- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-25/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Egidijus Žironas, Linas Žukauskas
- Atsakovas
- UAB „Parama“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Žirono, ir Lino Žukausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB – firmos „VITI“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-243-324/2009 pagal minėto ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Parama“ dėl nuostolių atlyginimo, bei
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas AB – firma „VITI“ 2008 m. vasario 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 2-5), prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Parama“ 1 302 924,35 Lt nuostoliams atlyginti, šešių procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 27 statybos rangos sutartimi Nr. 04/08/27 (toliau – Rangos sutartis) atsakovas įsipareigojo atlikti naujai statomo prekybos centro (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus iki 2004 m. lapkričio 10 d. Darbus atsakovas pabaigė 2005 m. rugpjūčio 31 d., t. y. pavėlavo 9 mėnesius 31 dieną. Atsakovo vykdyti darbai buvo pradiniai ir pagrindiniai (pastato karkasas, sienos), todėl jų atlikimo vėlavimas neleido subrangovams laiku pradėti baigiamuosius statybos rangos darbus. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (darbų atlikimo termino pažeidimo) ieškovas negalėjo laiku perduoti patalpų nuomai ir patyrė nuostolius dėl negautų nuompinigių. Ieškovo teigimu, žalos atlyginimas priteistinas už 7 kalendorinius mėnesius nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo nuomos santykiai su AB SEB Vilniaus banku. Prekybos centro patalpų mėnesio nuomos kaina yra 186 132,05 Lt, be PVM, todėl ieškovo negautos pajamos iš nuomos už 7 mėnesių laikotarpį sudaro 1 302 924,35 Lt, be PVM.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (1 t., b. l. 145-152) atsakovas prašė jį atmesti. Nurodė, kad statybos rangos darbai buvo baigti pavėluotai dėl paties ieškovo kaltės – darbo projekto korektūrų ir esminės techninio projekto korektūros, iš esmės didinant pastato bendrą naudingą plotą, naudingą plotą ir tūrį, o tai turėjo įtakos darbų atlikimo terminui; iš esmės keisdamas techninį projektą, užsakovas prisiėmė darbo atlikimo termino riziką; atsakovas kaip subrangovas neturėjo teisės keisti ieškovo sprendimų. Atsakovo teigimu, ieškovas patalpas vėliau išnuomojo ne dėl atsakovo kaltės, o dėl to, kad, pakeitęs techninį projektą, statybos negalėjo anksčiau įteisinti. Atsakovas neturėjo pagrindo kreiptis į ieškovą dėl sutartyje nurodytų terminų pratęsimo, nes ieškovas didino darbų apimtis ir nereiškė pretenzijų dėl termino. Konkliudentiniais veiksmais šalys nutarė sutartyje nustatytų terminų netaikyti dėl priežasčių, priklausiusių nuo ieškovo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu (2 t., b. l. 145-148) netenkino ieškinio. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad ieškinyje nurodytus jo nuostolius lėmė atsakovo neteisėti veiksmai, nepagrindė atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų bei atsiradusių nuostolių.
Apygardos teismas nurodė, jog ieškovas, pažeisdamas sutarties 1.3 punktą, projektinę dokumentaciją teikė dalimis. Pirmą projektinių dokumentų dalį atsakovas gavo faksu 2004 m. rugsėjo 16 d., brėžiniai suderinti - 2004 m. rugsėjo 17 d., todėl tik šią dieną atsirado galimybė pradėti statybos darbus. Dalis statybos darbų nebuvo laiku pradėti dėl nepateikimo komplektuojamosios medžiagos, reikalingos sieninių panelių sumontavimui, taip ieškovui pažeidžiant sutarties 1.1 punktą (sutartyje nurodytas paneles tiekė ieškovas; tai įrodo jo 2005 m. sausio 6 d. raštas šias medžiagas tiekiančiai įmonei). Atsakovas savo lėšomis 2004 m. rugsėjo 21 d. jas įsigijo iš UAB „Lankmeta“.
Teismo teigimu, iš šalių atstovų paaiškinimų ir sutarties vykdymą pagrindžiančių rašytinių įrodymų matyti, kad dėl tokio pobūdžio neesminių tarpusavio įsipareigojimų nevykdymo ir įvairių kitų praktikoje dažnų statybos rangos sutarties vykdymo kliūčių tarp šalių nebuvo nesutarimų, šalys bendradarbiavo. Nei sutarties vykdymo metu, nei po sutarties įvykdymo ieškovas nepateikė pretenzijų atsakovui dėl darbų kokybės ar apimties. Teismas pripažino pagrįstu atsakovo teiginį, kad darbų įvykdymo termino praleidimo priežastimi buvo ne smulkūs sandorio vykdymo aspektai, o statybos eigoje užsakovo ženkliai padidinta darbų apimtis. Tai patvirtina trigubai didesnė, lyginant su sutartine, užsakovui priduotų darbų kaina ir pastato techninio projekto keitimo įrodymai.
Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo atstovas pripažino, jog sutartyje numatyti darbų kiekiai ir kaina buvo preliminarūs. Papildomus darbus statomame objekte ieškovas užsakinėjo iki 2005 m. gruodžio mėnesio. Anot teismo, pateiktos pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už laikotarpį nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2005 m. gruodžio mėn. įrodo, kad atsakovas ieškovo naudai atliko darbų už 974321 Lt, nors sutartyje buvo susitarta dėl statybos darbų už 360375 Lt. Be to, ieškovo 2004 m. gruodžio 22 d. prašymas leisti žiemos laikotarpiu neatlygintinai pasinaudoti metalo paklotu įrodo, kad gruodžio mėnesį dar nebuvo uždengtas pastato stogas, kurio įrengimas neįėjo į atsakovo darbų apimtį, ir tai trukdė pabaigti numatytuosius sutartyje.
Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo teiginį, kad dėl atsakovo nebaigtų darbų kiti rangovai negalėjo atlikti vidaus įrengimo darbų, konstatuodamas, jog vien dėl neuždengto stogo nebuvo galima atlikti šių darbų. Be to, anot teismo, ieškovas nepagrįstai nurodė, kad sutartyje numatyti darbai baigti tik 2005 m. rugpjūčio mėn. Pažyma Nr. 05-02-4 patvirtina, kad 2005 m. vasario mėn. visi sutartyje numatyti darbai buvo pabaigti, o iki 2005 m. gruodžio mėn. buvo atliekami tik sutartyje nenumatyti papildomi darbai. Statybos darbų grafikas ieškovui nebuvo pateiktas, nes darbų atlikimo datos priklausė nuo projektinės dokumentacijos dalies pateikimo laiko. Ieškovo pavestų papildomų darbų, kuriais buvo didinamas statinio naudingasis plotas, projektinė dokumentacija parengta tik 2005 m. sausio 19 d., o lokalinė sąmata patvirtinta 2005 m. vasario 23 d.
Pirmosios instancijos teismas nesutiko ir su ieškovo teiginiais apie atsakovo kaltę dėl savo nuožiūra padidintų pastato parametrų, konstatuodamas, jog šie parametrai padidinti pernelyg ženkliai, kad būtų vertintini kaip nežymūs nukrypimai nuo projekto dėl rangovo kaltės. Statybos darbų žurnaluose nėra nė vieno įrašo apie nukrypimus nuo ieškovo pateiktos projektinės dokumentacijos ar kitokius statybos pažeidimus. Iš statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ir 2005 m. gruodžio 5 d. ištaisymo statybos leidime matyti, jog statinio plotas pagal projektą buvo numatytas 12 044 m², priduoto statinio plotas – 12 495,84 m², o statybinio tūrio skirtumai yra 73 500 ir 75 820 m³; pagrindinis objekto plotas nuo 9 672 m² padidėjo iki 11 946,10 m² (t. 2, b. l. 49-52, 94-112).
Teismas konstatavo, jog įrodyta, kad pastatas negalėjo būti išnuomotas anksčiau, nei buvo pripažintas tinkamu naudoti, be to, nebuvo priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodomų nuostolių bei atsakovo atliktų rangos darbų terminų. Anot teismo, rangos sutartyje numatytų darbų atlikimo termino pažeidimą nulėmė ne neteisėti atsakovo veiksmai, o ieškovo iniciatyva ženkliai padidinta pagal šią sutartį atliktinų darbų apimtis, todėl rangovas nėra atsakingas dėl praleidimo termino baigti statybos darbus.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį (2 t., b. l. 150-157). Savo skundą apeliantas motyvuoja šiais argumentais:
1. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog ieškovas, pažeisdamas sutarties 1.3 punktą, projektinę dokumentaciją teikė dalimis, ir tai stabdė darbų atlikimą. Rangos sutartis nenustato ieškovo prievolės pateikti projektinę dokumentaciją visą iš karto, todėl jos dalis, o tiksliau techninio projekto darbo projektas, buvo pateiktas darbų vykdymo eigoje dėl tų darbų, kurie dar nebuvo pradėti, prisitaikant prie atsakovo darbų tempo ir nesudarant sąlygų atsakovo darbo prastovoms. Atsakovas nereiškė pretenzijų dėl prievolės vykdymo dalimis, todėl neturi teisės savo atsikirtimų grįsti šiomis aplinkybėmis (CK 6.40 str. 1 d., CK 6.661 str. 1 d., CK 6.58 str. 1 d.). Be to, šis faktas įrodo, kad darbo projekto, kuris detalizavo techninio projekto sprendinius, pateikimas darbų eigoje, nestabdė atsakovo atliekamų darbų, o atsakovas nepateikė įrodymų, jog dokumentų pateikimas trukdė laiku atlikti darbus.
2. Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovas pažeidė sutarties 1.1 punktą. Iš atsakovo pateiktos 2004-09-21 PVM sąskaitos-faktūros LAN Nr. 0400414 matyti, kad jis įsigijo profilius bei apmokėjo už transportą, tačiau tai neįrodo, kad jis pats nusipirko sieninių panelių komplektuojančias medžiagas (CPK 178 str.). Visas sieninių plokščių montavimui reikalingas medžiagas (sieninės plokštės, tvirtinimo detalės, tarpinės ir kampuočiai) įsigijo ieškovas iš UAB „Metalplast Vilnius“ pagal 2004-08-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P133VL59972004.
3. Nepagrįsta teismo išvada, jog darbų įvykdymo termino praleidimo priežastimi buvo statybos eigoje užsakovo ženkliai padidinta darbų apimtis. Rangos sutartyje buvo numatyta preliminari darbų kaina ir atskirų darbų preliminarios sumos. Atsakovas nereiškė pretenzijų dėl darbų apimties didėjimo, nes, kaip statybos verslo profesionalas, jis pats įvertino realias darbų apimtis ir prisiėmė riziką dėl šių darbų tinkamo atlikimo. Jokių papildomų darbų nebuvo užsakinėjama, tai įrodo faktas, kad nebuvo jokių papildomų susitarimų dėl papildomų darbų (atitinkančių Rangos sutarties 1.2 punkte).
4. Apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog kiti rangovai negalėjo atlikti vidaus įrengimo darbų ne dėl atsakovo kaltės, bet dėl to, kad buvo neuždengtas stogas. Prieš uždengiant stogą, būtina įrengti stogo santvaras, paklotą bei metalines stogo ryšių konstrukcijas. Atsakovas pats montavo dalies stogo santvaras, paklotus ir metalines stogo ryšių konstrukcijas, tai įrodo atliktų darbų aktai (2004 m. gruodžio mėn.; 2005 m. sausio mėn.). Taigi atsakovas pabaigė darbus, sudarančius galimybę uždengti stogą, tik 2005 m. sausio mėnesį. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų.
5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pažyma Nr. 05-02-4 patvirtina, jog sutartyje numatyti darbai buvo baigti 2005 m. vasario mėnesį, o iki 2005 m. gruodžio mėnesio buvo atliekami tik sutartyje nenumatyti papildomi darbai. Rangos sutarties 1.2 punkte numatyta papildomus darbus įforminti papildomu susitarimu, tačiau nebuvo sudaryta papildomų susitarimų dėl papildomų darbų. Atsakovo argumentus dėl darbų pabaigimo 2005 m. vasario mėnesį paneigia pažyma Nr. 05-08-17 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2005 m. rugpjūčio mėnesį.
6. Rangos sutarties 3.2.2 punkte numatyta teisė atsakovui reikalauti pratęsti darbų atlikimo terminus, jei dėl užsakovo kaltės rangovas laiku negalėjo įvykdyti sutarties sąlygų, tačiau atsakovas nesikreipė į ieškovą dėl darbų atlikimo termino pratęsimo.
