atvažiavus prie sporto klubo ir, E. J. išlipus iš automobilio, I. A., V. K., R. P. ir E. T. veikdami kartu panaudojo prieš nukentejusiji psichologini ir fizini smurta – V. K. demonstruojant beisbolo lazda, o E. T. rankoj laikant ir akivaizdžiai demonstruojant daikta, panašu i šaunamaji ginkla pistoleta, I. A. prilaikant nukentejusiji ir pargriovus ji ant žemes, sudave E. J. tiksliai nenustatyta kieki, taciau ne mažiau dvieju smugiu kojomis i ivairias kuno vietas ir padare jam odos nubrozdinima kaireje alkuneje bei poodine kraujosruva su nubrozdinimu dešineje blauzdoje, kas vertintina nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po to su pinigais, paimtais iš E. J., bei minetu automobiliu „Toyota Land Cruiser“, v.n. (duomenys neskelbtini), iš ivykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais I. A., V. K., E. T. ir R. P. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 294 str. 2d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis I. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010-10-15 nuosprendi, pripažinti jo atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis tai, kad jis prisipažino del padarytos nusikalstamos veikos ir del to gailisi bei savo noru atlygino nukentejusiajam žala, ir sušvelninti jam paskirta laisves atemimo bausme.
Nurodo, jog apklaustas teisme jis neprisipažino padares jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – plešimo, panaudojant šaunamaji ginkla, nes tokios veikos realiai nepadare. Teisme jis prisipažino del savavaldžiavimo ir išsamiai paaiškino šios veikos padarymo aplinkybes. Nuteistojo I. A. manymu, teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis bei teisminio nagrinejimo metu surinktus irodymus, akivaizdžiai padare neobjektyvias išvadas del jo prisipažinimo bei nuoširdaus gailejimosi padarius ši nusikaltima vertinimo, nelaike tai jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe ir tai, nuteistojo manymu, turejo esmine itaka skiriant jam galutine bausme. Be to teismas skiriant jam bausme neivertino ir tos aplinkybes, kad jis nukentejusiajam A. J. žala atlygino, jo atsipraše, ir pastarasis jam atleido ir net sutiko su juo susitaikyti, jam jokiu pretenziju realiai neturi. Be to, I. A. nuomone, teismas neivertino aplinkybes, kad jo ankstesnis teistumas senai išnykes ir neturi tureti realiai jokios itakos skiriant bausme, taip pat to, kad jis turi šeima, augina du nepilnamecius vaikus, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, turi legalu pragyvenimo šaltini bei tvirtus socialinius ryšius. Neivertines šiu aplinkybiu ir ju reikšmes skiriant galutine bausme, teismas prieme per griežta nuosprendi.
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendi ir ji išteisinti. Nuteistasis teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu asmens atpažinimo pagal nuotrauka metu nukentejusysis E. J. atpažino ji kaip treciaji prie jo pribegusi vyriški. Taciau apibudindamas ši asmeni prieš atpažinima, E. J. nurode, kad šis asmuo buvo su kepure, iš po kurios kyšojo šviesus plaukai, asmuo buvo apželes keliu dienu šviesia barzda. E. T. atkreipia demesi, jog jis yra tamsaus gymio ir tamsiaplaukis. Taciau teismas šia aplinkybe ignoravo. Atpažindamas ji gyvai, nukentejusysis E. J. iš pradžiu pasake, kad tarp atpažistamu asmenu nera ji užpuolusio asmens. Tyrejai paklausus, „kuris iš cia esanciu asmenu yra panašiausias?“, nukentejusysis nurode i E. T., nors nurode, kad pastarasis tik 10 proc. panašus i treciaji asmeni. Taciau šie duomenys protokole užfiksuoti nebuvo. Be to, teisme nukentejusysis pareiške, kad E. T. nuotraukoje visai kitoks, nei gyvai. Pagal plauku ilgi ir spalva, žandus nukentejusysis mane, kad E. T. nera tas asmuo, kuris ivykio metu laike ginkla. Teismas taip pat neatkreipe demesio ir i liudytojo policijos pareiguno A. S. parodymus, kuris nurode, kad nukentejusysis pagal nuotrauka atpažino V. K. ir R. P., o E. T. nurode kaip panašu pagal bendrus veido bruožus. Atpažistant gyvai, pasak liudytojo, nukentejusysis nurode E. T. kaip panašiausia i nusikaltime dalyvaujanti asmeni, taciau nebuvo del to tikras.
Nuteistojo nuomone, byloje esantis slaptas garso irašas buvo padarytas pažeidžiant LR BPK 158 str. 1 d. reikalavimus, kadangi iraša dare pareigunai P. S. ir O. N. neslepe, kad yra policijos pareigunai ir R. P. ta žinojo. Apelianto teigimu, R. P. jo nepažinojo, ta jis parode ir teisme, nurode, kad tai ne tas pats asmuo, kuris buvo ivykio vietoje.
Taip pat, nuteistasis nurodo, kad teisme apklausus liudytoja, kuriam taikomas anonimiškumas ir kuris ikiteisminio tyrimo metu dave E. T. kaltinancius parodymus, jo buvo tris kartus paprašyta nurodyti, kuris iš kaltinamuju yra E. T., ir jis tris kartus nurode i V. K..
Šalies argumentai
E. T. teigimu, teismas pripažindamas ji kaltu, taip pat remesi tuo, kad jis savo telefonu bendravo su Latvijos pilieciais A. V. ir R. B., kurie patvirtino, kad kalbejo su E. T. del automobilio ir atpažino ji iš jiems pateiktos nuotraukos. Nuteistojo teigimu, tai grindžiama vien tik Interpolo Latvijos nacionalinio biuro raštu. Byloje nera nei telefono aparato, nei korteliu. Be to, nuteistojo manymu, nera duomenu, kad atpažinimas iš nuotraukos buvo atliktas pagal BPK nurodytas taisykles, todel tai negali buti irodymu.
Be to, E. T. teigimu, ji sulaikant iš jo buvo paimti du telefono aparatai ir tyrimo metu buvo nustatyta, kad ivykio diena jie veike Panevežio miesto ribose. Kitas kaltinamasis I. A. nurode, kad E. T. pažista, taciau ivykio diena jo nebuvo, buvo kitas asmuo, atvykes su V. K., kurio jis nepažinojo. V. K. parode, kad su juo buvo asmuo, vardu M., pravarde „S.“, E. T. nebuvo. Ta pati nurode ir R. P.. Taip pat, E. T. teigimu, teismas nepagristai atmete jo žmonos D. T. bei liudytoju T. R. ir E. K. parodymus, kadangi jie yra nuoseklus, esmines aplinkybes nesiskiria. Šie liudytojai patvirtino, kad 2009-05-01 po pietu E. T. buvo Panevežio mieste ir tvarke motinos kapa.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo E. T. gynejas V. Baltrunas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendi ir E. T. išteisinti. Teigia, jog E. T. nuteistas nepagristai, todel nuosprendis yra neteisetas, kadangi teismo išvadu nepatvirtina irodymai surinkti ikiteisminio tyrimo metu bei išnagrineti teisiamajame posedyje.
Žemesnės instancijos teismas
Gynejo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeide BPK 20 str. 1, 3, 4, 5 d. nuostatas, akivaizdžiai tendencingai vertino byloje surinktus irodymus, dalyje del E. T. dalyvavimo nuosprendyje nurodytomis aplinkybemis, turint omenyje kitu kaltinamuju – I. A., V. K., R. P., nukentejusiojo E. J. bei liudytoju policijos pareigunu A. S., O. N., P. S., islaptinto liudytojo Nr. 5 parodymus, bei byloje esancius kitus duomenis, o butent: pareigunu tarnybinius pranešimus, raštus del informacijos pateikimo, mobiliuju telefonu išklotines bei ikiteisminio tyrimo metu neatskleidžiant savo tapatybes darytu garso irašu protokolus, bei visiškai nesivadovavo liudytoju T. R., E. J., D. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais.
