- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-15
- Bylos Nr.
- AS-248-216-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui
- Kategorijos
- 50.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Romano Klišausko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2005 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr.(4.19)-I-9806, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjui netekto darbingumo periodinės kompensacijos, nes nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu (kraujyje rasta 0,66 promilės etilo alkoholio). Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti, kad jo kraujyje nustatytas 0,66 promilės alkoholio kiekis nėra susietas priežastiniu ryšiu su įvykusiu nelaimingu atsitikimu.
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nurodė, kad dėl ginčijamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo jis buvo padavęs skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuri 2005 m. liepos 14 d. raštu Nr.(11.1)-I-4464 pranešė pareiškėjui, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimas paliekamas nepakeistas. Pareiškėjas nurodė, kad, 2005 m. birželio 15 d. padavęs skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, jis su sutuoktine išvyko į Ispaniją prižiūrėti ten gyvenančių jo sūnaus bei dukros vaikų. Jis nepagalvojo paprašyti kaimynų, kad šie pažiūrėtų jo pašto dėžutę, nes periodinių leidinių jis neprenumeravo. Į gyvenamąją vietą pareiškėjas grįžo tik 2005 m. lapkričio 20 d.. Pareiškėjas nurodė, kad jis negali pateikti įrodymų apie savo išvykimą, nes pase tokios žymos nebuvo padarytos. Pareiškėjas nurodė, kad iš Ispanijos jis grįžo per Kaliningrado sritį, nes turėjo Rusijos vizą. Vizos galiojimo laikas baigėsi 2005 m. lapkričio 30 d.. Kaliningrado srityje jis turėjo reikalų, todėl ir grįžo iš Ispanijos. Pareiškėjas nurodė, kad jo paminėtos aplinkybės yra pagrindas atnaujinti jam skundo padavimo terminą.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė pareiškėjo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo atmetė ir grąžino pareiškėjui skundą bei nutarė grąžinti pareiškėjui už skundą sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių išankstinį kelionės į Ispaniją planavimą, bilietų įsigijimo laiką, išvykimo bei grįžimo datas. Be to, pareiškėjas nepagrindė, kodėl jis negynė savo teisių iš karto nuo 2005 m. lapkričio 20 d., kai, jo teigimu, jis grįžo iš Ispanijos, ir kodėl skundą teismui padavė tik 2006 m. sausio 12 d.. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą šiuo atveju praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl savo paties nerūpestingumo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo atnaujinti jam skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nurodo, kad jo prašyme paminėtos termino praleidimo priežastys turėtų būti pripažintos svarbiomis ir skundo padavimo terminas jam turėtų būti atnaujintas. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad, grįžęs iš Ispanijos, jis iš karto (2005 m. lapkričio 21 d.) kreipėsi į teismą, tačiau teismas atsisakė jo skundą priimti. Ištaisęs trūkumus, pareiškėjas į teismą kreipėsi iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad atnaujinti pareiškėjui skundo padavimo terminą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
pareiškėjo ginčijamas atsakovo sprendimas buvo apskųstas ikiteismine tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Į pareiškėjo skundą buvo atsakyta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2005 m. liepos 14 d. raštu Nr.(11.1)-I-4464. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas skundą teismui turėjo paduoti per dvidešimt dienų nuo minėto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašto gavimo dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Kaip galima suprasti iš pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą turinio, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raštas jam buvo išsiųstas paštu. Todėl rašto gavimo diena turėtų būti laikoma ta diena, kai laiškas su minėtu raštu pateko į pareiškėjo pašto dėžutę, nes jau nuo šios dienos laiškas pateko pareiškėjo dispozicijon.
Pareiškėjas nepateikė voko su žymomis apie laiško išsiuntimo bei gavimo datas ir nepateikė paaiškinimų dėl šių aplinkybių, tačiau, įvertinus aptariamą situaciją, nėra pagrindo teigti, jog laiškas pareiškėjui galėjo būti išsiųstas ne iš karto ar jog dėl pašto įstaigų kaltės laiškas galėjo būti nusiųstas ir perduotas pareiškėjo dispozicijon (įmestas į jo pašto dėžutę) pavėluotai. Juolab, kad ir pats pareiškėjas savo prašyme atnaujinti terminą iš esmės patvirtina, jog laiškas jam buvo atsiųstas įprastine tvarka, tačiau jis pats vėlai (2005 m. lapkričio 20 d. grįžęs iš užsienio) laišką pasiėmė iš pašto dėžutės. Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog laišką su minėtu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raštu pareiškėjas gavo (laiškas pateko į pareiškėjo pašto dėžutę) 2005 m. liepos mėnesį. Pareiškėjas pirminį savo skundą teismui padavė 2005 m. lapkričio mėnesio antroje pusėje, o su šioje byloje aptariamu skundu į teismą kreipėsi tik 2006 m. sausio mėnesį. Tokiu būdu pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatytą dvidešimties dienų skundo padavimo terminą.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu būtų pripažinta, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir skundo padavimo terminas pareiškėjui negali būti atnaujintas.
Pareiškėjas pagrindine termino praleidimo priežastimi įvardijo savo išvykimą į užsienį ir nebuvimą Lietuvoje nuo 2005 m. birželio mėnesio iki 2005 m. lapkričio mėnesio antrosios pusės. Tačiau net ir pripažinus, jog pareiškėjas minėtu laikotarpiu iš tikrųjų buvo išvykęs į užsienį, tai nepateisintų termino praleidimo. Pareiškėjas žinojo, jog vyksta jo susirašinėjimas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, todėl, ilgam laikui išvykdamas į užsienį, jis turėjo pasirūpinti savo interesų atstovavimu Lietuvoje, tačiau to jis nepadarė. Toks pareiškėjo elgesys laikytinas jo nerūpestingumu. Tuo tarpu asmeniui, kuris, tvarkydamas savo teisinius reikalus bei gindamas savo teises, buvo nerūpestingas ir dėl kurio nerūpestingumo keletą mėnesių buvo uždelsta paduoti skundą teismui, skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas.
Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti atmestas, o jo skundą turi būti atsisakyta priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra iš esmės teisėta. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.