- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-11
- Bylos Nr.
- e2-7159-1000/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02735-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Šarūnė Butkuvienė
- Ieškovas
- UAB „Longo LT“
- Atsakovas
- G. P.
- Advokatai
- Darius Katauskas
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Longo Lt“ patikslintą ieškinį dėl įpareigojimo atlyginti automobilio trūkumų pašalinimo išlaidas atsakovei G. P., išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašo nagrinėti ginčą iš esmės, pripažįstant nepagrįstu atsakovės G. P. reikalavimą atlyginti automobilio remonto kaštus 1 032,15 Eur, bei atleisti UAB „Longo LT“ nuo 2023 m. birželio 16 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) komisijos nutarimo Nr. 10G-1356 vykdymo bei priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2023 m. birželio 19 d. gavo VVTAT 2023 m. birželio 16 d. nutarimą tenkinti vartotojos G. P. keliamą reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu reikalavimą atlyginti vartotojai (G. P.) jos patirtas automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidas, kurias sudaro 1 032,15 Eur.
3. Ieškovė nurodo, kad atsakovę domino automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimas. Atsakovės atstovas 2022 m. spalio 14 d. nuvyko į RYO prekybos centrą, kuriame yra įsikūręs UAB „Longo LT“ padalinys. Automobilio apžiūros metu buvo nurodyta, kad automobilis yra tvarkingas, pilnos komplektacijos. Atsakovės atstovui tikrinant automobilio būklę, jis atliko važiavimą automobiliu ir jokių akivaizdžių trūkumų nepastebėjo. Automobilio pirkimo pardavimo metu pardavėjo atstovas akcentavo, kad automobiliui yra suteikiama 2 mėnesių arba 3 000 km ridos garantija. 2022 m. lapkričio 16 d. atsakovė pranešė UAB „Longo LT“ dėl galimo automobilio remonto bei su tuo susijusių išlaidų atlyginimo. Ieškovė nurodė kreiptis į autoservisą dėl gedimų nustatymo. Atsakovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) autoservisą, kuris pateikė automobilio remonto darbų sąmatą 1 274,51 Eur sumai. 2022 m. gruodžio 1 d. sąmata remonto išlaidoms padengti buvo pateikta UAB „Longo LT“ bei draudimo bendrovės „Mango Insurance“ atstovams tikintis, kad pagal taikomą 2 mėn. arba 3 000 km ridos garantiją, bus atlygintos visos su automobilio remontu susijusios išlaidos. Po atsakovės pateiktos ieškovei automobilio remonto sąmatos apmokėjimo, ieškovė paaiškino atsakovei, kad šiam atvejui garantijos sąlygos negalioja, o draudimo bendrovė „Mango Insurance“ atlygino remonto metu naudotų detalių išlaidas 242,36 Eur sumai. Ieškovė atsakovei pasiūlė geranoriškai atlyginti dar 521 Eur už amortizatorių keitimą. Atsakovė nesutiko, nurodydama, kad patirtų remonto išlaidų suma yra 1 274,51 Eur, iš kurių „Mango Insurance“ padengė 242,36 Eur, todėl likusi suma, kurią turi atlyginti UAB „Longo Lt“, yra 1 032,15 Eur. Ieškovė teigia, kad remiantis atsakovės pateikta sąskaita automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad buvo atliktas stabdžių trinkelių, amortizatorių 2 vnt., kuro siurblio ir priekinio stabilizatoriaus komplekto su traukėmis ir įvorėmis keitimas, kurių remontas sudaro 1 032,15 Eur. Draudimo kompanija „Mango Insurance“ už kuro siurblio remontą kompensavo 242,36 Eur. O už stabdžių trinkelių, amortizatorių 2 vnt., priekinio stabilizatoriaus komplekto su traukėmis ir įvorėmis keitimą turi sumokėti ieškovė 1 032,15 Eur, su kuo ji nesutinka. Ieškinyje ieškovė taip pat teigia, kad atsakovė, įsigydama naudotą 2017 m. laidos automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su 182 218 km rida, buvo supažindinta su šio automobilio standartinėmis garantijos sąlygomis (kurios automobilio priėmimo perdavimo akte yra nurodomos kaip sutarties priedas Nr. 1) ir kurios nėra absoliučios. Pirkimo pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) priede Nr. 1 ir „Longo LT“ internetinėje svetainėje nurodyta, kokiomis sąlygomis visiems parduodamiems automobiliams suteikiama 2 mėnesių arba 3 000 km geros valios garantija, o priedo 3.1 punkte yra aiškiai aptarta, kokiems gedimams ji nėra taikoma. Ieškovė nesutinka, kad atsakovei nebuvo žinomos šios garantinės sąlygos, nes ji su jomis nebuvo supažindinta pasirašytinai. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad UAB „Longo LT“ standartinės garantinės sąlygos yra sutarties priedas Nr. 1, aptartas automobilio priėmimo perdavimo akte, kuris viešai skelbiamas UAB „Longo LT“ puslapyje, o automobilio priėmimo perdavimo akte aiškiai nurodoma, kad taikomos garantijos yra apibrėžtos sutarties priede Nr. 1 ir jokių kitų techninių garantijų pardavėja nesuteikia. Ši sąlyga atsakovei, pasirašiusiai automobilio priėmimo perdavimo aktą, neabejotinai buvo žinoma. Ieškovė, remdamasi atsakovės pateikta sąskaita automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad buvo atliktas stabdžių trinkelių, amortizatorių 2 vnt., kuro siurblio ir priekinio stabilizatoriaus komplekto su traukėmis ir įvorėmis keitimas, t. y. šie gedimai atsirado pravažiavus automobiliu 2 687 km. Pirkimo pardavimo sutarties priedo Nr. 1 4.4 punkte nurodyta, kad garantija nėra taikoma „Natūraliai susidėvinčioms automobilio detalėms (pavyzdžiui, stabdžių, sankabos, pakabos ar išminimo guoliams; kitoms natūraliai besidėvinčioms dalims kaip: amortizatoriai, lankstai, guminės įvorės, pakabos dalys ir pan.)“. Ieškovė nurodo, kad būtent tokiems, atsakovės nurodytiems automobilio trūkumams, UAB „Longo LT“ 2 mėnesių ir 3 000 km garantija nėra taikoma, kadangi tokius gedimus, tikėtina, galėjo sąlygoti pačios atsakovės veiksmai, kaip važiavimo stilius, pasirinkta netinkama kelio danga ir kiti faktoriai, kurių ieškovė negali numatyti, todėl ir neprisiima atsakomybės dėl atsiradusių gedimų. Ieškovė mano, kad tokie gedimai yra natūrali automobilio naudojimo pasekmė, atsiradusi atsakovei naudojant automobilį. Ieškovė pažymi, kad pirkdama automobilį atsakovė jį tikrino ir su juo važiavo, automobilis buvo praėjęs techninę apžiūrą ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jį eksploatuoti, nebuvo, ir mano, kad VVTAT komisijos išvada, jog atsiradę gedimai buvo paslėpti automobilio trūkumai jo pardavimo metu neturi jokio realaus pagrindo. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nesudarė galimybės dalyvauti ieškovei apžiūrint automobilį ir nustatant jo defektus, jų priežastis, įvertinti reikalingą remonto pobūdį ir būtinybę keisti automobilio detales, o iškart atliko jo remontą ir pareikalavo atlyginti jo kaštus. Ieškovės atstovas teismo posėdyje pabrėžė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, jog negalėjo eksploatuoti automobilio su nustatytais gedimais, be to, atsakovės pasirinkame autoservise naudotos detalės galimai buvo pakeistos į naujas, kas tikrai nebuvo būtina.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad jai ieškinio motyvai yra nesuprantami, kadangi nėra aišku, ką ieškovas konkrečiai ginčija – ar VVTAT komisijos 2023 m. birželio 16 d. sprendimą, kuriuo pripažintas pagrįstas atsakovės reikalavimas atlyginti patirtas automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidas, ar atsakovės reikalavimus, reikštus tiesiogiai ieškovei dar prieš kreipiantis į VVTAT, kuriuos ieškovė yra atsisakiusi tenkinti. Atsakovė prašo ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti iš ieškovės atsakovei visas turėtas automobilio remonto išlaidas, kurias sudaro 1 032,15 Eur, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė nurodo, kad pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu priedas Nr. 1 nebuvo pateiktas susipažinimui ir atsakovė neturėjo galimybės su juo