- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-697-275/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Rinvest“
- Kategorijos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rinvest“ dėl avanso grąžinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. P. kreipėsi į teismą, prašydamas jo naudai iš atsakovės priteisti 3 000 Eur dydžio negrąžintą avansą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakove 2020 m. vasario 26 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys susitarė iki 2020 m. kovo 25 d. sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau iki minėtos datos pagrindinė sutartis pasirašyta nebuvo. 2020 m. balandžio 21 d. atsakovė informavo ieškovą apie sudarytos preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, tačiau, nutraukusi preliminarią sutartį, atsakovė negrąžino ieškovui jo pagal sutartį sumokėto 3 000 Eur avanso. Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis iki 2020 m. kovo 25 d. nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl teisę reikalauti atlyginti nuostolius turi ieškovas, o ne atsakovė.
3. Atsakovė UAB “Rinvest” su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad pats ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi negavo reikiamo finansavimo nekilnojamajam turtui įsigyti. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo sumokėtas 3 000 Eur avansas lieka atsakovei, kaip ieškovo atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį atlyginimas. Pažymėjo, kad būtent ieškovas iki 2020 m. kovo 25 d. vengė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Ginčo šalių pareiga sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį nepasibaigė ieškovo nurodytu momentu (2020 m. kovo 25 d.), nes šalys išreiškė valią ją pratęsti. Šalims aiškiai nenustačius pratęsiamo termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.165 straipsnio 3 dalis, pagal kurią prievolė sudaryti pagrindinę sutartį turi būti įvykdyta per vienerius metus nuo preliminarios sutarties sudarymo, t. y. iki 2021 m. vasario 26 d. Atsakovės vertinimu, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl ieškovo, o ne atsakovės kaltės, kadangi ieškovas negavo reikiamo finansavimo turtui įsigyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei UAB „Rinvest“ iš ieškovo R. P. 1 422,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Dėl sutarties galiojimo nurodė, kad ieškovas laikosi pozicijos, kad Sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2020 m. kovo 25 d., šalims nesudarius pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė ją sudaryti pasibaigė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo pritarti pastariesiems ieškovo argumentams.
7. Pažymėjo, kad tokia teismo išvada pagrįstina šalių veiksmais, pasibaigus Sutartyje nustatytam terminui, iki kurio turėjo būti sudaryta pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis, o būtent – šalių veiksmai po 2020 m. kovo 25 d. Šalių susirašinėjimas, vykęs po 2020 m. kovo 25 d., patvirtina, kad šalys ir toliau turėjo ketinimą sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo (ieškovas (pirkėjas) tik siekė papildomo Turto kainos sumažinimo). Aplinkybę, kad Sutartį kaip vis dar galiojančią ir po 2020 m. kovo 25 d. vertino ir pats ieškovas, patvirtina ir ieškovo atstovo teismo posėdyje išsakyti teiginiai, kad poziciją dėl prievolių pagal Sutartį pasibaigimo 2020 m. kovo 25 d. ieškovui išsakė būtent jis (ieškovo atstovas), į jį ieškovas kreipėsi jau po 2020 m. balandžio mėnesį vykusio ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo (apytiksliai 2020 m. balandžio 12 d. (teismo posėdžio garso įrašas nuo 7:36 iki 8:11 minutės)). Be to, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino ir tai, kad ieškovas po 2020 m. kovo 25 d. nebuvo praradęs intereso įsigyti Turtą (buvo pakitęs tik ieškovo interesas dėl Turto kainos – jis norėjo įsigyti turtą mažesne kaina (teismo posėdžio garso įrašas nuo 37:40 iki 38:23 minutės, taip pat nuo 40 minutės iki 40:10 minutės)). Į bylą nėra pateiktas nei vienas įrodymas, sudarantis pagrindą priešingoms išvadoms, t. y. vertinimui, kad Sutartyje šalių sulygtas pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas šalių nebuvo pratęstas. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad šalys, nepaisydamos Sutarties sąlygos, reikalaujančios jos pakeitimus atlikti rašytine forma, jau buvo atlikusios ir kitus Sutarties pakeitimus (dėl pagal Sutartį mokėtino avanso dydžio, kurio dalį atsakovė ieškovui grąžino, neįforminant šio grąžinimo rašytine forma), dėl kurių ginčo tarp šalių nėra (teismo posėdžio garso įrašas nuo 43:25 iki 43:39 minutės). Taigi, Sutartis galiojo iki atsakovė (pardavėja) 2020 m. balandžio 21 d. pranešimu ją nutraukė.
