Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriui dėl netinkamai atliktos ambulatorinės psichiatrinės ekspertizės išvadų ir nustatytos sveikatos būklės nuginčijimo, dėl skundžiamų aktų (ekspertizės išvadų), neatitinkančių pareiškėjo sveikatos būklės kvestionavimo ir panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas ieškiniu skundžia du ekspertizės aktus – Nr. 83TPK-691/2022 prie ikiteisminio tyrimo bylos ir Nr. 83TPK-690/2022 prie administracinio nusižengimo bylos, prašo juos pripažinti negaliojančiais ir iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės darbuotoja, psichiatrė, priklausanti Kauno teismo psichiatrijos skyriui, netinkamai atliko pareiškėjui psichiatrinę ekspertizę ir šie du ekspertizės aktai tiesiogiai daro neigiamą įtaką pareiškėjo teisėms, laisvėms ir įstatymų saugomiems interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovei kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

3. Teismas nurodė, kad teismo ekspertas atsako už savo surašyto teismo ekspertizės akto pagrįstumą ir tikrumą. Už pareigų nevykdymą, melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą ar kitokį priesaikos sulaužymą teismo ekspertas, kuriam skiriama atlikti teismo ekspertizę, atsako pagal proceso įstatymus, Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) ir (ar) įstatymus, reguliuojančius drausminę ar tarnybinę atsakomybę (Teismo ekspertizės įstatymo 17 straipsnis). Už melagingų eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo pateikimą teisme ekspertas ir specialistas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnį. Už melagingų eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo pateikimą administracinio nusižengimo tyrimo ir administracinio nusižengimo nagrinėjimo ne teismo tvarka metu ekspertas ir specialistas atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 224 straipsnio 2 dalį (ANK 587 straipsnio 5 dalis).

4. Teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, padarė išvadą, kad nesutikimas su ekspertizės aktu nėra skundžiamas ar ginčijamas civilinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, kad fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų (bet ne dėl teismo ekspertų proceso veiksmų) nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamu Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentu (Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas atsisakė ieškinį priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Apelianto nuomone, jis turi subjektinę teisę kreiptis į teismą, kadangi nagrinėjamu atveju, atliekant medicininę ekspertizę, jos išvadomis buvo pažeista apelianto konstitucinė teisė į fizinę ir psichinę neliečiamybę, ją atliekant be laisvo asmens sutikimo. Ekspertizės aktą surašiusi psichiatrė, neturėdama profesionalių žinių įvertinti tikrajai sveikatos būklei, surašė nepatikimą išvadą, siunčiančią pareiškėją eksperimentiniam ilgalaikiam tolesniam stebėjimui į stacionarą, kur asmeniui ilgalaikiu terminu atimama laisvė psichiką traumuojančiomis sąlygomis.

5.2. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad ieškinys nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios civilinių teisių gynimo būdus teismine tvarka, suteikia teisę bendrosios kompetencijos teismui pripažinti negaliojančiais kiekvieną valstybės institucijų arba pareigūnų aktą, jeigu tik jie pažeidžia įstatymus (CK 1.138 straipsnio 7 punktas). Todėl pareiškėjas teisėtai prašė panaikinti jo teises pažeidžiančius ekspertizės aktus.

5.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė kitą neteisminę instituciją, į kurią galima kreiptis su skundu dėl atitinkamų darbuotojų profesinės etikos kodekso pažeidimų. Tačiau, apelianto nuomone, tokia procedūra nukreipianti į dalinį, vien etikos klausimų, nagrinėjimą, neužtikrina CK 1.2 straipsnyje numatyto visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo, kuris teismine tvarka gina asmens pažeistas teises kompleksiškai universaliąja prasme. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 24 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą taikyti bylos priskyrimo teismui prioriteto principą, kuris šiuo atveju liko pažeistas.

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skunda kaip nepagristą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiriamojo asmens nesutikimas su atliktu tiek baudžiamojoje, tiek administracinėje byloje ekspertizės aktu nėra skundžiamas ar ginčijamas civilinio proceso tvarka. Atsakovė nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A20-951-610/2022 administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19385-22 V. S. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams. Vykdydami abi minėtas nutartis, ekspertai, atlikę ekspertinius tyrimus, surašė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą 2022 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 9 d. Nr. 83TPK-690/2022 administracinio nusižengimo byloje ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos aktą 2022 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 9 d. Nr. 83TPK-691/2022 ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19385-22 ir pateikė aktus tyrimus minėtose bylose atliekantiems pareigūnams. Minėtus teismo psichiatrijos teismo, psichologijos ekspertizės aktus kartu su kitais bylose esančiais įrodymais turėjo vertinti atliekantys tyrimus subjektai ar bylas nagrinėjantys teismai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovei kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą dėl jo atžvilgiu atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktų, t. y. Nr. 83TPK-691/2022 ikiteisminio tyrimo byloje ir Nr. 83TPK-690/2022 administracinio nusižengimo byloje pripažinimo negaliojančiais.

10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, konstatavęs, kad nesutikimas su ekspertizės aktu nėra skundžiamas ar ginčijamas civilinio proceso tvarka.

11. Atskiruoju skundu ieškovas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigiant, kad jis turi teisę ginti savo pažeistas konstitucines teises į laisvę ir saugumą civilinio proceso tvarka, kadangi ekspertizės aktą surašiusi psichiatrė, neturėdama profesionalių žinių įvertinti tikrajai sveikatos būklei, surašė nepatikimą išvadą, siunčiančią pareiškėją eksperimentiniam ilgalaikiam tolesniam stebėjimui į stacionarą (be jo sutikimo), kur asmeniui ilgalaikiu terminu atimama laisvė psichiką traumuojančiomis sąlygomis.

12. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36). Todėl ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais.

13. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, pagal nurodytą CPK normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka.

14. Teismų praktikoje, be kita ko, asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

15. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A20-951-610/2022 administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19385-22 V. S. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams. Vykdydami abi minėtas nutartis, ekspertai, atlikę ekspertinius tyrimus, surašė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą 2022 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 9 d. Nr. 83TPK-690/2022 administracinio nusižengimo byloje ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos aktą 2022 m. lapkričio 30 – gruodžio 9 d. Nr. 83TPK-691/2022 ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19385-22 ir pateikė aktus tyrimus minėtose bylose atliekantiems pareigūnams.

16. Pažymėtina, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

17. Kartu pažymėtina, kad ekspertizės išvados vertintinos kaip įrodymai tiek bylas nagrinėjant administracine, tiek baudžiamąja tvarka.

18. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).

19. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis numato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Į ekspertų sąrašą įrašyti ekspertai, taip pat specialistai, kurie yra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, pagal pareigas yra įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą ir proceso metu atskirai neįspėjami. Specialistai, kurie nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai (išskyrus atvejus, kai specialisto funkciją procese atlieka į ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas), kiekvienu atveju, kai yra kviečiami dalyvauti procese, įspėjami dėl atsakomybės pagal minėtą BK straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą (BPK 85 straipsnio 2 dalis, 89 straipsnio 2 dalis).

20. Taigi, nagrinėjamu atveju skundžiamus psichiatrijos ekspertizės aktus kartu su kitais byloje esančiai įrodymais turi vertinti atliekantys tyrimus subjektai ar bylas nagrinėjantys teismai.

21. Nors apeliantas nurodo, kad minėtais aktais, jų išvadomis buvo suvaržytos apelianto konstitucinės teisės ir laisvės, tačiau vien ieškinio pareiškimas dėl ekspertizės aktų pripažinimo negaliojančiais, pats savaime nesukels apeliantui jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Ieškovo suinteresuotumas ir poreikis apginti savo interesus šiuo atveju būtų galimas tik nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo, kilusio dėl priimtų atsakovės ginčijamų ekspertizės aktų, kurie galėtų būti vertinami kaip įrodymai siekiant pagrįsti kilusią žalą. Todėl vien reikalavimas dėl ekspertizės aktų nuginčijimo, negali būti savarankišku reikalavimu, nagrinėtinu civilinio proceso tvarka.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad už pareigų nevykdymą, melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą ar kitokį priesaikos sulaužymą teismo ekspertas, kuriam skiriama atlikti teismo ekspertizę, atsako pagal proceso įstatymus, BK ir (ar) įstatymus, reguliuojančius drausminę ar tarnybinę atsakomybę (Teismo ekspertizės įstatymo 17 straipsnis). Už melagingų eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo pateikimą teisme ekspertas ir specialistas atsako pagal BK 235 straipsnį. Už melagingų eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo pateikimą administracinio nusižengimo tyrimo ir administracinio nusižengimo nagrinėjimo ne teismo tvarka metu ekspertas ir specialistas atsako pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį (ANK 587 straipsnio 5 dalis). Fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų (bet ne dėl teismo ekspertų proceso veiksmų) nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamu Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentu (Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos baigties

24. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą. Atskirojo skundo argumentais nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.