susipažinti, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad garantijos sąlygos prieš įsigyjant automobilį buvo žinomos ir suprantamos atsakovei. Ieškovė neįrodė, kad ji pateikė susipažinti garantijos sąlygas, išdėstytas pirkimo pardavimo sutarties priede atsakovei, tą patvirtina ir VVTAT savo sprendime. Atsakovė prie atsiliepimo pridėjo dokumentus, kuriuos pasirašė automobilio pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu, iš kurių matyti, kad atsakovė neturėjo galimybės ir nebuvo supažindinta su garantinėmis automobilio remonto sąlygomis bei neturėjo galimybės jų apsvarstyti prieš sudarant automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Atsakovė taip pat mano, kad ieškovė nepagrįstai ieškinyje nurodo, kad „<...> atsakovė įvertino ir aplinkybę, kad perka ne naują automobilį su ganėtinai didele 182 218 km, kurį eksploatuojant ateityje mechanizmai natūraliai dėvisi ir pati prisiėmė savo elgesio riziką, tuo pačiu įsipareigodama automobiliu tinkamai rūpintis <...> “. Ar automobilis naudotas, ar su didele rida – tai neturi įtakos ieškovės pareigai atskleisti visą informaciją, prieš vartotojui priimant sprendimą įsigyti jo parduodamus automobilius. Šiuo atveju ieškovė taip pat privalėjo pateikti visą su automobiliu susijusią informaciją, įskaitant ir garantines sąlygas, kad atsakovė galėtų priimti visapusiškai apgalvotą sprendimą. Atsakovė atsiliepime nesutinka su ieškovės teiginiu, jog atsakovės atstovas turėjo galimybę patikrinti automobilį ir trūkumų jokių nenustatė, dar daugiau, automobilis yra praėjęs techninę apžiūrą, todėl jis buvo puikios būklės. Atsakovė pažymi, kad atsakovės atstovas, kuris apžiūrėjo automobilį, yra jos tėtis, jis nėra automobilių pirkimo pardavimo profesionalas, taip pat neturi automechaniko išsilavinimo, todėl įvertinus automobilį vizualiai, negalima teigti, kad vidutiniškai atidus ir protingas vartotojas suprato apie automobilį visiškai. Atsakovės atstovas domėjosi dėl automobilio būklės, komplektacijos ir kokybės, ieškovės atstovas teigė, jog automobilis tvarkingas, komplektacija pilna ir jau yra sutvarkyta automobilio techninė apžiūra. Pravažiavus apie 10-15 km lygiu keliu akivaizdžių vidutiniam vartotojui trūkumų nebuvo pastebėta. Baigus važiavimą ir pakėlus bagažinės apsaugą, atsarginio rato nebuvo, automobilį pristatinėjęs ir pilną komplektaciją patvirtinęs ieškovės atstovas, kurį laiką tylėjo ir pasiūlė ratą nusipirkti, dėl atsarginio rato nebuvimo buvo sumažinta automobilio kaina 100 Eur. Atsakovė pažymi, kad techninė apžiūra nereiškia ir nepatvirtina, kad automobilis neturi trūkumų. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės teiginiu, kad ieškovė nesudarė galimybės ieškovės atstovui dalyvauti apžiūrint automobilį, nustatant jo defektus, jų priežastis ir įvertinti reikalingą remonto pobūdį, jo kaštus bei būtinybę keisti automobilio detales. Pažymi, jog ieškovė niekada nebuvo išreiškusi pageidavimo dalyvauti automobilio apžiūroje, remonte, nuosekli komunikacija vyko el. paštu ir ieškovė nei karto nereiškė pageidavimo dėl automobilio apžiūros. Atsakovė pažymi, kad dėl automobilio patikros servise ir sąmatos visą laiką nuosekliai buvo derinama su ieškovės atstovais, todėl dabartiniame ginčo etape ieškovė neturi teisės teigti, kad negalėjo apžiūrėti automobilio, kai tokios intencijos apskritai neturėjo. Atsakovė nurodo, kad praėjus mėnesiui po automobilio pirkimo pardavimo sandorio sudarymo, naudojantis automobiliu, išgirdus kelis abejonę keliančius automobilio garsus, tokius kaip cypimą stabdant ar lėtai važiuojant girgždesį kėbule, elektronikos garsą įjungus automobilio degimą, 2022 m. lapkričio 16 d. buvo nuspręsta pasiteirauti UAB „Longo LT“, kokiomis sąlygomis būtų galima atlikti automobilio patikrinimą ir remontą, bei kaip atgauti remonto išlaidas. Atsakymą iš ieškovės gavo po 8 dienų. Ieškovė