8. Dėl ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo nurodė, kad nagrinėjamu atveju netesybų, apibrėžtų avanso dydžiu, mokėjimo pagrindas pagal Sutartį buvo pagrindinės Sutarties nesudarymas – atsisakymas ją sudaryti (ne atskirų Sutarties nuostatų pažeidimai). Tą įtvirtino Sutarties 8.1 bei 8.2 punktų nuostatos. Byloje nėra pateikti jokie įrodymai, tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinantys, kad pardavėja (atsakovė) būtų kokiais nors veiksmais prisidėjusi prie to, kad pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių taip ir nebuvo sudaryta, kaip ir įrodymai, kad pardavėja (atsakovė) kokiais nors veiksmais sutrukdė pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti kitai šaliai, t. y. pirkėjui (ieškovui).
9. Pažymėjo, kad šio sprendimo ankstesnėje dalyje konstatavus, kad pagrindinės Turto pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo, o tuo pačiu ir Sutarties galiojimo terminas po 2020 m. kovo 25 d. šalių buvo pratęstas, iš esmės teisinės reikšmės netenka aplinkybių, dėl kurių pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iki 2020 m. kovo 25 d., vertinimas. Šalims pratęsus minėtąjį terminą, tarp šalių kilusio ginčo tinkamam išsprendimui aktualus aplinkybių, kurios galiausiai, t. y. ir per pratęstą terminą, nulėmė tai, kad pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, vertinimas. Vis tik, net ir vertinant šalių elgesį laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo iki 2020 m. kovo 25 d., bylos įrodymai patvirtina (ir juos paneigiančių duomenų byloje nėra), kad pats ieškovas 2020 m. kovo 25 d. nebuvo pasirengęs pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui, kadangi tai dienai dar nebuvo gavęs atsakymo iš banko dėl finansavimo Turto įsigijimui (tokį atsakymą, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovo atstovas, ieškovas gavo tik 2020 m. balandžio pradžioje). Esant tokiai situacijai, teismas pritaria atsakovės išdėstytiems argumentams, kad laiko pas notarą pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymui užsakymas, žinant, kad ieškovas tokios sutarties nėra pasirengęs pasirašyti, iš esmės būtų buvęs formalus veiksmas. Ieškovas (jo atstovas) teismo posėdžio metu nurodė, kad pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis galiausiai nebuvo sudaryta atsakovei atsisakius sumažinti Turto kainą.
10. Nurodė, kad Sutarties 3.1 punktas įtvirtino, kad šalių susitarimu Turto kaina – 76 000 Eur. Šalys taip pat patvirtino, kad minėta kaina yra nustatyta šalių bendru susitarimu, galutinė ir nekeičiama. Taigi, Sutartimi šalys ne tik susitarė dėl konkrečios Turto kainos, bet taip pat ir sutarė, kad ši kaina yra galutinė bei nekeičiama. Šalims susitarimu įtvirtinus minėtas nuostatas, ieškovo veiksmai – siūlant beveik 8 procentais (iki 70 000 Eur) mažinti turto kainą bei atsakovės siūlymo įsigyti Turtą už Sutartyje sutartą kainą ignoravimas (nereagavimas nei į 2020 m. balandžio 10 d. elektroninį laišką, nei į 2020 m. balandžio 21 d. pranešimą), vertintini kaip nepagrįstas ieškovo elgesys bei tuo pačiu atsisakymas sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad ieškovas, kaip teismo posėdžio metu nurodė jo atstovas, net ir bankui suteikus mažesnę (70 000 Eur) paskolą Turto įsigijimui, būtų turėjęs galimybę įsigyti Turtą iš atsakovės. Tačiau ieškovas tą padaryti atsisakė, t. y. atsisakė mokėti už Turtą sutartą kainą, kuri pagal Sutartį buvo galutinė ir nekeičiama, iš esmės nenurodymas jokių pagrįstų tokio atsisakymo motyvų. Aptartų aplinkybių visetas taip pat patvirtina, kad šiuo atveju pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymą lėmė ne nuo ieškovo valios nepriklausiusios aplinkybės, o paties ieškovo apsisprendimas. Pirkėjui (ieškovui) atsisakius Sutartyje aptartomis sąlygomis nupirkti iš pardavėjos (atsakovės) Turtą, pardavėja (atsakovė), vadovaudamasi Sutarties 8.2 punktu, turėjo teisę pasilikti ieškovo įmokėtą 3 000 Eur avansą kaip patirtų nuostolių, kurie pagal Sutarties nuostatas buvo apibrėžti tvirta pinigų suma ir nuo kurių dydžio įrodinėjimo pardavėja buvo atleista, atlyginimą. Papildomai pažymėtina, kad atsakovė kaip patirtų nuostolių atlyginimą pasiliko tik avanso dalį, 2 000 Eur avanso dalis ieškovui buvo grąžinta.
Šalies argumentai
11. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje, taip pat teismo posėdžio metu jo atstovas, nurodė argumentus, susijusius su Sutarties, priskirtinos vartojimo sutartims, sąlygų nesąžiningumu. Teismas sutiko su ieškovo vertinimu, kuriam neprieštarauja ir atsakovė, kad šalių sudaryta Sutartis pripažintina vartojimo sutartimi. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką. Vis tik pagal ieškinio ir teismo posėdyje išsakytus argumentus dėl ieškovo, kaip vartotojo, teisių apsaugos, taip pat Sutarties sąlygų nesąžiningumo, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovo argumentai šioje dalyje nėra išsamūs, jais iš esmės pasisakyta tik dėl Sutarties kaip vartojimo sutarties kvalifikavimo, bet nenurodyta, kokios vartotojų teisių apsaugos nuostatos ir kaip turėjo būti taikomos ar kaip jos buvo pažeistos, taip pat nemotyvuotas atskirų Sutarties sąlygų nesąžiningumas. Teismas sprendė, kad šiuo klausimu nesuformuluotas nagrinėjimo dalykas ir nėra pagrindo dėl šios ieškovo argumentų dalies plačiau pasisakyti. Šiame kontekste pažymėtina tik tai, kad Sutarties sąlygos buvo aiškios ir suprantamos, nėra jokių prielaidų pagrindinį Sutarties dalyką apibrėžiančias, o taip pat ir ieškinyje ieškovo paminėtas, Sutarties sąlygas vertinti kaip neskaidrias ar nesąžiningas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliantas (ieškovas) R. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, - ieškovo R. P. ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo UAB "Rinvest" ieškovo R. P. naudai 3 000,00 Eur negrąžinto avanso, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
12.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sutiko, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2020 m. vasario 26 d. sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, tačiau nepagrįstai atsisakė ex officio vertinti šios sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu. Byloje yra nustatyta, kad Sutartį parengė atsakovas ir pateikė ieškovui pasirašyti, ieškovas su atsakovu derino tik buto pasirinkimą ir jo kainą. Kitų sąlygų ieškovas su atsakovų nederino, nes atsakovo parengtą sutartį pasirašė prisijungimo būdu. Sutarties 5.4 punktas: „Šalys susitaria, jei Pardavėjo įsipareigojimai nebuvo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių ir/arba dėl netinkamų oro sąlygų visiems darbams laiku pabaigti, ir/arba Pardavėjas ne dėl savo kaltės negali pasirašyti Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, Pirkėjas privalo priimti Pardavėjo naujai pateiktus ir patikslintus darbų užbaigimo terminus bei Pagrindinės sutarties sudarymo datos pakeitimus. Pirkėjas apie darbų užbaigimo terminus bei Pagrindinės sutarties sudarymo datos pakeitimus yra informuojamas nurodytu elektroniniu paštu – supirksiuauto@gmail.com”, sutarties 8.3 punktas: „ Šalys susitaria, kad nuostoliai nustatomi tvirta pinigų suma ir šiuo atvejų Pardavėjas atleidžiamas nuo pareigos įrodinėti jo patirtų nuostolių atlyginimo dydį“ ir 9.2 punktas dalyje, kurioje nurodyta „... išskyrus kai sutartis keičiama dėl 5.4 p. parašytų sąlygų ir šalis yra informuojama elektroniniu paštu“, yra nesąžiningos vartotojo atžvilgiu, nes suteikia verslininkui neapibrėžtas galimybes be galutinio termino vienašališkai nustatinėti vartotojui pagrindinės sutarties pasirašymo terminą, įpareigoja vartotoja besąlygiškai sutikti su verslininko sąlygomis, o vartotojui nesutikus, suteikia verslininkui teisę takyti vartotojui sankcijas, bei atleidžia verslininką nuo atlygintinų nuostolių dydžio įrodinėjimo.
