Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-513-953/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-14
Bylos Nr.
1-513-953/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58578-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Kaltinamasis
L. V.
Nukentėjusysis
E. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-513-953/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58578-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,kaltinamajai L. V.,nukentėjusiosios E. V. atstovui advokatui M. J.,įstatyminei atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, našlė, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, 60% nedarbinga, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – dukrai E. V., būtent: 2018-12-05 apie 20.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonioje, tyčia delnu sudavė nukentėjusiajai E. V. tris kartus į dešinį skruostą, suėmusi rankomis jai už kaklo spaudė jį ir delnu sudavė ne mažiau 10 smūgių į galvos sritį, tuo sukeldama nukentėjusiajai E. V. fizinį skausmą.

Kaltinamoji L. V. teisme kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykis įvyko 2018 m. gruodžio 4 d. ar 5 d. apie 21 val. adresu (duomenys neskelbtini). Prieš tai dukra E. V. jai pasakė, jog važiuoja pasipildyti elektroninį bilietą ir grįš, tačiau ji su broliu grįžo tik apie 20.30 val. ir tada jos susiginčijo. Sūnus nuėjo miegoti, o E. pradėjo prieš ją „statyti akis“. Ji žinojo, kad ji iš senelio buvo pasiėmusi pinigų, bet nesakė, ką su jais darė. Patikrino dukros kišenes ir rado cigarečių. Tuomet susinervino ir sutrenkė dukrai, bet dėl to labai gailisi. Tuo metu dukrai buvo 14 m. Jos ginčijosi koridoriuje ir vonioje, nes ji ten buvo pasiėmusi peilį, todėl ėjo atimti. Peilį dukra pasiėmė norėdama pjaustytis rankas už tai, jog atėmė cigaretes ir paėmė telefoną. T. y. kai jos susiginčijo, dukra nuėjo į tualetą, ji pažiūrėjo jos kišenes ir rado cigaretes. Tuomet nuėjo pas ją į vonią, kur ir ginčijosi stovėdamos viena prieš kitą. Barė dukrą dėl rūkymo, t. y. kad 14 m. ji rūko, kad nekelia ragelio, o ji jaudinosi, nes vaikai dingsta. Šnekėjo garsiai beveik šaukdama. Dukra sakė, jog jai nieko nenutiks. Dukrai E. sudavė koridoriuje arba vonioje vieną kartą iš delno į žandą. Dėl suduoto smūgio dukrai skaudėjo, ji gailėjosi dėl savo veiksmo, todėl nuėjo atsiprašyti, kad negražiai pasielgė, bet dukra liepė dingti iš kambario, nes nenorėjo jos matyti. Kitą dieną neleido jos į mokyklą, dar kartą dukros atsiprašė, jos gražiai pasikalbėjo, atrodė viskas gražu, ji susitvarkė kambarį. O ryte, kai ji E. išleido į mokyklą, tai ji ne ten išvažiavo, o neaišku kur. Ji jai paskambino ir klausė, kur važiuoja, tai ji atsakė, jog į mokyklą, tačiau per langą ji matė, kad ji išvažiavo į miesto pusę. Ji numetė jai ragelį ir jo nebekėlė, kol neatsirado vaikų teisių tarnyboje. T. y. dukra ketvirtadienį išvažiavo į mokyklą, o vaikų teisių atstovai atvyko antradienį. Kai su dukra konfliktavo, tai namuose buvo visi: sūnus buvo savo kambaryje, o mažasis su tėčiu – jų kambaryje. Vyresnysis sūnus nematė, kas įvyko jai su dukra, o draugas girdėjo, kad ginčijosi, bet nieko nematė. Per tą laiką, kai dukra išėjo į mokyklą ir nepasirodė, ji skambino K., sakė, kad dingo E. ir jei atvažiuos pas ją, tai prašė, kad jai paskambintų. K. sakė, jog E. nebuvo. O šeštadienį ar sekmadienį jos mama skambino, tai sakė, jog girdėjo K. balsą, vyresnės moters balsą, juoką, muziką. Nežino, kodėl dukra nurodė, kad daugiau kartų jai sudavė. Dukra jau seniai ją terorizavo, sakydama, jog išeis į vaikų namus, nes ji jai nieko neleidžia, neperka, t. y. neleidžia valkatauti, nes ji nori išeiti dieną, o grįžti 22-24 val. ar iš viso per naktį nepareiti. Problemos su dukra prasidėjo nuo 2018 m. rugsėjo mėn. Tada jau kreipėsi net į policiją dėl jos paieškos. Dukros elgesys pasikeitė nuo to, kai jie birželio mėn. iš pietinio rajono persikėlė į nuosavą būstą (duomenys neskelbtini) gatvėje, o jos draugai liko pietiniame rajone, tai dėl to ji buvo nelabai patenkinta. O (duomenys neskelbtini) dukra nelabai turi draugų. Buvo ir anksčiau problemų, kai gyveno pietiniame rajone, bet vis tiek grįždavo į namus 21-23 val. O dabar rugsėjo mėn. dukra išėjo į mokyklą, paskui pasakė, kad eis su treneriu kepti dešrelių, šašlykų, tai ji liepė jai 21 val. būti namuose. Ji sutiko, bet 20 val. ji jai jau nebeprisiskambino. Skambino ir dukros draugei, bet jos tada vaikščiojo po beržynėlį. Tada 1 val. K. skambino savo mamai ir pasakė, jog jos yra po balkonu, nes jas kažkas užpuolė, tačiau iš tikrųjų niekas jų neužpuolė, tik joms vaikštant kažkas pradėjo „kabinėtis“ ir jos įvirto į kažkokius krūmus, susibraižė. Dukra su jos sugyventiniu, su broliais sutaria visaip: kartais su broliu sutaria gerai, kartais negražiai jį išvadina. Iš pradžių (duomenys neskelbtini) mokykloje jai buvo viskas gerai, bet paskui pasakė, jog klasiokai su ja pradėjo nebendrauti, nes ji nebeina į mokyklą. Tada pasitarus su auklėtoja, nutarė dukrą perrašyti į (duomenys neskelbtini) mokyklą, nes ir jai ta mokykla būtų arčiau, ir jai būtų paprasčiau ją prižiūrėti. Ne kartą kalbėjo su dukra apie jos elgesį, tai ji atsako, jog kaip jai „užplaukia“, taip ir daro. Dukra rugsėjo mėn. yra gulėjusi psichiatrijos skyriuje, t. y. po to, kai pakeitė gyvenamąją vietą. Ji klausė dukros E., ar ji nori persikelti į kitą gyvenamąją vietą, tai sakė, jog nori, nes turės savo kambarį, tačiau nenori, kadangi visi draugai pasiliks kitur. Ji paaiškino, kad jai niekas nedraus bendrauti su draugais, galės pas ją atvykti. Dukros draugė ne kartą vasarą buvo atvažiavusi ir pasilikusi miegoti. Dabar ji lanko tėvystės kursus, lankosi pas psichologą. Ji bando keistis, stengiasi mažiau šaukti, daugiau klausti dukros, kas atsitiko, stengiasi daugiau su ja bendrauti. Kai sūnus T. susitinka su dukra E., tai abu padaro taip, kaip jiems reikia. Sūnus T. nieko nesako, kai klausinėja dėl jų elgesio, o dukra „akis drasko“. Jos draugas yra A. B., jis dirba statybose su verslo liudijimu. Dukrai nepatinka jos draugas, nes liepia skaityti knygas, mokytis, tvarkyti kambarį ir jai tas labai nepatinka. Kai jos draugas kažką pasako jos dukrai ar ją subara, tai dukra sako, jog jis jai nėra tėvas, todėl tegu neaiškina. Dabar draugas sakė, kad nebesikiš į jos vaikų elgesį. Yra kalbėję visi trys su draugu ir jos dukra. Dabar nuo gruodžio mėn. dukros nematė. Ji myli ne tik draugą, bet ir dukrą: kai ji grįžta iš mokyklos, ji ją apsikabina, paklausia, kaip sekėsi. Gal ne visada, bet parodo dukrai, jog ji ją myli. Ji prieštaravo nuo pirmų dienų, kai ji tik pradėjo bendrauti su savo draugu – dukra sakė, kad jai jis nepatinka. Dukra galvoja, kad ji yra kalta dėl to, jog išsiskyrė su jos tėvu. Dukros tėvas yra miręs. Kai su dukra gulėjo ligoninėje dėl skrandžio, tai ji nieko nevalgydavo, tai jie nešdavo jai maistą iš namų. Tuomet gydytoja siuntė dukrą pas psichologą, kur kai pasisuko kalba apie jos tėtį, ji pradėjo verkti. Psichologė pasiūlė dukrai lankyti dienos centrą, kurį birželio mėnesį ji ir pradėjo lankyti. Po to ji buvo išvykusi į sanatoriją, buvo viskas gerai, o rugsėjo, kai su K. buvo išbėgusios naktį, tai ją iš (duomenys neskelbtini) mokyklos išvežė į ligoninę, nes tada dukra nuėjo į mokyklą subraižytomis rankomis. Prieš mokyklą ji skambino K. mamai ir klausė, kaip atrodo jos dukra, tai pasakė, jog jai nieko nėra, todėl buvo išleista į mokyklą. Kai mokykloje pamatė dukros subraižytas rankas, tai dukra socialinei darbuotojai pasakė, kad jas užpuolė, mušė. Todėl buvo iškviesta policija, greitoji pagalba ir ji. Tada dukrą paguldė į ligoninę stebėjimui. Matėsi, kad dukros rankos su šakomis subraižytos, o pjaustytis rankas pradėjo po to, kai pagulėjo psichiatrijos skyriuje. Dėl maisto ar valgymo ji dukrai nieko nesakydavo, jos nepravardžiuodavo, tik dukra mėgdavo sakyti, jog ji jai valgyti neduoda. Kai padaro valgyti, tai ji visiems įdeda maisto, o paskutinis žmogus, kuriam įdėta, tai yra ji. Grįžusi iš mokyklos, dukra sako, jog nenori valgyti, nes valgė mokykloje. Dukrai sunkiai sekdavosi mokytis nuo pat pirmos klasės: jai pamokos būdavo palengvintos, ji nuolat sakydavo, kad nėra užduota pamokų, kad jų nesupranta. Kiek žinodavo, tiek padėdavo dukrai ruošti pamokas. Kalbėjo šeštadienį su jos globėja, tai sakė, kad kai visi vaikai daro pamokas, tai ir dukra daro - gal dabar ji pasikeis. Dukros tėtis nesirgo jokiomis ligomis. Dukra nesilaikydavo dietų, o į ligoninę vykdavo su pilvo skausmais. Du metus ji turi problemų dėl skrandžio. Taip pat dukrai buvo operuota cista. Dukra E. buvo apsivogusi iš jos sesers ir jos mamos. Be to, buvo apsivogusi iš parduotuvės, kai pavogė šuns pavadėlį, nors jie net šuns neturėjo. Tada dukra grąžino parduotuvei tą pavadėlį ir policijai šis įvykis nebuvo praneštas. Taip pat buvo pavogusi šokoladuką, tai paskui su jos mama nuėjusi už jį sumokėjo dvigubai.

