- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-642-71/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-642-71/2011
Teisėja Edita Kavaliauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03697-2011-1
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 19 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei J. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovės J. B. 1821,44 Lt nuostolių atlyginimą, 5 penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1-2 b. l.).
Ieškovas nurodė, kad atsakovė, būdama automobilio, sukėlusio 2007-01-22 eismo įvykį, savininkė bei neapdraudusi minėto automobilio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, turi ieškovui atlyginti nuostolius, kuriuos ieškovas išmokėjo už eismo įvykio metu sugadintą turtą. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo teismui nepateikė. Ieškovui prašant teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 29 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.
Priteisė iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
Teismas nustatė, kad 2007-10-20 Vilniuje dėl nenustatyto asmens, vairavusio transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią J. B., kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintos R. B. priklausanti transporto priemonė Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir S. P. priklausanti transporto priemonė Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-18, t.y. mėnesį prieš autoįvykį buvo pavogtas, įtariamieji nenustatyti. 2008-10-20 Vilniaus apskrities VPK nutarimu atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi per įstatymo nustatytą terminą nepavyko nustatyti asmens, vairavusio automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sukėlė 2007-10-20 eismo įvykį. Teismas pažymėjo, kad minėto eismo įvykio metu transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo nukentėjusiems asmenims R. B. ir S. P. buvo kreiptasi į ieškovą. AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „BTA draudimas“, vykdydami 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarčių Nr. 1 ir Nr. 6 nuostatas (1.1. p.) bei veikdami ieškovų vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl transporto priemonių sugadinimo ir atlygino R. B. ir S. P. transporto priemone VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, išmokėdama 1276,44 Lt bei 545 Lt dydžio draudimo išmokas, viso 1821,44 Lt. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtų sutarčių 2.1.3. p. nuostatas, AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „BTA draudimas“ kompensavo 1821,44 Lt.
Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog automobilį vairavęs asmuo nenustatytas, o byloje esantys dokumentai įrodo, jog atsakovės vardu registruotas automobilis dar iki įvykio buvo pavogtas, todėl teismas laikė, kad šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo, neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus šaltinį. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, kad žala atsirado būtent dėl atsakovės kaltės, o byloje esantys įrodymai patvirtina, jog automobilis buvo pavogtas. Tai, kad atsakovė yra automobilio savininkė, pagal suformuotą teismų praktiką, nėra laikoma, jog dėl atsiradusios žalos atsakinga yra atsakovė. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, kad vairuotojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, neįrodžius, kad atsakovė naudojosi automobiliu ar kad buvo perdavusi teisėtai naudotis kitam asmeniui, esant byloje priešingiems įrodymams, nesuteikia teisinio pagrindo laikyti atsakovę atsakinga už žalos padarymą ieškovo pasivadovauta teisės norma.
Formaliai įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo ieškinį tenkinti, todėl jį atmetė ir iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės 1821,44 Lt nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 5 penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (65-67 b. l.).
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad TPVCAPDĮ nuostatose nėra numatyta jokių išimčių (pvz., transporto priemonės valdymo netekimas, transporto priemonės techninė būklė ir pan.), kurios leistų transporto priemonės savininkui nedrausti įregistruotos transporto priemonės.
Ieškovas savo reikalavimą atsakovei grindžia TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, teigiančia, jog „Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutarti grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą...". Laiko, kad minėtoje teisės normoje gan aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuojami asmenys, galimai atsakingi Biurui: atsakingas už žalos padarymą asmuo; asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį. Minėtoje normoje, priešingai negu mano pirmosios instancijos teismas, nėra įtvirtinta, kad, Biurui norint nukreipti reikalavimą į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį reikalinga dar viena sąlyga – neapdrausto automobilio naudojimas ar leidimas naudoti kitam.
Apeliantas laiko, kad transporto priemonės savininko atsakomybei prieš Biurą atsirasti pakanka vien pareigos apdrausti įregistruotą transporto priemonę neįvykdymo. Tuo tarpu, kito, TPVCAPDĮ nuostatose įtvirtinto imperatyvo - nenaudoti ir neleisti naudotis kitiems asmenims neapdraustą transporto priemonę, nevykdymas neturi jokios įtakos, sprendžiant transporto priemonės savininko atsakomybės klausimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas, išmokėjęs 1821,44 Lt draudimo išmoką 2007-10-20 autoįvykio metu nukentėjusiems asmenims, kreipėsi regreso teise į automobilio VW GOLF savininkę J. B., nes transporto priemonės civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta TPVCAP draudimu.
Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl Biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.
LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Byloje nustatyta, kad žala tretiesiems asmenims padaryta nedraustu automobiliu. Atsakovei J. B. nuosavybės teise priklausiusi transporto priemonė VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo būti privalomai apdrausta. Pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 2 dalis). Taigi ši pareiga teko atsakovei J. B..
Apeliantas teigia, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje normoje nėra numatyta, kad apeliantui norint nukreipti reikalavimą į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį reikalinga dar viena sąlyga – neapdrausto automobilio naudojimas ar leidimas naudoti kitam. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu, kadangi neįrodžius, jog atsakovė naudojosi automobiliu ar kad buvo perdavusi teisėtai naudotis kitam asmeniui transporto priemonę nedraustą vairuotojo civiline atsakomybe, nesuteikia apeliantui iš atsakovės reikalauti nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas 2007-09-18 Palangoje, 2007-10-20 asmuo vairavęs automobilį VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatytas (6-7 b. l.). Byloje nesurinka įrodymų, kad minėtu automobiliu naudojosi pati atsakovė J. B., nėra nustatyta, kad žala atsirado būtent dėl atsakovės kaltės.
Civilinei atsakomybei atsirasti turi būti visos būtinos sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (LR CK 6.246-6.249 str.). Šiuo atveju, dėl pavogto automobilio VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra atsakovės kaltės, tai yra nenustatyta, kad žala padaryta dėl atsakovės J. B. kaltės, tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, todėl atsakovė neprivalo atlyginti nuostolius ieškovui, atlyginusiam nenustatyto asmens veiksmais padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus šaltinį. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad transporto priemonės savininko atsakomybei prieš apeliantą atsirasti nepakanka vien pareigos apdrausti įregistruotą transporto priemonę neįvykdymo.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.