12.2. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia, tačiau sprendime visiškai nepagrįstai nurodo, kad šalys išreiškė valią ją pratęsti iki bus pasirengta sudaryti pagrindinę Turto pirkimo pardavimo sutartį (iki išsispręs ieškovo finansavimosi klausimai su banku), tačiau aiškiai nenustatė pratęsimo termino pagrindinei sutarčiai sudaryti. Tokiu atveju taikytina CK 6.165 straipsnio 3 dalis, pagal kurią prievolė sudaryti pagrindinę sutartį turi būti įvykdyta per vienerius metus. Šis terminas šalių veiksmais gali būti vėl koreguojamas jį trumpinat ar ilginant, pratęsiant.“ Pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, netinkamai aiškino CK 6.193 straipsnį, nes minėtas straipsnis nurodo kaip turi būti aiškinamos sudarytos sutarties sąlygos, o ne sutarties sąlygų pakeitimas arba naujų sutarties sąlygų sukūrimas. Be to, tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja civilinio kodekso imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms preliminariųjų sutarčių sudarymą (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys). Rašytinės formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Bet kokie žodiniai susitarimai ar kiti veiksmai dėl preliminariosios sutarties pakeitimo nesilaikant rašytinės formos yra niekiniai ir negalioja pagal įstatymą.
12.3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vien remiantis atsakovo atstovės žodiniu paaiškinimu, kad komunikacija tarp šalių po Sutarties sudarymo vyko telefonu, ieškovas prašė palaukti, kol išsispręs jo finansavimo klausimai su banku, skundžiamame sprendime nurodė, kad šalių (konkliudentiniai) veiksmai po Sutarties sudarymo, aiškinant juos pagal CK 6.193 straipsnyje išdėstytas sutarčių aiškinimo taisykles, patvirtina, kad Sutartis nepasibaigė ieškovo nurodomu momentu, nes šalys išreiškė valią ją pratęsti iki bus pasirengta sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį (iki išsispręs ieškovo finansavimosi klausimai su banku)“. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas prašė atsakovo atidėti pagrindinės sutarties pasirašymo terminą. Priešingai ieškovas nurodė, kad nuo sutarties pasirašymo iki 2020 m. kovo 25 d. tarp ieškovo ir atsakovo nevyko bendravimas telefonu ar kitu būdu. Atsakovas net nebandė susisiekti su ieškovu, nesiūlė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Atsakovo atstovė pareiškė, kad 2020 m. kovo 25 d. atsakovas buvo pasirengiąs sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytą faktą atsakovas nepateikė. Jis net nebuvo parengęs pagrindinės sutarties projekto ir su pagrindinės sutarties sąlygomis nesupažindino ieškovą.
12.4. Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės apie ieškovo 2020 m. balandžio 9 d. elektroninį laišką ir atsakovo 2020 balandžio 10 d. elektroninį laišką bei atsakovo 2020 d. balandžio 21 d. pranešimą apie sutarties nutraukimą neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl sutarties pasibaigimo momento. Iki sutarties pasibaigimo datos nei ieškovas, nei atsakovas raštu nepranešė apie pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimo. Jau pasibaigusios sutarties galiojimo terminas negali būti pratęstas, kaip ir negalima nutraukti jau negaliojančią sutartį. Sutarties šalys rašytiniu susitarimu gali atnaujinti sutartį ar sudaryti naują sutartį. Ieškovas 2020 m. balandžio 9 d. elektroniniu paštu faktiškai pasiūlė atsakovui sudaryti preliminarią sutartį naujomis sąlygomis, o jeigu jis nesutinka, pasidomėjo dėl sumokėto avanso grąžinimo. Atsakovas su ieškovo pasiūlytomis sąlygomis nesutiko. Tai gi, tarp ieškovo ir atsakovo jau pasibaigusia sutartis nebuvo atnaujinta ir nebuvo sudaryta nauja sutartis.