Kaltinamoji L. V. ikiteisminio tyrimo metu 2018-12-18 parodė, kad psichinėmis ligomis nesirgusi, galvos traumų neturėjusi, priklausomybių alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms neturi, jokioje įskaitoje nėra, parodymus duoti sutinka, advokatas apklausos metu jai nereikalingas. Pranešimas apie įtarimą jai įteiktas, jo esmę suprato, kalta prisipažįsta iš dalies. Gali paaiškinti, kad 2018-12-04 vakare apie 20.30 val., į namus grįžo dukra E. V. su broliu T. V., iš miesto. Namuose su abiem vaikais apsipyko, dėl to, kad jie per vėlai grįžo į namus. Abu vaikus apibarė žodžiu, kad jie net telefonu jai prieš tai neatsiliepė. T. nepriešgyniavo jai, o iškart nuėjo į savo kambarį, o E. pradėjo jai "akis statyti", atsikalbinėti. Žodinio konflikto metu patikrino E. striukės kišenes ir kišenėje rado beveik pilną pakelį cigarečių. Pamačiusi tai dar labiau susierzino ir tuo cigarečių pakeliu paleido į E., matė, kad tas pakelis atsitrenkė jai kažkur į krūtinės sritį ir po to nukrito ant žemės. Kadangi ir po to E. atsikalbinėjo prieš ją, ji jai už tai, kad ji neatsikalbinėtų, nesusivaldžiusi, delnu sudavė vieną kartą į veido sritį, tiksliau į dešinį žandą. Po to, ji pati nuo E. nuėjo šalin, kad nekelti didesnio konflikto. Negali nurodyti ar po to, kai sudavė E. per veidą ji verkė, nes nuėjo nuo jos. Visas šis konfliktas vyko jų namuose, E. kambario tarpduryje. Niekas iš vaikų to konflikto nematė, nes tuo metu T. buvo savo kambaryje, o D. buvo kartu su sugyventiniu A. B. jų kambaryje, jie tą konfliktą galėjo tik girdėti, nes ji ir taip turi garsesnį balso tembrą, o tuo metu dar jis buvo ir pakelto tono. Po pusvalandžio ji atėjo pas E. į kambarį, jos atsiprašyti, bet E. jai liepė eiti iš jos kambario pasakydama, kad jos nenori nei matyti, nei girdėti, tai ji ir išėjo. Viskas tą vakarą tuo ir baigėsi. 2018-12-05 E. neleido į mokyklą, nes pagalvojo, kad vis tiek vaikas iš vakaro irgi susinervino, gal blogai naktį miegojo. 2018-12-06 E. iš namų išėjo kaip ir įprastai į mokyklą, bet į mokyklą nenuėjo. Ji dar per langą matė, kad ji įsėdo ne į tą autobusą, kuris veža link mokyklos, o į tą, kur veža link miesto. Dar paskambino E. telefonu ir paklausė kur ji dabar važiuoja, E. jai sakė, kad į mokyklą. Ji jai pasakė, kad ji nemeluotų, nes ji matė į kokį autobusą ji įlipo, kad ji praneš policijai, ji tada jai numetė ragelį, o po to ją užblokavo iš vis. Iki 2018-12-11, kol E. pati nenuėjo į vaikų teises, ji jos niekur nerado. Čia antras kartas, kai ji pabėgo iš namų. Pirmą kartą E. pabėgo iš namų 2018 metų spalio mėnesį, dvi paras jos namuose nebuvo tada. Su E. nesusitvarko jau nuo tada, kai mirė jos tėvas, tai yra prieš penkerius metus, visko buvo su ja ir apsivogusi buvo, bet tas iki policijos nebuvo daėję, iš mokyklos bėgo, prieš mokytojus atsikalbinėjo, rūkanti buvo pagauta ketvirtoje klasėje, būdama ketvirtokė į namus grįždavo 23 val., o iki tol būdavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Po to buvo truputį viskas apsitvarkę, o dabar ir vėl viskas suaktyvėjo. E. jos neklauso, negerbia jos, atsikalbinėja. Ji nori gyventi taip, kaip ji pati nori. Gali sakyti jai ką nori, ji maištauja ir viskas. E. šiuo metu mano yra susidėjusi su netinkama kompanija, o kas ta kompanija ji net nežino, nes E. jai nieko nesipasakoja. E. jai ne kartą yra sakiusi taip, kad vis tiek ją iš namų paims kur nors ar pas globėjus, ar į vaikų namus, kad tik paimtų iš jos, ji taip jai ir pasakė, kad vis tiek ką nors jai pridarys. Kai E. paklausė kodėl ji nenori pas ją gyventi atsakė, kad dėl to, kad ji gyvena su A. Su A. E. bendrauja labai mažai. Mano, kad A. jai nepatinka todėl, kad kai E. buvo dar mažesnė (su A. gyvena jau kokie šeši metai, dar kol buvo gyvas E. tėvas, bet ji su juo buvo jau išsiskyrusi) A. E. liepdavo skaityti, ruošti pamokas, į ką E. A. atkirsdavo, kad jis neaiškintų jai nes ne jos tėvas yra. Kalta iš dalies prisipažįsta dėl to, kad E. sudavė tik vieną kartą delnu į veido sritį, jai tiek smūgių, kiek parašyta pranešime apie įtarimą į galvos sritį tikrai nedavė ir tuo labiau jos nesmaugė, be to tai buvo ne 2018-12-05 o 2018-12-04 dienos vakaras. Dėl to, kad sudavė dukrai į veidą dabar labai nuoširdžiai gailisi, taip pasielgė apimta emocijos ir beviltiškumo, nes kitą kartą tikrai nebežino nei kaip nei ką daryti su ja, nori, kad E. užaugtų doras žmogus, o ji jai visada atkerta "tu man neaiškink, kaip norėsiu taip gyvensiu". Jos šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, ji įtraukta senai, bus penki metai greitai, tada ji pati sukonfliktavusi su dabartiniu vyru išsikvietė policiją, tai dėl to ir įtraukė. Šeimą prižiūri socialinė darbuotoja A. A., tel (duomenys neskelbtini). Į vaikų teises pati anksčiau dėl E. elgesio nesikreipė. Dabar E. yra perduota laikinai jos uošvienės globai, tik dar guli ligoninėje dėl skrandžio, nes kai buvo pabėgusi iš namų juk nei valgė normaliai, nei ką. Paskambina E. kartais telefonu, į ligoninę pas ją nevažiuoja, pirmą kartą ji jai pati paskambino telefonu ir ji jos paklausė ar ji smagiai pavalkatavo, į ką E. jai atsakė, kad smagiai, dar jos paklausė ar ji žino, kad dėl to ką ji padarė ją teis dabar, ji atsakė, kad žino ir nu ir kas. Daugiau tos temos su E. neliečia, ji tik pasiteirauja kaip jos sveikata. (2 t., b. l. 15-18).

Kaltinamoji L. V. ikiteisminio tyrimo metu 2019-02-06 parodė, kad pranešimas apie įtarimą jai įteiktas, jo esmę suprato, kalta prisipažįsta iš dalies ir tvirtina ankstesnius savo parodymus, duotus pirmos apklausos metu. Pati jų papildyti neturi kuo. Dalyvavo dukters apklausoje ir girdėjo jos duodamus parodymus. Ji tikrai meluoja dėl tų smūgių gausos, ji taip, kaip jau ir sakė sudavė E. tik vieną kartą delnu per dešinį skruostą. Pripažįsta tik tą vieną smūgį ir dėl jo sudavimo nuoširdžiai gailisi, visus kitus smūgius, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, ji neigia, nes to tikrai nebuvo ir taip ji nedarė. (2 t., b. l. 23-25).

Nepilnametė nukentėjusioji E. V. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad ją mama mušė. Ji buvo vonioje, mama sakė, kad pas ją rado cigarečių kišenėje, pasakė ant jos daug negražių žodžių, sudavė jai apie 10 ar 15 kartų per galvą ir tris kartus per skruostą. Viskas vyko 21 val., namie, (duomenys neskelbtini). Jai liepė grįžti 20.30 val., ji grįžo 21 val. Ją mama vadino įvairiais įžeidžiančiais žodžiais, bet ji nieko neatsakė, nutylėjo, nes bijojo, kad gali pradėti mušti. Kai ji nuėjo apsiprausti į vonią, mama greitai duris atidarė, ją pastūmė, pradėjo ją trankyti, sakyti įvairius įžeidžiančius žodžius. Cigarečių pakelis, kurį paėmė mama, galėjo būti brolio. Mama pristūmė ją prie sienos, trenkė į dešinį skuostą delnus tris kartus. Skruostas buvo raudonas, graužė, jai skaudėjo apie 20 minučių. Po to mama viena ranka laikė jai prie kaklo apie 5 minutes, jai ,,biški“ skaudėjo, nes suspaudė. Tada trenkė per galvą delnu 20 kartų, daugiausia kliuvo į viršugalvį. Jai galva skaudėjo, buvo nedidelis guzas. Į medikus nesikreipė, išgėrė vaistų nuo skausmo. Paskui ji užsidarė savo kambaryje ir verkė. Namuose buvo patėvis A. B., broliai T. V. ir D. B. Galėjo matyti patėvis. Su mama blogai sutaria, nes ją nuo pat mažens mušdavo. Dabar gyvena pas močiutę, gyventi sekasi gerai. Mama jos neatsiprašė, neatleistų, nes ji atsiprašytų ir toliau ją skriaustų. Sekančią dieną ji išėjo iš namų, nes bijojo, kad mama vėl ją muš. Mokykloje nebuvo, buvo pas draugę K. V. visą savaitę. Kad mama prieš ją smurtauja, žino močiutė ir krikštamotė I. Z. Kad mama ją muša ji pasiskundė nuėjusi į Vaikų teises, taip sužinojo policija. Anksčiau nesakė, kad mama ją muša, nes bijojo, kad neatimtų brolio ir mama jai grasino. (1 t. b. l. 61-62).

Specialisto išvada Nr. G1783/2018(04), kurioje nurodyta, kad medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie galimai 2018-12-05 E. V. padarytus sužalojimus. (1 t., b. l. 151).

Liudytoja G. V. teisme parodė, kad L. V. su jos sūnumi turėjo du vaikus: E. ir T. Po sūnaus mirties su L. nesipyko, jų bendravimas nenutrūko. L. žiūri vaikus, nieko blogo negali pasakyti, ji myli vaikus. Jos santykiai su anūke E. yra geri. Nežino, kodėl E. yra nurodžiusi, jog nenori gyventi su mama, o nori gyventi su ja, nes ji niekur nenorėjo gyventi – lakstė. Buvo taip, kad anūkė gyventų pas ją, kai ji buvo paimta iš mamos gruodžio mėn., tai apsigyveno pas ją, bet irgi lakstė. E. su ja gyveno iki vasario mėn., bet po to ji atsisakė, nes lakstė, neklausė, viskas buvo tas pats. Šiai dienai ji yra pas globėjus, bet vėl nori pas mamą. Kaip E. sekasi pas globėjus, ji nežino, su jais nebendrauja. Su anūke bendrauja telefonu. E. yra užsidariusi, sunkaus charakterio, nelabai ruošdavo pamokas. Nežino, koks konfliktas vyko namuose. E. nieko nepasakojo. L. sakė, kad sudavė E., bet nekalbėjo, į kurią vietą. E. pasakojo, jog mama jai davė per galvą, bet nesakė, kiek kartų. L. taip pat nenurodė, kiek kartų sudavė dukrai. E. sakydavo, kad nenori su mama gyventi, nes ji ją skriausdavo. Skriaudimas pasireikšdavo mamos subarimu, sudrausminimu, nes E. nenorėjo pamokų daryti. Drausmė E. buvo išreikšta žodžiu, ją apšaukdavo, bet nėra mačiusi fizinės bausmės. Apšaukti E. būdavo už ką. Anūkė nėra anksčiau sakiusi, kad iš ko nors yra patyrusi smurtą. Ji pasiskųsdavo, kad ją bara, bet ji jai sakydavo, kad be reikalo jos niekas nebars. Kai L. V. gyveno su jos sūnumi, tai tokių problemų šeimoje nebuvo, nes gal E. bijojo tėvo, jis ją mylėjo, nors ir A. ją myli.

Liudytoja G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. V. yra jos marti. Jos sūnus, su kuriuo gyveno L., mirė prieš penkerius metus. Anūkė E. yra L. ir jos sūnaus dukra. Po sūnaus mirties, jos santykis su L. nenutrūko, jos bendrauja iki šiol. L. tvarkinga, negerianti, niekada anksčiau nėra mačiusi, ar iš ko nors girdėjusi, kad L. baustų E. fizinėmis bausmėmis. Pati E. jai taip pat niekada nėra sakiusi, kad mama ją už kokias bausmes muštų. Tas įvykis, dėl ko E. paimta iš šeimos ir perduota laikinai jai, pirmas, kai kalbama apie smurtą. E. jai yra ne kartą sakiusi ir ji pati ne kartą yra girdėjusi, kad L. šaukia ant E., tačiau ne be reikalo. E. šiuo metu 14 metų, jai paauglystės amžius, dar susidėjo su blogomis draugėmis. Ne kartą ir ji E. prašė, kad ši nedraugautų su tomis mergaitėmis, bet E. neklauso nei jos, nei mamos. E. dėl blogos draugių įtakos, pradėjo bėgti iš namų. Po pirmo pabėgimo iš namų, kai kalbėjo su E., ši nieko neaiškino. E. buvo užsiminusi, kad laukia globėjos, bet ji nesuprato ką E. turėjo galvoje. Kai pasakė, kad dėl netinkamo elgesio gali pakliūti į vaikų namus, E. atsakė, kad ten nori. Kodėl E. yra blogai namuose ir ši maištauja, ji nežino. Gali būti ir taip, kad E. mamą apkaltino nebūtai, pati E. jai yra sakiusi, kad ir vaikų teisėse ant mamos yra primelavusi. Kažkuri vaiko teisių apsaugos darbuotoja yra užsiminusi, kad E. ne visą tiesą sako. Dėl to incidento, kad E. buvo sumušta mamos, ji su E. nekalbėjo, kadangi E. tą pačią dieną paguldė į ligoninę, nes pasiskundė, kad pilvą skauda, buvo nusilpusi, nes kelias paras buvo pabėgusi iš namų. Anūkas T., kuriam 12 metų, niekada nėra sakęs, kad jį mama muštų. (1 t. b. l. 65-68).

Liudytojas A. R. teisme parodė, kad įvykis įvyko prieš Naujuosius metus, kai buvo gautas pranešimas, kad į vaiko teisių skyrių atėjo mergaitė, kuri yra nukentėjusi nuo mamos. Nuvykus į vaiko teisių skyrių, rado mergaitę, kuriai buvo paskelbta paieška dėl dingimo iš namų. Mergaitės paklausus, kodėl ji pabėgo iš namų, ji paaiškino, jog dėl to, kad prieš ją smurtavo mama. Tuomet jie iškvietė medikus, kurie atvykę mergaitę išsivežė apžiūrai, o jie išvažiavo. Jis neprisimena, ar mergaitė įvardino, kokius veiksmus jos atžvilgiu atliko mama – gal susistumdymas buvo, bet akivaizdžių sužalojimų jai nebuvo, ji nenurodė skausmo, kurioje nors kūno srityje. Ne tą pačią dieną mama smurtavo prieš mergaitę, nes ji kelias dienas nebuvo grįžusi į namus. Jis neprisimena mergaitės vardo ar pavardės. Į jos namus jie nevyko, nes ją išvežė į ligoninę apžiūrai, kur turėjo atvykti kiti pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu jis geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Galėjo būti jo apklausoje nurodytos tokios aplinkybės, kad mama mergaitei sudavė daug smūgių į galvą, buvo suėmusi už kaklo. Apie įvykį galėjo papasakoti vaiko teisių skyriaus specialistė, o paskui kalbėjo su mergaite. Atrodo, kad prieš kitus vaikus šeimoje smurto nebuvo.

Liudytojas A. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariate. Apie 10:14 val. iš (duomenys neskelbtini) AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas ir nuvykus į Šiaulių miesto savivaldybės vaiko teisių skyrių juos pasitiko vyresnioji specialistė R. A., kuri nurodė, kad 2018-12-11 apie 09:30 val. į jos kabinetą atėjo E. V., bei pasakė, kad 2018-12-05 apie 20:00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo mama L. V., ranka sudavė daug smūgių į galvą ir buvo suėmusi už kaklo. Tą patį jam patvirtino ir nepilnametė E. V., kuri teigė, kad dėl tokių savo motinos veiksmų patyrė fizinį skausmą. Specialistė R. A. jiems padavė E. V. parašytą paaiškinimo kopiją, nurodė, kad L. V. šeima nuo 2014-02-28 įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, ji dažnai bendrauja su šeima, todėl E. V. žinojo kur kreiptis. Nepilnametė žodžiu nurodė, kad dėl patirto smurto 2018-12-06 išėjo iš namų ir į juos tiek laiko negrįžo, nes bijo. Ant nukentėjusiosios jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė, tačiau atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas išsivežė ją į VšĮ "Respublikinė Šiaulių ligoninė Moters ir vaiko klinikas" bendrai apžiūrai. E. V. nurodė, kad mama smurtauja tik prieš ją, prieš jos brolius T. V. ir D. B. niekas jokio smurto nenaudoja. Specialistė nurodė, kad po medikų apžiūros E. bus perduota močiutei G. V. (1 t. b. l. 73-76).

Liudytoja A. K. teisme parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokytoja. E. V. buvo jos auklėtinė nuo 2016 m. sausio mėn., kai ji buvo penktokė, iki 2018 m. lapkričio mėn., kai išėjo į kitą mokyklą (duomenys neskelbtini). Atsirado problemų dėl mergaitės suvaldymo. Tėvai išsikraustė į (duomenys neskelbtini), tai buvo patarta ją pervesti į tą mokyklą, kad mama galėtų kontroliuoti jos nuėjimą į mokyklą ir parėjimą, o reikalui esant nuvesti ir parvesti. Toje šeimoje yra trys vaikai: 2 berniukai ir mergaitė. L. V. tėvų susirinkimuose nesilankė, bet visada kviečiama ateidavo į mokyklą, jie labai daug ir dažnai bendraudavo. Ją mato kaip rūpestingą mamą, kuri rūpinasi vaiku pagal savo supratimą, nes pas mamą yra šiokių tokių socialinių įgūdžių stoka. Tačiau iš tikrųjų ji labai atidžiai klausydavo patarimų, stengdavosi pritaikyti gyvenime. Jei reikėdavo, L. V. ateidavo, kalbėdavo apie kylančias problemas, klausdavo, kaip jas išspręsti. E. jau nuo penktos klasės buvo sudėtingas vaikas, linkusi šiek tiek manipuliuoti mama, kam mama pasiduodavo. Jos kalbėjo apie tai, kad reiktų nustatyti aiškią tvarką namuose: ką E. gali daryti, ko negali, kaip padėti mamai namuose, kokių atsakomybių imtis. Šiais metais rugsėjo mėn. buvo incidentas, kai mergaitė į mokyklą atėjo kruvina. Tada jie tuoj pat sureagavo ir iškvietė policiją bei greitąją pagalbą ir mergaitė buvo išvežta. E. sakė, kad naktį namuose nebuvo, kad buvo užpulta. Tolimesnės istorijos ji nežino, tik tiek, kiek pasakojo mergaitės mama. Po to, kai ji buvo paguldyta į psichiatrijos skyrių, E. iš ten buvo pabėgusi, ir tada vėl turėjo pokalbį dėl mergaitės išėjimo į kitą mokyklą, kad būtų galimybė tą vaiką kontroliuoti. Negali sakyti, kad kažkada E. pagavo meluojančią, bet ji galbūt yra linkusi nutylėti. Ji yra tyli, rami mergaitė, mokosi silpnai, turi mokymosi sutrikimų. Tada, kai jai nepatogu ar kai kažko nenori sakyti, tai patylėdavo. Konfliktų mokykloje jokių nebuvo, bet mergaitės socialiniai ryšiai yra silpnoki. Klasėje ji nelabai pritapo, bet ne dėl to, kad vaikai su ja nedraugavo, bet ji pati labai neieškojo tų ryšių - ji turėjo kitose klasėse draugų. Gal tie vaikai neatitiko jos lygio, nes nei vienas vaikas prie (duomenys neskelbtini) nesėdėdavo, o E. ten buvo pastebėta su kompanija ne kartą. Paprastai tokio amžiaus vaikai randa kažkokių veiklų. Kalbėdavo su E. mama, kaip elgtis, kad su mergaite susitvarkytų taip, kad ji nenuslystų ten, kur nereikia. Nėra buvę atvejų ar požymių, kad mergaitė kažkur būtų patyrusi smurtą, nes paprastai jei vaikai patiria smurtą, tai rengiantis kūno kultūros pamokai, vaikai tai pamato ir pasako. Vaikai labai reaguoja į šiuos reikalus, bet apie E. tokių signalų nebuvo. Net kai būdavo stipresni incidentai, ji niekada negirdėjo L. V. pakelto balso ant vaiko. Jos griežčiau su socialine pedagoge pasakydavo nei L. E. visada tvarkinga, nusipraususi, plaukai tvarkingi, drabužiai tvarkingi, aprengta pagal sezoną. E. pirmiausia atsirado mokymosi problemos - labai nenorėjo mokytis, kelis kartus jai kilo klausimus, ar ji nemeluoja mamai ir močiutei, nes ji sakydavo, kad eina pas močiutę, o būna ne namuose. Apie tai su L. kalbėjo, tai ji pasakė, kad ji su močiute susiskambina ir apie tai žino. Būdavo įtarimų, kad mergaitė linkusi kažką kitaip pasukti, ji norėdavo daugiau laisvių. Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje E. yra nustatyti sveikatos sutrikimai, kurių negali įvardinti, todėl jai nesiseka mokytis. Kai E. buvo išleista iš ligoninės, kalbėjo su mama apie jos užpuolimą, tai ji pasakojo, jog dukra su kažkuo ir kažkur buvo, bet nesakė su kuo. Mama nurodė, jog E. susižeidė, nes lindo pro krūmus. Pati mergaitė apie tai nekalbėjo. Ji kalbėjo apie tai, kad kai pabėgo iš ligoninės, tai kelias naktis miegojo name prie auksinio berniuko. E. turėjo bendraamžių draugų, bet iš kitų klasių. Gal kai buvo mergaitės silpnesni ryšiai, tai ji pasitenkino mažesniu draugų skaičiumi. Be to, mano, ir vaikų interesai nesutapo. „B“ klasėje E. turėjo dvi mergaites, su kuriomis ji draugavo, ir jai atrodo, jog jos ir gyveno šalia. Jai su E. nebuvo sunku bendrauti, nes jos su ja kalbėdavosi, tai išklausymas visada buvo.

