Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

mažamečių nukentėjusiųjų E. G. ir O. G. įgaliotajai atstovei advokatei S.K. ir atstovui pagal įstatymą – P. Š.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nedirbantis, iš dalies darbingas, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. G. 2021 m. birželio 13 d., apie 01 val. 55 min., ties namu, pažymėtu Nr. 29, esančiu (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6820“ Nr. ARHM-0349 (patikros sertifikato Nr.1466473), jam buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

2. Be to, jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei V. M., o būtent: 2023 m. kovo 21 d., apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia suėmė ranka nukentėjusiajai V. M. už kaklo ir ją smaugė, po to uždėjęs ranką ant žando pastūmė, ko pasėkoje ji atsitrenkė galva į durų staktą, bei sudavė vieną kartą kumščiu į galvos sritį, taip sukėlė nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą.

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino visiškai ir dėl pirmosios veikos nurodė, jog įvykio aplinkybių nebeprisimena, tik tiek, jog buvo su draugais, o jie pradėjo lįsti prie V.. Jie sugalvojo pasiimti narkotikų, o jis pasakė, kad nenori nieko namie ir juos nuveš. Atsakydamas į teismo klausimus nurodė, jog vairavo neblaivus. Datos tiksliai neprisimena, bet sutinka su kaltinime nurodyta data. Jis pirko tą automobilį, bet užregistravo V. vardu. Šiuo metu automobilio neturi, nes jis yra konfiskuotas. Tuo metu turėjo teisę vairuoti. Šiuo metu nebeturi vairuotojo pažymėjimo. Jam buvo uždrausta vairuoti 2 metus, terminas yra pasibaigęs. Policijos pareigūnai jį sustabdė (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, o sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Prisimena, kad alkotesteriu jo neblaivumą tikrino du kartus. Sutinka su alkotesterio parodymais ir nustatytu neblaivumu. Jis važiavo su draugais ir V.. Tą dieną jis gėrė alų. Neprisimena kiek išgėrė. Šią veiką pripažino iš karto. Ta byla baigėsi laidavimu, už jį laidavo mama. Per laidavimo laikotarpį padarė naują nusikalstamą veiką. V. M. atžvilgiu smurtavo jų namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji pradėjo rėkti ant jo ir jo tėvų, o jis atgal, taip ir susipyko. Jie buvo sugyventiniai. Butas, kuriame įvyko konfliktas, priklauso jo tėvui. Iki konflikto kartu gyveno 4 metus. Kartu turi dvi dukras, O. yra 2 metai, o E. bus metukai. Smurtas įvyko 2023 m. kovo 21 dieną. Viskas prasidėjo nuo žodinio konflikto. Jis buvo išgėręs vieną butelį alaus. Policiją iškvietė V.. Alkotesteriu neblaivumas jam nebuvo nustatytas. Neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams. Jis V. paėmė už rankos, paskui už galvos. Ji jį taip pat puolė. Jis nukentėjusiosios nesmaugė, o tik laikė suspaudęs. Nežino, ar šis veiksmas galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Kiek prisimena, nebuvo taip, kad V. atsitrenktų į durų staktą. Kumščiu į galvos sritį sutrenkė nestipriai. Pripažįsta, kad savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą, bet jis nenorėjo to padaryti. Jie ne kartą buvo susipykę ir susimušę. Jis nėra kreipęsis į policiją su pareiškimu. Tai buvo vienintelis kartas, kai buvo iškviesta policija. Po šio įvykio su nukentėjusiąja 3 mėnesius negalėjo bendrauti, o dabar bendrauja tik dėl vaikų. Dėl vaikų kyla nesutarimų. Jie kartu nebegyvena. Kai įvyko konfliktas, vaikai buvo namie ir gulėjo lovelėse. Vyresnioji O. sureagavo ir pradėjo verkti. Dėl konflikto vaikai išsigando ir taip pat nukentėjo. Jie susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kad pinigai bus skirti vaikams. Savo elgesį vertina blogai, veiksmus įtakojo alkoholis. Nustojęs gerti susirado darbą, dabar yra apmokymuose. Jam nustatytas 40 procentų darbingumas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), bet planuoja išsikraustyti. Turi įsiskolinimų antstoliams, 15 000 eurų. Būdami su V. turėjo planą pirkti sodo namelį ir automobilį. Antstoliai iš jo nuskaičiuoja po 50 eurų skolos. Dėl savo poelgio labai gailisi. Prašo patvirtinti teismui pateiktą susitarimą dėl žalos atlyginimo.

4. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. M. prašė teismo patvirtinti 2023 m. rugpjūčio 9 d. susitarimą su kaltinamuoju dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

5. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorui, gynėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

„Dėl transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo“

26. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Motyvuojamoji dalis

27. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo E. G. padarytoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus dėl abiejų veikų savo kaltę pripažino visiškai, tai yra jog 2021 m. birželio 13 d., apie 01 val. 55 min., ties namu, pažymėtu Nr. 29, esančiu (duomenys neskelbtini) gatvėje, Šiaulių mieste, vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas. Taip pat jog 2023 m. kovo 21 d., apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia suėmė ranka nukentėjusiajai V. M. už kaklo ir ją smaugė, po to uždėjęs ranką ant žando pastūmė, ko pasėkoje ji atsitrenkė galva į durų staktą, bei sudavė vieną kartą kumščiu į galvos sritį, taip sukėlė nukentėjusiajai sugyventinei V. M. fizinį skausmą. Kaltinamojo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: liudytojų, nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietų, kitų objektų apžiūros protokolai, vaizdo įrašai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti. E. G. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, kadangi smurtiniai veiksmai atlikti kaltinamojo sugyventinės atžvilgiu.

28. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

29. Kaltinamasis E. G. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 140 str. 2 d. ir 281¹ str. 1 d.), nusikalstamos veikos baigtos. Iš byloje esančio Nuteistųjų registro išrašo matyti, kad E. G. anksčiau neteistas (2 tomas, b. l. 148–149). 2021 m. liepos 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi patvirtintas 2021 m. birželio 18 d. prokuroro nutarimas atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant R. G., nustatant dviejų metų laidavimo terminą, ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19165-21 nutrauktas. E. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: automobilio „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 14 d. (2 tomas, b. l. 162–167). Iš byloje pateikto Nuteistųjų registro išrašo matyti, kad E. G. nuo 2021 m. liepos 19 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (2 tomas, b. l. 149). 2023 m. kovo 28 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus rašte nurodyta, jog E. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, vykdymo termino pabaiga – 2023 m. birželio 14 d. 2021 m. rugpjūčio 3 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos turto perdavimo – priėmimo aktas Nr. (28.8-08-4)-330-13335 patvirtina, jog E. G. skirta baudžiamoji poveikio priemonė – turto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, įvykdyta (3 tomas, b. l. 43–44). Vadovaujantis BK 40 straipsnio 8 dalimi, 2023 m. balandžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19165-21 atnaujintas ir 2023 m. balandžio 7 d. prokuroro nutarimu sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-10855-23, tyrimui suteikiant Nr. 01-1-19165-21 (2 tomas, b. l. 1–3, 13–15). Administracinių nusižengimų registro duomenimis kaltinamasis administracine tvarka baustas tris kartus, paskirtų baudų nesumokėjęs (2 tomas, b. l. 169–173). Byloje pateiktais duomenimis, kaltinamasis nedirba, yra iš dalies darbingas; Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 tomas, b. l. 174–177). Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų veikų pripažintina ta, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. Taip pat atsakomybe lengvinančia aplinkybe dėl fizinio skausmo sukėlimo pripažintina tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl fizinio skausmo sukėlimo pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

30. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, akcentuojant tai, jog kaltinamasis E. G. nusikalto būdamas neteistu, yra nedirbantis, iš dalies darbingas, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, jo pajamas sudaro neįgalumo pašalpa, turi du mažamečius vaikus, su nukentėjusiąja savanoriškai susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo, spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas arešto bausmes, jų dydį už kiekvieną nusikalstamą veiką nustačius artimą šios bausmės vidurkiui. Teismo nuomone, toks bausmės dydis, įvertinus visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes – tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek jas padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, proporcingumo principo taikymo kontekste bus optimalus bausmės tikslams pasiekti.

31. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant ir E. G. skirtina subendrinta arešto bausmė. Pridėtinos bausmės dalis parinktina įvertinus kaltininko asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį.

32. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam prisipažinus kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

33. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo arba arešto bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

34. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam suteiktinas teismo pasitikėjimas atidedant jam skirtinos arešto bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir pareigas. Teismo vertinimu, siekis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų ateityje, bei nubausti už padarytą nusikaltimą ir tokiu būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šįkart pasiektinas neizoliavus jo nuo visuomenės, o atidėtos arešto bausmės vykdymą kontroliuojant paskyrus intensyvią priežiūrą ir pareigas, padėsiančias keisti kaltinamojo elgesį.

