Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 4 d., 153 str., ir nubaustas:

už nusikalstamą veiką, padarytą 2003 m. vasarą nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. – laisvės atėmimu 9 metams;

už nusikalstamą veiką, padarytą 1997 m. rugsėjo mėn. nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

už nusikalstamą veiką, padarytą 1998 m. ar 1999 m. nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

už nusikalstamą veiką, padarytą 2003 m. nukentėjusiosios V. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., t.y. mažametės V. M. seksualinio prievartavimo, R. G. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad 1997 m. rugsėjo mėn. (tikslesnis laikas nenustatytas), apsvaigęs nuo alkoholio, D. M. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas mažametės L. M. , gim. (duomenys neskelbtini), dėl mažametystės bejėgiška būkle, tenkino savo lytinę aistrą, fizinio sąlyčio būdu – rankomis glamonėdamas mažametės L. M. kūną ir lytinius organus, reikalavo, kad nukentėjusioji ranka glamonėtų jo lytinį organą bei prievarta trynė varpą, įspraudęs ją mažametei L. M. tarp kojų.

R. G. taip pat nuteistas už tai, kad 1998 m. - 1999 m. laikotarpyje, vasarą, vidurdienį (tikslesnis laikas nenustatytas), apsvaigęs nuo alkoholio, D. M. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), malkinėje, panaudodamas fizinį bei psichinį smurtą mažametės L. M. , gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t.y. ranka uždengęs jos burną, grasindamas išvežti į mišką bei pasinaudodamas jos dėl mažametystės bejėgiška būkle, numovė nukentėjusiajai kelnes bei, apnuoginęs savo lytinius organus, reikalavo čiulpti jam varpą, bet jai nesutikus tenkino savo lytinę aistrą, varpa liesdamas mažametės L. M. lūpas.

R. G. taip pat nuteistas už tai, kad 2003 m. vasarą, vėlai vakare (tikslesnis laikas nenustatytas), apsvaigęs nuo alkoholio, D. M. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje esančioje lovoje, apnuogino savo kūną bei lytinius organus, panaudodamas fizinį bei psichinį smurtą mažametės L. M. , gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t.y. jėga paguldė ją į lovą, grasino išvežti ją į mišką bei ten palikti, užmušti ir tokiu būdu ją įbauginęs, palaužęs jos pasipriešinimą bei pasinaudodamas dėl mažametystės bejėgiška L. M. būkle, lietė varpa bei rankomis glamonėjo mažametės L. M. kūną ir lytinius organus ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, seksualiai prievartavo ir oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete L. M. .

R. G. taip pat nuteistas už tai, kad 2003 metais (tikslesnis laikas nenustatytas) savo ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, atliko tvirkinamuosius veiksmus, galinčius sukelti per ankstyvą domėjimąsi seksu, mažametės V. M. , gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t.y. jos akivaizdoje apsinuogino bei demonstravo jai savo lytinius organus.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistasis R. G. ir jo gynėja prašė patenkinti nuteistojo skundą, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir betarpiškai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos, tuo pačiu teisingai pritaikydamas baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nuteistojo kaltė pilnai įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais.

Apeliacinio skundo motyvas, jog policijai pareiškimą rašiusi jo giminaitė yra sutrikusio intelekto, atmestinas, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, tokio prašymo iš viso nėra. Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas pagal nukentėjusiųjų L. bei V. M. teisėto atstovo, t.y. Jonavos raj. savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėjo E. L. pareiškimą, nes L. bei V. M. buvo paimtos iš motinos ir apgyvendintos vaikų globos namuose (t. 1; b.l. 1).

Nors R. G. skunde kategoriškai neigia seksualiai prievartavęs nukentėjusiąją 1997 m. ir 1998-1999 m. malkinėje, tačiau jo kaltė grindžiama nukentėjusiosios L. M. parodymais viso proceso metu: ji daug kartų apklausta ikiteisminiame tyrime (t. 1; b.l. 11-12; 35-37; 38-40), tame tarpe ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1; b.l. 14-26), o taip pat teisiamajame posėdyje davė nuoseklius parodymus (t. 2; b.l. 120-122). Šių parodymų metu nukentėjusioji L. M. kategoriškai patvirtino, jog R. G. ją seksualiai prievartavo tris kartus ir nurodė aplinkybes, kaip šie nusikaltimai buvo padaryti. Nuteistojo R. G. kaltę patvirtina liudytojų M. B. bei J. L. parodymai. Minėtos liudytojos, kaip ir nukentėjusioji L. M. , gyvena Jonavos vaikų globos namuose. Parodymų metu tiek M. B. , tiek J. L. parodė, jog L. M. joms pasakojo, kad kaime vienas kaimynas prie jos lenda (liudytoja J. L. to kaimyno pavardės neatsiminė, o liudytoja M. B. nurodė R. G. pavardę), vieną kartą jis atėjo pas ją į malkinę, liepė nusimauti kelnaites ir čiulpti jo lytinį organą, taip pat atėjęs į jos namus ją glostė ir glamonėjo, grasino to niekam nesakyti (t. 2; b.l. 7-8; 9-10). Liudytoja apklausta mokytoja S. G. parodė, kad L. M. jai buvo užsiminusi, jog kaimynas R. G. prie jos priekabiauja (t.2 ; b.l.16-17). Be to, apelianto kaltė grindžiama ir nukentėjusiosios L. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1; b.l. 38-40), teismo psichiatrinės ekspertizės aktu (t. 1; b.l. 57-58; 68-69), paties apelianto parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 2; b.l. 41-43). Taip ir liudytojas V. Z. parodė, jog jo sugyventinės D. M. pusseserė L. užsiminė malkinėje mačiusi L. su R. G. , kurie kažką darė (t. 2; b.l. 143-144), nukentėjusiosios motina D. M. patvirtino, jog jai nuvažiavus į Jonavos vaikų globos namus aplankyti vaikų, L. jai pasakė, kad R. G. jai liepė čiulpti jo lytinį organą (t. 1; b.l.114-116).

Apeliantas neteisus tvirtindamas, jog teisiamojo posėdžio metu nebuvo pagarsintos teismo medicinos specialisto išvados, jog nukentėjusiosios L. ir V. M. lytinių santykių neturėjo. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad šie dokumentai teisme buvo paskelbti ir ištirti (t. 2; b.l. 126), tačiau šiais rašytiniais įrodymais nuteistojo kaltė negrindžiama ir jie neturi įtakos sprendžiant R. G. kaltumo klausimą.

Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, jog kaltinamasis aktas ir medicinos specialisto išvada jam įteikti tik pabaigus ikiteisminį tyrimą. Lietuvos Respublikos BPK 218 str. numato, jog prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, surašo kaltinamąjį aktą, kurio nuorašą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 220 str. 4 d., įteikia ar išsiunčia kaltinamajam. Kaltinamasis aktas ir medicinos specialisto išvada apeliantui įteikti nepažeidžiant baudžiamojo proceso nuostatų.

Teismas, skirdamas R. G. bausmę, vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat tai, kad seksualinis prievartavimas prieš mažametę buvo atliktas ne vieną kartą, kas prisidėjo prie mažametės psichikos sutrikdymo ir sukėlė sunkias pasekmes, atliko tvirkinamuosius veiksmus prieš kitą mažametę, ir skyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijoje numatytam bausmės maksimumui. Toks bausmių skyrimas argumentuotai aptartas nuosprendyje, todėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., apygardos teismas nepažeidė. Švelninti nuteistajam paskirtos bausmės, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.