- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-20
- Bylos Nr.
- 1S-709-185/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo R. A. skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013-08-01 nutarties, kuria įtariamajam R. A. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas trims mėnesiams, įpareigojant įtariamąjį nuo 20 val. iki 7 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Biržai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. įtariamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nupirkdamas už 400 Lt įsigijo žinomai netikrą dokumentą – VĮ „Regitra“ registracijos liudijimą, kuriame įrašyta, kad registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas D. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei nurodyta, kad registracijos liudijimas išduotas 2009-08-23 VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo Nr. 11, nuo įgijimo momento iki 2013-07-30 12.30 val. laikė šį netikrą dokumentą – registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaudojo vairuodamas automobilį „FORD TRANSIT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-07-30 12.30 val. pateikdamas jį Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., jį sustabdžiusiems Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro Patrulių kuopos 1- ojo biuro pareigūnams, t. y. tariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d.
Skundžiama Biržų rajono apylinkės teismo 2013-08-01 nutartimi įtariamajam R. A. paskirta kardomoji priemonė - namų areštas trims mėnesiams, įpareigojant įtariamąjį nuo 20 val. iki 7 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Biržai.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis R. A. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2013-08-01 nutartį. Nurodo, kad ši teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, pažeidžia tiek jo, tiek jo šeimos narių teises. Teigia, kad teismas netinkamai, nevisapusiškai vertino aplinkybes, skirdamas kardomąją priemonę buvo šališkas ir neįvertino aplinkybių, turinčių reikšmę sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo būtinumą bei parenkant jos rūšį, visumos, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 str. 2 d., 4 d. nuostatas.
Nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis gali trukdyti procesui, bandyti paveikti proceso dalyvius, naikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Dėl to byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįsti jam paskirtos kardomosios priemonės taikymo būtinybę, atsižvelgiant į jos tikslus. Be to, skundžiama nutartimi nustatyta sąlyga būti namuose nuo 20 val. iki 7 val., tam, kad užtikrintų jo dalyvavimą procese, būtų suvaržytos jo galimybės trukdyti bylos tyrimui ar įtakotų siekį daryti naujas nusikalstamas veikas yra nelogiškos, nes reikštų, jog kitu likusiu paros laiku galimybės trukdyti tyrimui, nedalyvauti procese ar daryti nusikalstamas veikas jis dėl visiškai neaiškių motyvų ar priežasčių neturi. Taip pat pažymi, kad tikrindami kaip jis laikosi namų arešto sąlygų nakties metu pareigūnai galės lankytis jo namuose ir taip bus trikdoma jo šeimos narių ramybė, poilsis, kadangi kartu su juo gyvena ir jo tėvai bei brolis.
Nurodo, kad namų areštas yra viena iš griežčiausių kardomųjų priemonių, viena iš labiausiai ribojančių, varžančių asmens teises bei laisvę. BPK 11 str. įpareigoja procesines prievartos priemones taikyti laikantis proporcingumo principo, t. y. jas taikyti tik tada, kai be jų neįmanoma pasiekti reikiamų procesų tikslų. Mano, kad yra galimybė nustatyti objektyvią tiesą byloje jam paskyrus ir švelnesnę kardomąją priemonę, kurios paskyrimas nesumenkintų galimybės pasiekti tikslus, numatytus BPK 119 str. Pažymi, kad be namų arešto jam šioje byloje 2013-08-01 buvo paskirta ir dar viena kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant, jog kiekvienos savaitės ketvirtadienį 17 val. jis privalo registruotis Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono policijos komisariate. Dėl to, mano, jog namų arešto paskyrimas laikytinas piktnaudžiavimu BPK 121 str. 3 d. nuostata, kadangi tokie pat tikslai gali būti pasiekti ir kita jam paskirta kardomąja priemone – įpareigojimu registruotis policijos įstaigoje, ypač atsižvelgiant į nustatytą dažną registracijos tvarką.
