- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- 2-72-780/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00755-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovo A. Š. atstovams advokatui Stasiui Zabitai ir advokato padėjėjai J. Z., atsakovės atstovams Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei Solveigai Gradzevičienei ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams Aivarui Danusui ir Julijai Kuncevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu patikslinęs savo ieškinio reikalavimus ieškovas prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos 53 880,89 Lt turtinei žalai atlyginti ir 65 217,80 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškinyje nurodoma ir ieškovo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011-05-02 ieškovas A. Š. buvo nepagristai sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pareigūnų įtariant piktnaudžiavus tarnyba ir 2012-10-11 neteisėtai nuteistas pirmos instancijos teismo nuosprendžiu, kadangi 2013-03-13 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pirmos instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas ir ieškovas išteisintas nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Ieškovas teigia, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturinė žala dėl neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, dėl nepagrįstai ilgai užsitęsusio baudžiamojo proceso ir dėl nepagrįstai taikytų kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių. Jis nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, nes pagrindas jam pradėti buvo tik operatyvinė informacija apie SMS žinutes tarp abonentų Nr. 8-606-48485 ir Nr. 8-647-05731, tačiau šių žinučių turinys buvo neinformatyvus, o patikimų duomenų, kad vienu iš šių telefono numerių naudojasi ieškovas, pareigūnai, pradėdami ikiteisminį tyrimą, neturėjo. Ieškovo nuomone, pareigūnų procesinių veiksmų neteisėtumas patraukiant jį baudžiamojon atsakomybėn buvo konstatuotas instancine tvarka panaikinus pirmos instancijos teismo nuosprendį. Ieškovas taip pat teigia, kad pats bylos nagrinėjimas užtruko nepateisinamai ilgai, nes nuo pranešimo apie įtarimą įteikimo iki jo išteisinimo praėjo 1 metai 10 mėnesių ir 10 dienų, iš kurių ikiteisminis tyrimas truko 10 mėnesių ir 19 dienų, o Baudžiamojo proceso kodekso 176 str. numato, kad ikiteisminis tyrimas dėl tokios veikos turėjo būti atliktas ne ilgiau kaip per 6 mėnesius. Patį ikiteisminį tyrimą ieškovas vertina kaip neintensyvų, o pareigūnų veiksmus kaip nepagrįstą delsimą, nes visos kratos, surastų daiktų apžiūros ir pirminės apklausos buvo atliktos 2011 m. gegužės mėnesį, tačiau jokie aktyvūs veiksmai iki antro pranešimo apie įtarimą įteikimo 2012-01-05 ir bylos atidavimo į teismą nebuvo atliekami, nebuvo išvengta sunkiausios delsimo formos kai ilgesnį laiką jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami. Nepateisinamai ilgą procesą nuo kaltinamojo akto surašymo iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo ieškovas sieja su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus ir nepašalinęs prieštaravimų, padarė klaidingas išvadas dėl jo kaltės, todėl apskundus šį nuosprendį, baudžiamosios bylos nagrinėjimas iki ieškovo išteisinimo nepagrįstai ilgai užsitęsė dar 5 mėnesius. Ieškovas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jam taikytos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, buvo paskirtos neteisėtai ir nepagrįstai, nes nebuvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, todėl nebuvo nei pagrindo pareikšti jam įtarimą, nei skirti kardomąsias priemones. Ieškovas teigia, kad kardomųjų priemonių paskyrimą kaip neteisėtą veiksmą vienareikšminškai įvardijo Kauno apygardos teismas, išteisinamajame nuosprendyje panaikinęs kardomąsias priemones. Kadangi nebuvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką, tai ir ieškovo sulaikymas, ir kratos jo namuose bei darbo vietoje, ir laikinas nušalinimas nuo pareigų, jo manymu, buvo neteisėtos procesinės prievartos priemonės. Ieškovas teigia, kad kardomosios priemonės ir procesinės prievartos priemonės jam pritaikytos netinkamai įvertinus elektroninių ryšių priemonėmis perduodamos informacijos reikšmę, nes Kauno apygardos teismas šiuos duomenis pripažino tik kaip prielaidas, bet ne kaip pagrindą patraukti ieškovą baudžiamojon atsakomybėm. Dėl šių neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų ieškovas negavo darbo užmokesčio per visą nušalinimo laikotarpį ir patyrė 6 538,51 Lt išlaidų per visą baudžiamąjį procesą, todėl jam buvo padaryta turtinė žala. Negauto užmokesčio dydį prašo priteisti tokį, kokį savo atsiliepime nurodė Muitinės departamentas, atskaičius mokesčius. Be to, ilgai būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju ieškovas išgyveno netikrumo būseną, tai veikė jo emocinę būseną ir fizinę sveikatą, tokia padėtis pakenkė jo reputacijai ir sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Dėl kardomųjų priemonių buvo apribota jo judėjimo laisvė, nes jis negalėjo išvykti nei į suplanuotas poilsines keliones, nei kitur. Dėl šių nepatogumų ir išgyvenimų jis patyrė neturtinę žalą, kuriai atlyginti prašo priteisti 65 217,80 Lt, t. y. tokią pat sumą kokio dydžio buvo pradinis ieškinyje nurodytas turtinės žalos dydis.