Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Ukmergės) prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 11 kartų, paskutinius kartus:

1) 2011 m. kovo 30 d. Vilniaus apyg. teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį – 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2012 m. vasario 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi subendrintos bausmės paskirtos 2010 m. rugsėjo 23 d. ir 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžiais ir paskirta galutinė bausmė 11 metų ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

2) 2014 m. vasario 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dslį areštu 35 paroms. Vadovaujantis 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, prie Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 10 mėnesių ir 20 dienų; bausmę atlikti baigė 2022 m. sausio 7 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju G. L. parodė, kad pareikšto įtarimo esmę supranta ir pilnai pripažįsta kaltę dėl R. V. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau tik iš dalies sutinka su įtarime nurodytomis sužalojimo padarymo aplinkybėmis. Jokiais psichikos sveikatos sutrikimais jis neserga ir niekada nesirgo, dėl psichikos sveikatos ligų ar sutrikimų niekada nebuvo gydytas. Į priklausomybių ligų įskaitas nėra ir nebuvo įrašytas, tačiau pats jaučia, kad alkoholio vartoja kiek per daug, todėl savarankiškai kreipėsi pas šeimos gydytoją, jog būtų nukreiptas gydymui dėl priklausomybės alkoholiui. Dėl tos pačios priežasties kreipėsi ir į psichiatrą bei psichologą. Su R. V. jis pažįstamas jau apie ketverius metus. Nuo pat pažinties jis nuolat gyvendavo Švedijoje, o ji - Vokietijoje. Bendrai laiką jie leisdavo tik per atostogas, tai yra vos porą savaičių per metus. Jokio bendro ūkio jie nevedė ir neveda. Tiesiog kartu bendravo ir bendrauja. Dėl to, kad 2024 m. gruodžio 25 d. jis R. V. sužalojo, jos atsiprašė, pilnai jai atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą ir ji jam jokių pretenzijų nereiškia ir nereikš ateityje. R. V. 2025 m. kovo 22 d. jis sumokėjo 7 000 Eur grynaisiais. Jie su R. V. susitaikė, ji jam atleido. Jis pripažįsta, kad 2024 m. gruodžio 25 d. apie 18 val. būdamas tėvų namuose Širvintose, suduodamas smūgius sužalojo R. V., bet tikrai jai nesudavė tiek smūgių, kiek nurodyta įtarime. Jis pripažįsta, kad R. V. du kartus į galvą sudavė ranka ir kartą į galvą spyrė koja, po ko nukentėjusioji kambaryje nukrito ant grindų. Gulinčios R. V. nemušė, kaip nurodyta įtarime. Nepamena, kad suduodamas smūgį ranka, R. V. būtų tempęs už plaukų. Dar patikslina, kad nukentėjusiajai smūgius sudavė dėl to, kad konflikto metu ji pirmoji jam buvo sudavusi ranka į nosį. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad jis norėjo išeiti iš namų, o R. V. nenorėjo jo išleisti. Jei ji būtų leidusi jam išeiti, tai jis būtų išėjęs ir jokio konflikto nebūtų įvykę. Dėl to, kad sužalojo nuknetėjusiają jis nuoširdžiai gailisi. Tiek jis, tiek R. V. įvykio metu buvo neblaivūs. Jis yra supažindintas su byloje esančiu Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu ir jam yra įteikti visi duomenys, reikalingi žalai atlyginti. Žalą jis atlygins ir kreipsis į teritorinę ligonių kasą dėl mokėjimo dalimis (1 el. b. t., el. b. l. 173–176).

Be kaltinamojo G. L. prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais.

Nukentėjusioji R. V. parodė, kad G. L. pažįsta apie trejus metus. Nėra buvę taip, kad jie ilgesnį laiką kartu gyventų. Jis dirba Švedijoje, ji Vokietijoje, tai abu susitinka tik per atostogas ir tuomet kartu leidžia laiką. Tokie jų susitikimai būdavo porą kartų per metus. Būnant Lietuvoje gyvendavo jie Marijampolėje, kur G. L. nuomojasi butą. Būnant užsienyje ryšį abu palaikydavo pastoviai, bendraudavo telefonu. 2024 m. gruodžio 25 d. ji kartu su G. L. buvo atvažiavę pas jo tėvus į Širvintas. Kartu atšventė Kūčias, šventė pirmą Kalėdų dieną. Per Kūčias jokių konfliktų nebuvo, o per Kalėdas G. L. buvo stipriai girtas, norėjo kartu važiuoti, dėl ko su visais pradėjo konfliktuoti. Kad jis niekur neišvažiuotų, ji buvo paslėpusi automobilio raktelius. Jis pradėjo jų reikalauti. Vėliau pamena tik tai, kad ji už plaukų buvo ištempta į kambarį, kur G. L. jai labai stipriai koja spyrė į dešinę veido pusę ir ji krito ant grindų. Kas vyko toliau nepamena. Tik ligoninėje G. L. mama jai pasakojo, kad G. L. ją gulinčią stipriai spardė. Gydoma ji buvo Žalgirio klinikose ir jai yra nustatyti dešinės akiduobės bei dešinio žandikaulio lūžiai. Mano, kad šie sužalojimai jai padaryti to smūgio koja metu. Nepamena, kad po smūgio ji būtų ant ko kritusi. Įvykio metu ji buvo blaiva, tik šiek tiek buvo išgėrusi nestipraus alkoholio. Iš klinikų ji išleista 2025 m. sausio 6 d. (1 el. b. t., el. b. l. 34-37)

Liudytoja H. L. parodė, kad su savo vyru J. L. ji gyvena nuosavoje namo dalyje (duomenys neskelbtini). G. L. yra jų sūnus. Ji žino, kad jis yra įtariamasis byloje dėl asmens sužalojimo ir jai yra išaiškinta, kad ji, kaip įtariamojo motina, gali atsisakyti duoti parodymus prieš savo sūnų ar neatsakinėti į kai kuriuos klausimus. Duoti parodymus ji sutinka. Sūnus maždaug prieš trejus metus buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos ir apsigyveno Marijampolėje. Ten jis susipažino su R. V.. Kiek žino, Marijampolėje jie nuomojasi butą, bet kartu jie būna ir gyvena labai retai. G. L. dirbti važinėja į Švediją, o R. V. į Vokietiją. Kartu jie būna tik per atostogas ir taip kelis kartus per metus. Pas juos į Širvintas G. L. retkarčiais atvažiuoja, bet dažniausiai vienas. 2024 m. gruodžio 25 d. G. L. pas juos atvažiavo su R. V.. Atvažiavo jie automobiliu. Kūčias jie sutiko visi kartu, tą vakarą namuose jokių konfliktų nebuvo. Pirmą Kalėdų dieną jie taip pat šventė jų namuose. Apie 18 val. G. L. buvo stipriai neblaivus ir norėjo kažkur važiuoti. R. V. jam važiuoti neleido ir paslėpė automobilio raktelius. R. V. būnant virtuvėje G. L. reikalavo raktus atiduoti. Jis buvo labai piktas, ant R. V. šaukė. Pradžioje jis ją tik stumdė rankomis, bet po to viena ranka jai sugriebė už plaukų, o kita ranka sudavė smūgį R. V. į veidą. R. V. nuo G. L. pabėgo į greta esantį kambarį, kuriame yra židinys. Ten ji matė tik tai, kai R. V. jau gulėjo ant grindų greta židinio, o G. L. ją daužė. Jis jai koja spyrė mažiausiai tris smūgius ir mažiausiai penkis smūgius sudavė rankomis. Visi smūgiai buvo į galvą, bet gal kliuvo ir kur kitur. Ji labai išsigando ir G. L. šaukė baigti, sakė, kad iškvies policiją. G. L. nuo R. V. ji atitraukinėjo į šalį, bet jis ją nuo savęs atstūmė. Kas vyko toliau ji nematė, nes pradėjo skambinti policijai. Jos vyras viso šio įvykio nematė, nes jis kitame kambaryje gulėjo. Iš jų namų R. V. buvo išvežta į ligoninę Vilniuje, o G. L. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jai asmeniškai sūnus savo veiksmais jokio fizinio skausmo nesukėlė.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad R. V. padaryta muštinė žaizda kairės akies vokų išorinio kampo srityje, poodinės kraujosruvos veide, dešinės pusės viršutinio žandikaulio, skruostikaulio, dešinės akiduobės išorinės, vidinės ir apatinės sienelių, dešinio žandinio ančio sienelių, nosikaulių lūžiai, nedidelis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų visuma (išdėstymas skirtingose veido pusėse) griuvimui nebūdinga. Sužalojimai dėl nustatytų kaulų lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 el. b. t., el. b. l. 77-78)

2024 m. gruodžio 25 d. 18.33 val. G. L. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 nustatytas 2.04 promilių neblaivumas. (1 el. b. t., el. b. l. 14)

2025 m. kovo 21 d. R. V. prašyme nurodyta, kad ji nori susitaikyti su G. L.. (1 el. b. t., el. b. l. 68)

2025 m. gegužės 29 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta: 2025 m. vasario 11 d. nukentėjusiajai buvo išsiųstas pranešimas dėl teisės ikiteisminiame tyrime teikti civilinį ieškinį. 2025 m. gegužės 28 d. nukentėjusioji telefonu informavo, kad įtariamasis G. L. jai padarytą žalą pilnai atlygino, todėl ji civilinio ieškinio neteiks. Pokalbio metu nukentėjusioji pareiškė, kad ji G. L. jokių pretenzijų neturi ir nepageidauja, kad dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo būtų atliekamas papildomas medicininis tyrimas (1 el. b. t., el. b. l. 69-70).

