Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-03 · Administracinė byla Nr. I-8491-811/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-07-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-03
Bylos Nr.
I-8491-811/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02309-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
S. V.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8491-811/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02309-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiškėjui S. V., atsakovo Vilniaus pataisos namų atstovui Denisui Riabcevui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-04-22 gautas pareiškėjo S. V. skundas (b. l. 1–5), kuriame pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 000 Eur neturtinės žalos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015-12-16 jo artimieji pervedė jam 100 Lt, tačiau minėtų pinigų Vilniaus pataisos namų administracija iš karto nepervedė į pareiškėjo asmeninę sąskaitą. Pareiškėjas 2014-12-17 dieną kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją, prašydamas jį informuoti apie asmeninės sąskaitos likutį ir atliktus pervedimus, tačiau Vilniaus pataisos namų administracija tyčia ir sąmoningai nesuteikė pareiškėjui informacijos apie gautą 100 Lt pervedimą. Pareiškėjas nurodė, jog neturėdamas savo asmeninėje sąskaitoje šių pinigų, jis negalėjo parduotuvėje nusipirkti būtiniausių prekių, įsigyti higienos reikmenų, bendrauti telefonu, išsiųsti laiškų, atsiskaityti už elektrą, pasveikinti artimųjų žmonių su šventėmis. Pareiškėjas teigia dėl skunde nurodyto Vilniaus pataisos namų padaryto pažeidimo praradęs galimybę palaikyti socialinius ryšius, buvo tyčia ir sąmoningai pažeista pareiškėjo garbė ir orumas.

Pareiškėjas 2015-06-30 teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad nuo 2014-12-18 kas savaitę kreipdavosi į būrio viršininką, prašydamas išsiaiškinti, kodėl pinigai vis dar nebuvo pervesti į asmeninę pareiškėjo sąskaitą ir tik 2015-01-28, kai pareiškėjas pateikė pašto čekį patvirtinantį pinigų pervedimą, Vilniaus pataisos namų administracija pripažino klaidą ir pervedė 100 Lt į pareiškėjo sąskaitą. Teigė, kad atsiprašymą perdavė per būrio vadą, tačiau pareiškėjui toks atsiprašymas nėra tinkamas. Taip pat nurodė, jog nesiekia prisiteisti neturtinės žalos, galėtų būti priteistas ir vienas euras, tačiau nori, kad Vilniaus pataisos namų administracija prisipažintų padariusi klaidą ir atsiprašytų pareiškėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime (b. l. 20 – 23) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pripažino, jog pareiškėjui priklausantys 100 Lt dėl Vilniaus pataisos namų buhalterinės apskaitos skyriaus techninės klaidos buvo pervesti kitam nuteistajam ta pačia pavarde, kaip ir pareiškėjas. Klaida padaryta dėl padidėjusio darbo krūvio priešventiniu laikotarpiu rengiantis euro įvedimui. Klaida buvo ištaisyta 2015 m. sausio 28 d., t. y. kitą dieną po to, kai buvo gautas pareiškėjo 2015-01-27 prašymas su AB „Lietuvos paštas“ pinigų perlaidos čekiu. Nurodė, jog Vilniaus pataisos namų administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog dėl laiku nepervestų pinigų į jo asmeninę sąskaitą pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-12-16 iki 2015-01-28 pareiškėjas turėjo pakankamai pinigų asmeninėje sąskaitoje, kad galėtų patenkinti būtiniausius poreikius, palaikyti socialinius ryšius, apsipirkti parduotuvėje bei apmokėti elektros sąskaitas. Taip pat pateikė atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštį (b. l. 28-31), iš kurio turinio matyti, jog pareiškėjas, ginčui aktualiu laikotarpiu, nuolatos gaudavo piniginius pervedimus, apsipirkinėjo parduotuvėje bei mokėjo už sunaudotą elektros energiją. Taip pat pateikė pareiškėjo korespondencijos apskaitos kortelės kopiją (b. l. 33), iš kurios turinio matyti, jog nuo 2014-12-16 iki 2015-01-28 pareiškėjas išsiuntė didelį asmeninių laiškų kiekį, todėl pareiškėjas nebuvo praradęs galimybės bendrauti su artimaisiais.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovas Denisas Riabcevas 2015-06-30 teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai pateikė pareiškėjo telefoninių pokalbių apskaitos kortelę (b. l. 46), paaiškino, kad iš pastarosios duomenų matyti, jog pareiškėjas laikotarpyje nuo 2014-12-16 iki 2015-01-28 telefonu bendravo su artimaisiais ir turėjo galimybę palaikyti socialinius ryšius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Žala kildinama iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų netinkamai tvarkant piniginių lėšų apskaitą laikotarpyje nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 28 d.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-546/2014).

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad 2014 m. gruodžio 16 d. pareiškėjui buvo pervesti 100 Lt, tačiau Vilniaus pataisos namų buhalterinės apskaitos skyrius šią sumą įskaitė į kito nuteistojo ta pačia pavarde, kaip ir pareiškėjas, J. V. asmeninę sąskaitą. Pareiškėjas 2014-12-18 pateikė prašymą atsakovui, kuriame nurodė norintis sužinoti sąskaitos likutį ir tuo atveju, jeigu joje yra pinigų, žinoti, kas ir kada juos atsiuntė (b.l. 10). Atsakovas pateikė pareiškėjui jo asmeninės sąskaitos žurnalo kopiją (b.l. 11). Pareiškėjas 2015-01-27 pateikė atsakovui prašymą peržiūrėti S. K. 2014-12-16 pervestų 100 Lt įskaitymo į pareiškėjo sąskaitą klausimą ir AB „Lietuvos paštas“ pinigų perlaidos kopiją (b.l. 6-7). Atsakovas 2015-01-28 atliko pareiškėjo asmeninės sąskaitos korekciją ir šią pinigų sumą įskaitė į pareiškėjo asmeninę sąskaitą (b.l.28-30). Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad Vilniaus pataisos namų administracija dėl padarytos klaidos per būrio vadą perdavė atsiprašymą pareiškėjui.

Teismas atsižvelgia į visuotinai žinomą aplinkybę, susijusią su pasirengimu euro įvedimui 2014 m. antrąjį pusmetį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 str. 1 d.), taip pat į tai, kad pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 str. 10 d. viešojo sektoriaus finansiniai metai yra metinis ataskaitinis laikotarpis, kuris sutampa su kalendoriniais metais ir kuriam pasibaigus pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001-03-16 įsakymu Nr. 70 patvirtintų Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklių 10 p. apskaitos registruose turi būti susumuojamos bendros apyvartos ir apskaičiuojami sąskaitų likučiai. Šios aplinkybės neabejotinai galėjo nulemti situaciją, kai pareiškėjui skirta pinigų suma per klaidą buvo įskaityta į kito nuteistojo ta pačia pavarde, kaip ir pareiškėjas, asmeninę sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovo argumentu, kad 100 Lt suma į pareiškėjo sąskaitą 2014-12-16 nebuvo įskaityta dėl klaidos, bet ne dėl atsakovo pareigūnų neveikimo ar tyčios. Pažymėtina tai, kad klaidą atsakovas ištaisė kitą dieną po to, kai gavo pareiškėjo kvito kopiją - 2015-01-28. Būrio vadas pareiškėjui perdavė Vilniaus pataisos namų administracijos atsiprašymą. Nors atsiprašymas nebuvo toks, kokio pageidavo pareiškėjas, tačiau pats atsiprašymo faktas laikytinas įrodytu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti buvus neteisėtus atsakovo veiksmus, t. y., kad atsakovas, ne laiku įskaitydamas perlaidos pinigus į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Sprendžiant apie pareiškėjo patirtą žalą, pažymėtina tai, kad iš atsakovo pateiktos Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio kopijos (b. l. 31) matyti, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio mėn. disponavo 880 Lt suma, iš kurios pirko prekes parduotuvėje, mokėjo už elektros paslaugas, 2014-12-30 jo asmeninėje sąskaitoje buvo 68,72 Lt likutis. Todėl pareiškėjo argumentai, kad dėl laiku neįskaitytų 100 Lt jis negalėjo pirkti prekių parduotuvėje ir sumokėti už elektros energiją neatitinka tikrovės. Iš byloje esančios Gaunamos, išsiunčiamos korespondencijos apskaitos kortelės kopijos (b. l. 33) matyti, kad 2014 m. gruodžio 16, 17, 18, 19, 29 30, 31 dienomis, 2015 m. sausio 5, 6, 8, 9, 16, 20 21, 22, 23, 27, 28 dienomis, t. y. aptariamu laikotarpiu (nuo 2014-12-16 iki 2015-01-28) pareiškėjas gana aktyviai naudojosi savo teise siųsti korespondenciją, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis dėl neįskaitytų į jo asmeninę sąskaitą 100 Lt negalėjo siųsti laiškų, pasveikinti artimųjų su šventėmis taip pat neatitinka tikrovės, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Teismas taip pat laiko nepagrįstu pareiškėjo argumentą, susijusį su jo negalėjimu bendrauti telefonu, nes iš byloje esančios Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės kopijos (b.l. 46-47) matyti, kad ginčo laikotarpiu jis naudojosi telefono ryšiu 2014 m. gruodžio 19, 21, 22, 25, 31 dienomis, taip pat 2015 m. sausio 5, 12, 13, 20 dienomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo argumentas, kad jis buvo praradęs galimybę palaikyti socialinius ryšius, atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas jokių kitų objektyvių įrodymų apie patirtos neturtinės žalos faktą, jos pobūdį, patirtų išgyvenimų intensyvumą nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyti pažeidimai atsakovo veiksmuose, jie nepasireiškė tokiu būdu, kad pareiškėjas dėl jų galėjo patirti žalą. Nenustačius, kad lėšos į pareiškėjo asmeninę sąskaitą buvo neįskaitytos tyčia, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo tyčia ir sąmoningai pažeista pareiškėjo garbė ir orumas.

Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK 6.246-6.249 str.). Nagrinėjamuoju atveju teismui nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, žalos bei priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos žalos, atsakovui netaikytina civilinė atsakomybė, pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas nepriteistinas, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.246-6.248 str., 6.263 str. 2 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė