Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai M. G., jos įstatyminei atstovei D. G., atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, suinteresuotiems asmenims A. N., I. Z., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui R. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. G., atstovaujamos įstatyminės atstovės D. G., pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. N., I. Z., notarei I. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo I. Z. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu sutiko su pareiškėjos reikalavimu.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad vaikas turi teisę žinoti savo vaikus, jeigu tai nekenkia vaiko interesams. Ši teisė suteikta lygiai vaikams, kurie gimė tiek nesusituokusiems, tiek susituokusiems tėvams.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad M. G. gimė (duomenys neskelbtini), motina D. G., tėvas gimimo liudijime nenurodytas (b. l. 7). J. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). M. G. (duomenys neskelbtini) krikšto pažymėjime tėvu nurodytas J. N., motina – D. R. (b. l. 9). DNR tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad J. N. tėvystės tikimybė 99,99999 % (b. l. 14-15). D. G. ir M. G. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 19), J. N. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (b. l. 21). J. N. asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, kiemo rūsio, viralinės, garažo, tvarto, pirties, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-29). Kauno m. 11-ajame notarų biure po J. N. mirties užvesta paveldėjimo byla, palikimą pagal įstatymą priėmė sūnus A. N. ir dukra I. Z. (b. l. 30).

Pareiškimu prašoma nustatyti, kad J. N. buvo pareiškėjos M. G. tėvas.

Teismas nurodo, kad vaiko kilmės klausimas teisme išsprendžiamas nustatant tėvystę. Tėvystės nustatymą reglamentuojančios teisės normos ne kartą keitėsi, priklausomai nuo įstatymų leidėjo keliamų tikslų šiam teisės institutui. Pagrindinis šiam institutui priskiriamų valstybės teisinių priemonių tikslas – užtikrinti kiekvieno vaiko teisės žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, įgyvendinimą. Pagal LR CPK 391 str. 1 d., jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą LR CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo).

Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl įstatymų taikymo tėvystės nustatymo bylose atkreipiamas dėmesys į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki LR CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. K. L., J. K. C. ir kt.; Nr. 3K-3-761/2002; 2004 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. K. v. V. K.; Nr. 3K-3-241, ir kt.). Atsižvelgiant į nurodyto įstatymo reikalavimus ir formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso 56 str. Šiuo atveju pareiškėja gimė 1998 m., todėl teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 str. 2 d. numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001).

Nagrinėjamu atveju pareiškime nurodyta ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pagal įstatymą paaiškino, kad ji yra M. G. motina, su J. N. gyveno nuo 1995 metų iki jo mirties, susilaukė mergaitės. M. G. visuomet šį asmenį laikė savo tėvu, šis asmuo taip pat ją laikė savo dukra ir ja rūpinosi, prisidėjo prie išlaikymo. Krikšto liudijime J. N. nurodytas M. G. tėvu, pateiktos byloje fotografijos patvirtina, kad šie asmenys bendravo, dalyvavo susibūrimuose ir pan. Nepilnametės mergaitės motina paaiškino, kad DNR tyrimas buvo atliktas mirusiojo valia, kad būtų duomenų, įrodymų, jei prireiktų, kad mergaitė yra jo dukra. Byloje pateiktas rašytinis įrodymas, 2014-04-21 J. N. iniciatyva atliktas DNR tyrimas, kuris patvirtino, kad jis yra M. G. tėvas. Pažymėjo, kad mirusiojo vaikai žinojo apie M. G., tačiau artimo bendravimo nebuvo.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. N. palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad D. G. ir jo tėvo santykiai nebuvo ypatingai geri, nes santuokos nebuvo sudaryta, nors terminas buvo pakankamai ilgas. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad D. G. ir jo tėvas gyveno ilgą laikotarpį tame pačiame bute. Abejonių, kad nepilnametis vaikas galėtų būti ne jo tėvo dukra nereiškia. Teismo vertinimu šiuo atveju D. G. ir mirusiojo tarpusavio santykiai, t. y. ar jie buvo darbūs, šilti ir pan., dėl kokių priežasčių nebuvo sudaryta santuoka ir kt., neturi esminės reikšmės šiuo klausimu. Esminis klausimas šiuo atveju, šalių bendras gyvenimas, kurio metu atsirado vaikas.

Suinteresuotas asmuo I. J. paaiškino, kad ji gyveno tame pačiame bute, kartu su savo tėvu ir D. G.. Kartu gyvenant D. G. pagimdė mergaitę, suinteresuotas asmuo su tėvu važiavo aplankyti mergaitės, kurią laikė savo dukra. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad ji nežinojo, kad tėvas nėra susitvarkęs dokumentų dėl M. G.. Nurodė, kad prasidėjus teisminiam procesui, ją labiau nustebino, ne aplinkybė, kad M. G. galimai jos sesuo, tačiau, kad nėra sutvarkyti dokumentai – gimimo liudijime nėra, kaip M. G. tėvas nurodytas J. N..

Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (LR CPK 445 str.), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. L. (teisių perėmėja – E. L.) pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-340/2009; 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Z. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-147/2005). Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 str.). Tuo tarpu teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR CPK 185 str. 1 d.).

Teismo vertinimu byloje pateikti rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos patvirtina vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo, bendrą vaiko auklėjimą, apklausti asmenys nurodo tas pačias aplinkybes, jų parodymų tikrumu nėra pagrindo abejoti, todėl pripažintina, kad pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė reikalavimą dėl juridinio fakto nustatymo, kad J. N. yra jos tėvas, šio fakto nustatymas jai sukels paveldėjimo teisines pasekmes bei bus įgyvendinta teisė vaikui žinoti, kas yra jos tėvas (LR CPK 178 str.), todėl pripažintina, kad J. N. yra biologinis pareiškėjos M. G. tėvas.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2016 m. vasario 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo sustabdymas paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užvestoje Kauno miesto 11-ajame notarų biure, po J. N., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusiam palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Tėvystės faktas nustatytas tikslu įgyvendinti vaiko teisę žinoti, kas yra jo tėvas, bei teisę į paveldėjimą.

Panaikinti 2016 m. vasario 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo sustabdymą paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užvestoje Kauno miesto 11-ajame notarų biure, po J. N., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusiam palikimui priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.