2024 m. gruodžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota: įvykio vieta yra nuosavas namas, esantis Širvintose, Vilniaus g., 4-1. Įvykio vieta yra pirmame aukšte esanti virtuvė ir koridorius. Į namus patenkama nuo pagrindinės gatvės pro kairėje namo dalyje esančio priestato metalines rudos spalvos duris. Užėjus pro duris patenkama į namo priestatą, kur po dešine puse yra metalinės rudos spalvos durys, pro jas patenkama į namo vidų (virtuvę). Patekus į namo vidų yra virtuvė kurioje galimai prasidėjo konfliktas. Labiau į virtuvės galą yra medinės rudos spalvos durys, pro kurias patenkamą į koridorių, kur vėliau persikėlė konfliktas. Koridoriuje po dešine puse ant sienos kabo veidrodis, toliau yra medinės rudos spalvos durys pro kurias patenkama į miegamąjį kambarį, tiesiai taip pat yra durys pro kurias patenkama į miegamąjį kambarį. Po kaire puse yra židinys. Ties židiniu ant grindų yra rudos spalvos skarda ant kurios matyti raudonos spalvos dėmių, galimai R. V. kraujas. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau daiktų ar pėdsakų, turinčių reikšmės bylai nerasta. Namo teritorija ir vidus vaizdo stebėjimo priemonėmis nėra stebima (1 el. b. t., el. b. l. 19-31).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad G. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2024 m. gruodžio 25 d. apie 18.15 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,04 promilės) namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su kartu buvusia R. V. metu, smurtaudamas ranka sugriebė jai už plaukų, o kita ranka tyčia sudavė R. V. į veidą, po ko ją ranka laikydamas už plaukų nutempė į kambarį, kur tyčia koja spyrė R. V. į galvą. Nuo patirto smūgio R. V. parkritus ant grindų, G. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, mažiausiai tris kartus tyčia koja spyrė gulinčiai R. V. į galvos sritį ir mažiausiai penkis kartus į galvos sritį tyčia sudavė rankomis. Tokiais smurtiniais veiksmais G. L. nukentėjusiajai padarė muštinę žaizdą kairės akies vokų išorinio kampo srityje, poodines kraujosruvas veide, dešinės pusės viršutinio žandikaulio, skruostikaulio, dešinės akiduobės išorinės, vidinės ir apatinės sienelių, dešinio žandinio ančio sienelių, nosikaulių lūžius, nedidelį kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios bei liudytojos parodymais, kuriuose nurodomos įvykių aplinkybės, kitų objektų apžiūros protokolas, Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuoti nukentjėusiajai padaryti sužalojimai ir kita rašytine medžiaga. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami G. L. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės individualizavimas

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus.

Kaltinamasis G. L. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi, dydžiu (1 el. b. t., el. b. l. 195 – 201).

G. L. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas. G. L. teistas, pažymėtina, 11 kartų,(1 el. b. t., el. b. l. 106–119), administracine tvarka baustas (1 el. b. t., el. b. l. 123–127), dirbantis bendrovėje „Revac Sverige AB" (Švedija), registruotas Užimtumo taryboje, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtinta galutinė 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gruodžio 25 d. 18:40 val. iki 2024 m. gruodžio 26 d. 16:06 val. (1 para). Šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, kai viena laikino sulaikymo para prilygintina vienai parai arešto.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, savo veiksmus vertina kritiškai, teismas daro išvadą, kad skirtina bausmė yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2025 m. vasario 14 d. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad dėl kaltinamojo veiksmais R. V. padarytų sužalojimų gydymo patyrė 1 866,57 Eur turtinę žalą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Taip pat, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašo iš civilinio atsakovo priteisti 5 (penkų) procentų metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 el. b. t., el. b. l. 86–87).

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2025 m. kovo 28 d. tarp kaltinamojo G. L. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos, atstovaujamos Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės M. T. buvo sudaryta žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. 3566. Minėta sutartimi G. L. įsipareigojo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą žalą per 26 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, kad mėnesį mokant 71,00 Eur dydžio įmokas (1 el. b. t., el. b. l. 94 – 95).

Susitarimas dėl žalos atlyginimo neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių bei interesų, sudarytas geranoriškai, iki šios bylos nagrinėjimo žala savanoriškai neatlyginta.

Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, sutartis žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, tarp kaltinamojo G. L. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos, atstovaujamos Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės M. T., tvirtintina.

VI. Kiti klausimai

Kalinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę G. L. sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į G. L. paskirtą bausmę įskaityti G. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 25 d. 18:40 val. iki 2024 m. gruodžio 26 d. 16:06 val. (1 para), kai viena laikino sulaikymo para prilygintina vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Patvirtinti 2025 m. kovo 28 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondui atlyginimo sutartį Nr. 3566, pagal kurią G. L.įsipareigojo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą žalą per 26 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos į nurodytą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333 įmokėti po 71,00 Eur, pirmos įmokos suma 91,57 Eur. Atlygintina sumą skolininkas privalo įmokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Bendra atlygintina suma – 1 866,57 Eur.

G. L. išaiškinti, kad nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės, tai yra privaloma darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas ina.dikciene@kaunoti.lt, telefonas 866360132) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai

neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavęs prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikęs prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.