Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. T. (A. T.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutarties, kuria jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 95-865 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. T. (toliau – ir A. T.) nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 (aštuoneri) metai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 17 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2022 m. gruodžio 5 d.) – 3 (treji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai 16 (šešiolika) dienų.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. T. skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nuo Komisijos nutarimo priėmimo iki nuteistojo skundo nagrinėjimo apygardos teisme įsigaliojo nauja BVK redakcija. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo (2022 m. birželio 28 d. Nr. XIV-1196) 1 straipsniu BVK buvo išdėstytas nauja redakcija, o 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad naujos redakcijos BVK 82 straipsnyje yra numatyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai, kurie iš esmės (su tam tikrais, šiai bylai neaktualiais pakeitimais) atitinka anksčiau galiojusios redakcijos BVK 157 straipsnio nuostatas. Naujos redakcijos BVK nuostatos nuteistojo A. T. teisinės padėties nešvelnina. Aukštesnysis teismas turi pareigą patikrinti apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Lygtinio paleidimo taikymo klausimas nuteistajam buvo svarstytas Komisijos posėdyje galiojant senajai BVK redakcijai, todėl aukštesnysis teismas priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusio BVK nuostatų atžvilgiu.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. T. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas argumentuotai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai, todėl skundą nagrinėjantis apygardos teismas, pritardamas šiame procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

10. Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistojo skundo argumentas, kad teismas pažeidė dvigubo baudimo draudimo principą, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad draudimo antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką (non bis in idem) principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Taigi, šis principas nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiamas, kadangi nėra sprendžiamas nuteistojo baudžiamosios atsakomybės, taip pat ir bet kokios kitos atsakomybės, klausimas. Nuteistojo nurodytos su nusikalstamos veikos padarymu susijusios aplinkybės buvo vertinamos siekiant įvertinti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vertintos ne tik neigiamos, bet ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, todėl nuteistojo argumentas, kad teismas atsižvelgė tik į neigiamas jo charakteristikas, atmestinas.

11. Tuo tarpu BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir reali, o ne formali pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reglamentavimą nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, jog nuteistasis iš tiesų, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turi dėti realias pastangas, kad įrodytų savo siekį taisytis ir ateityje nebenusikalsti, nebekelti grėsmės visuomenei. Realiai atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis turi taip paveikti nuteistąjį, kad būtų galima daryti išvadą, jog yra pasiekti vieni iš svarbesnių bausmės tikslų, nustatytų BK 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

12. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus A. T. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas 2 kartus, šiuo metu laisvės atėmimo vietoje dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dar kartą vertino tuos pačius duomenis, kurie buvo reikšmingi nustatant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ar individualizuojant jam skiriamą bausmę.

13. Kita vertus, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. T. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekliai pozityvus, bausmės atlikimo metu nuteistasis du kartus nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų ir, nors drausminė nuobauda jam paskirta nebuvo, apsiribojant svarstymu patariamosios komisijos posėdyje, tačiau neigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. 2022 m. spalio 31 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. VG-2629 nurodoma, kad nuteistasis stengiasi toleruoti įvairaus požiūrio, amžiaus asmenis, nesilaikyti subkultūros, tačiau iš dalies jai pritaria, tikėtina, dėl asmeninio komforto bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad A. T. pirmą kartą su teisėsaugos pareigūnais susidūrė būdamas socialiai brandaus amžiaus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamas veikas, padarytas bendrininkų grupėje. Atsižvelgus į minėtus faktus, galima daryti prielaidą, kad nuteistasis buvo paveiktas už save psichologiškai stipresnių asmenų dėl dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. Ši aplinkybė taip pat rodo, jog nusikalstamos veikos buvo daromos ne dėl brandos stokos, o nulemtos susiformavusios neigiamos vertybių sistemos. Pats nuteistasis pripažįsta, kad sutikimui atlikti nusikalstamą veiką įtakos turėjo senkantys finansiniai ištekliai, taip pat, jį supanti aplinka ir draugai. Tokiu būdu, nors nuteistojo gyvenimo būdas išskirtinai nepasižymėjo asocialumu, tačiau jis negebėjo susikurti struktūros gyvenime ir atsidūrė tokioje situacijoje, kuri suponavo sąlygas nusikalsti. Nuteistojo nusikalstamas elgesys sietinas su finansine motyvacija, siekiu geresnės finansinės/materialiosios padėties, o tai, įvertinus A. T. išsilavinimą (baigęs 6 klases, profesinės kvalifikacijos nėra įgijęs), menką darbinę patirtį (laisvėje kartais dirbo vairuotoju) bei darbinę motyvaciją (įkalinimo pradžioje požiūris į darbą buvo neigiamas, neišėjus į darbą laiku, jis buvo atleistas), gali apsunkinti tolimesnius jo resocializacijos bei integracijos procesus, juolab, kad duomenų apie įdarbinimą laisvėje A. T. nėra pateikęs. Visos nurodytos aplinkybės vertintinos kaip reali rizika, kad asmuo laisvėje gali nesilaikyti įstatymų ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

14. Minėtoje 2022 m. spalio 31 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo elgesį įtakoja taip pat ir šie dinaminiai veiksniai: pradinis išsilavinimas; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Pažymėtina, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, t. y. A. T. elgesio reali korekcija teigiama linkme galima, tačiau nuteistasis nededa pakankamai pastangų sumažinti dinaminių veiksnių kiekį, kurie būtent ir sudaro didelę riziką, jog asmuo, būdamas paleistas iš pataisos įstaigos taikant lygtinį paleidimą, toliau gali nusikalsti. Tik padaręs realią, o ne formalią pažangą mažindamas šiame punkte nurodytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, nuteistasis A. T. gali tikėtis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Nors apeliantas skunde teigia, kad nustatyti kriminogeniniai rizikos veiksniai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, tačiau pažymėtina, kad socialinis tyrimas buvo atliktas tam įgalioto specialisto, kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik A. T. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Taigi, abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

15. Nagrinėjamo atvejo kontekste negalima konstatuoti, kad nuteistasis iš tiesų padarė akivaizdžią bei realią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri nekeltų jokių abejonių, jog A. T. nebus pavojingas visuomenei. Skundą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui kyla pagrįstų abejonių, kad šiuo metu atlikta bausmės dalis iš tiesų pakeitė nuteistojo mąstymą ir požiūrį į gyvenimą teigiama linkme, bendrosios tvarkos ir įstatymų laikymąsi. Šiuo metu A. T. sąlyginai trumpalaikis pozityvus elgesys įkalinimo įstaigoje neleidžia neginčijamai konstatuoti, kad jis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę bei nenusikalsti, kadangi išlieka reali recidyvo tikimybė, t. y. kol egzistuos didžioji dalis dinaminių kriminogeninių veiksnių (kuriuos panaikinti yra daug lengviau nei statinius ir tai priklauso praktiškai tik nuo nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje), tol išliks reali naujų nusikalstamų veikų darymo tikimybė. Nors skunde nemažai dėmesio skiriama lygtinio paleidimo sampratos, šio instituto paskirties ir tikslų analizei, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagrindas taikyti lygtinį paleidimą yra nuteistojo atitikimas BVK 157 straipsnyje numatytiems kriterijams – nuteistasis turi būti atlikęs įstatyme nurodytą bausmės dalį ir jam turi būti nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir akivaizdi pažanga mažinant šią riziką. Be to, lygtinio paleidimo taikymas yra teisė, o ne pareiga.

16. Taigi, įvertinus A. T. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistasis, jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl probacijos tikslų pasiekimo atliekant tolimesnę bausmę neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, teigiamos socialinės integracijos vystymo. Neabejotina, kad lygtinis paleidimas gali tinkamai paveikti nuteistąjį, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistajam vis dar nustatomas didelis kiekis dinaminių kriminogeninių rizikos veiksnių, taip pat, tai, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesielgė nepriekaištingai, leidžia pagrįstai spręsti, jog A. T. šioje bausmės vykdymo stadijoje dar nėra pakankamai pakeitęs savo elgesį, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis ateityje nenusikals.

17. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisija savo nutarime padarė pagrįstą išvadą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam A. T. netaikymo. Apylinkės teismas, tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą bei teisėtumą, pagrįstai pažymėjo, jog nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Apylinkės teismo nutartis yra teisinga ir pagrįsta, todėl A. T. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. T. (A. T.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.