12.5. Nurodė, kad byloje neginčijama, kad sutartį parengė atsakovas ir, kad ieškovas yra vartotojas, kuris sutartį pasirašė prisijungimo būdu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas iki 2020 m. kovo 25 d. pažeidė sutarties sąlygas arba atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismas visas abejones dėl sutarties sąlygų aiškino ieškovo (vartotojo) nenaudai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančiu, kad jis nuo sutarties sudarymo iki 2020 d. kovo 25 d. tinkamai vykdė sutartį ir buvo pasiruošęs sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismui tam, kad pripažinti ieškovą kaltu dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, pakako vien atsakovo atstovės žodinio pareiškimo, kad atsakovas buvo pasiruošęs sudaryti pagrindinę sutartį, o ieškovas ne.
12.6. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvai dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino yra nenuoseklūs. Sprendimo 27 punkte pirmosios instancijos teismas nurodo, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį turi būti įvykdyta per vienerius metus, t. y. iki 2021 m. vasario 26 d. Sprendimo 30 punkte nurodyta, kad sutartis galiojo iki atsakovė (pardavėja) 2020 m. balandžio 21 d. pranešimu ją nutraukė. Jeigu, pagal pirmosios instancijos teismą, preliminarioji sutartis galiojo iki 2021 m. vasario 26 d., tai kodėl atsakovas ją nutraukė 2020 m. balandžio 21 d. Jeigu, nesant ieškovo kaltės, atsakovas nutraukė galiojančią sutartį, tai dėl sutarties nevykdymo kaltas atsakovas. Prieštaringos išvados padarytos dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė imperatyvias įstatymo normas, neobjektyviai ir nevisapusiškai vertino byloje esančius įrodymus, kas įtakojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
13. Atsakovė UAB “Rinvest” pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2020 m. gruodžio 7 d Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų sprendimą palikti nepakeistą, apelianto R. P. apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13.1. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-349/2014 yra analogiška šiai bylai. Abiejose bylose buvo nustatyta, jog šalys po preliminarioje sutartyje nustatyto termino, iki kurio turėjo būti sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis, ir toliau turėjo ketinimą sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo. Abiejose bylose buvo nustatyta, jog ieškovas pakeitė savo poziciją dėl įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį, tvirtindamas, kad esminė aplinkybė, lemianti preliminariosios sutarties galiojimą, yra joje nustatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas, tik po to, kai atsakovas atsisakė sumažinti preliminariąja sutartimi nustatytą buto kainą. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, jog Preliminarioje sutartyje nustatytu terminu (iki 2020 m. kovo 25 d.), šalims nesudarius pagrindinės turto pirkimo- pardavimo sutarties, prievolė ją sudaryti nepasibaigė, nes šalys išreiškė valią ją pratęsti iki bus pasirengta sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį.
13.2. Pažymėjo, kad konstatavus, kad pagrindinės turto pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo, o tuo pačiu ir Sutarties galiojimo terminas po 2020 m. kovo 25 d. šalių buvo pratęstas, iš esmės teisinės reikšmės netenka aplinkybių, dėl kurių pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iki 2020 m. kovo 25 d., vertinimas. Šalims pratęsus minėtąjį terminą, tarp šalių kilusio ginčo tinkamam išsprendimui yra aktualus vertinimas aplinkybių, kurios galiausiai, t. y. ir per pratęstą terminą, nulėmė tai, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta.
13.3. Nurodė, kad vis tik, net ir vertinant šalių elgesį laikotarpiu nuo Preliminarios sutarties sudarymo iki 2020 m. kovo 25 d., bylos įrodymai patvirtina (ir juos paneigiančių duomenų byloje nėra), kad pats ieškovas 2020 m. kovo 25 d. nebuvo pasirengęs pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, kadangi tai dienai dar nebuvo gavęs atsakymo iš banko dėl finansavimo turto įsigijimui (tokį atsakymą, kaip teismo posėdžio metu nurodė Ieškovo atstovas, Ieškovas gavo tik 2020 m. balandžio pradžioje). Esant tokiai situacijai, laiko pas notarą pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymui užsakymas, žinant, kad Ieškovas tokios sutarties nėra pasirengęs pasirašyti, iš esmės būtų buvęs formalus veiksmas.