Skunde nurodoma, jog teismas nuosprendyje iškraipe ir savaip interpretavo E. T., bei jo sutuoktines, liudytojos D. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus apie mažamecio sunaus vežima pas gydytojus. Ju duotuose parodymuose nurodoma, kad tuo atveju, jeigu nebuvo išeigine diena, tai sunu turejo vežti pas gydytoja, t.y., nors jie kategoriškai netvirtino, jog ta diena sunu veže pas gydytoja, taciau teismas padare priešinga išvada. Taip pat, nesant tam jokio pagrindo, teismas nepagristai nesivadovavo liudytoju T. R., E. J. duotais parodymais. Teismas nuosprendyje nurodo, jog surinkta pakankamai irodymu, patvirtinanciu, kad E. T. buvo vienas iš asmenu, 2009-05-01 Vilniuje prie klubo „Vendeta“ užpuolusiu E. J., ir šiai aplinkybei pagristi teismas remiasi telefono abonento Nr. 8 (duomenys neskelbtini)išklotine, iš kurios teismo nuomone matyti, jog šio telefono numerio naudotojas yra E. T., kuris kaltinime nurodyto ivykio metu buvo Vilniuje, mobiliojo ryšio operatoriu celiu, aptarnaujanciu ivykio vieta, ribose. Nuosprendyje teigiama, jog E. T. parodymus, jog minetu telefono numeriu niekada jis nesinaudojo, iš dalies paneigia policijos pareiguno P. S. tarnybinis pranešimas, bei Lietuvos Kriminalines policijos raštas del informacijos, gautos iš Interpolo Latvijos biuro (t.1., b.l. 180). Taciau padarydamas tokia išvada, teismas nepagristai remesi policijos pareiguno P. S. 2009-09-18 tarnybiniu pranešimu bei Lietuvos Kriminalines policijos 2009-10-01 raštu Nr.KN/6363/69/LT/09 del informacijos, gautos iš Interpolo Latvijos biuro ir tuo pažeide BPK 20 str. 1, 4 d. reikalavimus, jog irodymais baudžiamajame procese gali buti tik teisetais budais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Šiuo konkreciu atveju, minetuose dokumentuose esanti operatyvine informacija, jog mobiliojo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), Vilniuje 2009-05-01 naudojosi E. T., nebuvo patvirtinta Baudžiamojo proceso kodekse numatyta tvarka, todel tokia informacija negali buti laikoma byloje irodymu. Pažymetina tai, jog liudytojas P. S. teisme patvirtino, jog tai yra tik operatyvine informacija, kurios teisme rašytiniais duomenimis pagristi negali. Teismas nuosprendyje taip pat remiasi kaltinamojo R. P., kurio atžvilgiu buvo sankcionuotas pokalbiu slaptas irašas, parodymais. Taciau R. P. teisme patvirtino, kad E. T. nepažista ir žino ji tik iš policijos pareigunu, o 2009-05-01 atsiimant skola, E. T. nebuvo. R. P. taip pat patvirtino, jog tuomet, kai su juo areštineje bei tardymo Izoliatoriuje bendravo pareigunai, jam nebuvo užduotas klausimas, ar pažista asmeni, vardu – E., pavarde-T.. Ta aplinkybe teisme patvirtino ir liudytojais apklausti pareigunai, nurode, jog darant su R. P. pokalbio slapta iraša, pokalbio pradžioje pastarajam nebuvo užduotas klausimas, ar pažista E. T.. Dar didesne nuostaba kelia islaptinto liudytojo Nr.5, kuriam taikomas anonimiškumas, teisme duoti parodymai, kuriais grindžiama E. T. kalte. Teisme šio liudytojo paklausus, ar jis gali parodyti saleje esanti asmeni, kaip E. T., su kuriuo pastarajam neva teko bendrauti, - šis liudytojas parode i teisiamaji V. K., o ne i E. T.. Be to, šis liudytojas žodis žodin, tiksliai pakartojo ikiteisminio tyrimo metu 2009-09-24 duotus parodymus, kas praktiškai yra neimanoma.