7. Su atsakovo vykdomais darbais buvo tiesiogiai susijęs tik 02.03-DP.M metalo konstrukcijų darbo projektas, kuris buvo parengtas ir perduotas atsakovui 2004 m. spalio 7 d. Tai patvirtina byloje pateiktas statybos darbų žurnalas Nr. 3 (žurnalo 119, 121 lapai). Kitų techninio projekto darbo projektų bei korektūrų, susijusių su atsakovo vykdytais darbais, nebuvo atlikta. Visi techninio projekto darbo projektai buvo atlikti nesudarant rangovams, tarp jų ir atsakovui, kliūčių vykdyti darbus.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad statybos darbų žurnaluose nėra įrašų apie nukrypimus nuo ieškovo pateiktos projektinės dokumentacijos ar kitokius statybos pažeidimus. Statybos darbų žurnalas yra privalomasis statybos darbų vykdymo dokumentas, kuriame aprašoma statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui - (užsakovui), jis nėra skirtas pretenzijomis reikšti, todėl jokių kitų prierašų jame negali būti.
9. Apygardos teismas neteisingai interpretavo statinio padidėjimo rodiklius, neatsižvelgdamas į ieškovo pateiktus oficialius dokumentus. 2005 m. gruodžio 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, kad pagrindinis plotas padidėjo nuo 9672 m² iki 11933 m², tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog buvo sumažintas pagalbinis plotas nuo 2372 m² iki 533 m². Kita vertus, techninio projekto korektūra, pagrindinio ploto padidėjimas bei pagalbinio ploto sumažėjimas neturėjo įtakos atsakovo atliekamiems darbams, nes nuo to nepakito išorinių sienų išdėstymas ir darbų apimtys, kurias atliko atsakovas, - pastato vidaus plotas padidėjo 3 % (422 m²) nuo viso ploto, ir tai atsitiko dėl atsakovo kaltės, nes pastarasis pastatė didesnio ploto dėžutę. Šiuo pagrindu pastato ploto padidėjimas 3 procentais negalėjo įtakoti 10 mėnesių darbų pabaigimo vėlavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti (2 t., b. l. 162-163), palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą bei priteisti iš apelianto atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, jog teismas pagrįstai ir teisėtai, remdamasis visuma byloje esančių įrodymų bei vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, padarė išvadas, jog ieškovas neįrodė, kad ieškinyje nurodytus jo nuostolius lėmė atsakovo neteisėti veiksmai. Apeliaciniame skunde iš naujo nurodomi ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, tačiau nepateikiami motyvai dėl materialinės ar procesinės teisės pažeidimų, nulėmusių neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, nepažeisdamas paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, tinkamai išaiškino bei pritaikė ir materialinės teisės normas bei turėjo pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimų dėl teismo sprendime nurodytų motyvų.
CK 6.245 straipsnio 3 dalis nustato, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas. Skolininko civilinės atsakomybės taikymo pagrindai sutartiniuose santykiuose yra bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: nuostoliai, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (CK 6.246-6.249 str.).
CK 6.652 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo atlyginti užsakovui nuostolius dėl galutinio darbo atlikimo termino praleidimo, jei įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip. Rangovas yra atsakingas už nuostolius, kuriuos nulėmė rangovo neatlikti ar netinkamai atlikti veiksmai, vykdant sutartį, o pagal CK 6.691 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutarties šalys privalo bendradarbiauti sutarties vykdymo metu; jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai vykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti; šalis, nevykdanti šios pareigos, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Be to, pagal Statybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą, užsakovas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą statinio projektą pagal normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, o pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas", yra rengiami du statinio projekto etapai: techninis projektas ir darbo projektas; pirmiausiai yra parengiamas techninis projektas (pagal jį išduodamas statybos leidimas), ir vėliau dalimis yra rengiamas statinio darbo projektas, tačiau tik pagal pastarąjį galima vykdyti statybos darbus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra išaiškinusi, jog tais atvejais, kai rangovas negali įvykdyti sutartinės prievolės dėl nepakankamo užsakovo bendradarbiavimo su rangovu arba kitos užsakovo kaltės, rangovas nėra atsakingas už prievolės nevykdymą atsiradusius nuostolius užsakovui, kurio nerūpestingumas sukelia šiuos nuostolius (CK 6.64 str. 3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2007).
Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jo ieškinyje nurodytus nuostolius lėmė atsakovo neteisėti veiksmai, kad ieškovas nepagrindė atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų bei atsiradusių nuostolių; tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str., 185 str., 314 str.).
Nagrinėjamu atveju apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad Statybos įstatymo 2, 12 straipsnių nuostatomis, užsakovas privalėjo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą, organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kad tarp statybos rangos sutarties šalių nebuvo nesutarimų dėl nustatytų statybos rangos sutarties vykdymo kliūčių, kad nei sutarties vykdymo metu, nei po sutarties įvykdymo ieškovas nepateikė pretenzijų atsakovui dėl darbų kokybės ar apimties, t. y. šalys bendradarbiavo. Teisingos ir teismo išvados, kad ieškovas nepagrįstai nurodė, jog sutartyje numatyti darbai baigti tik 2005 m. rugpjūčio mėn., kad nepagrįsti ieškovo teiginiai apie atsakovo savo nuožiūra padidintus pastato parametrus ir jo kaltę, kad darbų įvykdymo termino praleidimo priežastimi buvo ne smulkūs sandorio vykdymo aspektai, o statybos eigoje užsakovo (ieškovo) ženkliai padidinta darbų apimtis, kuri nevertintina nežymiu nukrypimu nuo projekto dėl rangovo kaltės, o pastatas negalėjo būti išnuomotas anksčiau, nei buvo pripažintas tinkamu naudoti. Teismas savo išvadas motyvavo sprendime, su kurio motyvais iš esmės sutinka ir teisėjų kolegija.
Neturi pagrindo ieškovo skundo argumentai, jog ginčo objekto pagrindinio ploto padidėjimą lėmė atsakovo kalti veiksmai, jo darbo trūkumai, dėl ko, ieškovo atstovo teigimu, buvo daroma techninio projekto korektūra, jog tai neturėjo įtakos atsakovo atliekamiems darbams, kad nuo to nepakito darbų apimtys, kurias atliko atsakovas.
Byloje nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 27 d. Statybos rangos sutartimi, nustatančia šalių tarpusavio teises ir pareigas, rangovas (atsakovas) įsipareigojo atlikti sutartinius darbus pagal užsakovo (genrangovo, ieškovo) pateiktą suderintą projektą ir pateikti užsakovui statybos darbų grafiką, numatantį darbų eiliškumą ir terminus, tačiau atsakovas pavėlavo atlikti sutartinius darbus bei atliko ne tik Rangos sutartimi nustatytus, bet ir papildomus darbus, be to, buvo daroma ir statybos objekto techninio projekto korektūra, nebuvo laiku pateikiamos reikalingos medžiagos (ieškovas pripažino, jog nebuvo galimybės numatyti statybos objektui reikalingų medžiagų kiekio, juolab kad padidėjo statinio plotas), nors rangovas dėl to ir nereiškė užsakovui pretenzijų, nes, minėta, jog šalys bendradarbiavo sutarties vykdymo metu. Be to, statybos darbų žurnaluose nėra įrašų apie nukrypimus nuo ieškovo pateiktų projektinių dokumentų ar kitokius rangovo padarytus statybos pažeidimus, tarp jų ir dėl netinkamo pagrindinių (sutartinių) darbų eiliškumo. Atkreiptinas dėmesys, jog už statybos techninę priežiūrą, pagal sutartį ir Statybos įstatymą, buvo atsakingas ieškovas, kurio paskirtas statybos techninis prižiūrėtojas prižiūrėjo objekto statybą bei turėjo kontroliuoti ir darbų eiliškumą.
Be to, nagrinėjant bylą Apeliaciniame teisme, ieškovo prašymu atliktos teismo ekspertizės akte konstatuota, jog UAB „Parama“ pavėluotai atliko sutartinius statybos darbus pagal Rangos sutartį Nr. 04/08/27, pagal kurią numatyti statybos darbai buvo perduoti užsakovui 2005 m. vasario 28 d., ir ši data laikytina sutartinių darbų užbaigimo data, o atsakovo atliktų bei perduotų ieškovui darbų apimtis neatitiko sutartyje nurodytų darbų apimties; faktiškai atsakovas, be sutartinių darbų, atliko ir papildomus darbus, kurių vertė darbų atlikimo metu yra 633 311 Lt. Be to, teismo eksperto teigimu, sienų lyginimo darbai galėjo būti atliekami nesudarius (nepatvirtinus) sąmatų, o papildomi darbai statybos objekte buvo vykdomi pagrindinių rangos sutarties darbų vykdymo laikotarpiu, iki gruodžio mėnesio. Beje, pagal bylos duomenis, sienų lyginimo darbai aktu ieškovui buvo perduoti 2005 m. sausio mėnesį, o pažyma dėl darbų įvertinimo surašyta vasario 28 d.