paaiškino, jog galima kreiptis į bet kurį automobilių remonto servisą. Taigi ieškovei pačiai neišreiškus noro dalyvauti automobilio apžiūroje ir leidus automobilį pristatyti į bet kurį automobilių remonto servisą, ieškovė negali gintis teiginiu, jog esą jai nebuvo suteikiamos kažkokios teisės. Atsakovė dėjo maksimalias pastangas bendraudama su ieškove ir suteikdama jai visą reikalingą informaciją, t. y. po 2022 m. lapkričio 24 d. ieškovės atsakymo į el. laišką, atsakovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) automobilių remonto servisą ir gavo automobilio remonto išlaidų sąmatą – 1 274,51 Eur. 2022 m. gruodžio 1 d. sąmata buvo pateikta tiek UAB „Longo LT“, tiek draudimo bendrovei „Mango Insurance“. Atsakovei susisiekus su draudimo bendrove „Mango Insurance“, buvo gautas patvirtinimas, jog bus kompensuota pagal draudimo sąlygas priklausanti remonto išlaidų suma, t. y. 242,36 Eur už kuro siurblio keitimą. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai pabrėžė, jog ieškovės taikomos garantinės sutarties standartinės sąlygos jau prieš dvejus metus teismo nustatytos kaip nesąžiningos vartotojų atžvilgiu, tačiau ieškovė iki šiol šias garantines sąlygas taiko, nepaisydama teismo sprendimo, tokiu būdu parodo savo nepagarbų elgesį priimtiems ir įsiteisėjusiems teismo sprendimams.
6. Išvadą teikianti institucija nurodo, kad 2023 m. sausio 19 d. gavo vartotojos G. P. prašymą Nr. 7G-481 dėl UAB „Longo LT“ nepagrįsto nesutikimo atlyginti įsigyto automobilio remonto išlaidas pagal suteiktą garantiją bei 2023 m. vasario 2 d. ir 2023 m. vasario 13 d. prašymo papildymus (reg. Nr. 5G-1650; 5G-2212) ir tuo pagrindu vartotojos keliamo reikalavimo atlyginti automobilio remonto išlaidas (1 032,15 Eur), 2023 m. birželio 16 d. VVTAT komisija priėmė nutarimą Nr. 10G-1356 „D. G. P. prašymo“, kuriuo išsprendė tarp vartotojos ir UAB „Longo LT“ kilusį ginčą ne teismo tvarka bei pripažino pagrįstu G. P. reikalavimą atlyginti vartotojai jos patirtas automobilio remonto išlaidas (1 032,15 Eur).
7. VVTAT komisija nutarime nurodo, kad 2023 m. vasario 21 d. raštu Nr. 4G-4724 kreipėsi į ieškovę ir pasiūlė su atsakove kilusį ginčą išspręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu, paprašė pateikti išsamius motyvuotus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl atsakovės prašyme nurodytų aplinkybių ir keliamo reikalavimo. VVTAT atsižvelgdama į tai, jog atsakymo iš ieškovės negavo, pakartotinai 2023 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 4G-12868 kreipėsi į ieškovę siūlydama su atsakove kilusį ginčą išspręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu, paprašė pateikti išsamius motyvuotus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus. VVTAT 2023 m. gegužės 30 d. gavo ieškovės atsakymą (reg. Nr. 5G-7377), kuriame nurodė, kad su atsakovės prašyme nurodytomis aplinkybėmis nesutinka. VVTAT, atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei ginčo šalių pateiktus dokumentus bei paaiškinimus, remiantis pirkimo pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis nuostatomis, nuotolinę prekybą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismų praktika, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ginčo nagrinėjimo metu neįrodė, kad su automobiliui suteiktos garantijos sąlygomis atsakovę sutarties sudarymo metu supažindino, automobilio trūkumams išaiškėjus per 6 mėnesius nuo automobilio perdavimo atsakovei, ieškovei prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį neinformavus atsakovės apie esamus automobilio trūkumus, VVTAT komisija sprendė, jog atsakovės keliamas reikalavimas ieškovei atlyginti automobilio remonto išlaidas 1 032,15 Eur yra pagrįstas. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir remtis išvadoje pateiktais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, užsiimanti naudotų automobilių prekyba, 2022 m. spalio 14 d. pardavė atsakovei naudotą automobilį SKODA OKTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suteikiant automobiliui 2 mėnesių arba 3 000 km ridos garantiją, kurios pagrindu sugedus automobiliui, gedimas bus pašalintas arba atlygintos automobilio remonto išlaidos. Atsakovė automobilio pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu papildomai įsigijo draudimą „Mango Insurance“. Atsakovė po daugiau nei mėnesio, t. y. 2022 m. lapkričio 16 d., pranešė automobilio pardavėjui – ieškovei, kad dėl pašalinių automobilio garsų reikalinga patikrinti automobilį servise, ir domėjosi, kokios yra garantinio sąlygos šiuo atveju. Ieškovė atsakovei nurodė vežti automobilį į bet kurį autoservisą, ką atsakovė padarė su ieškovės leidimu. Autoservisas UAB „Melga“ pateikė reikalingo automobilio remonto stabdžių trinkelių, amortizatorių, kuro siurblio, priekinio stabilizatoriaus komplekto su traukėmis ir įvorėmis keitimo sąmatą – 1 274,51 Eur sumai. Atsakovė gautą sąmatą taip pat pateikė draudimo bendrovei „Mango Insurance“, kuri apmokėjo keičiamo kuro siurblio išlaidas – 242,36 Eur. Atsakovei ieškovė nepadengė likusios 1 032,15 Eur automobilio remonto sumos, dėl to atsakovė kreipėsi į VVTAT. VVTAT komisija 2023 m. birželio 16 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-1356, kuriuo vartotojos G. P. skundą patenkino ir įpareigojo ieškovę atlyginti atsakovei išlaidas, susijusias su automobilio remontu, t. y. 1 032,15 Eur.
9. VVTAT komisijos nutarimas nėra apskundimo objektas ir yra privalomas vykdyti, jeigu nei viena ginčo šalis per 30 dienų nuo nutarimo dienos nereiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamu atveju ieškovė, nesutikdama su VVTAT komisijos nutarimu, įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu išspręsti ginčą iš esmės.
10. Ieškovė nurodo, jog automobilio pirkimo pardavimo metu atsakovė buvo supažindinta su automobilio standartinėmis garantijos sąlygomis (kurios automobilio priėmimo perdavimo akte yra nurodomos kaip sutarties priedas Nr. 1), kurios nėra absoliučios, tuo tarpu atsakovė tvirtina, jog automobilio pirkimo pardavimo metu garantijos sąlygos jai nebuvo paaiškintos, taip pat nebuvo pateiktas rašytinis suteikiamos garantijos dokumentas, o ieškovė atsakovei garantinio sąlygas pateikė tik po to, kai atsakovė ieškovei pateikė (duomenys neskelbtini) automobilio remonto sąmatą.
11. Atsakovė, manydama, kad garantinio aptarnavimo sąlygos 3 000 km arba 2 mėn. galioja, siekia ja pasinaudoti savo kaip pirkėjos teise.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁸ straipsnio 1 dalyje numatyta nuotolinės sutarties samprata, pagal kurią, „Nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo – pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones“. Remiantis minėta teisės norma, daiktų pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta naudojant ryšio priemones, yra pardavėjo ir pirkėjo sutartis dėl daiktų pardavimo, sudaroma naudojant tik ryšio priemones (vieną ar kelias). Nuotoliniu būdu sudarytoms sutartims taikomos CK 6.228⁷, 6.228⁸, 6.228¹⁰ ir 6.228¹¹ straipsniuose įtvirtintos specialiosios nuotolinės sutarties šalių teises ir pareigas reglamentuojančios normos. CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš sudarydamas sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui informaciją apie pagrindinės prekės ar paslaugos savybės, t. y. nagrinėjamu atveju įskaitant ir garantijos, jei tokia suteikiama, sąlygas. Pagal CK 6.228⁷ straipsnio 5 dalį, pareiga įrodyti, kad pagal šį straipsnį informacija yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui. Remiantis CK 6.335 straipsnio 1 dalimi, garantija galioja visoms daiktų sudėtinėms dalims, jeigu kas kita nenustatyta įstatymuose ar sutartyje.