Gynejo nuomone, tokios teismo išvados tik patvirtina fakta, jog teismas vertindamas vienas aplinkybes, vienu liudytoju parodymais remiasi, kaip E. T. kaltinanciais, o vertindamas kitas aplinkybes tu paciu asmenu parodymais nesivadovauja ir tokiu savo išvadu teismas neargumentuoja, o tai tik patvirtina fakta, jog teismo padarytos išvados yra prieštaringos ir nepagristos byloje objektyviai surinktu ir ivertintu irodymu pagrindu. Skunde teigiama, jog visi kaltinamieji, bei liudytojai T. R., E. J., D. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, jog 2009-05-01 d. kaltinime nurodytomis aplinkybemis E. T. nebuvo. Nuketejusysis E. J. teisme patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu E. T. neatpažino, be to, kategoriškai teisme patvirtino, jog 2009-05-01 ivykio metu buvo ne E. T., o kitas asmuo
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis I. A. ir jo gynejas praše jo skunda patenkinti, nuteistasis E. T. ir jo gynejas praše ju skundus patenkinti, prokuroras praše visus skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. A. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo E. T. ir jo gynejo apeliaciniai skundai atmestini.
Del nuteistojo I. A. apeliacinio skundo
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme nuteistajam I. A., nepažeide Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslu bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu.
Už I. A. padaryta nusikalstama veika skirdamas bausme apylinkes teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni – I. A. padare apysunki nusikaltima. I. A. atsakomybe sunkinancia aplinkybe teismas pagristai pripažino tai, kad nusikaltima jis padare veikdamas bendrininku grupeje. Atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu teismas nenustate.
Teismas gali pripažinti kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p., t.y. kai kaltininkas prisipažista padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi. Lietuvos Aukšciausiasis teismas savo praktikoje yra nurodes, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame istatyme numatyta veika ir nuoširdus gailejimasis pripažistamas kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe tada, kai asmuo savo noru prisipažista padares nusikalstama veika, o ne verciamas objektyviu aplinkybiu, ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailejimasis del nusikalstamos veikos kaip atsakomybe lengvinanti aplinkybe reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena del padarytu veiksmu ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymetina, kad jis nera nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus del kaltes pripažinimo – jis turi buti objektyviai ivertinamas pagal bylos aplinkybiu visuma (pagal pranešimo apie padaryta nusikalstama veika aplinkybes, duotus parodymus, teisesaugos institucijoms suteikta pagalba ir pan.) (baudžiamoji byla Nr. 2K-539/2006). Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltes del nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tai padare tik nagrinejant byla teisme, kai jau buvo aišku, kad byloje yra pakankamai jo kalte pagrindžianciu irodymu. Taip pat nera jokio pagrindo teigti, kad I. A. neigiamai vertina savo poelgi ir del to nuoširdžiai gailisi. Pažymetina, jog nuoširdus gailejimasis del padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybe lengvinanti aplinkybe tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Asmuo tokiu atveju nuoširdžiai gailisi del padarytos veikos iki bylos išnagrinejimo teisme. Kaip mineta I. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltes nepripažino, del savo poelgio nesigailejo. Atsižvelgiant i tai, nera pagrindo pripažinti jo atsakomybe lengvinancia aplinkybes, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p.
Bylos duomenimis, nukentejusiajam E. J. turtine žala nebuvo padaryta, civilinio ieškinio jis nereiške, turtiniu pretenziju I. A. neturejo. I. A. teiginio, jog jis atlygino E. J. padaryta žala, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Tai, kad nukentejusysis I. A. atleido, nepaneigia jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobudžio bei laipsnio.
Skirdamas laisves atemimo bausme nuteistajam I. A. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas atsižvelge i tai, jog jis nors ir dirba, turi šeima, taciau kaltinamas padares apysunki tycini nusikaltima, jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo pagrindinis, jis buvo nusikaltimo iniciatorius, nusikaltimas padarytas igyvendinant jo interesus. I. A. praeityje teistas ir, nors teistumas išnykes, ši aplinkybe ji neigiamai charakterizuoja. Šios aplinkybes rodo, kad nuteistasis yra linkes nusikalsti, todel pirmosios instancijos teismo paskirta bausme yra teisinga. Atsižvelgdamas i I. A. atsakomybe sunkinancia aplinkybe, atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nebuvima bei ivertindamas aukšciau nurodytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagristai skyre I. A. bausme, kuri yra didesne už baudžiamojo istatymo sankcijoje numatyta šios bausmes rušies vidurki.
Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, kolegijos nuomone, apylinkes teismo I. A. paskirta bausme nera per griežta. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdestyti argumentai nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirta bausme
Del nuteistojo E. T. ir jo gynejo apeliaciniu skundu
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais irodymais, prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, teisingai kvalifikavo E. T. padaryta veika pagal LR 294 str. 2 d. bei paskyre jam tinkama bausme.
Nors E. T. nepripažista savo kaltes, del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jo kalte irodyta bylos medžiaga.
Teismas pagristai kritiškai vertino liudytoju D. T., T. R. ir E. J. parodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nei E. T., nei D. T. neminejo, kad 2009-05-01 kartu buvo kapinese, teige, jog veže vaika i poliklinika. Taciau paaiškejus, kad ta diena poliklinika nedirbo, D. T. ir E. T. pakeite parodymus, nurodydami, kad gal veže vaika i poliklinika, jeigu tai buvo darbo diena, o po pietu važiavo i kapines, kur sutiko T. R. ir E. J.. Šie liudytojai parode, kad 2009-05-01 apie 14 val. kapinese buvo sutike D. T. ir E. T.. Taciau šie liudytojai nurode skirtingas aplinkybes. T. R. teige, kad jis ir E. J. iš kapiniu išvažiavo anksciau nei E. T. su šeima, tuo tarpu E. J. parode, kad jie visi iš kapiniu išejo kartu. Taigi, atsižvelgiant i šiu liudytoju parodymu neatitikimus, taip pat i tai, kad D. T. yra E. T. žmona, E. J. D. T. artima drauge, o T. R. yra mirusio E. T. draugo tevas, taigi šie liudytojai yra artimai susije su E. T., todel yra suinteresuoti duoti jam palankius parodymus, apylinkes teismas pagristai jais nesivadovavo. Be to, kad E. T. nusikaltimo padarymo metu buvo Vilniuje patvirtina ir byloje esantis 2009-08-04 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad E. T. priklausantis tel. Nr. (duomenys neskelbtini) abonentas iki 12:34 val. veike Panevežio mieste, po to judejo link Vilniaus ir nuo 14:02 jau veike Vilniaus miesto teritorijoje (t.1, b.l. 191).
E. T. kalte, padarius jam inkriminuojama nusikalstama veika, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pareigunu daryti sankcionuoti slapti pokalbiu su R. P. garso irašai. Irašus dare pareigunai P. S., O. N. ir A. S. parode, kad visu pokalbiu su R. P. apie 2009-05-01 ivykio aplinkybes metu pastarasis patvirtino, kad E. T. dalyvavo darant nusikaltima. Ir nors R. P. nagrinejimo teisme metu teige, kad E. T. nepažista ir jis nusikaltimo daryme nedalyvavo, taciau, kaip matyti iš liudytoju P. S., O. N. ir A. S. parodymu, pokalbiu su R. P. metu minint nusikaltime dalyvavusius asmenis, tame tarpe ir E. T., R. P. ne karto nenurode, kad tokios asmens nepažista, nepaneige jo dalyvavimo nusikaltime. Pokalbiu su R. P. garso irašai buvo sankcionuoti ikiteisminio tyrimo teisejo nutartimis, todel apylinkes teismas pagristai pripažino juos irodymais byloje. R. P. parodymai teisme pagristai buvo vertinami kritiškai, kaip bandymas padeti išvengti E. T. baudžiamosios atsakomybes.
Nuteistasis E. T. apeliaciniame skunde teigia, jog byloje esantis slaptas garso irašas buvo padarytas pažeidžiant LR BPK 158 str. 1 d. reikalavimus, kadangi iraša dare pareigunai P. S. ir O. N. neslepe, kad yra policijos pareigunai ir R. P. ta žinojo. Kolegija pažymi, jog savo tapatybes neatskleidimas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus reiškia ir tai, kad asmuo neatskleidžia savo veiklos, kuri sankcionuota teismo (konkreciu atveju, kad daromas slaptas garso ir vaizdo irašas), todel asmens, kurio atžvilgiu atliekamas veiksmas, žinojimas, kad bendrauja su pareigunai, nedaro itakos šio veiksmo teisetumui.
