Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-320/2009

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2009-12-10
Bylos Nr.: 1A-320/2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Viktoras Kažys (pirm.), Albinas Bielskis, Regina Gaudutienė
Nuteistasis: M. J., A. G., M. P., D. E.
Civilinis atsakovas: V. P., G. J., L. G., A. G.
Advokatai: Vincas Pacevičius

Kategorijos

1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.11.10Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui (BK 92 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-320/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.11.10; (S) 1.2.14.4.1; 1.2.14.4.2.

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,teisėjų: Albino Bielskio, Reginos Gaudutienės,sekretoriaujant Agnei Aguonytei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

gynėjams advokatams Vincui Pacevičiui, Jurgitai Lučinskaitei, Liudmilai Karvelienei, Anatolijui Svilai, Aldevinui Švedui, Algirdui Gurauskui,

nuteistiesiems M. J. , A. G. , M. P. , D. E. ,

nuteistųjų atstovams pagal įstatymą ir civiliniams atsakovams V. P. , G. J. , L. G. , A. G. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, nuteistųjų M. J. , A. G. , D. E. , M. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181str. 1 d., 181 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. (už A. A. turto prievartavimą) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. (už P. T. turto prievartavimą) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. (už V. V. turto prievartavimą) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2008 m. kovo 27 d. iki 2008 m. kovo 29 d.

A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181str. 1 d., 181 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. (už P. T. turto prievartavimą) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. (už P. T. turto prievartavimą) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

Žemesnės instancijos teismas

pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. (už V. V. turto prievartavimą) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. (už A. A. turto prievartavimą) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2008 m. kovo 27 d. iki 2008 m. kovo 28 d.

D. E. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181str. 1 d., 181 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. (už P. T. turto prievartavimą) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. (už A. A. turto prievartavimą) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. E. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2008 m. kovo 27 d. iki 2008 m. kovo 28 d.

D. E. pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. (už V. V. turto prievartavimą) išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. (už A. A. turto prievartavimą) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. (už V. V. turto prievartavimą) išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Iš M. J. ir A. G. (jam neturint lėšų – subsidiariai iš L. G. ir A. G. ) solidariai V. V. , P. T. , A. A. naudai priteista po 2000 litų neturtinei žalai atlyginti, iš D. E. - P. T. ir A. A. , iš M. P. – A. A. .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. ir A. G. nuteisti už tai, kad prievartavo turtą iš P. T. , o būtent, M. J. prievartavo turtą, panaudojant fizinį smurtą, tai yra 2008 sausio mėn. tiksliau nenustatytu laiku, apie 22.30 val. skambino nepilnamečiui P. T. ir neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai už tariamas apkalbas reikalavo iš jo 100 litų, grasino, jei pinigai nebus atnešti per nustatytą laiką, tai fiziškai susidoros. Pinigų neperdavus, vėl skambino nukentėjusiajam, grasino užmušti, ir tą pačią dieną prie kino teatro „Spindulys“, esančio (duomenys neskelbtini) pareikalavęs 100 litų, sudavė smūgius rankomis nukentėjusiajam į galvą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2008 m. sausio mėnesį M. J. vėl reikalavo 100 litų iš P. T. ir juos gavo prie J. T. vidurinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini) 2008 m. vasario 24 - 25 d. kartu su A. G. , reikalaudami iš nukentėjusiojo pinigų, grasindami fiziniu susidorojimu, po kelių dienų P. T. savo namuose, esančiuose J. K. g. 18, Marijampolėje, perdavė A. G. 100 litų. Šiais veiksmais M. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d., o A. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str.1 d.

A. G. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 15 d. vakare naktiniame klube „Luna“, esančiame (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, panaudojant psichinę prievartą – grasinant, kad nukentėjusysis neišeis iš klubo, vertė nukentėjusįjį P. T. perduoti jam 20 litų ir po 20 minučių tuos pinigus gavo. Šiais veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str.1d.

D. E. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario mėnesio pabaigoje automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „RIMI“, esančios (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, reikalavo iš nukentėjusiojo P. T. per valandą jam perduoti 50 litų ir nukentėjusysis J. K. - Žemaites g. sankryžoje 50 litų perdavė D. E. . Šiais veiksmais D. E. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str.1 d.

M. J. , A. G. , D. E. , M. P. nuteisti už tai, kad prievartavo turtą iš A. A. , o būtent, M. J. 2008 m. vasario 22 d., apie 14 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai iš nukentėjusiojo A. A. reikalavo iki 2008 m. vasario 29 d. perduoti jam 100 litų, grasindamas, kad iki nurodytos datos neperdavus pinigų, su juo bus fiziškai susidorota. Po 2008 m. vasario 29 d., tęsiant nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį, A. G. telefonu reikalavo perduoti 150 litų, grasindamas fiziniu susidorojimu. 2008 m. kovo 17-19 d., apie 19-20 val. nukentėjusiajam einant iš treniruotės, M. P. perdavė mobilaus ryšio telefoną ir liepė kalbėtis su D. E. , kuris reikalavo pinigų, grasino fiziniu susidorojimu. 2008 m. kovo 27 d., apie 12.45 val., nukentėjusiajam esant prie R. S. vidurinės mokyklos, A. G. , D. E. ir M. P. reikalavo perduoti pinigus, A. G. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į galvą, reikalaudamas pinigų, nukentėjusiajam ištrūkus, pasivijo kaltinamasis M. P. , kuris ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, reikalaudamas pinigų, A. G. ranka kirto vieną smūgį į veidą bei D. E. koja spyrė į petį, reikalaudami pinigų. Šiais veiksmais M. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181str. 1 d., A. G. , D. E. ir M. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181str. 2d.

