Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria 2018-04-12 Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK VS viršininko A. K. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (turėtų būti Nr. (duomenys neskelbtini) S. J. administracinio nusižengimo byloje pakeistas, panaikinant jo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės 12 mėnesių atėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

Simas J. Š. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2018 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 1, 8 dalis ir nubaustas 600 (šešių šimtų) eurų bauda su specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2018 m. vasario 26 d. 9 val. 51 min (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė saugaus važiavimo greičio ir sukdamas iš (duomenys neskelbtini) nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, nepraleido per pėsčiųjų perėją baigiančio pereiti pėsčiojo Č. M. ir jį kliudė. Taip pat atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 534 ,,Pėsčiųjų perėja“, jį apgadino, tuo padarydamas 30,01 eurų turtinę žalą. Transporto priemonė iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu pėsčiasis nenukentėjo. Eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio ženklas Nr. 534 ir automobilis ,,VOLVO V70“, kuris priklauso tėvui A. J.. 2018 m. gegužės 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai priėmė nutartį, kuria išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. skundą ir jį tenkino. Nutartimi teismas panaikino 2018-04-12 Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK VS viršininko A. K. nutarimo Nr. 82ANN-87593411-17 (turėtų būti Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės 12 mėnesių atėmimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Nesutikdamas su teismo nutartimi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato viršininkas pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi priimtą sprendimą pakeisti nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).Institucijos nuomone, S. J. paskirta nuobauda yra aiškiai per švelni ir individualizuota pažeidžiant lygiateisiškumo principą. Pažymi, kad Institucija nutarimu pažeidėjui paskyrė ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui, todėl paskirtų nuobaudų dydis yra proporcingas S. J. padarytam pažeidimui, atitinka jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo asmenybę, kitas byloje reikšmingas aplinkybes. Institucijos teigimu, panaikinti nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės 12 mėnesių atėmimo – sankcijos ribose nebuvo pagrindo.Nurodo, kad S. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) reikalavimus. Pažymi, kad KET 231.1 punktas numato, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. KET 234 punkte nustatyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Institucijos tvirtinimu, administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad S. J. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET 231.1 p. ir 234 p. reikalavimus įvykus eismo įvykiui nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą bei apie įvykį pranešti policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Institucija nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra pats šiurkščiausias Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kadangi pasitraukimas iš eismo įvykio vietos apsunkina jo aplinkybių ištyrimą, sudaro prielaidas neteisingai nurodyti įvykio mechanizmą, tampa neįmanoma nustatyti, ar vairuotojas įvykio metu buvo blaivus (nutartis Nr. N- 261-33/2010). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. J. įvykus eismo įvykiui į policijos komisariatą kreipėsi ne iš karto, o tik praėjus kelioms dienoms po įvykio, tai neatleidžia jo nuo atsakomybės. Atkreipiamas dėmesys, kad S. J. yra pradedantis vairuotojas, jo vairavimo stažas nuo 2017 m. rugsėjo 2 d., todėl jis privalo ypač atidžiai ir rūpestingai elgtis kelyje, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Institucijos manymu, kad nors iš surinktos medžiagos matyti, kad turtinė žala dėl apgadinto kelio ženklo atlyginta, nukentėjusio Č. M., partrenkto pėsčiųjų perėjoje, S. J. atsiprašė, Č. M. pretenzijų neturi, tačiau tai nesuteikia galimybės jį atleisti nuo atsakomybės taikymo. Nurodoma, kad S. J. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažymima, kad iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, jog vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, neįvertino visų galimų įvykio kilimo aplinkybių, nesulėtino greičio artėdamas prie sankryžos, neatsižvelgė į tai, kad sankryžoje yra įrengta pėsčiųjų perėja bei neįvertino kitų grėsmių, kurios yra ypač aktualios vairuotojui, dėl to partrenkė asmenį, apgadino kelio ženklą, taip pažeisdamas KET 127 punktą. Apelianto nuomone, ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje, kitu atveju nebus pasiekta ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinės nuobaudos paskirtis bei kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija.Taip pat skunde nurodoma, kad Institucijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, o administracinė nuobauda S. J. buvo paskirta laikantis ANK numatytų nuobaudų skyrimo taisyklių. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą S. J. prašo Institucijos skundą atmesti. Nurodo, kad administracinėje byloje jau yra nubaustas, skirtą piniginę baudą sumokėjo, todėl policijos pareigūnų siekimas dar ir atimti jam teisę vairuoti nesuprantamas, nepateisinamas ir perteklinis. Pažymi, kad dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, žalą atlygino, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis jam atleido, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, o nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1, 8 dalyse ir 426 straipsnio 1 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos administracinius nusižengimus. Apeliaciniame skunde keliamas teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma palikti nepakeistą Institucijos nutarimu paskirtą nuobaudą – 600 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.ANK nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus (ANK 34 straipsnio 2 dalis).Skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo nuspręsta panaikinti Institucijos nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę S. J.. Teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad Institucijai nekilo abejonių dėl to, kad pažeidimą padarė blaivus asmuo, kad leistinas greitis nebuvo viršytas, tačiau buvo nepasirinktas saugus važiavimo greitis. Taip pat teismas akcentavo ir tai, kad buvo neginčijamai nustatyta, jog pažeidėjas iš kart po eismo įvykio buvo išlipęs iš automobilio ir domėjosi, ar Č. M., kurį kliudė automobiliu, nepatyrė sužalojimų, ar šis turi pretenzijų. Teismas atsižvelgė ir į jauną pažeidėjo amžių ir padarė išvadą, kad pažeidėjas iš įvykio vietos pasišalino dėl to, jog susijaudino, įvertino tai, kad apie sūnaus padarytą pažeidimą vėliau policijai pranešė motina. Teismas sprendė, jog S. J. pasišalinimas iš įvykio vietos neapsunkino įvykio aplinkybių ištyrimo. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad buvo nustatytos dvi S. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – gailėjosi dėl padarytos administracinio nusižengimo, atlygino žalą ir nuostolius (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai), kad nenustatyta, jog S. J. sistemiškai arba piktybiškai pažeidinėtų KET. Teismas vertino ir tai, kad S. J. turi įsipareigojimų šeimos nariams (padeda rūpintis neįgalumą turinčia senele). Susipažinęs su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais skundą nagrinėjantis teismas su jais sutinka. Apeliaciniame skunde Institucija teigia, kad teismas netinkamai sprendė poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – netaikymo klausimą ir mano, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienų metų terminui įgyvendins ne tik pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atliks prevencinį poveikį. Visgi, apygardos teismo nuomone, nuobaudos individualizavimo kontekste įvertinus bylos medžiagą ir nustatytas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas, spręsdamas dėl nuobaudos individualizavimo, byloje esančius įrodymus vertino tinkamai ir padarė pagrįstas išvadas ginčijamu aspektu.Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-489/2017).Apygardos teismas sprendžia, jog buvo tinkamai atsižvelgta į veikos pavojingumą bei pažeidimo padarymo aplinkybes – žala padaryta minimali, KET pažeidimas padarytas tinkamai neįvertinus važiavimo sąlygų (buvo pasnigta), tai yra automobilis nesuvaldytas ne dėl greičio viršijimo, iš kart po įvykio pažeidėjas sustojo įvykio vietoje, bendravo su pertrenktu pėsčiuoju, domėjosi jo būkle, nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – S. J. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, atlygino padarytą žalą. Be to, pažeidėjo asmenybė teigiamai charakterizuojama – jis pažeidimą padarė būdamas jauno amžiaus, anksčiau administracine tvarka nei už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nei už kitus pažeidimus nebaustas, mokosi, šiuo metu yra abiturientas. Įvertinus šiuo atveju nedidelį veikos pavojingumą, nors ir buvo padarytas šiurkštus KET pažeidimas, teigiamai charakterizuojamą S. J. asmenybę, taip pat tai, kad pažeidėjas yra jauno amžiaus, apylinkės teismas, išnagrinėjęs pažeidėjo skundą, pagrįstai padarė išvadą, jog sankcijos minimumą atitinkanti nuobauda – bauda (600 Eur) šiuo atveju bus proporcinga ir tinkama. Aukštesniojo teismo vertinimu, ši nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, skirta įvertinus tiek pažeidimo pobūdį, pavojingumą, minimalią žalą, tiek ir pažeidėjo asmenybę bei galimą nuobaudos poveikį, todėl yra teisinga ir pagrįstaAtsižvelgus į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, kad šioje byloje S. J. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1, 8 dalyse bei 426 straipsnio 1 dalyje, paskirta subendrinta 600 eurų dydžio bauda yra pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, todėl tenkinti Institucijos skundo nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog teismas keičia 2018-04-12 Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK VS viršininko A. K. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad buvo keičiamas A. K. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), priimtas 2018-04-12 S. J. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, nutarties turinio, motyvų matyti, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl S. J. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos nuobaudos, paminėtas netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu, nekeičiančiu nutarties esmės, todėl ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartį nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Ištaisyti nutarties rezoliucinė dalyje padarytą rašymo apsirikimą: klaidingai nurodytą 2018 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ištaisyti į Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.