35. Pažymėtina, jog kaltinamasis intensyvios priežiūros metu privalės laikytis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 27 straipsnyje numatytų draudimų: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

36. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 681, 682, 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

37. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad eismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas šio draudimo terminą teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu.

38. Kaltinamasis vairavo neblaivus, padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jo neteisėti veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių ir savo sveikatai ar net gyvybei, todėl kaltinamajam E. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas, dvejiems metams, jos terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 14 d. 2023 m. kovo 28 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus rašte nurodyta, jog E. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, vykdymo termino pabaiga – 2023 m. birželio 14 d. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog kaltinamasis minėtą baudžiamojo poveikio priemonę yra įvykdęs.

39. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis); kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu yra nustatytos atitinkamos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos.

40. Transporto priemonė – „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas, todėl nagrinėjamu atveju privalo būti svarstomas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, paskyrimo kaltinamajam klausimas. Minėta, jog 2021 m. liepos 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi patvirtintas 2021 m. birželio 18 d. prokuroro nutarimas atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant R. G., nustatant dviejų metų laidavimo terminą, ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19165-21 nutrauktas. E. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: automobilio „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 14 d. (2 tomas, b. l. 162–167). 2021 m. rugpjūčio 3 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos turto perdavimo – priėmimo aktas Nr. (28.8-08-4)-330-13335 patvirtina, jog E. G. skirta baudžiamoji poveikio priemonė – turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, įvykdyta (3 tomas, b. l. 43–44). Vadovaujantis BK 40 straipsnio 8 dalimi, 2023 m. balandžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nutrauktą ikiteisminį tyrimą E. G. atžvilgiu atnaujinus, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti, todėl šioje byloje sprendžiama dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo metu automobilis „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas kaltinamojo sugyventinės V. M. vardu, tačiau šio turto bendrasavininkiai buvo abu sugyventiniai – V. M. ir kaltinamasis E. G.. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas, konstatuojant, jog ji jau yra įvykdyta.

41. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti.

42. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius teismui pateikė 2023 m. rugpjūčio 31 d. pažymą Nr. APD-2023-13115, kuria prašoma priteisti valstybei išlaidas už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems mažamečiams O. G. ir E. G., kurias sudaro 273,33 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas yra pagrįstas dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusiosios buvo priverstos siekti savo teisių gynybos teisme, todėl atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, kaltinamojo amžių, turtinę padėtį, patirtos išlaidos iš kaltinamojo priteistinos.

43. BPK 107 straipsnyje numatyta, jog įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

44. Kaltinamasis E. G. ir nukentėjusioji V. M. teismui pateikė 2023 m. rugpjūčio 9 d. susitarimą baudžiamojoje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo kaltinamasis E. G. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai padarytą 800 Eur neturtinę žalą, ją mokant kas mėnesį po 66,66 Eur nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Minėtas susitarimas tvirtintinas.

45. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, asmens dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

46. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: – 2 skaitmeninės laikmenos, pridėtos prie baudžiamosios bylos medžiagos (1 ir 2 tomo galinio viršelio), paliktinos saugoti su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir skirti E. G. galutinę subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir E. G. skirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6 ir 10 punktais, E. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiko kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad E. G. privalo būti faktinėje savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., ir paskiriant pareigas – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, E. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuoti nuo 2021 m. birželio 14 d., nustatant, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė yra įvykdyta 2023 m. birželio 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, E. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, nustatant, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė yra įvykdyta.

Iš E. G. valstybei priteisti 273,33 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Patvirtinti kaltinamojo E. G. ir nukentėjusiosios V. M. 2023 m. rugpjūčio 9 d. susitarimą baudžiamojoje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo kaltinamasis E. G. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai V. M. padarytą 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinę žalą, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. kas mėnesį nukentėjusiajai mokant po 66,66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 66 ct).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, asmens dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: – 2 skaitmenines laikmenas, pridėtas prie baudžiamosios bylos medžiagos (1 ir 2 tomo galinio viršelio), palikti saugoti su bylos medžiaga.

Išaiškinti E. G., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 27 straipsniu, intensyvios priežiūros metu jis privalo laikytis draudimų: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.