13.4. Pažymėjo, kad ieškovas (jo atstovas) teismo posėdžio metu nurodė, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis galiausiai nebuvo sudaryta atsakovei atsisakius sumažinti turto kainą. Sutarties 3.1 punktas įtvirtino, kad šalių susitarimu turto kaina - 76 000 Eur. Šalys taip pat patvirtino, kad minėta kaina yra nustatyta šalių bendru susitarimu, galutinė ir nekeičiama. Taigi, Preliminaria sutartimi šalys ne tik susitarė dėl konkrečios turto kainos, bet taip pat ir sutarė, kad ši kaina yra galutinė bei nekeičiama. Šalims susitarimu įtvirtinus minėtas nuostatas, pirmosios instancijos teismas Skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, jog ieškovo veiksmai siūlant beveik 8 procentais (iki 70 000 Eur) mažinti turto kainą bei atsakovės siūlymo įsigyti turtą už Sutartyje sutartą kainą ignoravimas (nereagavimas nei į 2020 m. balandžio 10 d. elektroninį laišką, nei į 2020 m. balandžio 21 d. pranešimą), vertintini kaip nepagrįstas ieškovo elgesys bei tuo pačiu kaip ieškovo atsisakymas sudaryti pagrindinę turto pirkimo- pardavimo sutartį.
13.5. Nurodė, kad kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas Skundžiamame sprendime, vertinant ieškinio ir teismo posėdyje išsakytus argumentus dėl Ieškovo, kaip vartotojo, teisių apsaugos, taip pat Sutarties sąlygų nesąžiningumo, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovo argumentai šioje dalyje nėra išsamūs, jais iš esmės pasisakyta tik dėl Preliminarios sutarties kaip vartojimo sutarties kvalifikavimo, bet nenurodyta, kokios vartotojų teisių apsaugos nuostatos ir kaip turėjo būti taikomos ar kaip jos buvo pažeistos, taip pat nemotyvuotas atskirų Preliminarios sutarties sąlygų nesąžiningumas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo klausimu nesuformuluotas nagrinėjimo dalykas ir nėra pagrindo dėl šios Ieškovo argumentų dalies plačiau pasisakyti. Be to, ieškovo neva nesąžiningomis Preliminarios sutarties sąlygos nurodomos - Preliminarios sutarties 5.4 punktas, Preliminarios sutarties 8.3 punktas ir 9.2 punktas, tačiau šios sąlygos net nėra aktualios nagrinėjant Byloje kilusį ginčą. Net jei pirmosios instancijos teismas būtų pripažinęs šias sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis, tai niekaip neįtakotų procesinės bylos baigties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
2. Nustatyta, kad šalys pagal sudarytą 2020 m. vasario 26 d. sutartį preliminarią buto ir dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį 2020 m. kovo 25 d. Sutartis nebuvo sudaryta, todėl šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė. CK 6.165 straipsnio 5 dalis numato, kad šalims nesudarius preliminarioje sutartyje nustatytu terminu pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti pagrindę sutartį pasibaigia, todėl, remiantis šia materialinės teisės nuostata, ieškovo pareiga įsigyti už sutartyje nurodytą kainą atsakovo parduodamą turtą, baigėsi. Atsakovas atsisakė grąžinti ieškovo sumokėtą pagal preliminarią sutartį avansą, remdamasis preliminarios sutarties 8 . 2 . punktu, kuriame buvo numatyta, kad tuo atveju, jei pirkėjas atsisako šioje sutartyje aptartomis sąlygomis nupirkti iš pardavėjo turtą, tai pardavėjas teisę pasilikti įmokėtą avansą kaip patirtų nuostolių atlyginimą.
3. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pasibaigus terminui, kuriuo turėjo būti sudaryta tarp šalių pagrindinė sutartis, t. y. po 2020 m. kovo 25 d., šalys toliau turėjo interesą sudaryti pagrindinę sutartį ir tai patvirtina tarp šalių vykęs susirašinėjimas, tai teismas vertino kaip pratęsimą sutarto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti. Kolegija daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad šalys pratęsė numatytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą ir dėl to preliminari sutartis nebuvo pasibaigusi po 2020 m. kovo mėn. 25 d. Tai, kad šalys nesusitarė dėl kitokio termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, kad ieškovas siūlė kitokias sutarties sudarymo sąlygas - siūlė įsigyti turtą už mažesnę, nei buvo sutarta kainą, t. y. vietoje 76 000 Eur, siūlė įsigyti atsakovo parduodamą turtą už 70000 Eur, leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių tarimosi dėl jau sudarytos preliminarios sutarties termino sudaryti pagrindinę sutartį kitokiu terminu nebuvo, o buvo tariamasi dėl esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos – turto pardavimo kainos nustatymo, todėl teismas nepagrįstai susirašinėjimą tarp šalių dėl turto pardavimo kainos vertino kaip preliminarios sutarties sąlygų pratęsimą. Kolegija daro išvadą, kad pasibaigus preliminarioje sutartyje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, ieškovo prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė, todėl tai, kad atsakovas nutraukė preliminarią sutartį tarp šalių, išsiųsdamas pranešimą ieškovui, nėra pagrindu vertinti, jog preliminari sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, kad ieškovas atsisakė sutartyje aptartomis sąlygomis nupirkti iš pardavėjo turtą. Kadangi sutartis buvo nutraukta jau po to, kai pasibaidė prievolės šalims pagal sutartį, sutartyje numatyta šalių atsakomybė negali būti taikoma. Teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui netinkamai įvertinus įrodymus dėl aplinkybės, kokios buvo pagrindinės sutarties tarp šalių nesudarymo priežastys
4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl R. P. kaltės, o ne dėl to, jog UAB „Rinvest“ neatliko jai priskiriamų veiksmų, susijusių su pagrindinės sutarties pasirašymu. UAB „Rinvest“ vykdė visus savo įsipareigojimus, buvo pasiruošusi sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, tam buvo paruošusi reikiamus dokumentus, rezervavusi notarinį laiką, tačiau pats R. P. atsisakė šią sutartį sudaryti, kadangi bankas jam nesuteikė reikiamo dydžio paskolos sumos nekilnojamajam turtui įsigyti ir tai patvirtina pridedamas šalių susirašinėjimas. Kadangi susirašinėjimas tarp šalių dėl turto kainos vyko po preliminarioje sutartyje numatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, tai šie įrodymai nepatvirtina, jog ieškovas atsisakė sudaryti sutartį su atsakovu iki 2020 m. kovo mėn. 25 d. Būtent ši aplinkybė – dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta sutartis numatytą dieną, būtų reikšminga byloje, tačiau nesant įrodymų, kad nustatytu terminu ieškovas neatvyko sudaryti pagrindinės sutarties, darytina išvada, kad abipusiu šalių susitarimu sutartis nebuvo sudaryta preliminarioje sutartyje numatytą dieną, todėl asmenų, atsakingų už sutarties nesudarymą, nebuvo.
5. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl preliminarios sutarties nesąžiningų sąlygų ieškovo, kaip vartotojo, atžvilgiu, nevertinamos, nes padarius išvadą, kad šalių prievolės pagal sutartį buvo pasibaigusios, jų vertinimas neturės teisinių pasekmių šalims.
6. Patenkinus pagrindinį ieškovo reikalavimą, tenkintinas dalinai reikalavimas dėl palūkanų priteisimo. Ieškovas prašo priteisti 6 procentų palūkanas, tačiau CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pareiškimo priėmimo teisme diena - 2020 m. balandžio 30 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
7. Ieškovas byloje pateikdamas prašymas dėl teismo įsakymo apmokėjo 17 Eur žyminį mokestį, šios išlaidos priteitinos ieškovui iš iš atsakovo. Atsakovė UAB “Rinvest” pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, panaikinus teismo sprendimą ir tenkinant ieškinį, šios išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 2 p., teismas,
nusprendė ::
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovui R. P. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rinvest“ 3 000 Eur dydžio negrąžintą avansą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo šios sumos, nuo 2020 m. balandžio 30 d. ir 17 Eur bylinėjimosi išlaidų.