Nurodo, kad neturi jokio noro bėgti ar slėptis nuo teismo, kitaip trukdyti procesui. Priešingai, pats yra suinteresuotas, kad kuo greičiau byloje būtų nustatyti tikri faktai, išaiškintos tikrosios įvykio aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams yra davęs nuoseklius parodymus, išdėstęs visas jam žinomas aplinkybes dėl jam pareikšto įtarimo. Dėl to, mano, kad apylinkės teismo nutartyje nurodyti kardomosios priemonės – namų arešto paskyrimo pagrindai – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos tyrimą yra visiškai nepagrįsti. Šiuos motyvus teismas savo nutartyje formaliai atkartojo vien tik iš prokuroro pateikto prašymo, netyręs ir nesiaiškinęs faktinės padėties.
Nurodo, kad taip pat nėra duomenų, įrodančių realią grėsmę, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus. Mano, kad tai, jog prieš du metus buvo teistas, neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog gali ateityje daryti nusikalstamas veikas.
Teigia, kad teismas, skirdamas jam kardomąją priemonę – namų areštą pirmiau nurodytais pagrindais, akivaizdžiai vadovavosi ne pagrįstais duomenimis, o vien tik niekuo nepagrįstomis prielaidomis, netinkamai atsižvelgė į BPK 121 str. 4 d. nuostatas. Yra įtariamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, o skundžiama nutartimi jam paskirta viena iš griežčiausių kardomųjų priemonių. Paskirdamas jam kardomąją priemonę – namų areštą teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kad gyvena su šeima – tėvais ir broliu, turi tvirtus socialinius ryšius, visomis išgalėmis stengiasi prisidėti prie šeimos gerovės bandydamas teisėtais būdais užsidirbti pinigų. Šiuo metu pradėjo ieškotis darbo Lietuvoje, kad visada būtų vietoje ir esant būtinumui visada atvyktų į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Be to, yra sportininkas, vasaros metu dažnai dalyvauja varžybose, todėl kasdien vakarais vyksta intensyvios treniruotės, kurių stengiasi nepraleisti, o nustačius sąlygą nuo 20 val. būti namuose nebeturi galimybės treniruotis, kadangi nespėtų grįžti į savo gyvenamąją vietą iki 20 val. Skirdamas jam šią kardomąją priemonę apylinkės teismas neatsižvelgė ir į tai, kad dėl kardomosios priemonės bus nepagrįstai suvaržytos ne tik jo paties teisės, bet kartu nepagrįstai gali būti pakenkta jo šeimos narių interesams, pažeidžiamos ir jo šeimos narių teisės, nes bus trikdoma jų ramybė vykdant paskirtos kardomosios priemonės kontrolę.
Nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas jam namų areštą, pažeidė BPK 11 str., reglamentuojamą proporcingumo principą. Teismas nenurodė priežasčių, pateisinančių minėtos procesinės prievartos priemonės paskyrimą, neįvertino, kad šios kardomosios priemonės paskyrimu neproporcingai padarytai veikai suvaržomos tiek jo kaip žmogaus teisės, tiek ir jo šeimos narių teisės, o žmogaus teisių suvaržymas yra galimas tik tuomet, kai neabejojama, kad tuo suvaržymu gali būti pasiektas tam tikras tikslas ar prisidėta prie to.
Be to, BPK 121 str. 2 d. nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, o BPK 125 str. 2 d. 3 p. imperatyviai nurodyta, jog nutartyje turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis padarė tą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu skundžiamoje teismo nutartyje konkretūs duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad jis padarė jam inkriminuojamą veiką, nėra išvardyti, o tik nurodyta, kad faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog padarė šią veiką, pakanka iš pateiktos ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos medžiagos, iš atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Nurodo, kad tai kelia pagrįstų abejonių dėl duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė jam inkriminuojamą veiką, pakankamumo, o nesant jų pakankamai negali būti skiriama ir kardomoji priemonė.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Apylinkės teismas įtariamajam R. A. paskirdamas kardomąją priemonę – namų areštą BPK 119 ir 132 str. reikalavimų nepažeidė.
