- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-20
- Bylos Nr.
- 1A-270-202/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-5-00007-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas, Viktoras Kažys, Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- A. B., D. T.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Algimanto Valantino,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. T. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. T. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu D. T. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. T. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, į D. T. paskirtą bausmę įskaitytas nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. kovo 24 d. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros).
- pagal BK 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 MGL (225,96 eurų) dydžio bauda ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 6 MGL (225,96 eurų) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, į A. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. kovo 24 d. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros).
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį pripažinti kaltais bei nuteisti ir T. A., A. M., G. G., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.A. B. ir D. T. nuteisti už tai, kad kartu su A. M., T. A., G. G., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per muitinės postą, taip išvengdami muitinės kontrolės, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent:
1.1. A. B., D. T., A. M., T. A., G. G., veikdami bendrininkų grupėje kartu su kitais nenustatytais nusikalstamos veikos bendrininkais, 2017 m. kovo 22 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) prieigose, ne per muitinės postą, oper Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sieną tarp valstybės sienos ženklų (duomenys neskelbtini), iš nenustatytų nusikalstamos veikos bendrininkų perėmė privalomus pateikti muitinei 10 988 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 31 746,04 eurų.
1.2. Šiais veiksmais A. B. ir D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, A. B. ir D. T. nuteisti už tai, kad kartu su A. M., T. A., G. G., veikdami bendrininkų grupėje, 2017 m. kovo 22 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) prieigose, nuo valstybės sienos tarp valstybės sienos ženklų (duomenys neskelbtini) apie 1 km gilyn į Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno (nešė) 10 988 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkte nustatyta tvarka ir kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 31 746,04 eurų, kol 2017 m. kovo 22 d., apie 18.00 val., buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės pareigūnų. Taip jie pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1. punkto reikalavimus, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-07-19 įsakymo Nr. 4-312, Žin., 2007, Nr. 83-3410 (2007-07-26) redakcija).
2.1. Šiais veiksmais A. B. ir D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis D. T. apeliaciniu skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.
3.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis turi tris nepilnamečius vaikus, dirbo legaliai, registravosi darbo biržoje, kartą per mėnesį registruodavosi Vilniaus probacijos tarnyboje. Anot apelianto, prieš nusikaltimo darymą jis nežinojo, kad dalyvaus ir daugiau žmonių, daryti nusikaltimo jis važiavo vienas, bendrininkų jis nepažinojo. Nuteistojo teigimu, kitiems nusikaltimo bendrininkams teismas paskyrė baudas arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Apelianto nuomone, jam už trijų dėžių su cigaretėmis nunešimą paskirta per griežta bausmė. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis negalės dirbti ir padėti savo šeimai.
4. Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir bausmės vykdymą atidėti.
4.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pataisos namuose atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis negalės pasirūpinti savo sunkiai sergančia močiute ir žmona bei mažamečiu vaiku. Anot apelianto, dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi, pasižada susirasti darbą ir atlyginti padarytą žalą.
5. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis A. B. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo D. T. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistųjų D. T. ir A. B. apeliaciniai skundai atmetami.
7. Nuteistieji D. T. ir A. B. apeliaciniuose skunduose neginčija savo kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo, sutinka su juridiniu padarytų veikų vertinimu bei kvalifikavimu, nuteistieji D. T. ir A. B. tik prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes bei bausmių vykdymą atidėti.
8. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
9. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą D. T. ir A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, už šių nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – baudą arba laisvės atėmimą. Byloje nustatyta viena D. T. ir A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistieji prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nuteistųjų D. T. ir A. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš byloje esančių nuteistuosius charakterizuojančių duomenų matyti, jog D. T. anksčiau teistas vienuolika kartų, daugiausiai už turinio pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra pagrindinio išsilavinimo, šiuo metu niekur nedirba. A. B. praeityje teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, niekur nedirba. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems D. T. ir A. B. bei parinkdamas nuteistiesiems bausmės rūšį, į visas nurodytas aplinkybes atsižvelgė, įvertino šių aplinkybių visumą bei parinko nuteistiesiems griežtesnę, iš baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytų, bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmių dydį nustatydamas mažesnį už straipsnio sankcijose nustatytus bausmių vidurkius. Įvertinus D. T. ir A. B. asmenybes charakterizuojančius duomenis, o ypatingai tai, kad A. B. anksčiau teistas jau penkis kartus, o D. T. – net vienuolika kartų, darytina išvada, jog nusikaltimų darymas yra tapęs A. B. ir D. T. gyvenimo būdu ir, kad su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių paskyrimas nuteistiesiems teigiamų pokyčių ir rezultatų nedavė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. B. ir D. T. parinko griežtesnę bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Nuteistiesiems A. B. ir D. T. paskirtos bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistųjų asmenybių pavojingumą, jos yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms. A. B. ir D. T. paskirtos švelnesnės negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės, kurios, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar sumažintos vienu trečdaliu, nelaikytinos per griežtomis, todėl dar labiau švelninti nuteistiesiems paskirtų bausmių nėra teisinio pagrindo.
10. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nustatyta, jog teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). BK 75 straipsnis apriboja bausmės vykdymo atidėjimo taikymą šiomis formaliai būtinomis sąlygomis: asmuo nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), t. y. nusikaltimo sunkumo laipsnis ir bausmės dydis. A. B. ir D. T. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, D. T. – laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, todėl šiuo atveju yra visos formaliai būtinos BK 75 straipsnio taikymo sąlygos. Tačiau, net ir esant formaliai būtinoms BK 75 straipsnio taikymo sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo minėtą straipsnį taikyti kaltininko atžvilgiu bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo.
11. Kaip minėta, A. B. ir D. T. praeityje daugybę kartų teisti, taip pat ne kartą bausti administracine tvarka, akivaizdu, jog teigiamų išvadų dėl savo elgesio nuteistieji nepadarė ir gyvenimo būdo nepakeitė, legalaus pragyvenimo šaltinio nesusirado. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad bausme siekiami tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus A. B. ir D. T. realią laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti A. B. ir D. T. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą nėra pagrindo. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentai, jog jis rūpinasi sergančia močiute, turi žmoną ir mažametį vaiką, taip pat ir D. T. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi tris nepilnamečius vaikus. Iš bylos duomenų matyti, kad nei A. B., nei D. T. nei iki nusikaltimų padarymo, nei bylos proceso metu niekur bedirbo ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, todėl nuteistųjų argumentai, kad jiems atliekant laisvės atėmimo bausmę, nebus kam pasirūpinti jų vaikais, o A. B. dar ir sergančia močiute laikytini deklaratyviais, kurių nepagrindžia jokie faktiniai duomenys.
12. Nuteistojo D. T. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad kitiems nuteistiesiems šioje baudžiamojoje byloje paskirtos švelnesnės bausmės rūšys arba laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, nėra pagrindas švelninti bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir D. T., kadangi kiekvieno byloje nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o taip pat ir bausmės skyrimo klausimus teismas sprendžia individualiai, įvertinęs visas bylos aplinkybes.
13. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinių skundų ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų D. T. ir A. B. apeliacinius skundus atmesti.