13. Nagrinėjamu atveju Garantijos sąlygos yra standartinės vartojimo Pirkimo–pardavimo sutarties sudedamoji dalis, kurią bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengė ieškovė, nederindama jos sąlygų su vartotoju, ir kurios be derybų su vartotoju taikomos sudaromose sutartyse. Toks susitarimas ir vartotojo sutikimas su aukščiau minimomis sąlygomis turi būti aiškus, su vartotoju aptartas individualiai. Pareiga įrodyti, kad tam tikra sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka pardavėjui ar paslaugų teikėjui (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, jog komercinę garantiją gali suteikti pardavėjas arba gamintojas, o vartotojas komercinės garantijos galiojimo metu dėl prekės trūkumų, aptarnavimo turi kreiptis būtent pagal tas sąlygas, kurios numatytos komercinėje garantijoje ir dėl kurių šalys susitarė. Šalys yra laisvos nusistatyti sutarties sąlygas, tačiau nustatomos sutarties sąlygos neturi prieštarauti imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui informaciją apie komercinę garantiją bei jos sąlygas. Jeigu informacija suteikiama neišsamiai, klaidinančiai, verslininkas turi atlyginti vartotojui iš to kylančius nuostolius.
14. Byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovė nuo tolinės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu 2022 m. spalio 14 d. iš ieškovės įsigijo naudotą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suteikiant 2 mėnesių arba 3 000 km ridos garantiją automobilio remontui, garantijos sąlygos nurodytos sutarties priede Nr. 1. Iš byloje esančios medžiagos, šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu, taip pat perduodama automobilį atsakovei, neįvykdė pareigos aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojai informaciją apie komercinę garantiją bei jos sąlygas. Nors ieškovės atstovas tvirtino, jog visa informacija apie suteikiamą komercinę garantiją ir jos sąlygas yra viešai paskelbta UAB „Longo LT“ interneto svetainėje ir tokiu būdu atsakovė turėjo galimybę su ja susipažinti, tačiau ieškovė neįrodė, jog atsakovė sutarties sudarymo metu su automobilio garantijų sąlygomis, kurios suteikiamos ieškovės parduodamiems naudotiems automobiliams, buvo išsamiai supažindinta, aiškiai ir suprantamai aptariant visas garantijos sąlygas, ir žinojo, kad remonto išlaidos gali būti atlyginamos tik tam tikrais atvejais. O atsakovė įrodė tai, jog nei jai, nei jos atstovui sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo metu nebuvo pateiktas rašytinis suteikiamos garantijos dokumentas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad tik kilus ginčui atsakovei buvo pateiktos automobilio garantijos sąlygų dokumentas, kuriame nurodyta, kad garantijos sąlygos nėra taikomos stabdžių diskų, stabdžių trinkelių, amortizatorių, kuro siurblio remontams, t. y. būtent tiems, kurie buvo atlikti atsakovės įsigytam automobiliui. Šios aplinkybės, be kita ko, neginčija ir ieškovė. Taigi, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė tinkamai ir savalaikiai, t. y. sudarant pirkimo – pardavimo sutartį išsamiai ir aiškiai išdėstė garantinio sąlygas.
15. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog ieškovės Garantijos sąlygų 4.4 punkte įtvirtinta sąlyga, jog garantija nėra taikoma „Natūraliai susidėvinčioms Automobilio detalėms (pavyzdžiui, stabdžių, sankabos, pakabos ar išminimo guoliams; kitoms natūraliai besidėvinčioms dalims kaip: amortizatoriai, lankstai, guminės įvorės ir pan.)“, Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-20295-862/2021 pripažinta nesąžininga ir negaliojanti, kadangi tokiomis garantijos sąlygomis nustatomas absoliutus garantijos apribojimas įprastai besidėvinčioms automobilio dalims, nors vartotojas gali turėti nusiskundimų dėl įprastai besidėvinčios automobilio dalies kokybės, kuri nepriklauso nuo paties susidėvėjimo.