BPK 132 str. 1 d. numatyta, kad namų areštas yra įpareigojimas įtariamajam nustatytu metu būti savo gyvenamojoje vietoje, nesilankyti viešosiose vietose ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis. BPK 119 str. numato, kad namų areštas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 121 str. 2 d. nurodoma, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Kartu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Susipažinęs su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių R. A. įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu - tai duomenys, esantys policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Nors šie duomenys, kaip pagrįstai savo skunde nurodė įtariamasis, skundžiamoje teismo nutartyje nebuvo išvardyti, o tik nurodyta, kad faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė šią veiką, pakanka iš pateiktos ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos medžiagos, iš atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų, aukštesniojo teismo nuomone, tai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, juolab kad šie duomenys buvo nurodyti prokurorės prašyme skirti įtariamajam kardomąją priemonę – namų areštą, kurį prokurorė teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės namų arešto skyrimo įtariamajam R. A., kuriame dalyvavo ir pats įtariamasis R. A., perskaitė.
Pagal BPK 121 str. 4 d. skiriant bet kurią kardomąją priemonę turi būti atsižvelgiama į nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės paskyrimo.
Susipažinus su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, kad dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kuomet iš esmės tik renkami tyrimui reikšmingi duomenys ir todėl maksimaliai turi būti apribota galima įtariamojo bei galimai su juo susijusių asmenų įtaka ikiteisminio tyrimo kokybei, bei įvertinus įtarime nurodytos veikos pavojingumą (R. A. įtariamas padaręs nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą valdymo tvarkai), jos padarymo aplinkybes, taip pat atsižvelgus į įtariamąjį charakterizuojančius duomenis (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, praeityje teistas), galima daryti išvadą, kad įtariamajam parinkta kardomoji priemonė – namų areštas, priešingai nei nurodoma skunde, nėra akivaizdžiai per griežta ar neadekvati.
Pažymėtina, kad R. A. taikomos kardomosios priemonės sąlygos neproporcingai neriboja jo teisių. Skundžiama teismo nutartimi nustatyta, jog įtariamasis R. A. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Biržai nuo 20 val. iki 7 val. Taigi jis iš esmės gali pilnavertiškai (su nedideliais, tačiau būtinais apribojimais) naudotis tiek teise į mokslą, tiek teise į darbą, taip pat jis gali gyventi pakankamai aktyvų socialinį gyvenimą, įskaitant ir lankyti sporto treniruotes. Įtariamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis gyvena kartu su tėvais ir broliu, todėl skiriant jam šią kardomąją priemonę nebuvo atsižvelgta į tai, kad bus pakenkta ir jo šeimos narių interesams bei teisėms, nes tikrindami kaip jis laikysis namų arešto sąlygų nakties metu pareigūnai lankysis jo namuose, dėl ko bus trikdoma jos šeimos narių ramybė vykdant paskirtos kardomosios priemonės kontrolę, nepaneigia teismo nurodytų namų arešto paskyrimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas panaikinti šią kardomąją priemonę ar keisti nustatytas namų arešto sąlygas. Šios kardomosios priemonės taikymo būtinumo nepaneigia ir tai, kad įtariamajam šioje byloje yra paskirta dar viena kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Be to, pažymėtina, kad namų arešto paskyrimas neatima įtariamajam teisės, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti kitokias namų arešto sąlygas.
Aukštesnės intencijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. A. kardomoji priemonė – namų areštas paskirta bei parinkta pagrįstai, nepažeidžiant jokių nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų reikalavimų. Skundžiama Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytos kardomosios priemonės sąlygos yra pagrįstos ir būtinos tam, kad būtų pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai, taip pat siekiant tinkamai įgyvendinti baudžiamųjų įstatymų paskirtį – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti asmens teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BK 1 str., BPK 1 str.), todėl naikinti ar keisti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Įtariamojo R. A. skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2013-08-01 nutartį.
Nutartis neskundžiama.