Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M., L. J., R. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 159 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį penkiolikos parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

L. J. nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, BK 261 straipsnį laisvės atėmimu septyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

A. M. (A. M.) nuteistas pagal 260 straipsnio 1 dalį dėl psichotropinių medžiagų pardavimo 2010 m. vasario 18 d. laisvės atėmimu ketveriems metams, BK 260 straipsnio 1 dalį dėl metamfetamino pardavimo 2010 m. balandžio 5 d. laisvės atėmimu ketveriems metams, BK 259 straipsnio 2 dalį dėl heroino laikymo dvidešimt penkių parų areštu, BK 260 straipsnio 1 dalį dėl metamfetamino pardavimo 2010 m. balandžio 7 d. laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš L. J. paimti 3290 Lt, 5 eurai ir 10 JAV doleriai, o iš G. J. paimti 226,41 Lt, kaip pinigai, gauti iš nusikalstamos veikos, konfiskuoti.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti G. J., J. J., T. S., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. nuteista už psichotropinių medžiagų laikymą 2010-02-18, tai yra už tai, kad ji 2010 m. vasario 16 d., apie 18 val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 2 (dvi) ampules su užrašu „Apaurin“ ir 5 (penkias) ampules su užrašu „Relanium“ su skysčiais bei vienkartinį med. švirkštą su skysčiu, kurių sudėtyje bendrai buvo 0,078 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, kuriuos neteisėtai laikė savo gyvenamoje vietoje iki 2010 m. vasario 18 d. Be to, L. J. iki 2010 m. vasario 18 d., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ir kitaip platinti, įgijo vaistų pakuotę su užrašu „Lorafen“, kurioje buvo ne mažiau kaip 15 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,0375 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kurią atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), ir ten laikė. Apie 19.15 val. kratos metu paminėtas ampules, tabletes ir vienkartinį med. švirkštą su skysčiais rado ir paėmė policijos pareigūnai.

L. J., A. M., R. B. kartu su J. J., G. J. nuteisti už narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą turint tikslą parduoti ir šių medžiagų pardavimą nepilnamečiui 2010-02-18, tai yra už tai, kad A. M. ir J. J. 2010 m. vasario 18 d., veikdami bendrininkų grupe, tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš G. J. neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 2 (du) polietileninius maišelius su milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,043 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir laikė jame iki 2010 m. vasario 18 d., kol tyrimo metu nenustatytu laiku 2 (du) polietileninius maišelius su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,043 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino – tolimesniam platinimui perdavė L. J.. L. J. iki 2010 m. vasario 18 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ir kitaip platinti ne mažiau kaip 2 (du) popierinius lankstinukus su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,023 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), ir ten laikė. O 2010 m. vasario 18 d. L. J. laikotarpiu nuo 15.47 val. iki 18.17 val. mobiliojo ryšio telefonu susitarė su kaltinamąja R. B., jog pas ją (L. J.) į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjusiam nepilnamečiam E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ji jam už 40 litų parduos narkotinių bei psichotropinių medžiagų, kurias jis turės pargabenti ir atiduoti R. B.. 2010 m. vasario 18 d., apie 18.20 val., vykdydama susitarimą su R. B., kuri taip įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką ir kėsinosi įgyti nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, už R. B. duotus 40 litų nepilnamečiam E. L. pardavė iš J. J. ir A. M. įgytą vieną popierinį lankstinuką, kuriame buvo du polietileniniai maišeliai su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,043 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Be šios psichotropinės medžiagos, ji už nurodytus pinigus E. L. kartu pardavė iš nenustatyto asmens gautą ir vieną folijos lankstinuką su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,011 g narkotinės medžiagos – heroino. Kitą kiekį - 0,012 g narkotinės medžiagos – heroino – L. J., turėdama tikslą parduoti ir kitaip platinti, toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje, kol tą pačią dieną, apie 19.15 val., kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. M. kartu su G. J. ir T. S. nuteisti ir už psichotropinės medžiagos metamfetamino pardavimą 2010-04-05, tai yra už tai, kad G. J. iki 2010 m. balandžio 5 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip vieną polietileninį maišelį su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,010 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), ir joje laikė iki 2010 m. balandžio 5 d., kol apie 14.45 val. vieną polietileninį maišelį su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,010 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, išnešė į (duomenys neskelbtini), pirmąją laiptinę, kur už 40 litų pardavė A. M.. A. M. tą pačią dieną metamfetaminą atgabeno į automobilį AUDI 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs, o apie 16 val. minėtame automobilyje už 40 litų polietileninį maišelį su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,010 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, pardavė T. S.

A. M. kartu su G. J. ir J. J. nuteisti dar ir už tai, kad pardavė ir laikė heroiną, tai yra už tai, kad G. J. 2010 m. balandžio 6 d., apie 9 val., prie (duomenys neskelbtini) Priklausomybės ligų centro, esančio (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, už 100 litų įgijo ne mažiau kaip vieną popierinį lankstinuką su milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir joje laikė iki 2010 m. balandžio 7 d., o apie 14 val. savo gyvenamojoje vietoje už 30 litų vieną popierinį lankstinuką su milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino, pardavė J. J. ir A. M.. A. M. ir J. J. dalį narkotinės medžiagos – heroino – suvartojo, o likusią dalį tą pačią dieną J. J. pasiėmė sau ir atgabeno į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs, kol minėtoje parduotuvėje ji ir A. M. buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir pristatyti į Klaipėdos apskr. VPK, adresu Jūros g. 1, Klaipėdos m. Ten apie 16.45 val. J. J. asmens kratos metu buvo rastas ir paimtas popierinis lankstinukas su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino.

A. M. kartu G. J., T. S. nuteisti ir už psichotropinės medžiagos – metamfetamino – pardavimą 2010-04-07, tai yra už tai, kad G. J. iki 2010 m. balandžio 7 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip vieną polietileninį maišelį su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,106 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir joje laikė iki 2010 m. balandžio 7 d. Apie 10 val. paminėtą polietileninį maišelį su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,106 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino – jis išnešė į (duomenys neskelbtini), pirmąją laiptinę, kur už 40 litų pardavė A. M. A. M. tą pačią dieną metamfetaminą atgabeno į automobilį AUDI 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs, o apie 10.50 val. minėtame automobilyje už 120 litų polietileninį maišelį su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,106 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, pardavė T. S..

Nuteistoji R. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo nuosprendžio dalį ir ją pagal BK 159 straipsnį išteisinti ir skirti jai bausmę (baudą ar laisvės apribojimą), nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliantė skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jos nuteisimo pagal 159 straipsnį. Nurodo, kad teismas ją nepagrįstai pripažino kalta dėl nepilnamečio vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką. Ji šios nusikalstamos veikos nepadarė. Byloje yra pakankamai duomenų (telefoniniai pokalbiai su L. J., vaiko ir jos apklausos protokolai), kurie rodo, kad viskas buvo slepiama nuo to vaiko. Vaikui nebuvo žadėta jokio atlygio už narkotines medžiagas. Jis buvo iš asocialios šeimos. Ji vaikui tik buvo pažadėjusi padovanoti mobiliojo ryšio telefoną gimtadienio proga, jeigu jis nerūkys ir negers. Iš sulaikymo metu rasto lapelio (ant kurio buvo užrašytas vardas ir durų kodas) matyti, kad jis buvo tik vienintelį kartą pas L. J. Vaikas nežinojo, kas yra lankstinukuose iki sulaikant policijos pareigūnų.

Taip pat apeliantė skunde tvirtina, kad teismas, skirdamas jai bausmę, neatsižvelgė į tai, kad ji turi pastovų darbą, ja darbe pasitikima (patvirtina charakteristika), ji gyvena su dukra ir anūke nuomojamame bute, dukra, nors ir yra pilnametė, tačiau yra materialiai priklausoma nuo jos ir paskyrus jai laisvės atėmimo bausme, būtų priversta su anūke išeiti gyventi į gatvę, nes netektų gyvenamosios vietos, ir dėl to paskyrė jai aiškiai per griežtą bausmę. Įvertinus visas šias jos paminėtas aplinkybes jai yra pagrindas neskirti laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo iš naujo įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir patikrinti dėl J. J. ir G. J. priimto nuosprendžio dalies, kuria jie nuteisti už dalyvavimą 2010 m. vasario 18 d. nusikalstamoje veikoje, pagrįstumą. Apeliantas įsitikinęs, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad minėti nuteistieji būtų dalyvavę šios nusikalstamos veikos padaryme. Taip pat prašo jam taikyti BK 63 straipsnį ir sušvelninti bausmę, nes jis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė teisingus pirminius parodymus.

Nuteistoji L. J. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, už kurią ji nuteistą pagal BK 261 straipsnį, į BK 260 straipsnio 1 dalį, o nusikalstamą veiką, už kurią ji nuteistą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, į BK 259 straipsnį ir skirti jai švelnesnę bausmę, bei panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuoti pinigai, kaip gauti iš nusikalstamos veikos.

Apeliantė skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jos nuteisimo pagal BK 261 straipsnį. Nurodo, kad ji davė narkotines medžiagas E. L., kuris turėjo jas nunešti ir perduoti R. B. Taip ji padarė, nes žinojo ir buvo įsitikinusi, kad jis neperka ir nenaudoja narkotinių medžiagų, o jas tik nuneš ir perduos R. B. Pats E. L. pripažino, kad jis narkotinių medžiagų nepirko ir pats sutiko nunešti ir perduoti jas R. B. Be to, visą tai jis padarė, nes jo to prašė R. B., o ne ji. Dėl viso to jos veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Taip pat apeliantė skunde nesutinka ir su jos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad narkotinės medžiagos buvo skirtos jos pačios (apeliantės) vartojimui, nes ji pati yra narkomanė. Tuo tarpu liudytojos R. U. duoti parodymai turėjo būti atmesti, nes ši yra narkomanė ir juos davė būdama apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, ir yra neteisingi. Be to, liudytoja, nors buvo šaukiama, neatvyko nė į vieną teismo posėdį ir nedavė teisme parodymų. Dėl viso to, įvertinus šias aplinkybes ir atmetus minėtus liudytojos parodymus, jos veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnį.

Apeliantė nesutinka ir su teismo nuosprendžio dalimi, kuria teismas nusprendė, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš jos konfiskuoti 3290 Lt, 5 eurus ir 10 JAV dolerių, kaip pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos. Nurodo, kad byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, jog jos dukra A. R. davė jai pinigus sumokėti už buto nuomą ir komunalinius mokesčius. Dėl to šie pinigai turi būti grąžinti jos dukrai A. R., gyv. (duomenys neskelbtini).

Apeliantė taip pat mano, kad atsižvelgus į tai, jog ji labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, yra pagrindas skirti jai švelnesnę bausmę.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistieji R. B., A. M. ir jų gynėjai, taip pat nuteistosios L. J. gynėjas prašo nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistosios L. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistųjų R. B. ir A. M. apeliaciniai skundai atmestini.

Nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, kolegija vadovavosi BPK 320 straipsnyje numatytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik trys nuteistieji R. B., L. J., A. M., kiti nuteistieji, kurie yra nuteisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, ar jų gynėjai, kaip ir prokuroras apeliacinių skundų nėra padavę, kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsniu, nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą patikrino tik dėl minėtų nuteistųjų, atsižvelgdama į jų apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus ir teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme išsakytus paaiškinimus dėl jų apeliacinių skundų.

Iš nuteistosios R. B. apeliacinio skundo turinio ir jos duotų paaiškinimų teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme matyti, kad nuteistoji iš esmės yra pateikusi du alternatyvius prašymus, t. y. ją išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 159 straipsnyje, kadangi nepadarė šios nusikalstamos veikos, arba skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. B. be to, kad yra pripažinta kalta už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, taip pat yra pripažinta kalta ir pagal BK 159 straipsnį už tai, kad ji įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką – narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą, ką ji apeliaciniame skunde ginčija. Tačiau, kolegijos nuomone, nors nuteistoji R. B. apeliaciniame skunde ir teigia, kad ji šio nusikaltimo nepadarė, R. B. veikoje remiantis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais buvo nustatyti visi BK 159 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. BK 159 straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad pagal šį baudžiamąjį įstatymą atsako tas, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką. Objektyviai vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką pasireiškia bet kokiais aktyviais veiksmais, kuriais siekiama, kad vaikas sutiktų dalyvauti darant nusikalstamą veiką, ir vaiko dalyvavimas nusikalstamoje veikoje. Įtraukimas į nusikalstamą veiką gali pasireikšti įtikinėjimu, prašymu, papirkimu, grasinimu, apgaule ar veiksmais, skatinančiais vaiko žemas paskatas, savanaudiškus siekius ir pan. Kad R. B. atliko tokius veiksmus, sukeliančius nepilnamečio E. L. norą dalyvauti nusikalstamos veikos padaryme, patvirtina pačios nuteistosios R. B., taip pat ir nuteistosios L. J., liudytojų E. L., G. L., R. G. parodymai, kurių liečiamumas ir leistinumas nuteistosios R. B. skunde nėra ginčijamas. Byloje nustatyta, kad nepilnametis E. L. ir nuteistoji R. B. vienas kitą gerai pažinojo, R. B. žinojo, kad E. L. yra nepilnametis. Iš pačios nuteistosios R. B. parodymų taip pat matyti, kad ji pripažino, jog nepilnamečio E. L. paprašė, jog šis nuvyktų pas L. J. ir iš šios paimtų lauknešėlį, kuriame, kaip nustatė specialistai, buvo psichotropinė medžiaga – metamfetaminas ir narkotinė medžiaga – heroinas, pažadėdama E. L. gimimo dienos proga už tai nupirkti mobilaus ryšio telefoną, ir davė E. L. 40 Lt, kad jis nuneštų L. J. kaip skolą. Nuteistosios L. J., liudytojų E. L., R. G. parodymais nustatyta, kad E. L. nuteistosios R. B. prašymu nunešė L. J. 40 Lt ir ji šiam perdavė narkotines ir psichotropines medžiagas, kad nuneštų R. B., tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kolegijos nuomone, tokie R. B. veiksmai - siūlymas nepilnamečiui E. L. paimti iš L. J. paketėlį, kuriame buvo narkotinės ir psichotropinės medžiagos, tačiau jis to nežinojo, ir pažadas už tai nupirkti jam mobilaus ryšio telefoną, parodo R. B. siekimą, kad E. L. dalyvautų nusikalstamos veikos padaryme, ir leidžia daryti išvadą, kad R. B. apgaulės būdu E. L. įtraukė į nusikalstamą veiką, ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 159 straipsnyje. Nuteistosios R. B. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybės, kad ji E. L. nesakė, o jis pats taip pat nežinojo, jog paketėlyje yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, šiuo atveju nėra reikšminga sprendžiant R. B. kaltės klausimą dėl nusikaltimo numatyto, BK 159 straipsnyje, padarymo. BK 159 straipsnio taikymas nepriklauso nuo į nusikalstamą veiką įtraukiamo vaiko suvokimo, ką jis daro. Todėl esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į nuteistosios R. B. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad BK 159 straipsnis nagrinėjamoje byloje pritaikytas netinkamai.

Kaip minėta, nuteistoji be to, kad prašo ją pagal BK 159 straipsnį išteisinti, yra pareiškusi ir alternatyvų prašymą. Ji prašo jai neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Nagrinėjamu atveju nuteistajai R. B. pirmosios instancijos teismas paskyrė pagal BK 159 straipsnį laisvės atėmimą vieneriems metams, o pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį 15 parų arešto. Subendrinus paskirtas bausmes už šias nusikalstamas veikas nuteistoji yra nubausta vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Nustatydamas už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinę bausmę nuteistajai, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė tokių bausmių skyrimo motyvus. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, t. y., kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, taip pat į tai, kad R. B. anksčiau yra du kartus teista, paskutinį kartą teista už narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą turint tikslą parduoti ir jų pardavimą, teistumas neišnykęs, išvadų dėl ankstesnių teistumų nepadarė. Teismas įvertino ir tai, kad nenustatyta R. B. nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistosios R. B. asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pagrįstai už nesunkų nusikaltimą nuteistajai skyrė artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę, o už kitą veiką skyrė areštą. Kolegija atmeta kaip nepagrįstą skundo teiginį, jog jai paskirta per griežta bausmė už nusikaltimą, numatytą BK 159 straipsnį. Nors šis nusikaltimas yra priskirtas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada dėl griežčiausios bausmės rūšies numatytos sankcijoje paskyrimo nuteistajai. Iš nuosprendyje nurodytų motyvų matyti, kodėl pirmosios instancijos teismas R. B. parinko tokią bausmės rūšį – R. B. anksčiau jau yra du kartus teista, tame tarpe už nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Iš tiesų, tokio pobūdžio nusikaltimai kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, padeda plisti narkomanijai ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir nepilnamečių. Be to, R. B. jokių išvadų dėl ankstesnių teistumų nepadarė, toliau darė nusikaltimus. Tuo tarpu kitos nuteistosios R. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, nors ir yra reikšmingos skiriant bausmę, šiuo atveju nesudaro išskirtinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima švelninti R. B. bausmę. Dėl to daroma išvada, kad R. B. paskirta bausmė pagal BK 159 straipsnį, kuri ir apsprendė galutinės subendrintos bausmės dydį, nėra per griežta ir nešvelnintina. Todėl, atsižvelgiant į nuteistosios R. B. apeliacinio skundo argumentus, jos apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistoji L. J., apskundusi dėl jos priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka, apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, už kurią ji pripažinta kalta pagal BK 261 straipsnį, į BK 260 straipsnio 1 dalį, o nusikalstamą veiką, už kurią ji nuteistą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, į BK 259 straipsnį, ir skirti jai švelnesnę bausmę, bei panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuoti pinigai, kaip gauti iš nusikalstamos veikos.

Nuteistosios L. J. apeliacinis skundas dalyje dėl jos veikos perkvalifikavo iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnį atmestinas.

Atsakydama į skundo argumentą dėl L. J. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnį, nes neva kratos metu pas ją namuose rastos narkotinės medžiagos buvo skirtos jos reikmėms, ji yra narkomanė, o ne platinimui, kolegija pažymi, kad teismas pagrįstai L. J. pripažino kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes, taip pat ir L. J. ginčijamas, išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas pirmosios instancijos teismo sprendime, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad L. J. nuosprendyje nurodytas narkotines medžiagas laikė turėdama tikslą platinti. Svarbiais nuteistosios L. J. kaltės įrodymais laikytini policijos pareigūnų A. J., R. G., apklaustų kaip liudytojais, parodymai. Iš jų parodymų matyti, kad jie buvo gavę informaciją, kad L. J. bute yra prekiaujama narkotikais. Buvo klausomasi jos telefoninių pokalbių. Buvo nustatyta, kad L. J. gaudavo amfetaminą iš J. J. ir A. M., o pastarieji narkotines medžiagas tolimesniam platinimui gaudavo iš G. J.. Be to, pagal liudytojo R. G. parodymus, L. J. bute 2010 m. vasario 18 d. kratos metu užfiksuotus duomenis, jos bute atlikus kratą pas ją buvo surasta ne tik paketas su narkotine medžiaga, bet ir elektroninės svarstyklės su užrašu ,,Radio power on“, kurios reikalingos pasverti narkotines medžiagas, rausvos spalvos tarpusavyje suklijuoti lapeliai ir oranžinės spalvos tarpusavyje suklijuoti lapeliai, folijos kvadratėliai, mėlynos spalvos izoliacinės juostos rulonėlis, reikalingi narkotinių medžiagų pakavimui (t. 1, b. l. 183-184). Remiantis specialisto išvada Nr. 140-(1463)-IS1-3256 nustatyta, kad ant elektroninių svarstyklių su užrašu ,,Radio power on“ paviršiaus rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai (t. 1, b. l. 190-193). Visi šie faktai – L. J. bute rastos narkotinės medžiagos, narkotikams fasuoti skirti įrankiai (svarstyklės), ant kurių buvo likę narkotinių medžiagų pėdsakai, L. J. vykdoma veikla – platino narkotines medžiagas, palaikė ryšius tiek su narkotines medžiagas vartojančiais, tiek ir su platinančiais asmenis, L. J. buvo žinoma, kaip prekiaujanti narkotikais ir ši informacija pasitvirtino - negali būti atsitiktinių aplinkybių sutapimas ir sudaro vientisą bei logišką įrodymų grandinę, leidžiančią daryti išvadą, kad L. J. disponavo narkotinėmis medžiagomis tikslu jas platinti. Kolegija neįžvelgia apeliantės nurodomo prieštaravimo tarp pirmosios instancijos teismo argumentų, nes pats savaime narkotinių medžiagų vartojimas neeliminuoja tikslo jas platinti. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo šioje dalyje dėl L. J. priimto nuosprendžio pakeisti ir jos veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnį, kaip prašo nuteistoji apeliaciniame skunde.

Nuteistoji L. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat yra nuteista ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Iš nuteistosios apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad ji ginčija ir šią nuosprendžio dalį, nes kritikuoja liudytojos R. U. parodymus. Tačiau nuteistosios L. J. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai (ji neplatino narkotinių medžiagų), kodėl šioje dalyje dėl jos priimtas nuosprendis turėtų būti keičiamas, yra nelogiški. Nuteistoji L. J. šioje dalyje nėra nuteista už narkotinių medžiagų platinimą. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad byloje surinkti duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas ji laikė turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, L. J. veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 259 straipsnio 1 dalį. Dėl to kolegija, esant tokiems nuteistosios L. J. apeliacinio skundo argumentams, plačiau dėl šios nuosprendžio dalies nepasisako. Be to, pažymėtina, kad liudytojos R. U. parodymais dėl nuteistosios L. J. priimtas nuosprendis negrindžiamas, todėl dėl minėtos liudytojos parodymų, kurių teisingumu apeliantė abejoja, kolegija taip pat nepasisakys.

Tačiau nuteistosios L. J. apeliacinį skundą kolegija tenkina iš dalies, nes pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kaip tvirtina apeliaciniame skunde nuteistoji L. J. kvalifikuodama jos veika dar ir pagal BK 261 straipsnį.

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nustatė, jog L. J., turėdama tikslą parduoti ir kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje laikiusi narkotines medžiagas, dalį narkotinių medžiagų pardavė nepilnamečiui E. L., o kitą dalį toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje, kol jas kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai, ir kadangi L. J. ta pačia veika padarė du nusikaltimus, teismas L. J., nuteisdamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ją dar pripažino kalta ir pagal BK 261 straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę asmens, kuris platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiui. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad byloje nekyla abejonių, jog L. J. pardavė narkotines ir psichotropines medžiagas nepilnamečiui, todėl ji turi atsakyti pagal BK 261 straipsnį. Tačiau, kolegijos nuomone, remiantis byloje surinktais įrodymais, dar negalima daryti tokios vienareikšmiškos išvados, jog visos šios nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteista L. J., faktinės aplinkybės yra neginčijamai įrodytos, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstydamas liudytojų E. L., G. G., nuteistųjų L. J., R. B. parodymus, specialisto išvadas, suvestinėse užfiksuotus pokalbius tarp nuteistųjų ir laikė, jog minėti įrodymai yra pakankami L. J. kaltei dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiui E. L. pagrįsti, jais neginčijamai nustatytos visi šios L. J. inkriminuotos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, su tokia išvada, ištyrus byloje surinktus įrodymus, negalima sutikti. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, jos nepatvirtina minėti išnagrinėti įrodymai. Tuo tarpu išnagrinėti ir nuosprendyje aptarti įrodymai (liudytojų E. L., G. G., nuteistųjų L. J., R. B. parodymai, specialisto išvados, telefoninių pokalbių suvestinės) tokią teismo išvadą kaip tik paneigia. Šioje byloje minėtais įrodymais nustatytos aplinkybės, kurių niekas neginčija, kad R. B. paprašė nepilnamečio E. L., jog šis nuvyktų pas L. J., nuneštų šiai 40 Lt, kuriuos skolinga, ir iš šios paimtų lauknešėlį, kuriame, kaip nustatė specialistai, buvo psichotropinė medžiaga – metamfetaminas ir narkotinė medžiaga – heroinas, pažadėdamas E. L. gimimo dienos proga už tai nupirkti mobilaus ryšio telefoną. E. L. R. B. paprašytas nuėjo pas L. J. ir ši jam perdavė narkotines ir psichotropines medžiagas, jog jas nuneštų R. B.. L. J. žinojo, kad pas ją ateis berniukas (E. L.), apie 13-14 metų, nuo R. B. ir ji turės perduoti jam R. B. skirtas narkotines ir psichotropines medžiagas. Byloje tokių duomenų, kad šios narkotinės ir psichotropinės buvo skirtos nepilnamečiui E. L. ir jis jomis realiai disponavo, nėra. Priešingai pagal L. J. parodymus nustatyta, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo skirtos ne E. L., o R. B. R. B. pasakė, kad negali ateiti, atsiųs berniuką, ir prašė jas jam perduoti. Ji žinojo, kad vaikas yra ne narkomanas ir parneš R. B.. Iš nuteistosios R. B. parodymų matyti, kad ji patvirtino, jog prašė L. J., jog ši per E. L. perduotų jai narkotines ir psichotropines medžiagas. Nuteistosios R. B. ir L. J. taip pat rūpinosi, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos būtų taip supakuotos, kad E. L. apie jas nesužinotų. Kolegijos nuomone, netikėti tokiais nuteistųjų R. B. ir L. J. parodymais, nėra pagrindo. Jų teisingumą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Iš byloje esančios suvestinės apie užfiksuotus pokalbius tarp nuteistųjų R. B. ir L. J. (t. 1, b. l. 101-112) matyti, kad nuteistosios R. B. ir L. J. tarėsi dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimo R. B. per E. L. ir siekė, kad jos būtų taip supakuotos, jog apie jas nesužinotų nepilnametis E. L. (atsiųsčiau pacaniuką tokį, .... jisai pasakytų vardą, tiks nedidelio ūgio jaunas su manimi ateidavo... nu keturiolikos ar trylikos metų ...bet taip suvyniotum, kad jis nežinotų kas tenai“). Be to, ir pats liudytojas E. L. parodė, kad jam nebuvo žinoma, kas yra tame paketėlyje. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad L. J. vidinės paskatos buvo nukreiptos ne parduoti narkotines ir psichotropines medžiagas nepilnamečiui, kaip nurodyta nuosprendyje, E. L. net nežinojo apie platinamas narkotines ir psichotropines medžiagas ir buvo tik tarpininkas, kuriuo L. J. pasinaudojo turėdama tikslą perduoti R. B. skirtas narkotines ir psichotropines medžiagas. Tai yra L. J. vidinės paskatos buvo nukreiptos per nepilnametį E. L., kuris nesuvoktų savo atliekamų nusikalstamų veiksmų esmės, narkotines ir psichotropines medžiagas parduoti R. B., ir juo pasinaudojus, kaip nesuvokiančiu savo atliekamų nusikalstamų veiksmų esmės, platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, o ne platinti narkotines ir psichotropines medžiagas nepilnamečiui. Tokia situacija, iškilusi byloje, baudžiamojoje teisėje įvardijama kaip tarpinis nusikaltimo vykdymas. Nustačius tarpinį vykdymą už padaryta nusikalstamą veiką atsako asmuo sukurstęs (paprašęs, nurodęs, įkalbėjęs) kitą asmenį padaryti veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių. Be to, sutinkamai su BK 24 straipsnio 3 dalimi, toks tariamas kurstytojas laikomas nusikaltimo vykdytoju ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojas, jo veika kvalifikuojama kaip nusikaltimo vykdytojo padaryta veika. Pažymėtina, kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pats teismas nustatė tokią aplinkybę. Šioje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo perduotos per tarpininką – nepilnametį E. L.. Jau pati ši teismo išvada patvirtina, kad pats teismas pripažino, kad nepilnametis E. L. buvo tarpininkas, per kurį L. J. su R. B. buvo susitarusi perduoti R. B. skirtas narkotines ir psichotropines medžiagas, o R. B. už šias narkotines ir psichotropines medžiagas per E. L. L. J. perduoti pinigus – 40 Lt už narkotines ir psichotropines medžiagas.

Tokiu būdu teisėjų kolegija pripažįsta įrodyta, kad A. M. ir J. J. 2010 m. vasario 18 d., veikdami bendrininkų grupe, tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš G. J. neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 2 (du) polietileninius maišelius su milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,043 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir laikė jame iki 2010 m. vasario 18 d., kol tyrimo metu nenustatytu laiku 2 (du) polietileninius maišelius su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,043 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino – tolimesniam platinimui perdavė L. J. L. J. iki 2010 m. vasario 18 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ir kitaip platinti ne mažiau kaip 2 (du) popierinius lankstinukus su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,023 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), ir ten laikė. O 2010 m. vasario 18 d. L. J. laikotarpiu nuo 15.47 val. iki 18.17 val. mobiliojo ryšio telefonu susitarė su R. B., jog pas ją (L. J.) į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjusiam nepilnamečiam E. L., gim. (duomenys neskelbtini), kaip tarpininkui, ji jam už 40 litų perduos narkotinių bei psichotropinių medžiagų, kurias jis turės pargabenti ir atiduoti R. B. 2010 m. vasario 18 d., apie 18.20 val., vykdydama susitarimą su R. B., kuri taip įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką ir kėsinosi įgyti nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, už R. B. duotus 40 litų nepilnamečiam E. L., nesuvokiančiam savo atliekamų nusikalstamų veiksmų esmės, turėdama tikslą jas parduoti R. B., perdavė iš J. J. ir A. M. įgytą vieną popierinį lankstinuką, kuriame buvo du polietileniniai maišeliai su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,043 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Be šios psichotropinės medžiagos, ji už nurodytus pinigus E. L. kartu perdavė iš nenustatyto asmens gautą ir vieną folijos lankstinuką su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,011 g narkotinės medžiagos – heroino, kurias jis turėjo taip pat pargabenti ir atiduoti R. B. Tai yra tokiu būdu L. J. per tarpininką pardavė R. B. 0,043 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,011 g narkotinės medžiagos – heroino. Kitą kiekį - 0,012 g narkotinės medžiagos – heroino – L. J., turėdama tikslą parduoti ir kitaip platinti, toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje, kol tą pačią dieną, apie 19.15 val., kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kadangi byloje neįrodyta L. J. kaltė dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiui ir jos veikoje nėra BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria L. J. pripažinta kalta ir nuteistas pagal BK 261 straipsnį, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis. L. J. pagal BK 261 straipsnį išteisinama nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Nuteistoji L. J. apeliaciniame skunde taip pat prašo švelninti jai teismo paskirtas bausmes.

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį teismas jai paskyrė laisvės atėmimą vieneriems metams, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą penkeriems metams. Šios bausmės paskirtos atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalies išvardintas aplinkybes ir laikantis visų kitų bausmės skyrimą reguliuojančių baudžiamųjų įstatymų reikalavimų. Apeliacinio skundo argumentus dėl šių bausmės dydžių kolegija atmeta, nes jie yra nepagrįsti. Teismas teisingai išsprendė L. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių klausimą. Jokių nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, ir įvertinus taip pat tai, kad L. J. anksčiau yra net 10 kartų teista, tame tarpe už nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, teistumas neišnykęs, jokių išvadų dėl padarytų nusikaltimų nedaro, toliau platina narkotines medžiagas, o neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra sunkus nusikaltimas ir jo pavojingumo laipsnis, įvertinant konkrečias bylos aplinkybes, tai, kad L. J. platindama narkotines medžiagas pasinaudojo ir kitu asmeniu – nepilnamečiu, nesuvokiančiu atliekamų nusikalstamų veiksmų esmės, yra didelis, teismo L. J. paskirtos bausmių nėra pagrindo laikyti neteisingomis ir jas švelninti.

L. J. išteisinus pagal BK 261 straipsnį, nuteistajai iš naujo turi būti skiriama galutinė subendrinta bausmė.

Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalis nustato, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai: yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., apysunkis ir nesunkus nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu. L. J. nuteista už nesunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), taigi jos padarytos veikos priskiriamos skirtingoms per vieną grupę nusikalstamų veikų kategorijoms BK 11 straipsnio prasme, ir labai skiriasi pagal pavojingumą (laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) grupes arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas), todėl subendrindama L. J. bausmes, atsižvelgiant į BK 63 straipsnyje įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles, šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką, taikytas bausmių apėmimo būdas, atitinkamai nustatant jai subendrintą bausmę.

Nėra pagrindo tenkinti ir nuteistosios L. J. prašymo nekonfiskuoti iš jos 3290 Lt, 5 eurų ir 11 JAV dolerių. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad nuteistoji L. J. niekur nedirbo, prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pinigai, kurie buvo rasti pas L. J. kratos metu, ji buvo gavusi už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas. Šie pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos, t. y. L. J. pardavus narkotines ir psichotropines medžiagas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, šiuos pinigus konfiskavo. Nuteistosios L. J. apeliaciniame skunde keliamą versiją, jog rasti pinigai priklauso jos dukrai, ši jai davė pinigus sumokėti už buto nuomą ir komunalinius mokesčius, kolegija vertina kaip nepagrįstą. Tokią apeliantė versiją iškėlė tik apeliaciniame skunde ir neminėjo nei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nei ir pirmosios instancijos teisme. Kitų byloje duomenų, kurie patvirtintų tokius nuteistosios aiškinimus, taip pat nėra.

Tuo tarpu nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė bei jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacija. Esminis nuteistojo prašymas – sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Apygardos teismas, skirdamas A. M. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, į tai, jog padarė tris sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnis), kurie kelia didelį pavojų visuomenės interesams, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą (2010 m. vasario 18 d. narkotinių medžiagų pardavimas) padarė veikdamas bendrininkų grupe, įvertino nuteistojo asmenybę, kuri šiuo atveju buvo gana reikšminga, parenkant nuteistajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį. Teismas pagrįstai įvertino ir tai, jog A. M. anksčiau teistas už narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą, teistumas neišnykęs, nusikalstamas veikas padarė praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai padarė šį nusikaltimą, kas rodo, jog jis neįvertino savo elgesio, nepadarė teigiamų išvadų, nenori pasitaisyti ir gyventi pagal visuomenei priimtas elgesio normas. Todėl, įvertinus šias aplinkybes, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl psichotropinių medžiagų pardavimo 2010 m. vasario 18 d., BK 260 straipsnio 1 dalį dėl metamfetamino pardavimo 2010 m. balandžio 5 d., BK 260 straipsnio 1 dalį dėl metamfetamino pardavimo 2010 m. balandžio 7 d., kurios yra mažesnės už sankcijos vidurkį ar atitinka sankcijos vidurkį, ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl heroino laikymo paskirtas dvidešimt penkių parų areštas, yra teisingos, kaip ir paskirta subendrinta bausmė, ir jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio dalį, kuria L. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 261 straipsnį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

L. J. pagal BK 261 straipsnį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, L. J. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, dėl kurių L. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę L. J. paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Nuteistosios R. B. ir nuteistojo A. M. apeliacinius skundus atmesti.