16. Teismas, be kita ko, pažymi, jog atsakovei, įsigijusiai automobilį, taikomas dar palankesnis teisinis reglamentavimas. Daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu ir jeigu neįrodoma kitaip. Papildomai akcentuotina, jog pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ir savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Jeigu pardavėjas šios pareigos nevykdė ir tokio daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumu naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą. Ginčo nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės įsigytam automobiliui (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 2 d. atliko stabdžių trinkelių, amortizatorių, kuro siurblio ir priekinio stabilizatoriaus komplekto su traukėmis ir įvorėmis keitimus. Įvertinus atliktus remonto darbus, nustatyta, jog automobiliui buvo atliktas vidinių komponentų keitimas, kurių trūkumų atsakovė ar jos atstovas automobilio pirkimo – pardavimo metu neturėjo galimybės nustatyti. O atsakovė dėl minėtų automobilio trūkumų 2022 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į ieškovę praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo automobilio įsigijimo. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išvadą, sprendžiama, už automobilio trūkumų, atsiradusių per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, pašalinimą yra atsakingas pardavėjas, šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė.
17. Byloje nustatyta, kad atsakovei įsigijus automobilį ir juo pasinaudojus kiek daugiau nei mėnesį, paaiškėjo tokių automobilio trūkumų, dėl kurių jo iš esmės nebuvo galima tinkamai naudoti pagal paskirtį, ar toks naudojimasis buvo ženkliai apsunkintas. Atsakovė atsiliepime, jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino supratę, kad įsigyja nenaują automobilį, tačiau tikėjo, jog paaiškėjus automobilio trūkumams per 2 mėnesius ar pravažiavus iki 3 000 km, automobilio remontui bus taikoma garantija, kurią ieškovė suteikė automobiliui. Taigi, atsakovė pirkdama naudotą automobilį, ieškovei tvirtinant, kad automobilis yra geros techninės būklės ir jam taikoma tam tikra garantija, turėjo teisėtus lūkesčius, jog automobilis be trukdžių tinkamas eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį, o jei kas nors nutiks per garantinį laikotarpį, automobilio remonto kaštus atlygins ieškovė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo automobilį ir tai lėmė jo gedimus. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog automobilio trūkumus – kuro siurblio, priekinio stabilizatoriaus su traukėmis ir įvorėmis, amortizatorių, stabdžių trinkelių defektus, lėmė atsakovės netinkama automobilio priežiūra. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad parduotas automobilis buvo nenaujas ir natūraliai nusidėvėjęs, ar tai, kad automobilio rida buvo ganėtinai didelė, neleidžia daryti išvados, jog pirkėjas sutarties sudarymo metu turėjo tikėtis, kad negalės eksploatuoti automobilio dėl jo techninės būklės. Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas tvirtino, jog nėra įrodymų, kad atsakovė negalėjo eksploatuoti automobilio, esant nustatytiems gedimams, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia byloje esančių įrodymų apie nustatytus automobilio trūkumus, jų, beje, neginčijo ir ieškovė. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Be kita ko, byloje esantys duomenys (t. y. ieškovės atstovo el. laiškas, siųstas 2022 m. gruodžio 2 d. atsakovei) patvirtina, jog ieškovė netgi sutiko iš dalies dengti automobilio remonto – amortizatorių ir jų keitimo – išlaidas, sumoje 521 Eur, kas rodo, jog esant tokiems automobilio defektams, jo negalima eksploatuoti nepatiriant dėl to papildomų nepatogumų.
18. Teismas nagrinėdamas bylą iš esmės vertina byloje esančius įrodymus, susijusius su pareikštais reikalavimas. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė, parduodama automobilį atsakovei, nenurodė įsigijimo automobilio garantinio aptarnavimo sąlygų, tuo tarpu atsakovė pateikė įrodymus, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė tinkamai neinformavo ir nesuteikė duomenų apie garantinio aptarnavimo sąlygas. Dėl to, teismas sprendžia, kad ieškovė, neįvykdžiusi pareigos aiškiai ir suprantamai suteikti atsakovei informaciją apie komercinę garantiją bei jos sąlygas, turi atlyginti atsakovei iš to kylančius nuostolius, t. y. padengti atsakovei automobilio remonto išlaidas, sumoje 1 032,15 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CK 98 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
20. Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovei priteisiamos 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidos, pripažįstant šias išlaidas būtinomis ir pagrįstomis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnis, 98 straipsnis).
21. Iš ieškovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes priteistina suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina suma (5,00 Eur) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Įpareigoti ieškovę UAB „Longo LT“, juridinio asmens kodas 304837699, atlyginti atsakovės G. P. patirtas 1 032,15 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt dviejų eurų 15 ct) automobilio remonto išlaidas ir priteisti iš ieškovės UAB „Longo LT“, juridinio asmens kodas 30483769, 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.