- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- 1-1679-1033/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26260-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- V. J.
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, senatvės pensininkas, turintis neįgalumą, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. 2016 m. birželio 4 d., apie 19.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), smurtavo savo žmonos J. J. atžvilgiu, t. y. kumščiu sudavė vieną smūgį į kaktą bei vieną smūgį į kairįjį skruostą, taip sukėlė nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą
Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis V. J. teisme savo kaltę pripažino, susitaikė su nukentėjusiąja ir parodė, kad bute gyvena dviese su žmona. Tą dieną grįžo iš ligoninės, nelabai gerai atsimena, ką darė, nes vartoja vaistus. Jis dažnai eina į tualetą, nes turi problemų su sveikata, jam yra negerai su galva. Gal netyčia susikibo su žmona tarp tualeto ir įėjimo durų, gal ir trenkė jai. Kaip buvo su durų raktu gerai nežino. Užrakino duris ir atsigulė miegoti, prieš tai išgėrė vaistų. Negirdėjo kaip žmona beldėsi į duris. Konflikto gerai neprisimena, bet žino, kad žmona važiavo į ligoninę dėl sumušimų, tačiau jai nieko nenustatė. Atsiprašo nukentėjusiosios, daugiau nekonfliktuos, nenorėjo nuskriausti.
Nukentėjusioji J. J. teisme paaiškino, kad sutinka taikytis, atleido savo vyrui. Parodė, kad birželio 4 dieną grįžo iš savo sesers ir virtuvėje žiūrėjo televizorių. Apie 19.40 val. vyras įbėgo ir pasakė: - „dabar trenkti ar vėliau?“ ir trenkė jai. Ji vyrui pasakė, kad važiuoja pasidaryti ekspertizę. Išėjusi pastebėjo, kad nepasiėmė paso. Grįžusi norėjo paimti, tačiau durys buvo užrakintos, raktas paliktas spynoje. Žalgirio ligoninėje jai davė dokumentą dėl sužalojimų, pasakė dėti ledą ant sumušimo, vartoti vaistus. Tą naktį ji nakvojo pas seserį, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Ryte, kai grįžo, buto duris atsirakino. Vyras nuolat prie jos kabinėjasi, jei išvažiuoja, tada pradeda įžeidinėti. Ji visiškai negali būti namie, kartais sunku būna valdytis. Sesuo apie konfliktus žino, tačiau nesikiša. Ji išeina iš namų, nes negali visą dieną sėdėti virtuvėje, kadangi vyras į kambarį neįleidžia.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. J. parodė, kad gyvena jai priklausančiame bute su vyru dviese Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Anksčiau vyras nėra naudojęs prieš ją fizinio smurto, tačiau apie metus laiko vyras viskuo nepatenkintas – ji visą laiką vyrui trukdo, viską daro ne taip. Vyras prie jos kabinėjasi, pastoviai įžeidinėja ir keikia necenzūriniais žodžiais. Taip vyras elgiasi būdamas blaivus. Vyras serga cukriniu diabetu, prostata, mano, kad dėl to būna nuolat piktas, tačiau ji taip gyventi negali. Siūlė vyrui skirtis, tačiau jis į tai nereagavo. Vilniuje vyras jokių giminių neturi, su sūnumi beveik nebendrauja. 2016 m. birželio 4 d., apie 19.30 val., jai su vyru būnant namuose, vyras buvo užsidaręs savo kambaryje, o ji virtuvėje, kurioje yra lova ir ji ten gyvena, nes butas yra vieno kambario. Ji gulėdama lovoje žiūrėjo televizorių, kai į virtuvę atėjo vyras, kuris iš karto pasakė: - „tau ką, iš karto duoti į snukį, ar vėliau?“, po ko pradėjo ją kaltinti, kad paėmė iš jo sūnaus raktus nuo buto ir kodėl kišasi į jo šeimos reikalus. Ji vyro paklausė, už ką jis nori ją mušti, pats prašė jos, kad paimtų iš sūnaus raktus. Tada vyras, priėjęs prie jos, rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į kaktą, kuria ranka neatsimena. Ji iš karto atsisėdo, nes prieš tai gulėjo lovoje, ir vyras sudavė jai antrą smūgį kumščiu į kairįjį žandą. Ji vyrui pasakė, kad iškvies policiją, į ką jai vyras atsakė: - „kviesk“ ir nuėjo į savo kambarį. Ji susiruošė ir išėjo į lauką, o lauke atsiminė, kad nepasiėmė raktų ir pinigų. Grįžusi prie buto durų pamatė, kad vyras užsirakino ir neatidarė jai durų, todėl iškvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams vyras taip pat neatidarė buto durų. Nuo vyro suduotų smūgių ji patyrė fizinį skausmą, jai labai skaudėjo kaktą, yra patinimas, skauda išsižiojant. Įvykio metu vyras buvo blaivus, liudytojų nėra. Papildomai parodė, kad nori nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes jos vyras V. J. atsiprašė ir ji jam atleido. 2016 m. birželio 4 d., apie 20.00 val., namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susinervinęs vyras nei iš šio, nei iš to sukėlė konfliktą. Ji taip pat nenutylėjo ir išprovokavo vyrą iki tokio lygio, kad vyras prieš ją pirmą kartą pakėlė ranką ir trenkė vieną kartą į kaktą, ir vieną kartą į kairįjį žandą. Ji pajuto fizinį skausmą ir išbėgo į kiemą kviesti policiją. Vyro policija nesulaikė, kadangi jis neįsileido į butą. Ji kreipėsi į Žalgirio ligoninę, kur buvo apžiūrėta, ten jokių įtarimų dėl sveikatos neįtarė ir vaistų neišrašė. Labai prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą jos vyro atžvilgiu, nenori, kad vyrui kas nors būtų, kadangi jis ir taip yra labai ligotas, gailisi dėl savo poelgio, ji savo vyrui jokių pretenzijų neturi. Vyras su ja dabar elgiasi labai normaliai, kiek žino, jis dėl psichinių susirgimų niekur nesigydė, tada įvyko tiesiog nesusipratimas (b. l. 26, 31).
Liudytojas N. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. G. buvo gautas pranešimas, jog 2016 m. birželio 4 d. apie 20.10 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyras smurtauja prieš žmoną, mušasi. Atvykus į įvykio vietą, kieme juos pasitiko apsiverkusi bei susijaudinusi J. J., kuri paaiškino, kad jos vyras V. J. be jokios priežasties sukėlė konfliktą, kurio metu panaudojo prieš ją fizinę jėgą, kumščiu suduodamas jai vieną kartą į kaktą ir vieną kartą į kairįjį žandą. Ant nukentėjusiosios kūno akivaizdžių sumušimo požymių nesimatė. Ji paaiškino, kad smurtas pasireiškė fizinės jėgos panaudojimu bei grasinimu fiziškai susidoroti. Ankščiau vyras prieš ją psichologiškai smurtavo, tačiau ji į policiją dėl to nesikreipė. Įtariamasis buvo užsidaręs bute ir jų neįsileido. Jie kelis kartus skambino į butą, reikalavo atidaryti duris, tačiau įtariamasis buvo priėjęs prie durų, pažiūrėjo pro durų akutę, tačiau neįsileido. Jie į butą nesiveržė, kadangi nukentėjusioji pasakė, kad pati susitvarkys, jos atvažiuos pasiimti giminaičiai (b. l. 59).
Iš J. J. protokolo – pareiškimo ir pareiškimų matyti, kad 2016 m. birželio 4 d. apie 19.40 val. bute adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyras V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė po vieną kartą į kaktą ir į kairįjį žandą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Jai išbėgus į kiemą kviesti policiją, vyras užsirakino bute. Anksčiau vyras yra naudojęs psichologinį smurtą. Dabar pirmą kartą ji patyrė fizinį smurtą. Pareigūnai bandė įeiti į butą, tačiau vyras neįleido (b. l. 6, 16-17).
Iš įvykio registracijos kortelės nustatyta, kad 2016 m. birželio 4 d. 20.06 val. J. J. pranešė, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ją sumušė jos vyras, išvarė iš namų ir neįleidžia. GPM nereikia, vaikų nėra. Laukia lauke policijos. Mušeika užsidarė bute, moteris su giminaičiais nuvyko į RVUL, patruliai akivaizdžių sumušimų nematė. Priimtas pareiškimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 9-10).
Iš VšĮ VUL Žalgirio klinikos 2016 m. birželio 4 d. asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės nustatyta, kad J. J. diagnozuotas veido sumušimas (b. l. 40).
Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo perklausyti garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro, kuriuose užfiksuota, kaip policiją kviečia moteris dėl to, kad ją sumušė vyras. Pateiktas protokolo garso įrašo vertimas iš rusų kalbos (b. l. 51-54).
Iš nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo pažymos matyti, kad 2016 m. birželio 4 d. 23.10 val. J. J. nustatyta 20 balų vidutinė rizika (b. l. 22).
Apžiūros protokole nurodyta, kad teismo medicinos ekspertas R. L., įvertinęs J. J. medicinos dokumentus padarė išvadą, kad J. J. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (b.l. 35-37).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė ikiteisminio tyrimo metu, nes 12,19 eurų turtinė žala padaryta PSDF biudžetui yra atlyginta. Pinigų pervedimo kvitas patvirtina, kad Valstybinei ligonių kasai 2017 m. balandžio 24 d. sumokėta 12,19 Eur (b. l. 47-48).
Iš 2017 m. kovo 31 d. J. J. prašymo nustatyta, kad ji prašo nutraukti baudžiamąją bylą, nes susitaikė su vyru V. J.. Vyras dėl savo elgesio atsiprašė, pažadėjo, kad tai daugiau nepasikartos. Ji vyru tiki, atleido ir jokių pretenzijų neturi (b. l. 57).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio N. R. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 13-14).
Įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. J. kaltė dėl nusikaltimo padarymo yra įrodyta nukentėjusiosios J. J. pareiškimais bei parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo N. R. parodymais, įvykio registracijos kortele, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, asmens ambulatorinio gydymo statistine kortele, apžiūros protokolu, taip pat paties kaltinamojo V. J. teisme duotais parodymais.
Kaltinamojo V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, panaudojęs fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noriu atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis V. J. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris yra laikomas nesunkiu (BK 11 str. 3 d.). Teismo posėdyje jis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, žadėjo daugiau taip nesielgti, nukentėjusiosios atsiprašė ir ji jam atleido, abu susitaikė. Kaltinamojo nusikalstamu elgesiu padaryta turtinė žala atlyginta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereiškė.
V. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, nedirba, yra senatvės pensininkas (b. l. 88-91), turi sveikatos problemų (b. l. 81-82), Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas (b. l. 93). VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydytas nuo 2003 m. rugpjūčio 13 d. iki 2003 m. rugpjūčio 21 d. (b. l. 94). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 2 kartus, paskutinį kartą nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. spalio 22 d. diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru, priklausomybės alkoholiui sindromas, organinis asmenybės sutrikimas (b. l. 95). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi V. J. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 109-110). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad – medicininės dokumentacijos duomenimis, V. J. praeityje lėtiniu psichozinio registro psichikos sutrikimu ar demencija (įgyta silpnaprotyste) nesirgo. 2000-2015 m. laikotarpiu jam buvo diagnozuota pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, organinis asmenybės sutrikimas, organinė depresija, organinis mišrus afektinis sutrikimas, priklausomybė nuo alkoholio, alkoholinė abstinencijos būklė su delyru ir kt.; - V. J. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; V. J. neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jam diagnozuojamas organinis asmenybės sutrikimas, dėl kurio jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali suvokti su juo atliekamų veiksmų esmę; - su V. J. dėl dabartinės jo psichikos būsenos galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali būti apklausiamas ir duoti parodymus, gali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, bylos proceso metu suvokti su juo atliekamų veiksmų esmę bei suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 123-128). Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad jis ateityje darys naujus nusikaltimus. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamajam, kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl to teismas mano, kad V. J. galima taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. nebuvo paskirta kardomoji priemonė.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su garso įrašais iš BPC, esanti baudžiamojoje byloje – paliktina saugoti šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajai J. J. susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašu, esančią baudžiamojoje byloje, palikti saugoti šioje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.