Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-169-491/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-04
Bylos Nr.
1S-169-491/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
1 S – 169 – 491 / 2014
Procesinio sprendimo kategorija : 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

skundą padavusiam R. S.

teismo posėdyje išnagrinėjęs R. S. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas su prašymu panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. Chodorcevičienės 2013-12-20 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2013-12-16 Panevėžio apygardos prokuratūroje gautas R. S. skundas, kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tyčinio pasikėsinimo į jo gyvybę, jo terorizavimo ir kankinimo.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė V. Chodorcevičienė 2013-12-20 nutarimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p., atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nustačiusi, jog pareiškėjo pateiktame pareiškime yra nurodyti akivaizdžiai neteisingi duomenys, išdėstyti teiginiai yra subjektyvūs, o taip pat nėra nurodoma jokių konkrečių faktinių duomenų, patvirtinančių išdėstytus teiginius.

Nesutikdamas su nutarimu R. S. Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti prokurorės V. Chodorcevičienės 2013-12-20 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Skundžiama apylinkės teismo nutartimi jo skundas buvo atmestas motyvuojant tuo, jog pareiškėjas savo reikalavimus grindžia tik deklaratyviais duomenimis, nepateikdamas jokių konkrečių faktų, kas patvirtina jo išdėstytų teiginių neteisingumą.

Skundu apygardos teismui R. S. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir įpareigoti prokuratūrą atlikti ikiteisminį tyrimą dėl prieš jį įvykdytos nusikalstamos veikos. Nurodo, jog nusikaltimas prieš jį yra išskirtinis, labai žiaurus, kadangi jis buvo kankinamas, gąsdinamas bei terorizuojamas. Pažymi, jog dėl šios nusikalstamos veikos jis tapo invalidu, prieš jį buvo nuolat smurtaujama ir neapgrįstai nesuteikiama atitinkama medicininė pagalba, kadangi smurtavę asmenys buvo labai įtakingi, turtingi ir galingi. Pabrėžia ir tai, kad prokurorės nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neatitinka tikrovės ir yra neteisingas, juo labiau kad žmogaus sveikata ir gyvybė yra neįkainojamos vertybės.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą padavęs R. S. prašo jo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadas – kuomet gaunamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką bei prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 str. 1 d.). BPK 168 str. 1 d. numatyti du atvejai, kuomet prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą : 1) kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, arba 2) yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Joks teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą. Tačiau, prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas, vadovaujantis medžiagoje esančia duomenų visuma, yra kitoks.

Iš bylos medžiagos matyti, kad prokurorė 2013-12-20 nutarimu, kurį skundžiama nutartimi paliko galioti ir pirmos instancijos teismas, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi pareiškėjo nurodyti duomenys apie nusikalstamas veikas yra akivaizdžiai neteisingi. Su tuo šiuo atveju sutinka ir skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, nes daryti kitokią išvadą pagal teismo turimus dokumentus tiesiog nėra pagrindo.

Visų pirma, bylos duomenys patvirtina, jog R. S., tiek pateikdamas pareiškimą prokuratūrai, tiek skųsdamas prokurorės priimtą nutarimą, tiek paduodamas skundą dėl apylinkės teismo nutarties nepateikė jokių daugiau mažiau objektyvių duomenų apie prieš jį galimai padarytą nusikalstamą veiką, savo prašyme ir skunduose jis net nenurodė konkretesnių faktų, kada ir kokiomis aplinkybėmis prieš jį galėjo būti padaryti neteisėti veiksmai, kas juos padarė ir kokias pasekmes jie sukėlė. R. S. skunde išdėstyti tik pavieniai duomenys apie jo darbo vietą, darbo sąlygas ir nustatytus jo sveikatos sutrikdymus, neleidžia identifikuoti jokių objektyvių galimai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, juo labiau kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodo, kad jau bankrutavusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovai bei Panevėžio medikai jį terorizavo, kankino ir žudė 20 metų tik dėl to, jog jis žinojo tai, ko žinoti negalėjo ir neturėjo. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas, nurodydamas, kad jam nebuvo teikiamos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat neįvardina jokių tikslių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl tokių jo teiginių pagrįstumo. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės prokurorės 2013-12-20 nutarimu pagrįstai buvo pripažintos neįtikinamomis, pareiškime dėstomi faktai nėra patvirtinti jokiais dokumentais ar duomenimis, kurie leistų daryti bent preliminarią išvadą, kad jie galėjo būti tikri ir todėl turi būti išsamiau patikrinti ar ištirti.

Pažymėtina ir tai, kad visos pareiškėjo skunde apygardos teismui nurodytos aplinkybės buvo žinomos tiek prokurorei, tiek pirmosios instancijos teismui, nors ir labai lakoniškai, tačiau dėl jų buvo pasisakyta priimant skundžiamus sprendimus, kas taip pat nesudaro pagrindo pripažinti juos nepagrįstais dėl neišsamumo ar motyvacijos stokos, o kartu ir juos naikinti.

Esant tokioms aplinkybėms skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju prokurorė pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. S. pareiškimą, o apylinkės teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, atmetęs jo skundą tuo pačiu klausimu. Naikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Pareiškėjo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus