Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. (D.) N. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. (D.) N. nuteistas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2014 m. gruodžio 23 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugsėjo 15 d. Neatlikta bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai 15 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. lapkričio 30 d., dieną).Komisija 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam D. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį.Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydamas pakeisti Komisijos 2016 m. birželio 29 d. nutarimą ir nuteistajam D. N. netaikyti lygtinio paleidimo.Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi tenkino prokuroro skundą ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam D. N., konstatavęs, kad byloje nustatytos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės ir kriminogeniniai veiksniai leidžia daryti išvadą, kad D. N. pažanga mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai nėra akivaizdi ir leidžianti pagrįstai manyti, kad nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis D. N. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį, atmesti prokuroro skundą ir patvirtinti 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos nutarimą.Skunde nurodoma, kad prokuroras, teikdamas skundą dėl Komisijos nutarimo, padarė esminius pažeidimus, kadangi turėjo teikti atsiliepimą į Komisijos nutarimą. Todėl, anot skundo autoriaus, apylinkės teismas turėjo prokuroro skundą atmesti. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog apeliantas nepateikė atsiliepimo į prokuroro skundą, tačiau skundo autoriui nebuvo suteikta teisė laiku pateikti atsiliepimą. Jis prokuroro skundą gavo 2016 m. gruodžio 15 d., atsiliepimą į jį išsiuntė 2016 m. gruodžio 21 d., o apylinkės teismo posėdis buvo 2016 m. gruodžio 22 d. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neatsiuntė apeliantui pranešimo apie tai, kada bus svarstoma jo byla. Atsižvelgiant į nurodytą, skundo autorius teigia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta.Skunde tvirtinama, kad apylinkės teismas nesilaikė Socialinių išvadų rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, įtvirtinto teisinio reguliavimo, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nurodoma, kad apeliantas pateikė pakankamus įrodymus, jog jo elgesys pataisos įstaigoje bausmės atlikimo metu yra radikaliai pasikeitęs. Jis labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų.Nesutinkant su apylinkės teismo teiginiu apie per trumpą paskirtos bausmės atlikimo terminą, skunde teigiama, kad tokia išvada nepagrįsta ir nemotyvuota. Įstatymuose numatyta, kad nuteistasis, atlikęs tam tikrą bausmės dalį, gali kreiptis į pataisos namų administraciją su prašymu dėl lygtinio paleidimo. Todėl skundo autorius, atlikęs pagal įstatymus numatytą bausmės dalį, kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl lygtinio paleidimo. Pažymima, kad pataisos namai apylinkės teismui pateikė visą reikiamą medžiagą dėl lygtinio paleidimo. Pagal šią medžiagą, apeliantas neturi galiojančių nuobaudų, pataisos namuose elgėsi nepriekaištingai, turi šeimą, namus, žmoną, kuri laukiasi, vykdo finansinius įsipareigojimus, dirba, jam taip pat surastas darbas laisvėje. Atkreipiamas dėmesys, kad skundo autoriui buvo paskirta nuobauda, tačiau nepagrįstai ir nemotyvuotai. Anot apelianto, jis atsitinka socialinės reabilitacijos programos reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo jam netaikyti lygtinio paleidimo.Nuteistojo D. N. skundas atmetamas.Dėl nuteistojo lygtinio paleidimo klausimųBVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą D. N. nėra pagrindo. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. N. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 57 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo D. N. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teisme, skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateikta byla patvirtina, kad D. N. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: atlikdamas bausmę išklausė Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, Pataisos bei Integracijos į visuomenę programas, lankė nuolatines psichologines konsultacijas, biblioterapiją, dalyvavo „Krizių psichologija užsiėmimuose, mokėsi pataisos namų profesinėje mokykloje ir gijo elektros įrengimų remontininko specialybę, lanko Anoniminių alkoholikų savipagalbos grupės susirinkimus, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, tačiau vien tik darbas ir dalyvavimas minėtoje veikloje nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, išlieka vidutinė (57 balai). Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (2 kartus), ir baustas (1 kartą). D. N. nurodo, kad 2016 m. vasario 23 d. nuobauda skirta nepagrįstai, per pareigūnų aplaidumą, tačiau nurodytų nuteistojo teiginių tiek skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, tiek prie atsiliepimo į prokuroro skundą pridėti dokumentai nepatvirtina. Priešingai, iš 2016 m. vasario 23 d. nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo matyti, kad kaip draudžiami laikyti daiktai rasti 4 savadarbiai peiliai ir 1 savadarbis švirkštas, kurie nepatenka į įrankių ir instrumentų, leidžiamų su savimi turėti darbo metu, sąrašą, o pagal socialinio tyrimo išvadą, ši nuobauda 2016 m. birželio 21 d. panaikinta kaip paskatinimas už D. N. nepriekaištingą elgesį, bet ne dėl to, kad pripažinta, jog nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Todėl paskirta nuobauda, nepaisant to, kad ji negalioja, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nebuvo vykdyta viena iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad D. N. atlieka bausmę jau pagal penktu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, vieną kartą jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 2 kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis pažeidė atidėjimo ir lygtinio paleidimo sąlygas. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad D. N. būdamas laisvėje nevengė bendrauti su alkoholį vartoti linkusiais ir kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio praranda savikontrolę, linkęs elgtis agresyviai, smurtauti, paskutinį nusikaltimą padarė, smurtaudamas prieš žmoną, ir nors šiuo metu su žmona sutaria gerai, palaiko socialinius ryšius, pataisos namuose lanko Anoniminių alkoholikų susirinkimus, tačiau atsisakyti vartojimo iki šiol nepavyko, turimą alkoholio vartojimo problemą ryžtasi spręsti ne pakankamai rimtai. Be to, nuteistasis praeityje yra bandęs narkotikų, nevengė vairuoti išgėręs, o tokie veiksmai sukelia pavojų visuomenei. Taip pat iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. N. yra linkęs elgtis impulsyviai, pirmenybę teikia veiksmui, ne planavimui, kartais susiduria su sunkumais numatydamas tolimesnes savo elgesio pasekmes, nors nusikaltimą pripažįsta, tačiau linkęs save pateisinti, perkelti kaltę kitiems. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 2 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi penki kriminogeniniai veiksniai (ankstesnis smurtinis nusikaltimas bei režimo pažeidimai; pasidavimas kitų asmenų neigiamai įtakai; smurtinis elgesys, pavartojus alkoholį; mąstymas ir elgesys; nuostatos), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam D. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nepagrįstai nustatė, kad jo pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos netinkamai, todėl patvirtinti Komisijos nutarimą nėra teisinio pagrindo. Tokią išvadą pagrįstai padarė ir Alytaus rajono apylinkės teismas.Dėl proceso pažeidimų pirmosios instancijos teismeNuteistasis D. N. skunde nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta, pažeidžiant proceso įstatymų normas, kadangi prokuroras dėl Komisijos nutarimo pateikė skundą, nors turėjo teikti atsiliepimą, o pirmosios instancijos teismas šį prokuroro skundą tenkino. Tokie skundo autoriaus teiginiai nepagrįsti.BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam D. N. lygtinį paleidimą, prokuroras, skųsdamas tokį Komisijos nutarimą, nurodė, kodėl, jo manymu, Komisijos priimtas nutarimas keistinas. Taigi, nuteistasis nepagrįstai teigia, kad prokuroras turėjo pateikti ne skundą dėl Komisijos nutarimo, bet atsiliepimą į šį nutarimą. Todėl apylinkės teismas, tenkindamas tokį prokuroro skundą, priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatas atitinkantį sprendimą, nes sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas pagal prokuroro skundą dėl Komisijos nutarimo pakeitimo. Be to, teismas apie gautą prokuroro skundą ir teisę pateikti atsiliepimą pranešė nuteistajam, kaip tai numatyta BPK 360 straipsnio 3 dalyje. Tai, kad nuteistojo atsiliepimas pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2016 m. gruodžio 27 d., t. y., po to, kai buvo priimta skundžiama nutartis, nelaikytina pažeidimu, dėl kurio apylinkės teismo sprendimas turėtų būti naikinamas.Esant nurodytoms aplinkybėms, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos paliktina galioti, o D. N. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo D. (D.) N. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.