M. J. ir A. G. nuteisti už tai, kad prievartavo turtą panaudojant fizinį smurtą, tai yra M. J. 2008 m. vasario 22 d., apie 14.10 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai iš nukentėjusiojo V. V. iki 2008 m. vasario 29 d. reikalavo jam perduoti 100 litų, 2008 m. vasario 29 d. telefonu reikalavo jam perduoti 200 litų grasindamas, kad neperdavus pinigų su juo bus fiziškai susidorota, iki 2008 m. kovo 24 d. skambino ir grasino, kad neperdavus reikalaujamų pinigų nukentėjusįjį užmuš. 2008 m. kovo 27 d., apie 12 val. nukentėjusiajam V. V. esant Rygiškių Jono gimnazijoje, A. G. , apkabinęs ranka nukentėjusįjį už kaklo, vedė link rūbinės, M. J. , reikalaudamas sumokėti pinigus, nukentėjusiajam sudavė ranka 1 smūgį į pilvą bei 2 smūgius į veidą, o A. G. nukentėjusiajam 1 kartą spyrė į kojas. Šiais veiksmais M. J. ir A. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti:

Žemesnės instancijos teismas

- D. E. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. (P. T. turto prievartavimas), padarymą skirti dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. (A. A. turto prievartavimas), padarymą skirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę; D. E. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams;

- M. P. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d., padarymą skirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Šalies argumentai

Prokurorė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. ir 61 str. 2 d. nuostatas, D. E. ir M. P. paskyrė aiškiai per švelnias bausmes. Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta viena D. E. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas turėjo skirti nuteistajam bausmę, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, o ne bausmę, artimą sankcijoje numatytos bausmės minimumui. Prokurorė nurodo, jog D. E. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, šias nusikalstamas veikas D. E. įvykdė prieš žymiai jaunesnius už save nukentėjusiuosius, veikdamas bendrininkų grupe, dėl padarytų nusikaltimų nukentėjusieji patyrė didelės neturtinės žalos, D. E. vengė pripažinti nusikaltimų padarymo aplinkybes, nerodė nuoširdaus gailėjimosi. Nors D. E. anksčiau neteistas, tačiau charakterizuojamas tik patenkinamai, mokykloje be pateisinamos priežasties praleidinėja pamokas, yra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Visos šios aplinkybės, anot apeliantės, rodo, jog D. E. antivisuomeninės nuostatos buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo, todėl per švelni bausmė neleistų pasiekti bausmei keliamų tikslų, be to, būtų sumenkinti ir nukentėjusiųjų interesai.

M. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai bei vertinama kaip pavojingiausias nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. M. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusysis A. A. patyrė didelės turtinės žalos. Nors tai yra pirmas M. P. padarytas nusikaltimas, tačiau jo asmenybės analizė rodo, kad padaryta nusikalstama veika yra dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys - M. P. charakterizuojamas neigiamai, yra nepažangus, be pateisinamos priežasties praleidžia pamokas, įtrauktas į policijos kartoteką, baustas administracine tvarka, dėl padaryto nusikaltimo savo kaltės nepripažino. Visos šios aplinkybės, prokurorės nuomone, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta per švelni bausmė neleistų pakeisti M. P. nusikalstamų polinkių, o tuo pačiu ir pasiekti bausmei keliamų tikslų.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. J. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti, taikyti Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, o būtent, vadovaudamasis tik viena charakteristika, teismas šališkai konstatavo, kad jis charakterizuojamas neigiamai, tuo tarpu charakteristikoje, gautoje iš Panevėžio miesto ,,Saulėtekio“ vidurinės mokyklos, jis apibūdinamas teigiamai. Nuteistojo teigimu, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo neigiama draugų įtaka, taip pat tai, kad tuo metu jo tėvai buvo išsiskyrę ir iš esmės jis gyveno vienas. Anot apelianto, po įvykdyto nusikaltimo jis padarė išvadas, nutraukė visus ryšius su buvusiais draugais Marijampolėje, persikėlė gyventi į Panevėžį, pakeitė požiūrį į mokslą, pradėjo siekti konkrečių tikslų. Šios aplinkybės, nuteistojo nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir nepaskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistasis skunde teigia, jog nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jis vienintelis iš nuteistųjų pripažino visas faktines aplinkybes, o tai rodo, jog jis gailisi padaręs nusikaltimą, todėl pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia. Apeliantas pažymi, kad, išvažiavęs gyventi į Panevėžį, jis neturėjo galimybės bendrauti su nukentėjusiaisiais, jų atsiprašyti, tačiau tą padarė teisme, atlyginti nukentėjusiesiems žalą jis taip pat neturi galimybės, kadangi šiuo metu niekur nedirba.

Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti, taikyti Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

Nuteistasis skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. dėl P. T. turto prievartavimo 2008 m. vasario 24 – 25 d. bei 2008 m. vasario 15 d., teigia, jog pas P. T. į namus paimti 100 litų jis nuvažiavo M. J. paprašytas, apie tai, kad M. J. reikalavo pinigų iš P. T. už apkalbas jis nežinojo, pats jokių reikalavimų mokėti pinigus ar grasinimų fiziniu susidorojimu P. T. neišsakė, konflikte, kuris įvyko tarp M. J. ir P. T. prie ,,Spindulio“ kino teatro jo nebuvo. Apelianto teigimu, 2008 m. vasario 15 d., klube ,,Luna“ prašydamas P. T. paskolinti 20 litų, jis jokių piktų ketinimų neturėjo, o jo pasakymas, kad P. T. neišeis iš šokių buvo išsakytas juokaujant. Šias aplinkybes, anot nuteistojo, patvirtino ir nukentėjusysis P. T. .

A. G. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl jo veiksmų V. V. atžvilgiu kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d., nurodo, kad jo atlikti veiksmai – V. V. sustabdymas prie mokyklos rūbinės ir netyčinis spyris jam į koją – nesusiję su M. J. pinigų reikalavimu iš V. V. . Nuteistojo teigimu, nukentėjusysis V. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors jis (apeliantas) ir stovėjo šalia M. J. , tačiau jokių pinigų iš nukentėjusiojo nereikalavo, jam negrasino ir nieko nesakė.

Nuteistasis nurodo, jog vykdydamas M. J. prašymus paimti skolas iš nukentėjusiųjų, jis nesuvokė, kad jo veiksmai gali būti nusikalstami ir nenumatė savo veiksmų pasekmių, tačiau, supratęs, kad elgėsi netinkamai, jis su savo tėvais nuvyko pas visus nukentėjusiuosius, jų atsiprašė bei atlygino jiems padarytą žalą, nukentėjusieji bei jų tėvai pretenzijų neturi. Apeliantas pažymi, kad jis ir nukentėjusieji yra beveik bendraamžiai, todėl teismas neteisingai nurodė, kad jis smurtavo prieš žymiai jaunesnius asmenis. Nuteistasis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusiuosius truko ilgą laiką, kadangi tarp 2008 m. vasario 15 d., 2008 m. vasario 24 ar 25 d. ir 2008 m. kovo 27 d., kuriomis buvo padaryti nusikaltimai, jis jokių neteisėtų veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu neatliko, jiem neskambino, negrasino.

Apelianto nuomone, teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, o būtent, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu išduota jo neigiama charakteristika, nors po visų įvykių jis pakeitė mokyklą, savo elgesį, požiūrį į mokslą, ką patvirtina ir dabartinės mokyklos išduota charakteristika. Nuteistasis nurodo, jog jis iš esmės pripažino faktines kai kurių nusikaltimų darymo aplinkybes, todėl nesutina su teismo išvada, kad jis buvo nenuoširdus ir nėra pagrindo jo prisipažinimo laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantas pažymi, kad teismas, skirdamas jam griežtą laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, jog jis nusikalto būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi vidurinėje mokykloje, charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. E. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teisme jis kaltu pilnai prisipažino, parodė esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, dėl padarytų nusikaltimų gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų ir atlygino jiems padarytą žalą, todėl teismas, įvertinęs šias aplinkybes, galėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, jos neindividualizavo, neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimo metu jis formaliai buvo pilnametis, tačiau dar nebuvo socialiai subrendęs, neįvertino to, kad atskyrimas nuo šeimos neigiamai paveiks jo socialinius ryšius. Apelianto nuomone, teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad jis yra jauno amžiaus, iki šio nusikaltimo padarymo buvo neteistas, mokosi, dirba galėjo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti, jo veiką iš Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. bei paskirti švelnesnę bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d. nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Apeliantas skunde nesutinka su jo veiksmų A. A. atžvilgiu kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d., nurodo, jog jo veiksmai – A. A. sugriebimas už rankos, liepimas jam grįžti atgal, kad pasikalbėtų su A. G. bei D. E. , vieno smūgio sudavimas į veidą už įžeidimą – niekaip nėra susiję su M. J. pinigų reikalavimu iš A. A. . Nuteistasis neneigia, kad 2008 m. kovo 27 d. jam buvo žinoma, kad M. J. , D. E. ir A. G. turėjo kažkokių neišspręstų tarpusavio santykių, tačiau tų santykių detalių jis nežinojo ir jomis nesidomėjo, apie pinigų reikalavimą iš A. A. bei M. J. telefono skambučius bei grasinimus A. A. jis nežinojo, pats iš A. A. niekada jokių pinigų nereikalavo, jam neskambino ir negąsdino. Apelianto teigimu, konfliktas tarp jo ir A. A. , kuro metu jis ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, kilo dėl to, kad nukentėjusysis pradėjo jį įžeidinėti. Tačiau, kaip galima suprasti iš nukentėjusiojo parodymų, jis šį smūgį į veidą susiejo su M. J. veiksmais reikalaujant pinigų. Nuteistasis prisipažįsta sudavęs smūgį A. A. , gailisi taip pasielgęs, tačiau teigia, kad tokie jo veiksmai turėtų būti kvalifikuoti ne pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d., o pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog tiek jis, tiek kiti nuteistieji smurtavo prieš žymiai jaunesnius asmenis, kadangi jis su A. A. yra beveik bendraamžiai, taip pat nepagrįsta yra teismo išvada, kad nusikalstami veiksmai truko ilgą laiką. Nuteistojo nuomone, teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į kai kurias svarbias aplinkybes, o būtent, teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu išduota neigiama jo charakteristika, nors po nusikaltimo padarymo jis pakeitė ne tik mokyklą, bet ir savo elgesį, požiūrį į mokslą bei gyvenimo būdą, draugus. Apeliantas pažymi, kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, mokosi vidurinėje mokykloje, šiuo metu charakterizuojamas teigiamai, gyvenimo ir buitinės sąlygos geros, nukentėjusiajam A. A. padarytą žalą atlygino. Šios aplinkybės, anot M. P. , leidžia teigti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. skirti nuteistiesiems D. E. ir M. P. švelnesnes bausmes nei prašoma apeliaciniame skunde bei D. E. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis M. J. , jo gynėjas bei atstovė pagal įstatymą prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. G. , jo gynėja bei atstovai pagal įstatymą prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis D. E. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis M. P. , jo gynėja ir atstovas pagal įstatymą prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistųjų A. G. , D. E. , M. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nesutinka su jo veiksmų P. T. atžvilgiu kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. kaip turto prievartavimo.

Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. tuo atveju, jei kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai verčia kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Reikalavimas turto prievartavimo atveju visada yra neteisėtas, jis nėra susijęs su reikalaujančiojo, ar asmens, kurio interesais reikalaujantysis veikia, ir nukentėjusiojo ankstesniais turtiniais santykiais, ar kitomis aplinkybėmis, kurios, suinteresuoto asmens manymu, suteikia jam tokią teisę. Byloje nustatyta, kad A. G. , žinodamas, jog M. J. , neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas fiziniu susidorojimu, reikalauja iš nukentėjusiojo P. T. pinigų už apkalbas, 2008 m. vasario 24 ar 25 d. nuvyko į P. T. namus ir paėmė iš jo 100 litų, kuriuos vėliau perdavė M. J. , bei 2008 m. vasario 15 d. naktiniame klube ,,Luna“ A. G. , neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, panaudodamas psichinę prievartą - grasindamas, kad P. T. neišeis iš klubo, vertė P. T. perduoti jam 20 litų, kuriuos nukentėjusysis tą patį vakarą perdavė A. G. . Nuteistasis A. G. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde nurodo, kad apie tai, jog M. J. reikalavo pinigų iš P. T. už apkalbas nežinojęs, konflikte, kuris įvyko tarp M. J. ir P. T. prie kino teatro ,,Spindulys“, nedalyvavo, pas P. T. į namus paimti 100 litų važiavo M. J. paprašytas, pats pinigų iš P. T. niekada nereikalavo ir nukentėjusiajam negrasino. Šie nuteistojo teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tai, jog A. G. žinojo apie M. J. grasinimus P. T. bei pinigų reikalavimą iš nukentėjusiojo už apkalbas, visų pirma patvirtina nuteistojo M. J. parodymai. Nuteistasis M. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad P. T. jį apkalbinėjo, vadino ,,lopu“ kitiems asmenims, todėl 2008 m. sausio mėnesį paskambino nukentėjusiajam ir reikalavo 100 litų už apkalbas, grasino sumušti, jei pinigų neatneš. Apie tai, kad už apkalbas jis iš P. T. reikalauja pinigų papasakojo savo draugams A. G. , D. E. , M. P. . Penktadienį, pasibaigus pamokoms, jis susitiko su A. G. prie kino teatro ,,Spindulys“, A. G. iškvietė P. T. iš kino teatro. M. J. teigimu, atėjus P. T. ir atsisakius duoti pinigus, jis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, A. G. tuo metu stovėjo šalia, bet, ar A. G. sudavė P. T. , nepastebėjo. 2008 m. vasario 24 ar 25 dieną jis sutiko parduotuvėje P. T. ir vėl reikalavo iš jo 100 litų už apkalbas, nukentėjusysis pažadėjo pinigus atnešti vėliau. Apie tai žinojo A. G. , kuris ir perdavė jam iš P. T. gautus 100 litų. Nukentėjusysis P. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2008 m. sausio mėnesį jam paskambino M. J. ir pradėjo reikalauti pinigų už tai, kad jis apkalba M. J. ir jo draugę, pinigus M. J. liepė atnešti prie mokyklos. Penktadienį kartu su A. A. jam būnant kino teatre ,,Spindulys“, jį pašaukė kažkas išeiti į lauką, lauke buvo M. J. ir dar keli vaikinai. M. J. reikalavo pinigų, delnu trenkė į galvą. Nukentėjusysis P. T. teisme neprisiminė, ar vaikinų tarpe buvo A. G. , apie tai, kad prie kino teatro buvo A. G. jam pasakė A. A. . 2008 m. vasario 24 ar 25 dieną M. J. vėl pareikalavo 100 litų už apkalbas. Tuo metu jis sirgo ir nėjo į mokyklą, jam paskambino A. G. ir pasakė perduoti M. J. 100 litų, kurių paimti atvažiuos į namus. A. G. atvažiavus pas jį į namus, jis davė 100 litų. P. T. teigimu, pinigus jis mokėjo todėl, kad bijojo M. J. ir jo draugų, nenorėjo vėl būti sumuštas. Apie tai, kad 2008 m. sausio mėnesį A. G. buvo prie kino teatro ,,Spindulys“, iškvietė P. T. į lauką ir, kad po kelių minučių P. T. grįžo sumuštas patvirtino ir nukentėjusysis A. A. . Liudytojas M. S. taip pat nurodė, kad 2008 m. sausio mėnesį prie kino teatro ,,Spindulys“ matė vaikinus, kurių tarpe buvo vaikinas pravarde ,,Staras“ (A. G. ), kažkuris iš vaikinų nusivedė P. T. ir po kelių minučių P. T. grįžo sumuštas. Nukentėjusysis P. T. parodė, kad A. G. iš jo pinigų reikalavo ir 2008 m. vasario 14 d. klube ,,Luna“, A. G. prašė paskolinti 20 litų, o atsakius, kad pinigų neturi, pagrasino, kad iš šokių neišeis. Nukentėjusiojo teigimu, jis išsigando A. G. , pinigų neturėjo, todėl pasiskolino iš draugų ir perdavė 20 litų A. G. . Tuos pinigus A. G. su tėvais jam atidavė jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Tai, kad klube ,,Luna“ P. T. buvo išsigandęs A. G. patvirtino ir liudytojomis apklaustos G. K. bei S. B. . Pirmosios instancijos teisme liudytojos parodė, kad 2008 m. vasario 14 d. būnant klube ,,Luna“, P. T. joms pasakė, jog A. G. reikalauja 20 litų, grasina sumušti, jei pinigų negaus. G. K. ir S. B. teigimu, P. T. buvo išsigandęs, pinigų pats neturėjo, todėl jos paskolino jam 20 litų. Aptarti nuteistojo M. J. , nukentėjusiojo P. T. , liudytojų parodymai paneigia nuteistojo A. G. teiginius, jog jis pats pinigų iš P. T. niekada nereikalavo, nukentėjusiajam negrasino ir nežinojo, kad M. J. reikalauja pinigų iš P. T. už apkalbas. Nuteistojo M. J. , nukentėjusiojo P. T. , liudytojų parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad A. G. su M. J. turtą iš nukentėjusiojo P. T. prievartavo bendrininkų grupe, t. y. A. G. žinojo ir suprato, kad M. J. neteisėtai reikalauja pinigų iš P. T. , A. G. aktyviais veiksmais – iškviesdamas P. T. ir kino teatro, važiuodamas į P. T. namus paimti 100 litų ir tuos pinigus perduodamas M. J. – prisidėjo prie M. J. reikalavimų įgyvendinimo bei pats, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas P. T. , kad šis neišeis iš klubo, vertė nukentėjusįjį perduoti jam 20 litų, kuriuos P. T. tą patį vakarą jam perdavė.