Apelianto atstovas, sutikdamas su teismo eksperto išvada dėl vėlavimo termino, sumažino savo reikalavimą ½ dalimi, prašydamas priteisti nuostolius iš atsakovo už 110 kalendorinių dienų, t. y. 682 484 Lt, be to, teigė, kad pagal eksperto pateiktą lentelę, sieninių panelių (plokščių) montavimo darbai tęsėsi iki sausio mėnesio, o metalinių rėmų gaminimas – iki gruodžio mėnesio, tačiau nurodė, jog papildomi (vidiniai) darbai realiai galėjo palaukti, bet atsakovas, savo nuožiūra užsiėmęs papildomais darbais, nepadarė „dėžutės“ - esminio sutartinio dalyko, dėl kurio buvo tartasi su atsakovu, kad Statyba buvo vykdoma pagal techninį projektą, kurio korektūra buvo daroma gruodžio mėnesį, pabaigus statybos darbus.
Tačiau teismo esminių išvadų bei motyvų nepaneigia nei nurodyti bei kiti apelianto argumentai, nei teismo ekspertizės akto duomenys, tarp jų eksperto teiginiai, jog civilinėje byloje esančių duomenų pagrindu negalima daryti išvados, kad Firmos „VITI” projektinių dokumentų ir projekto darbo brėžinių bei komplektuojančių medžiagų faktinis pateikimas UAB „Parama” įtakojo Rangos sutartyje nustatytų statybos montavimo darbų atlikimo terminus, arba, jog nors atsakovas ir buvo įsigijęs UAB „Lankmeta“ profilius, kurie yra skirti sieninių panelių montavimui ir galėjo būti panaudoti ginčo objekte, tačiau ir ieškovas buvo sudaręs sutartį su UAB „Metalplast Vilnius“ dėl sieninių plokščių bei komplektuojančių detalių pirkimo, todėl neįmanoma nustatyti, kieno teikti profiliai buvo panaudoti ginčo objekte (CPK 185 str., 218 str.). Tačiau ir apeliantas pripažino, kad statybos objekte buvo medžiagų trūkumas, bei nurodė, jog, pradedant statyti objektą, nebuvo įmanoma nustatyti reikalingo medžiagų kiekio; juolab kad padidėjo statinio plotas. Be to, teismo ekspertas nepaneigė bylos duomenų, kad ieškovas vėlavo pateikti medžiagas, kad buvo kreiptasi dėl papildomų medžiagų įsigijimo, kad ieškovas apmokėjo atsakovui už papildomas medžiagas, bei nepatvirtino ieškovo argumentų, jog papildomi darbai statybos objekte buvo atliekami atsakovo iniciatyva ar nuožiūra.
Taigi apygardos teismas teisingai ir motyvuotai nustatė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovas savo iniciatyva atliko papildomus darbus, kuriais buvo padidintas statinio naudingas plotas, ir kurių atlikimas turėjo esminės reikšmės sutartinių darbų užbaigimo terminui. Be to, kolegijos nuomone, yra pagrindo teigti, jog atsakovas pagrįstai nurodė, jog dalį laiko jis turėjo skirti trūkstamų medžiagų įsigijimui, nes, neturint reikalingų statybinių medžiagų, atsakovas negalėjo atlikti jo nurodytų statybinių darbų, o tai sąlygojo ir vykdomų darbų atlikimo terminus (vėlavimą).
Dėl aukščiau paminėtų motyvų nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, pagal civilinio proceso įstatymo taisykles iš apelianto priteistinos atsakovui jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos, o valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 96 str., 98 str. 302 str.; Teisingumo ministro kartu su Advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“; b. t. 2, l. 167-173, 3 t., l. 60-66).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovo AB – firmos „VITI“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Parama“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, o valstybei 6,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.