- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-05
- Bylos Nr.
- e2KT-15-943/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08075-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-237-956/2016, kuria prašoma įvertinti šios ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2964-392/2016 sujungimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. e2-237-956/2016 pagal ieškovo UAB „Konekesko Lietuva“ ieškinį, kuriuo prašoma antstolei V. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0113/11/381 vykdant išieškojimą iš atsakovo D. Š. ieškovo UAB „Konekesko Lietuva“ naudai leisti nukreipti išieškojimą į atsakovui D. Š. nuosavybės teise priklausantį kombainą CLAAS (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. e2-2964-392/2016 pagal ieškovo D. Š. ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu nuo 2012 m. spalio 24 d. javų kombaino CLAAS (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pritaikytą antstolės V. Ž. areštą vykdomojoje byloje Nr. 0113/11/00381; pripažinti, jog UAB „Konekesko Lietuva“ tinkamai ir savalaikiai nevykdė 2007 m. rugpjūčio 13 d. Finansinės nuomos (lizingo) sutarties Nr. 2021130; iš atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ priteisti ieškovo D. Š. naudai 20 307,48 Eur dydžio nuostolių atlyginimą; iš atsakovų UAB „Konekesko Lietuva“ ir antstolės V. Ž. solidariai priteisti ieškovo D. Š. naudai 26 332,21 Eur dydžio nuostolių atlyginimą.
Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-237-956/2016, atsakovas D. Š. pateikė prašymą sujungti nagrinėjamą civilinę bylą su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-2964-392/2016 ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Nurodė, kad tiek Vilniaus apygardos teisme, tiek Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjami civiliniai ginčai yra kilę tarp tų pačių šalių, neatsiejamai susiję su tuo pačiu ginčo objektu – javų kombainu CLASS (duomenys neskelbtini) nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, proceso šalių pareikšti reikalavimai tarpusavyje susiję, todėl bylų sujungimas leistų išvengti tų pačių faktinių aplinkybių skirtingo vertinimo ir prieštaringų sprendimų priėmimo.
Šalies argumentai
Panevėžio miesto apylinkės teismas susipažinęs su gautu prašymu, 2016 m. vasario 4 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas įvertinti Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-237-956/2016 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2964-392/2016 sujungimo klausimą.
Bylos sujungtinos.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas).
Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 str.). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, taip pat ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.
Susipažinus su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ pateikiama Vilniaus apygardos teisme ir Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų medžiaga, yra pagrindas spręsti, kad šios civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios ir jas sujungus ginčas bus išnagrinėtas operatyviau ir ekonomiškiau.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teisme pareikštu ieškiniu prašoma atlikti Finansinės nuomos sutarties ir iš jos kilusių pareigų teisinį įvertinimą, nustatant, kad UAB „Konekesko Lietuva“ tinkamai ir savalaikiai vykdė iš jas kilusias pareigas ir tuo pagrindu pripažinti neteisėtu javų kombaino areštą. Tuo tarpu Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje siekiama įvertinti prašymo leisti nukreipti išieškojimą į javų kombainą, pagrįstumą, kas rodo, jog šios bylos yra tarpusavyje susijusios: Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos baigtis gali įtakoti Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamos bylos baigtį, t. y. bylos susijusios prejudiciniais ryšiais. Todėl, įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad abejose bylose turėtų būti nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, vertinami iš esmės tie patys šalių argumentai ir įrodymai, be to, sujungus bylas, bus išvengta vienos iš jų sustabdymo ir nereikės laukti vieno proceso pabaigos, kad būtų tęsiamas kitas procesas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkė mano, jog bylų sujungimas nagrinėjamu atveju atitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, leistų koncentruotai ir ekonomiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą.
Panevėžio miesto apylinkės teisme byla gauta anksčiau nei Vilniaus apygardos teisme, be to šioje byloje pasiruošimas bylos nagrinėjimui baigtas ir pereita į teismo posėdį, tačiau, įvertinus tai, kad pagrindinis ginčas sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo byloje, bei vadovaujantis CPK 33 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurios numato, kad jei vienas iš reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme, yra pagrindas spręsti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla turi būti prijungta prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos ir abi bylos perduotinos nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi ir CPK 33 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Sujungti Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-237-956/2016 ir Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-2964-392/2016, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-237-956/2016 prie civilinės bylos Nr. Nr. e2-2964-392/2016.
Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-237-956/2016 perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.