A. G. apeliaciniame skunde nesutinka ir su jo veiksmų V. V. atžvilgiu kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d., nurodo, kad jo atlikti veiksmai – V. V. sustabdymas prie mokyklos rūbinės ir netyčinis spyris jam į koją – nesusiję su M. J. pinigų reikalavimu iš V. V. . Šie nuteistojo teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kaip matyti iš nuteistojo M. J. parodymų, už apkalbas jis pinigų reikalavo iš P. T. , V. V. ir A. A. . Kadangi V. V. buvo pažadėjęs atnešti pinigus, tačiau slapstėsi, vengė mokėti pinigus, jis pasakė savo draugams A. G. ir D. E. , kad šie, pamatę V. V. , sulaikytų. 2008 m. kovo 27 d. mokykloje A. G. , M. P. ir D. E. sulaikė V. V. , A. G. laikė nukentėjusįjį ranka per kaklą, o jis, priėjęs paklausė V. V. , ko šis slapstosi ir kada bus pinigai. V. V. atsisakius mokėti pinigus, jis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į pilvą ir du kartus paplekšnojo per veidą, o A. G. vieną kartą spyrė V. V. į kojas. Nukentėjusysis V. V. patvirtino, kad M. J. reikalavo iš jo pinigų už apkalbas, jis bijojo M. J. bei su juo draugaujančių A. G. , D. E. ir M. P. , todėl slapstėsi, nėjo į mokyklą. 2008 m. kovo 27 d. mokykloje prie jo priėjo A. G. ir už peties nusivedė prie laiptų, kur buvo M. J. . M. J. klausė, kada bus pinigai ir trenkė kumščiu į pilvą ir du kartus ranka į veidą, o A. G. stovėjo šalia, nieko nesakė, tik vieną kartą spyrė jam į kojas. Nuteistojo M. J. ir nukentėjusiojo V. V. parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad nors pats A. G. pinigų iš V. V. nereikalavo, tačiau A. G. , veikdamas bendrininkų grupe su M. J. , nukentėjusįjį mokykloje sustabdė ir spyrė į kojas neatsitiktinai, o žinodamas, kad V. V. slapstosi nuo M. J. , kadangi šis reikalauja pinigų iš nukentėjusiojo. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai A. G. veiksmus tiek nukentėjusiojo P. T. , tiek nukentėjusiojo V. V. atžvilgiu kvalifikavo kaip turto prievartavimą.

Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašo jo veiką A. A. atžvilgiu iš Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. tais atvejais, kai kaltininkas, prievartaudamas turtą, panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje yra vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Fizinio smurto vartojimas gali įeiti tiek į Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. numatyto nusikaltimo, tiek į Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę. Tiek turto prievartavimo (Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d.), tiek viešosios tvarkos pažeidimo (Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.) subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, tačiau skiriasi tyčios kryptingumas, t. y. turto prievartavimo atveju kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją panaudodamas fizinį smurtą ir nori taip veikti, viešosios tvarkos pažeidimo atveju kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti. Todėl, kvalifikuojant nuteistojo M. P. veiksmus nukentėjusiojo A. A. atžvilgiu, būtina nustatyti, kokie poreikiai ir vidinės paskatos skatino M. P. nusikalsti – vartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, t. y. šiuo atveju svarbūs veikos motyvai ir tikslas. Nuteistasis M. P. nurodo, kad vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą jis sudavė už įžeidimą, tačiau tokie jo veiksmai niekaip nebuvo susiję su M. J. pinigų reikalavimu iš A. A. , apie tai, kad M. J. reikalauja pinigų iš A. A. jis nežinojo, pats jokių pinigų iš nukentėjusiojo nereikalavo, jam neskambino ir negrasino. Nuteistojo M. P. teiginius, jog jam nebuvo žinoma apie tai, kad iš A. A. buvo prievartaujami pinigai paneigia visų pirma nuteistojo D. E. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Nuteistasis D. E. parodė, kad M. P. žinojo apie pinigų iš A. A. reikalavimą. 2008 m. kovo 17 – 19 d. jam paskambino M. P. ir pasakė matąs nukentėjusįjį bei paklausė ar jis nenori pakalbėti su A. A. . D. E. teigimu, jis telefonu kalbėjo su A. A. , klausė kur dingęs, ar neturi pinigų, nukentėjusiajam atsakius, kad pinigų neduos, jis pagrasino išsukinėti kojas. Nuteistasis D. E. nurodė, kad M. J. buvo jo prašęs paklausti A. A. dėl pinigų už apkalbas ir šios aplinkybės buvo žinomos M. P. . 2008 m. kovo 27 d. prie mokyklos jis, M. P. , A. G. ir R. K. , paprašyti M. J. , susirado A. A. , reikalavo pinigų, pirmas nukentėjusįjį pastūmė ar smogė A. G. , M. P. sudavė nukentėjusiajam vieną kartą ranka į galvą. Nukentėjusysis A. A. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad M. J. iš jo bei jo draugų P. T. ir V. V. reikalavo pinigų už apkalbas, nukentėjusysis teigė, kad iš A. G. , M. P. ir D. E. veiksmų prieš jį, jis suprato, jog visi trys nuteistieji veikė kartu M. J. naudai. Nukentėjusysis A. A. parodė, kad einant iš treniruotės, prie jo priėjo M. P. ir liepė telefonu kalbėtis su D. E. , kuris sakė esąs Kaune, liepė rinkti pinigus, grasino sulaužyti kaulus, išsukinėti kojas. 2008 m. kovo 27 d. po pamokų prie jo pribėgo A. G. , D. E. ir M. P. , A. G. paklausė kur pinigai ir trenkė vieną kartą į veidą. Po A. G. suduoto smūgio jis bandė pabėgti, tačiau M. P. jį pasivijo, tempė atgal, trenkė į veidą, prakirto lūpą, tada trenkė ir į pilvą, reikalavo atnešti pinigus. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad M. P. , A. G. , M. J. ir D. E. turtą iš nukentėjusiojo A. A. prievartavo bendrininkų grupe, M. P. žinojo ir suprato, kad M. J. neteisėtai reikalauja pinigų iš A. A. , M. P. aktyviais veiksmais – suduodamas nukentėjusiajam smūgį ranka į veidą – kartu su bendrininkais realizavo objektyviąją bendros nusikalstamos veikos – nukentėjusiojo A. A. turto prievartavimo – sudėties pusę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nuteistojo M. P. veiksmus A. A. atžvilgiu teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d, kaip turto prievartavimą, panaudojant fizinį smurtą.

Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistiesiems D. E. ir M. P. paskirtų bausmių dydžiais, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą, paskyrė per švelnias bausmes nuteistiesiems D. E. ir M. P. , nuteistieji M. J. , A. G. ir M. P. prašo taikyti Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas ir jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėti, nuteistasis D. E. prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas Baudžiamojo kodekso straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

M. J. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. - A. A. turto prievartavimas), dvi – sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. - P. T. ir V. V. turto prievartavimas), A. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už keturių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. – P. T. turto prievartavimas) ir dvi – sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. – V. V. ir A. A. turto prievartavimas), M. P. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. – A. A. turto prievartavimas), D. E. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. – P. T. turto prievartavimas), kita – sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. – A. A. turto prievartavimas). M. J. , A. G. ir M. P. nusikalstamas veikas padarė būdami nepilnamečiais, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d., pripažino nuteistųjų M. J. , A. G. , M. P. atsakomybę lengvinančia, nuteistųjų A. G. ir D. E. atsakomybę lengvina ir tai, jog jie atlygino padarytą žalą, visų keturių nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino nusikalstamų veikų padarymą bendrininkų grupe. Nuteistieji M. J. , A. G. ir D. E. savo apeliaciniuose skunduose prašo pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir prisipažinimą padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nuoširdų gailėjimąsi. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar ją darant dalyvavusius asmenis pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato: 1) kad kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir 2) kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką arba nustatyti ją darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimą ar bylą nagrinėjant teisme. Kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai padeda tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė M. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., kadangi, kaip nurodyta nuosprendyje, nors M. J. pripažino faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, tačiau dėl to nuoširdžiai nesigailėjo, nukentėjusiųjų neatsiprašė, nesistengė atlyginti ir turtinės žalos. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, M. J. , nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, savo kaltę padarius visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pilnai pripažino, davė nuoseklius ir išsamius parodymus ne tik apie savo nusikalstamus veiksmus, bet ir apie savo bendrininkų veiksmus, tuo padėdamas nustatyti esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Nuteistasis M. J. teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiųjų, neigiamai vertino savo poelgius, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Nors M. J. žalos nukentėjusiesiems neatlygino, tačiau ši aplinkybė nėra būtina kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi pripažįstant atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p., kuri kaip ir kitos minėtame straipsnyje numatytos aplinkybės, yra objektyviai įvertinama ir nustatoma pagal byloje surinktus faktinius duomenis. Šios nustatytos aplinkybės ne tik neleidžia paneigti apeliacinio skundo argumentų apie M. J. nuoširdų gailėjimąsi, bet ir leidžia daryti išvadą, kad M. J. savo noru prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažintina M. J. atsakomybę lengvinančia (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdaus gailėjimosi taip pat nepripažino nuteistojo D. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, D. E. prisipažinimas paskutinį teismo posėdį nelaikytinas nuoširdžiu. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, t. y. iki teismui priimant nuosprendį. Nuteistasis D. E. šio reikalavimo nepažeidė, t. y. prisipažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką iki pirmosios instancijos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, D. E. viso teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pripažino faktiškai nustatytas nusikaltimų padarymo aplinkybes, davė išsamius parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas. D. E. atsiprašė nukentėjusiųjų, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgių, stengėsi sušvelninti nusikalstamų veikų padarinius atlygindamas nukentėjusiesiems padarytą žalą. Šie nustatyti faktiniai bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis D. E. savo noru prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tuo tarpu, nuteistojo A. G. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, analizė leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo padarius nusikaltimus ir nuoširdaus gailėjimosi. Nors nuteistasis A. G. , kaip ir kiti nuteistieji, atsiprašė nukentėjusiųjų, gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, stengėsi sušvelninti nusikalstamų veikų padarinius, tačiau vien tik nuoširdus gailėjimasis dar nėra pagrindas šią aplinkybę laikyti atsakomybę lengvinančia, turi būti nustatyta, kad kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis A. G. neigė prievartavęs turtą iš nukentėjusiųjų, nuteistasis pripažino tik kai kurias faktines atskirų nusikaltimų darymo aplinkybes. Tokia nuteistojo A. G. pozicija nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, nurodė, kad nuteistieji, turėdami tikslą prievartauti turtą, smurtavo prieš žymiai jaunesnius už juos nepilnamečius nukentėjusiuosius, taip pat tai, kad nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusiuosius truko ilgą laiką. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutikti negalima. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistieji M. J. , A. G. , M. P. yra gimę (duomenys neskelbtini)., nuteistasis D. E. – (duomenys neskelbtini) nukentėjusieji V. V. ir P. T. yra gimę (duomenys neskelbtini) A. A. – (duomenys neskelbtini), t. y. amžiaus skirtumas tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų nėra didelis. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog nuteistųjų nusikalstami veiksmai truko ilgą laiko tarpą, kadangi kaip matyti iš bylos duomenų nuteistieji turtą iš nukentėjusiųjų prievartavo 2008 m. sausio – kovo mėnesiais. Nukentėjusiesiems pranešus apie neteisėtus nuteistųjų veiksmus savo tėvams bei mokytojams, nusikalstami veiksmai nedelsiant buvo nutraukti.

Kaip jau minėta, M. J. , A. G. ir M. P. nusikalstamas veikas padarė būdami nepilnamečiais. Skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis, kurie yra vienodi visiems nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, bei Baudžiamojo kodekso XI skyriuje numatytais ypatumais. Lietuvos Respublikos BK 91 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių, atsižvelgia į: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos BK 91 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcija nenumato alternatyvių bausmių laisvės atėmimo bausmei. Todėl, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nepilnamečiams nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Tačiau, valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur inter alia numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu. Remiantis teisės doktrina ir praktika, efektyvi nepilnamečių pataisymo ir perauklėjimo priemonė yra bausmės vykdymo atidėjimas, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos BK 92 str. Bausmės vykdymo atidėjimu siekiama pataisyti nepilnamečius asmenis neizoliuojant jų nuo visuomenės, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuoti jų elgesį ir sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinti juos prie normalaus gyvenimo būdo. Lietuvos Respublikos BK 92 str. apriboja bausmės vykdymo atidėjimo taikymą šiomis būtinomis sąlygomis: 1) nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (nusikaltimo sunkumo laipsnis ir bausmės dydis); 2) teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Kaltininko asmenybės įvertinimas tokiu atveju yra vienas iš svarbesnių faktorių. Vertindamas nusikaltimą padariusiojo asmenybę, teismas turi skirti asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo padarymo metu ir po nusikaltimo padarymo. Įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę teismas taip pat turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks šeimos, nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti nepilnamečių, sergančių asmenų ar invalidų ir pan.). Reali laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui turėtų būti skiriama tik tais atvejais, kai kitos baudžiamojo įstatymo numatytos baudžiamojo poveikio priemonės aiškiai neleistų pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų bausmės tikslų.