Nors nukentejusysis E. J. ikiteisminio tyrimo metu atpažindamas E. T. iš nuotraukos ir gyvai nebuvo tikras, ar tai tas pats asmuo, o teisme E. T. neatpažino, teismo nuomone, ši aplinkybe nepaneigia jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Apylinkes teisme apklaustas liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, nurode, jog E. T. 2009 m. vasara asmeninio pokalbio metu jam pasake, kad balandžio-gegužes men. kažkuris iš jo draugu surado klienta, kuriam žadejo parduoti automobili, taciau paemes iš jo pinigus automobilio neperdave, o kartu su E. T. bei jo draugais, su kuriais kartu sportuoja, klienta sumuše. Be to, E. T. liudytojui minejo, jog viso incidento metu stengesi kuo mažiau rodytis nukentejusiajam, kad šis jo neatpažintu. Šie liudytojo parodymai tik patvirtina aplinkybe, kad nukentejusysis E. J. atpažindamas E. T. nebuvo tikras ir negalejo jo tiksliai atpažinti, kadangi E. T. stengesi, kad nebutu nukentejusiojo atpažintas. Apklausiant ši liudytoja teisme jis buvo paprašytas parodyti, kuris iš kaltinamuju yra E. T.. Pirma karta liudytojas nurode i kita kaltinamaji – V. K.. Taciau liudytojas prieš tai pasake, kad jam labai prastai matosi posedžiu sale. Todel tiketina, kad liudytojas galejo suklysti, kadangi antra karta paprašytas parodyti, kuris yra E. T., liudytojas pasake, kad vaizdas geriau matosi ir nurode i E. T. (t.6, b.l. 14-15). Teismas neturi pagrindo netiketi liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, kadangi jie gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso istatymo nuostatu.
Apylinkes teismas nuosprendyje taip pat remesi ikiteisminio tyrimo pareiguno P. S. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog E. T. naudojasi mobiliojo ryšio abonentu, kurio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini) ir šiuo telefono numeriu nuo 2009-03-28 iki 2009-04-16 buvo bendrauta su Latvijos abonentais (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 177). Lietuvos Kriminalines policijos rašte nurodyta, kad iš Interpolo Latvijos nacionalinio biuro buvo gautas pranešimas, jog laikotarpiu nuo 2009-03-28 iki 2009-04-16 tel. abonentu nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi A. V., kuris patvirtino, jog bendravo su E. T. del automobilio pirkimo. Minetu laikotarpiu abonentu nr. 371 292 77237 naudojosi R. B., kuris taip pat patvirtino, kad bendravo su E. T. del automobilio pirkimo. Abu mineti asmenys atpažino E. T. iš jiems parodytos nuotraukos, taciau neatsimine, kokiu telefono numeriu bendraudamas su jais naudojosi E. T.. Iš byloje esanciu mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ pateiktu abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbiu išklotiniu matyti, kad šis abonentas laikotarpyje nuo 2009-03-28 iki 2009-04-16 bendravo su abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (mineti Latvijos abonentai), o 2009-05-01 diena nuo 14.16 val. iki 15.28 bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (I. A. telefono numeris) (t. 1 b.l. 173-176).
Kolegija pažymi, jog nera duomenu, kad informacija apie Latvijoje vykdyta E. T. atpažinima iš nuotraukos gauta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso istatymo nuostatu ir pripažistant minetus rašytinius dokumentus irodymais byloje nebutu pažeistas irodymu leistinumo principas. Taciau, šie duomenys nepaneigia aukšciau nurodytu irodymu, pagrindžianciu E. T. kalte del nusikalstamos veikos padarymo, visumos.
Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, kolegija daro išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais irodymais pilnai irodytas E. T. dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme.
Apylinkes teismo nuosprendis teisetas ir pagristas, apeliantu skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti apylinkes teismo nuosprendi.
Rezoliucinė dalis
nutare:
atmesti nuteistuju I. A. ir E. T. bei E. T. gynejo apeliacinius skundus.