Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, žalos gavėjas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, 2016-01-11 specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbus pranešimą (CPK 130 str.). Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 str. 2 d.). Bylos medžiaga nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2012-02-02 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-112-363/2012 atsakovas pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 286 str. Teismas nustatė, kad atsakovas 2011-12-28, apie 3.00 val., Plungėje, (duomenys neskelbtini), bendroje namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdė teisėtų Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK VPS patrulių būrio patrulio L. L. reikalavimų, nustumdamas policijos pareigūną nuo laiptų, padarė jam kraujosruvų ir odos nubrozdinimų kaktoje, poodinių kraujosruvų alkūnės sąnario srityje, odos nubrozdinimų ir poodinių kraujosruvų kairio kelio sąnario srityje, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui L. L. Teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs. CPK 182 str. 3 p. nustatyta, jog nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Iš pateikto gydymo paslaugų apskaičiavimo išrašo matyti, kad dėl patirtų sužalojimų L. L. 2011-12-28 – 2011-126-29 sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninėje, buvo suteikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų už 27,71 Eur (95,68 Lt).

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad iš PSDF biudžeto lėšų apmokamos pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. c) papunktyje, nustatyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš PSDF biudžeto lėšų, ir už kitą PSDF biudžetui padarytą žalą. PSFD biudžetą vykdo, naudoja jo lėšas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Šiaulių teritorinė ligonių kasa (ieškovas) iš PSDF biudžeto lėšų apmokėjo sveikatos priežiūros įstaigai – VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninei, už L. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 str. 5 p., 34 str., Sveikatos draudimo įstatymo 4 str., 31 str. 1 p., 33 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas padengė ne pats žalą padaręs asmuo, o ieškovas, todėl ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į padariusį žalą asmenį. Atsakovas ieškovo buvo raginamas atlyginti žalą ieškovui (2015-09-11 raštas Nr. S-4895), tačiau įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė, byloje nėra.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tarp atsakovo nusikalstamų veiksmų ir PSDF biudžeto patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes atsakovas nesilaikė CK 6.263 str. numatytos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kadangi to paties straipsnio 2 d. nustato prievolę atsakingam asmeniui padarytą žalą visiškai atlyginti, be to, CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo, o CK 6.280 str. nurodo, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, ir pagal CK 6.290 str. 3 d. nuostatas, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo, todėl atsakovas, dėl savo kaltų veiksmų nežymiai sutrikdęs L. L. sveikatą, privalo atlyginti PSDF biudžetui padarytą 27,71 Eur turtinę žalą, ir ši suma iš atsakovo priteistina ieškovui.

Iš atsakovo taip pat priteistinas 15 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 80 str.1 d. 1 p., 7 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš V. V. 27,71 Eur (dvidešimt septynis eurus 71 ct) privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą ir 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.