Kaip teisingai nurodyta nuteistųjų M. J. , A. G. , M. P. apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistųjų asmenybes bei paskirdamas jiems realias laisvės atėmimo bausmes, apsiribojo tik ikiteisminio tyrimo metu išduotų nuteistųjų charakteristikų įvertinimu, neanalizuodamas M. J. , A. G. , M. P. požiūrio į padarytas nusikalstamas veikas, jų elgesio po nusikaltimų padarymo, taip pat neatsižvelgdamas į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks nuteistųjų socialinius ryšius. A. G. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, Marijampolės ,,Šaltinio“ vidurinės mokyklos direktoriaus išduotoje charakteristikoje A. G. apibūdinamas kaip komunikabilus, linksmas, draugiškas, paslaugus vaikinas, bendraujant išryškėja jaunuolio nuoširdumas, vertybių perkainojimas, noras geriau save valdyti bei rasti vietą gyvenime, tai ypač pasireiškė nuo antrojo mokslo metų pusmečio, kai A. G. ėmė gerai lankyti pamokas, surimtėjo jo požiūris į save ir kitus, jis ženkliai pagerino mokymosi rezultatus ir sėkmingai baigė dešimtą klasę, turi tolesnio mokymosi motyvaciją (t. 5, b. l. 51), A. G. lanko anglų kalbos kursus (t. 5, b. l. 46), lanko futbolo treniruotes (t. 5, b. l. 50), dirba auto šaltkalviu G. Ž. firmoje ,,Žilinta“ (t. 5, b. l. 48). Iš byloje esančių Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus išduotų pažymų matyti, jog A. G. gyvena kartu su abiem tėvais ir seserimi, nepilnamečiui namuose sudarytos gyvenimo sąlygos, užtikrinančios visapusišką ir harmoningą jo vystymąsi, šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nuo 2008 m. balandžio mėnesio, kai A. G. buvo iškelta baudžiamoji byla, Vaikų teisių apsaugos skyrius apie šį nepilnametį nėra gavęs neigiamos informacijos dėl jo netinkamo elgesio mokymo institucijoje ar už jos ribų (t. 3, b. l. 54, t. 5, b. l. 52). A. G. motina L. G. atlygino nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytą žalą, nukentėjusieji P. T. , A. A. , V. V. pretenzijų A. G. neturi (t. 5, b. l. 11, 12, 49).

M. P. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. M. P. nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. mokosi Marijampolės J. T. vidurinėje mokykloje, mokyklos direktorės apibūdinamas kaip draugiškas, aktyviai dalyvaujantis klasės veikloje, mėgiamas klasės draugų, mokinio elgesys mokykloje problemų nekelia, sūnaus mokymosi rezultatais, elgesiu, drausme rūpinasi jo tėtis (t. 5, b. l. 37, 38). M. P. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog jis yra iš daugiavaikės šeimos, turi dvi nepilnametes seseris, prieš mėnesį jų šeimą paliko motina, M. P. įsigijo verslo liudijimą taip stengdamas užsidirbti pinigų ir padėti tėvui išlaikyti šeimą (t. 5, b. l. 32 – 36). M. P. atlygino nukentėjusiajam A. A. padarytą žalą, nukentėjusysis pretenzijų M. P. neturi (t. 5, b. l. 18, 39). Nuteistųjų A. G. , M. P. smurtas pavartotas prieš nukentėjusiuosius nebuvo intensyvus, nuteistieji teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, A. G. ir M. P. atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat A. G. , M. P. paskirtų bausmių dydį, nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra jokių kliūčių taikyti Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas.

Sudėtingesnė yra nuteistojo M. J. padėtis, kadangi, vertinant byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. J. iki nusikaltimų padarymo, nusikaltimų darymo metu bei po nusikalstamų veikų padarymo, matyti, jog M. J. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., padarymą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebaustas. Iš bylos duomenų matyti, kad po nusikalstamų veikų padarymo nuteistojo M. J. tėvai ėmėsi priemonių pakeisti aplinką, kuri galėjo turėti neigiamos įtakos M. J. elgesiui, t. y. M. J. iš Marijampolės persikėlė gyventi į Panevėžio miestą, pas motiną, nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. lanko Panevėžio ,,Saulėtekio“ vidurinę mokyklą, klasės auklėtojos charakterizuojamas teigiamai, kaip turintis aiškią mokymosi motyvaciją, siekiantis konkrečių žinių, pamokų metu stengiasi atlikti visus darbus, noriai dalyvauja įvairiuose renginiuose, klasėje M. J. draugiškas ir drausmingas, motina rūpinasi sūnumi, randa laiko apsilankyti mokykloje (t. 4, b. l. 110, t. 5, b. l. 43). M. J. lanko kultūrizmo, fitneso sporto klubą, taip pat dziudo treniruotes, pasižymi puikiu lankomumu, yra nekonfliktiškas, gerai sutariantis su kitais klubo lankytojais, jokių nusiskundimų M. J. elgesiu nei iš sporto klubo lankytojų ir administracijos, nei iš Panevėžio Dziudo Federacijos nėra (t. 5, b. l. 41, 42). Iš byloje pateiktos Darbo sutarties matyti, kad M. J. nuo 2009 m. liepos 1 d. dirba UAB ,,Raimeta“ vadybininku (t. 5, b. l. 44 – 45). Kaip jau minėta, nuteistasis M. J. pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius ir išsamius parodymus ne tik apie savo nusikalstamus veiksmus, bet ir apie bendrininkų padarytas nusikalstamas veikas, tuo padėdamas nustatyti esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir tinkamai išnagrinėti bylą. Nuteistojo M. J. , kaip ir kitų nusikalstamų veikų bendrininkų, pavartotas smurtas prieš nukentėjusiuosius nebuvo intensyvus, nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Nors nuteistasis M. J. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne pirmą kartą, tačiau įstatymas nedraudžia atidėti bausmės vykdymą asmeniui, anksčiau atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, M. J. , kaip ir A. G. bei M. P. , atžvilgiu nėra kliūčių taikyti Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas.

D. E. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. ir 181 str. 2 d. Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. sankcijoje nustatyta bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. sankcija alternatyvių bausmių laisvės atėmimo bausmei nenumato. Pirmosios instancijos teismas D. E. už abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas bei paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos BK 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis, Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo (šiuo atveju – turto prievartavimo) pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo vietą, laiką, būdą, grasinimų pobūdį bei fizinio smurto intensyvumą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Byloje nustatyta, jog D. E. neteisėti veiksmai prieš nukentėjusįjį P. T. pasireiškė tuo, kad jis, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, reikalavo iš nukentėjusiojo P. T. perduoti 50 litų, D. E. veiksmai prieš nukentėjusįjį A. A. – D. E. 2008 m. kovo 17 d. telefonu reikalavo pinigų iš A. A. , grasino nukentėjusiajam fiziniu susidorojimu, 2008 m. kovo 27 d., prie mokyklos, kartu su M. P. ir A. G. , reikalaudamas pinigų, vieną kartą spyrė A. A. į petį. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 327/08 (09) nurodyta, jog A. A. konstatuota muštinė žaizda bei kraujosruva veide, A. A. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiui ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 1). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo D. E. panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį A. A. nebuvo intensyvus, iš nukentėjusiųjų prievartauto turto dydis buvo labai nedidelis, nusikalstamos veikos padarymo būdas ir D. E. veiksmų, kuriais jis prievartavo turtą iš nukentėjusiųjų, išraiška rodo mažesnį padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikymui taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaip jau buvo minėta, kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo padarymo. D. E. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, D. E. dirba K. K. paslaugų įmonėje autošaltkalviu, priimtas į rikiuotės savanorio karo tarnybą (t. 5, b. l. 53 – 55). D. E. atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų, P. T. pinigus D. E. grąžino dar ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusieji pretenzijų D. E. neturi. Šioje byloje išimtinė aplinkybė, jog straipsnio, nustatančio atsakomybę už D. E. padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, laikytina nuteistojo D. E. amžius (šią aplinkybę vertinant kartu su kitomis jau išvardintomis aplinkybėmis). D. E. yra gimęs 1990 m. vasario 7 d., inkriminuotas nusikalstamas veikas D. E. padarė 2008 m. vasario – kovo mėnesiais, t. y. tik sulaukęs pilnametystės. Nors D. E. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo vyriausias bendrininkų grupėje, jis vienintelis iš bendrininkų buvo pilnametis, tačiau ši aplinkybė pati savaime nerodo didesnio nuteistojo asmenybės pavojingumo. Jau aptartais įrodymais nustatyta, kad D. E. veiksmai prievartaujant nukentėjusiųjų turtą bendrininkų grupėje nebuvo pagrindiniai, patys intensyviausi ir pavojingiausi, todėl kitiems nusikalstamų veikų bendrininkams – M. J. , A. G. , M. P. – pritaikius Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas ir atidėjus paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, nebūtų teisinga D. E. vien dėl tos priežasties, kad jis yra keliais mėnesiais vyresnis už savo bendrininkus ir, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo ką tik sulaukęs pilnametystės, skirti bausmę, numatytą įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, t. y. realią laisvės atėmimo bausmę. Kelių mėnesių amžiaus skirtumas neturėtų būti esmine aplinkybe, nulemiančia baudžiamojo poveikio priemonių taikymą kaltininkui. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis D. E. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo ką tik sulaukęs pilnametystės, taip pat atsižvelgus į D. E. elgesį iki nusikaltimų padarymo, nuteistojo vaidmenį nusikaltimų padaryme, jo veiksmus nusikalstamų veikų metu, prieš nukentėjusiuosius panaudoto smurto intensyvumą, elgesį po nusikaltimų padarymo, taip pat tiek nuteistojo D. E. , tiek nukentėjusiųjų interesus, nuteistajam D. E. , pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas, skirtina švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta įstatymo. Kolegijos nuomone, trumpalaikis laisvės atėmimas atlikimas areštinėje leistų pasiekti bausmės tikslus, t. y. jaunam asmeniui – nuteistajam D. E. turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Ši bausmė turėtų ne tik nubausti D. E. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Prokurorė apeliaciniu skundu prašo griežtinti bausmes nuteistiesiems D. E. ir M. P. . Bausmės skyrimo D. E. ir M. P. aplinkybės jau aptartos svarstant D. E. ir M. P. apeliacinius skundus, byloje surinktais ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad M. P. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o D. E. – paskyrus švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Nutarus nuteistajam M. P. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, o nuteistajam D. E. , pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas, paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, prokurorės apeliacinis skundas dėl bausmių sugriežtinimo M. P. ir D. E. negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 4 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti M. J. ir D. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe – prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

M. J. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., 181 str. 2 d. ir nuteistam galutine subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti trejiems metams. Paskirti M. J. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą ir įpareigoti M. J. dvylika mėnesių būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba dirbti.

A. G. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., 181 str. 2 d. ir nuteistam galutine subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti trejiems metams. Paskirti A. G. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą ir įpareigoti A. G. dvylika mėnesių būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba dirbti.

M. P. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. ir nuteistam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Paskirti M. P. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą ir įpareigoti M. P. dvylika mėnesių būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba dirbti.

D. E. , pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., 181 str. 2 d., paskirti bausmę:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. – 60 (šešiasdešimt) parų areštą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti D. E. galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų areštą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Viktoras KažysTeisėjai Albinas BielskisRegina Gaudutienė