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijoje mokytoja. Buvo E. V. klasės vadovė. E. iš 7 klasės išėjo 2018 m. lapkričio mėnesį, išvyko į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, nes pakeitė gyvenamąją vietą ir E. nuolat reikalinga kontrolė, mamai buvo rekomenduota pakeisti mokyklą, pagal gyvenamąją vietą. E. mokykloje didelių problemų nekėlė, mandagi, paslaugi mergaitė, bet turinti mokymosi problemų. Vertinta PPT tarnyboje, mokėsi silpnai. Nei ji, nei kiti mokytojai nėra pastebėję E. polinkio meluoti, ar fantazuoti, išskyrus atvejį, kai 2018-09-14 E. ryte atėjo į mokyklą visa susitaršiusi, perbrėžtu veidu ir kruvinais marškinėliais. Paklausus kas nutiko, ji aiškino, kad naktį nebuvo namuose, ją su kažkokia drauge užpuolė nepažįstamas žmogus, kažkuo trenkė per galvą ir ji kelias valandas buvo be sąmonės, nežino kas tuo metu su ja vyko. Nedelsiant paskambino pagalbos numeriu 112. Atvyko pareigūnai ir greitosios med. pagalbos ekipažas E. išsivežė. Po to E. mama sakė, kad E. čia buvo prisifantazavusi. E. klasėje nebuvo labai mėgiama vaikų, kadangi nesutapo jų interesai. Jų mokykla neturi psichologo, tačiau E. nuolat lankėsi pas mokyklos socialinį pedagogą socialinių įgūdžių užsiėmimuose, nes šių įgūdžių neturi. Niekada E. nei jai, nei socialinei pedagogei, nebuvo užsiminusi, kad namuose mamos ar patėvio galimai yra baudžiama fizinėmis bausmėmis ar kaip kitaip namuose prieš ją smurtautų. Mama geranoriškai bendradarbiavo su mokykla, visus siūlymus stengdavosi įgyvendinti. Niekada nėra girdėjusi, kad kada mama bendraudama su E. jos atžvilgiu pakeltų balso toną. Iš E. mamos žino, kad dukra buvo linkusi meluoti mamai. Šeima buvo stebima miesto socialinės tarnybos (1 t. b. l. 79-82).

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad šeimoje yra trys vaikai, iš kurių vienas vaikas D. B. yra jo, o du vaikai – T. ir E. - yra iš pirmos L. V. santuokos. Iš pradžių, kol E. augo, buvo „visai nieko mergička“, o paskui pasidarė visai kitas žmogus: neberuošė pamokų, neklausė mamos. Nežino, nuo kada prasidėjo tos problemos, tačiau ne vieni ir ne dveji metai. Iš pradžių jie gyveno pietiniame rajone, o dabar yra persikraustę į (duomenys neskelbtini) - persikraustė maždaug prieš metus laiko. Žino, kodėl L. yra pareikšti kaltinimai. To įvykio metu jis buvo namuose, bet kitame kambaryje, kur žiūrėjo televiziją, kadangi jis nesikiša į jų santykius, kai L. su E. viena ant kitos šaukia. Nebuvo taip, kad L. muštų dukrą. Jam atrodo, jos susipyko, nes L. pas E. atrado cigaretes. L. su E. pradėjo ginčytis, o daugiau nekreipė dėmesio ir prie jų nebuvo priėjęs. Po konflikto nebendravo su E., ji buvo užsidariusi savo kambaryje ir tą vakarą jos nematė. Ryte bendravo su E., nes ji turėjo važiuoti į mokyklą, bet nuvažiavo ne į (duomenys neskelbtini), kur yra mokykla, o į miesto pusę. Su E. ryte nekalbėjo apie konfliktą, nes tai buvo dukros ir mamos konfliktas ir jis nesikiša. Konflikto metu kiti vaikai buvo savo kambaryje, žaidė su telefonais, su savo žaidimais. Įvykio dieną iš darbo į namus grįžo apie 18.30-19.00 val., tačiau neprisimena, kada įvyko konfliktas. Nėra matęs, kad L. muštų dukrą, E. dėl to nesiskundė, nors jie su E. labai mažai bendrauja. Žino, kad dabar E. yra pas globėjus, bet nežino kur. Prieš tai ji buvo pas močiutę, o kas įvyko, kad iš ten išėjo, jis neklausė. Jis tik neseniai sužinojo, kad E. yra pas kitą globėją, o ne pas močiutę. Jis nėra nusišalinęs nuo bendravimo su vyresniais vaikais ar jų auklėjimo, bet neturi tam laiko, nes vėlai grįžta iš darbo. Tada jie žaidžia savo žaidimus, o jis prie televizoriaus atsigulęs ilsisi. Vasarą eina visi kartu prie ežero, tai pabendrauja, pašneka.

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra L. V. sugyventinis, kartu gyvena 6-7 metus, turi bendrą penkerių metų sūnų. L. iš pirmos santuokos turi dar du vaikus: T. ir E. Su E. motina vargsta jau labai senai, jos pastoviai pykstasi ir ginčijasi. Su T. problemų nėra. E. nieko neklauso, jei ko nors paprašo, ji tuoj atšauna, kad nieko nedarys, jai geriau vaikų namuose. E. nori gyventi taip, kaip jai norisi, vėlai namo grįžti, arba per naktį negrįžti. Paskutinis konfliktas tarp E. ir L. buvo prieš paskutinį E. pabėgimą iš namų, nes po to konflikto ji išėjo iš namų į mokyklą, namo negrįžo, o nuėjo į vaikų teises ir ten pasakė, kad motina ją sumušė. Tą rytą E. išėjo iš namų, neva į mokyklą, jis matė, kad ji įsėdo į autobusą, važiuojantį į miesto pusę. L. skambino E. ir klausė kur ši važiuoja, tačiau E. teigė, kad į mokyklą, nors motina jai sakė, kad matė, jog ji įsėdo į kitą autobusą, o po to E. visai išjungė telefoną. Dėl ko paskutinis konfliktas tarp E. ir L. vyko, tiksliai jis nežino, buvo kitame kambaryje, žiūrėjo televizorių. Jis nematė ir iš garsų negirdėjo ir nesuprato, kad to konflikto metu L. suduotų E. L. vaikams taiko bausmes, kaip telefono atėmimas, neleidimas į lauką, bet kad vaikus baustų mušdama juos, to tikrai nėra. Jie prieš vaikus tikrai niekada nėra smurtavę. E. visą laiką kaltina visus dėl visko, nuolat meluoja, jai visada viskas blogai. (1 t. b. l. 85-88).

Liudytoja I. R. teisme parodė, kad E. nelankė mokyklos, sirgo, paskui buvo apribotas jų bendravimas su jos mama, nes ji gyveno pas močiutę. Kadangi buvo praleidinėjamos pamokos, tai tuo tikslu kalbėjo su močiute. Buvo trumpas laikotarpis. Mergaitė rami, tyki, bendravo su klase, nebuvo jokių problemų, tik buvo praleidinėjamos pamokos, todėl ji bendravo su jos močiute. Mergaitės mamą matė vieną kartą, kai buvo atėjusi į mokyklą ir parašė prašymą priimti E. į (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Paskui gavo pranešimą, kad su ja nebendrautų. E. gulėjo ligoninėje, o 50 pamokų buvo praleista be priežasties. Pačioje pabaigoje mergaitė buvo nuėjusi į vaiko teises ir buvo pasakiusi, kad jai labai blogai pas močiutę, o iš mokinių jokių nuogirdų nebuvo. Kai buvo gautas pranešimas dėl bendravimo apribojimo su mergaitės mama, mergaitė liko tokia pat rami, pasiruošdavo pamokoms. E. gaudavo nemokamą maitinimą, tai buvo pokalbis, ar ji pavalgė, tai ji nurodė, kad jai kylą rūgštis. E. brolis nelanko jų mokyklos. Dėl praleistų pamokų E. močiutė sakydavo, kad ji yra išėjusi, kad nepabėgtų, nes buvo dingusi. Lyg socialinės darbuotojos su mergaite dirbo. Mergaitė pati nieko nesakė, kas yra blogai gyventi pas močiutę, o tik močiutė buvo užsiminusi, kad E. išeidavo neatsiklaususi. Pas juos kartą buvo renginys, tai skambino močiutė dėl E., o ji ją nuramino, pasakydama, jog E. yra renginyje.

Liudytoja I. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Yra 7 klasės, kurioje nuo 2018-11-20 mokosi E. V., mokytoja. E. beveik nepažįsta, nes, kai buvo perkelta, trumpai lankė mokyklą, po to buvo dingusi, po to buvo paguldyta į ligoninę ir po Kalėdų ir Naujųjų metų mokyklą pradėjo lankyti ir lanko labai gerai. Kai E. buvo dingusi, kasdien skambino E. mamai ir teiravosi kur vaikas, į ką mama atsakydavo, kad nežino, perdavė policijai. Iš pokalbių telefonu susidarė įspūdis, kad mama šalta E. atžvilgiu, nepergyveno, kad dukra dingusi. Su E. mama gyvai bendravo tik vieną kartą, po to mokykla gavo raštą, kad mamai uždrausta su E. bendrauti. Mama jai neskambino ir nesiteiravo kaip dukra. E. gali apibūdinti kaip ramią, mandagią, tvarkingą, malonią, bendraujančią, neuždaro būdo, draugišką mergaitę. Kol kas klasėje pritapo, vaikų yra mėgiama. E. pamokoms kiek sugeba ruošiasi, ji mokosi palengvinta programa. Su E. jos šeimos temomis nekalbėjo, pati mergaitė nieko nesipasakojo. Močiutė tinkamai atstovauja E. interesus ir rūpinasi ja. (1 t. b. l. 91-94).

Liudytoja A. A. teisme parodė, kad ji yra socialinė darbuotoja, kuri dirba su L. V. šeima. Apsilankymų metu nėra pastebėta, kad šeimoje būtų išgėrinėjama, mama visada bendrauja geranoriškai, visada informuoja, kreipiasi, kai reikia pagalbos, vykdo visus įsipareigojimus. Šeimoje stengiamės apsilankyti vieną kartą per savaitę, o jei neapsilanko, tai skambina. Dažniausiai jie neperspėja apie apsilankymus. L. V. šeimoje yra trys vaikai: E., T. ir D. E. nuo spalio 1 d. pradėjo bėgti iš namų, neklausyti mamos, susidėjo su drauge K. V., su kuria buvo pabėgusi. Kaip E. aiškina, mama jos nemyli, šaukia ant jos. Gruodžio 11 d. buvo nustatytas grėsmės vaikui lygis. L. V. teigimu, gruodžio 4 d. ji panaudojo smurtą E. atžvilgiu. T. y. pas mergaitę buvo rastos cigaretės, todėl mama trenkė dukrai per veidą. Spalio 25 d. vyko posėdis su E. ir jos mama, o daugiau E. posėdžiuose nedalyvavo, nes gyveno pas močiutę. Kartą buvo E. sutikę stotelėje, tai truputį su ja pasikalbėjo, tai ji sakė, kad pykstasi su mama. Apie gruodžio 4 d. įvykį nieko nepasakojo. Bendraujant mama neslėpė, kad trenkė mergaitei per veidą, bet pateisino, kad rado cigaretes. Buvo suduota vieną kartą į veidą. Mama jai pati pranešė apie tą įvykį. Be to, gruodžio 6 d. E. buvo pabėgusi iš namų, nors sakė, kad išėjo į mokyklą, tačiau namo negrįžo. Spalio 25 d. buvo posėdis dėl E. elgesio, jame dalyvavo ir pati E. Tada mergaitė pasakojo, kad nenori gyventi su mama, nes ji netinkamai elgiasi. Buvo įvardinta, kad mama šaukia, bet neprisimena, ar sakė, kad kas nors šeimoje prieš ją smurtauja. Mergaitė minėjo, jog mama negražiai šneka su ja, dažnai šaukia ant jos. Kai apsilankydavo šeimoje, tai dažniausiai vaikų nebūdavo namuose, o kai būdavo, tai kalbėdavo ir su jais. Kovo 15 d. vėl buvo nustatytas grėsmės lygis, tai T. buvo parašęs vaikų teisių apsaugos skyriui skundą, kad mama neduoda valgyti, kartu su patėviu vartoja alkoholį, nesirūpina, namuose lankosi pašaliniai asmenys. Jis nurodė, kad nenori gyventi su mama, nes ji ne visada pagamina valgyti, liepia prižiūrėti mažus vaikus, skaldyti malkas, užkurti pečių. Spėja, jog T. nori gyventi pas tą pačią globėją, kur gyvena E. Iki tol, kol neiškilo problemos gruodžio mėn. su E., nebuvo požymių, kad namuose smurtaujama. Buvo atvejis, kai vasario 22 d. T. vartojo alkoholį kartu su E. Jie buvo išvykę į (duomenys neskelbtini) pas draugus, kurie yra pilnamečiai. Tada policija juos parvežė į namus. Šiuo metu L. V. lanko tėvystės kursus, psichologo konsultacijas, stengiasi, kad E. grįžtų į šeimą, nuolat su ja bendrauja - mama daro visas pastangas, jog mergaitė gyventų jos šeimoje. L. V. šeimoje lankosi 2 m., o prieš tai pas kitas socialines darbuotojas buvo atvejis dėl A. B. smurto prieš sūnų D. Lankydamasi šeimoje nepastebėjo, kad vyksta išgėrimai, valgio nedarymai, yra netvarka namuose. Dabar L. pakeitė gyvenamąjį būstą, tai sąlygos yra geresnės: gyvena 3-jų kambarių bute, E. turi atskirą kambarį, berniukai gyvena viename kambaryje, visuomet namuose yra gana tvarkinga ir visada yra maisto.

Liudytoja A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2015-07-07 L. V. ir A. B. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos. Ji su šia šeima dirba nuo 2017-03-01 ir nieko blogo negali pasakyti, niekada nebuvo fiksuota girtumo, ar kokių kitų neigiamų dalykų atvejų. Šeimą lanko pagal poreikį, buvo nustatytas žemas socialinės rizikos lygis, pagal kurį šeimą lankyti reikėjo vieną kartą mėnesyje. Apsilankymų metu namai visada randami tvarkingai, šiuo metu jų buitis yra pagerėjusi. Su E. yra bendravusi ne kartą. Niekada anksčiau E. jai nėra sakiusi, ar kaip kitaip užsiminusi, kad namuose baudžiama fizinėmis bausmėmis. Dėl incidento, kad prieš E. galimai mama naudojo fizinį smurtą skyriui yra žinoma iš vaiko teisių apsaugos skyriaus. Galvoja, kad galėjo taip įvykti. Mama pasakojo, kad tą kartą pas E. rado cigaretes ir trenkė per veidą vieną kartą. Po kelių dienų sakė, kad E. pabėgo iš namų, o po to nuėjo į vaikų teises ir pranešė, kad mama prieš ją smurtavo. Šeimoje auga dar du vaikai: T. ir D. D. mažai kalba. Su T. bendravusi yra ne kartą, vaikas niekada nėra sakęs, kad namuose tėvai jiems taikytų fizines bausmes. Anksčiau su E. nekildavo problemų, bet pastaruoju metu ji iš namų buvo pabėgusi du kartus. Po antro pabėgimo su E. nebendravo, o po pirmo pabėgimo E. teisino savo pabėgimą, kad namuose jai blogai, mama smurtauja prieš ją psichologiškai, šaukia ant jos, o brolius labiau myli už ją, todėl nori gyventi pas močiutę. Apsilankymų metu nėra mačiusi ir girdėjusi, kad L. V. šauktų, ar kaip kitaip netinkamai elgtųsi su savo vaikais. Dabar mama skambina močiutei ir rūpinasi kaip sekasi E. (1 t. b. l. 97-100).

Liudytoja R. A. teisme parodė, kad atvykusi E. nurodė, kad nenori grįžti namo, nes mama prieš ją smurtavo. E. V. nurodė, kad mama smurtavo prieš ją. Ji yra daug kartų sakiusi, kad jai nepatinka, kad pykstasi su mama. Neišsakė, su kuo nori gyventi, bet sutiko gyventi pas močiutę. Klausė, kaip ji jaučiais po patirto skausmo, tai sakė, kad visai gerai, kad nėra žymių ant jos kūno, o vizualiai jų ir nesimatė. Klausė, ar reikia medikų pagalbos, tai E. atsakė, kad nereikia. Vėliau aiškinantis aplinkybes ji nurodė, kad kelias dienas nevalgė ir negėrė jokių skysčių. Tai dėl to buvo nuspręsta kviesti medikus. Neprisimena, ar E. V. nurodė, kada ji patyrė smurtą. Skyriui yra žinoma, kad ji po įvykio buvo išėjusi iš motinos namų ir pas draugę gyveno bei nakvojo. Keletą dienų E. nebuvo namuose. Vizualių sužalojimų ant jos nebuvo matyti. L. V. šeima jiems yra žinoma, jai yra teikiamos socialinės paslaugos ir pagalba. Pagrindinė priežastis dėl teikiamų socialinių paslaugų – socialinių įgūdžių stoka. Anksčiau buvo žinoma, kad prieš mažąjį berniuką buvo galimas smurtas iš tėvo pusės. Neprisimena, kokia eiga buvo dėl šio smurto. Su E. V. ne kartą teko bendrauti. Mergaitė turi elgesio problemų, ji yra linkusi nesilaikyti taisyklių, režimo, išeina iš namų ir laiku negrįžta, būna, kad vartoja alkoholį, susitinka su netinkamais draugais, yra dalyvavusi vagystėje, yra ne kartą gulėjusi vaikų psichiatrijos skyriuje dėl netinkamo elgesio. Tokio tyrimo nevykdo, todėl negali atsakyti, ar yra žinoma, jog E. sakytų netiesą, meluotų, bandytų išsisukinėti, apšmeižti kitus ir pan.

Liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-12-11 į skyrių atvyko E. V. ir nurodė, kad ji yra išėjusi iš namų, bijo grįžti į namus, nes mama prieš ją naudojo smurtą, ją smaugė, kelis kartus trenkė per galvą, šaukė, vadino negražiais žodžiais, grasina, jog užmuš. Prieš brolius mama smurto nenaudoja. Nurodė, kad nenori gyventi su mama, o nori pas močiutę G. V. Pasakė, kad jaučiasi gerai, nieko neskauda ir medikų pagalbos nereikia. Buvo nutarta kviesti policijos pareigūnus ir vėliau medikus, kad įsitikinti ar mergaitė yra sveika. Medikams mergaitė prasitarė, kad kelias paras yra visiškai nevalgiusi, negėrusi skysčių, dėl to buvo nutarta ją vežti į ligoninę. Po to buvo susisiekta su mama, su močiute G. V., vykta į motinos namus vertinti grėsmės lygius E. V. ir kitiems šioje šeimoje gyvenantiems dviem vaikams. Įvertinus visas aplinkybes kiti du vaikai palikti šeimoje. Vizualiai ant E. jokių smurto žymių akivaizdžiai matomose kūno vietose nesimatė, mergaitė teigė, kad neturi jokių smurto žymių. Dieną prieš tai skyrius buvo gavęs informaciją, kad E. yra pabėgusi iš namų ir paskelbta jos paieška. Šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos apskaitą nuo 2014-02-28 dėl socialinių įgūdžių stokos, nepakankamos vaiko priežiūros, sunkios materialinės padėties ir 2015 metais dėl galimo smurto panaudojimo artimoje aplinkoje D. B. atžvilgiu. Smurtu buvo įtariamas A. B. Dėl to buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36843-15. E. iš namų pabėga ne pirmą kartą, linkusi žaloti save, ne kartą yra gulėjusi vaikų psichiatrijos skyriuje dėl psichinės sveikatos būklės, mergaitei skirtas medikamentinis gydymas. Su šeima dirba socialiniai darbuotojai, atvejo vadybininkas. Ne kartą vaikams yra vertintas grėsmės lygis, daugiau dėl E., ar pabėgimų, ar negrįžimų laiku namo, dėl konfliktų šeimoje. Mergaitė nurodo, jog ji paskutiniu metu jaučiasi namuose nemylima, atstumta, nereikalinga. Skyriaus duomenimis mama pakankamai rūpinasi savo kitais dviem vaikais o nuo E. yra pavargusi ir ji neprieštarauja, kad E. gyventų kitoje šeimoje, būtų globojama. Yra teikiamos paslaugos L. V. šeimai, kad E. grįžtų į šeimą. Anksčiau skyrius jokių duomenų neturėjo, kad prieš E. mama naudotų smurtą, ar baustų ją kokiomis kitokiomis netinkamomis bausmėmis. Su patėviu E. nesutaria, dėl tų pačių dalykų, kaip ir su mama, dėl įvairių priekaištų (1 t. b. l. 103-106).

Liudytoja I. Z. teisme parodė, kad L. iš visų vaikų labiausiai lepindavo E., bet E. mėgsta išsigalvoti ir primeluoti. Kiek pas juos nuvažiuodavo, tai matė, kad nėra blogai – E. yra tiesiog išlepinta. E. visada buvo tokia pati, tik kuo labiau ji augo, tuo darėsi „mandresnė“, atsišnekinėdavo. Viskas prasidėjo, kai mirė E. tėtis, nes tada ji pasidarė aršesnė. E. yra negrįžusi namo, bet apie tai sužinojo iš jos mamos, nes kai ji bandydavo skambinti E., tai ji jai nekeldavo ragelio, o paskui išjungdavo telefoną. Kai E. pareidavo namo, tai su ja kalbėdavo, bet tada ji apsimeta labai gera, nuskriausta, o po kelių dienų tą patį daro. E. yra sakiusi, kad mama jai papešė už plaukų ir sudavė per veidą. Taip E. sakė, kai buvo pas močiutę, kuri yra jos mama. Ji sakė E., kad jei ji būtų jos dukra, tai dar ne taip gautų, nes ji augina berniuką, kuris yra pusę metų jaunesnis už E., bet jis taip gyvenime nėra padaręs ir nepadarys. Iš pradžių E. sakė, kad mama ją smaugė, bet tada buvo ir L., tai pasikvietė ir L., ir E., tai tada E. pasakė, kad ne visai taip buvo. E. labai dažnai išsigalvoja. Ji sakė, kad mama jai sudavė vieną kartą. Klausė, kodėl mama jai sudavė, tai nurodė, jog dėl to, kad mama rado cigaretes. E. patėvis nėra blogas - jis gal kažką pasako, bet nėra jos mušęs. Kai pas juos nuvažiuoja, tai tuo kartu būna gerai, o paskui E. „užeina“ ir ji pasakė ant patėvio ir „gaidy“, ir „piderase“. E. nesiskaito su žmonėmis. Kai E. pradėjo bėgti iš namų, tai ji sakė, kad jai ten yra labai blogai, nes mama ant jos nuolat šaukia, tai jos mama su L. pasišnekėjo, kad E. pabūtų pas močiutę. E. pas močiutę pabuvo mėnesį ir vėl pradėjo dingti. Kartą ją iš (duomenys neskelbtini) parvežė vaiko teisių tarnyba, kitą kartą buvo parvežta girta. Močiutė sakė, kad E. „stato akis“, t. y. atsišnekinėja. Ji nesakė, ar E. vartoja kokius žodžius jos atžvilgiu. Anksčiau E. nėra skundusis, kad mama jai daro kažką negero. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu minėjo 2016 m., kai E. skundėsi mamos elgesiu, bet nei vienas vaikas neužaugo, kad mama ant jo nesušauktų. E. niekada nesakydavo, kad mama ją muša, o tik sakydavo, kad mama ant jos šaukia, bet kaip nešaukti, kai vaikas taip elgiasi. Matėsi, kad E. elgesys nėra geras, yra su ja apie tai šnekėję, bet tam kartui ji atrodo gera, nuoširdi, paverkia, tačiau po kiek laiko ji vėl tą patį daro. Su E. broliu T. bendrauja, jis nieko nėra sakęs apie sesę, apie smurtą. Jis nesiskundė, kad jam namuose nėra gerai.

Liudytoja I. Z. parodė, kad L. V. yra jos mirusio brolio žmona. Jų tarpusavio santykiai yra geri, jos bendrauja. Jų vaikai tarpusavyje bendrauja, tiek L., tiek ir jos vaikai vieni pas kitus svečiuojasi dažnai. L. yra "labai greitai užsideganti", bet nuoširdi, o kaip mama kartais būna ir per griežta, o kartais ir atlaidi, labai stengiasi dėl savo visų vaikų, rūpinasi jais tiek, kiek gali. Myli L. savo vaikus, bet jai atrodo, kad ne visus vienodai. Jai atrodo, kad mažiausiai motinos meilės ir dėmesio gauna E., nes L. daugiausia ant E. šaukdavo, jei vaikus reikdavo prižiūrėti, tai visada tą turi daryti E. ir pati E. taip sakydavo, jei ją kur kartu imdavosi tai tik todėl, kad ji motinai D. (mažąjį brolį) žiūrėtų. 2016 metais E. jai sakė, kad mama ją muša, tai yra už plaukų jai tempia, į galvą duoda ranka, kad šaukia, vadina ją įvairiais įžeidžiančiais žodžiais. Tada su L. kalbėjo, buvo kartu tada ir E. L. sakydavo, kad E. savo kambario negali susitvarkyti, arba indų išplauti, arba apsiprausti. Iš tikro E. nenorėjo savęs prižiūrėti, jos galva būdavo pastoviai pilna utėlių. E. klausė apie smurtą, kad mama ją mušė, E. tada atsakė, kad ne visai taip buvo, kaip patempė mama už plaukų, tai atitraukdama ranką kažkaip gavosi kaip ir sutrenkė E. per veidą. E. neklauso motinos nuo mažens, o kai mirė E. tėvas, prasidėjo ir bėgimai iš namų ir netinkami draugai. L. visai nesusitvarko su E. Po pirmo pabėgimo iš namų, jie visi sakė L., kad ji duotų E. močiutei - jos mamai G. V., L. pradžioje buvo sutikusi, o po to, kol E. po pabėgimo gulėjo psichiatrijos skyriuje, L. persigalvojo ir nebedavė E. močiutei. E. dabar gyvena pas jos mamą, kol kas joms sekasi neblogai, E. sako, kad daugiau nebėgs iš namų, nes dabar pas močiutę jai labai gerai, niekas jos nemuša ir nekolioja. Dėl paskutinio konflikto, E. sakė, kad motina jai per veidą trenkė, už plaukų griebė ir smaugė. Kad už plaukų griebė, per veidą sudavė ji tiki, bet, kad smaugė- nelabai tiki. E. yra sunkaus charakterio, užsispyrusi, tingi, jai turi viską atnešti, paduoti, turi polinkį pameluoti ir pafantazuoti, daug ką gali pasakyti ir nebūtai apkaltinti, kad tik "išsuktų" save iš nepalankios situacijos. E. apie patėvį niekada nenorėdavo šnekėti, nes jo nekęsdavo. E. motinai yra sakiusi, kai jei nori, kad klausytų, turi išsiskirti su A. E. A. jam girdint vadina įvairiais įžeidžiančiais žodžiais. Bendraujant L. sūnumi T., jis yra sakęs, kad mama irgi ant jo šaukia, bet nėra sakęs, kad namuose būtų baudžiamas motinos arba patėvio fizinėmis bausmėmis. (1 t. b. l. 109-112).

Liudytoja O. V. teisme parodė, kad girdėjo, kad yra smurtaujama prieš E., bet jokių faktų nežino. Ji turi dukrą K. V., ji su E. yra draugės. Vieną kartą dukra ne laiku grįžo namo, jai teko skambinti, kol galiausiai parsivežė namo. E. pas juos nakvodavo kaip dukros draugė. Kai paaiškėjo smurtas, tai E. buvo pas juos atvykusi kaip K. draugė, bet paskui paaiškėjo, jog ji yra pabėgusi iš namų, ko ji tuo metu nežinojo. Tada ji pas juos išbuvo savaitgalį, tačiau tai nieko keista, nes taip yra buvę ir anksčiau. Apie smurtą sužinojo, kai ją pakvietė į apklausą. Tada paklausė dukros, kodėl ji yra kviečiama į apklausą, tai ji nurodė, kad E. jai sakė, jog buvo mušta. Vėliau E. klausė, kas įvyko, tai ji pasakė, kad buvo mušta, o daugiau į įvykį nesigilino. Jai E. nėra sakiusi, kad namuose prieš ją smurtaujama. E. yra labai rami, tyli, jos su jos dukra sėdėdavo kambaryje ir tiek. Jie su ta mergaite tik pasisveikindavo, ji paklausdavo, ar nori valgyti, o daugiau didelio bendravimo nebuvo. Kai ją iškvietė į apklausą, klausė dukros, kas vyksta, tai ji sakė, kad E. nebegyvena pas mamą, o gyvena pas močiutę, nes buvo mušta. Po to įvykio E. pas juos nebenakvodavo, bet atvykdavo į svečius. Bandė jos klausti, kas nutiko namuose, bet kai E. ko nors paklausi, tai ji nuleidžia galvą ir tyli. Apie mušimą mergaitė jai nėra sakiusi, o tik yra minėjusi, jog jai būdavo blogai namuose, kad ten yra bloga atmosfera. E. apie fizinį smurtą nėra sakiusi. Jei E. mamai būdavo neaišku, kur yra jos vaikas, tai ji jai paskambindavo, o jei neskambina, tai reiškia, kad ji žino, kur yra E. Vieną kartą buvo, kad abi mergaitės grįžo vėlai, tai su E. mama daug kartų skambinosi.

Liudytoja O. V. parodė, kad E. V. yra jos dukters K. V. draugė. Jos draugauja apie keturis metus, anksčiau E. gyveno gretimoje laiptinėje, po to E. išsikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) draugystė buvo atitolusi, tačiau jos ir vėl pradėjo bendrauti. Mergaitės dažnai nakvodavo savaitgaliais viena pas kitą, su tėvų žinia. Apie tai, kad E. kelis kartus buvo pabėgusi iš namų, ji nieko nežinojo. Nėra buvę, kad E. pas ją namuose gyventų visą savaitę. Paskutinį kartą E. pas jos dukrą su nakvyne lankėsi 2018 metų gruodžio mėnesį, atvažiavo pas jas penktadienį, buvo iki pirmadienio. Pirmadienį abi neva išėjo į mokyklą, bet prisijungusi per (duomenys neskelbtini) dienyną pamatė, kad dukters mokykloje nebuvo. Grįžusi pirmadienį po darbo E. vėl rado pas jas namuose, prašė jų pasiaiškinti kas čia darosi. Jos abi pradėjo teisintis, kad peršalo, blogai jaučiasi, prašė, kad leistų E. dar šią naktį nakvoti pas jas. Ji leido, bet E. pasakė, kad daugiau nebemiegos pas jas. Kad E. pas ją namuose yra, ji E. mamai neskambino ir nepranešė, nes būdavo taip įprasta, kad jei jos savo dukrų neranda, pasiskambina viena kitai ir klausia. Kadangi per tas dienas E. mama jai nei karto nepaskambino, ji galvodama, kad E. pas jas svečiuojasi su mamos žinia, jos mamai neskambino. Niekada E. nėra pasakojusi, kad namuose mama ją muštų, šauktų ant jos, ar dar kas nors būtų namuose blogai. Kai E. pradėjo gyventi pas močiutę, jos dukra K. pasakė, kad E. mamos buvo mušama, buvo sumušta ir dėl to pabėgo gyventi pas močiutę. Dar K. jai sakė, kad ir anksčiau mama E. buvo sumušusi ir dėl to, kad E. niekam nepasiskųstų, E. paguldė į psichiatrijos ligoninę. E. gali apibūdinti kaip ramią, nedrąsią, uždarą. Su ja E. kalba labai mažai. (1 t. b. l. 115-118).

Liudytoja M. Ž. teisme parodė, kad ji yra atvejo vadybininkė, su šeima dirba nuo 2018-07-02, nes šeima buvo įtraukta į rizikos asmenų apskaitą. Įsigaliojus naujam įstatymui apskaita buvo užbaigta ir reikėjo įvertinti šeimos socialinei pagalbai poreikius. Nuo liepos 2 d. iki lapkričio 31 d. įsakymu šeima buvo paskirta jai. Pirmą kartą šeimoje lankėsi spalio 19 d., t. y. po to, kai E., iškvietus mokyklos socialinei pedagogei greitąją medicinos pagalbą, buvo paguldyta į ligoninę dėl galvos smegenų sukrėtimo, kūno susibraižymo, galvos sumušimo. Gavo nustatytą pirmą grėsmės lygį, todėl buvo paankstintas įvertinimas. Ji lankėsi šeimoje, bendravo su mama ir įvyko atvejo vadybos posėdis. Be to, mergaitė gulėjo psichikos dienos stacionare, buvo išėjusi iš skyriaus ir negrįžo, todėl buvo paskelbta paieška. 2018 m. gruodžio mėn. mama paskambino socialinei darbuotojai ir pasakė, kad neišlaikė, nes susipyko su E. ir trenkė jai per veidą. Po antro grėsmės lygio į šeimą važiuoja mobilioji komanda, kuri bendrauja su šeima, parengia rekomendacijas darbui su šeima, kurias gauna per 14 darbo dienų, ir kitą dieną kviečia į posėdį. Posėdyje dalyvavo E. mama, socialinė darbuotoja, vaikų teisių tarnybos specialistė ir ji. E. į posėdį nekvietė, kad nebūtų erzinama ir audrinama. Dėl gruodžio mėnesio įvykio šeimoje jie detaliai tyrimo neatliko, o akcentavo, kaip reikia gyventi šeimoje, kaip reikia spręsti konfliktus, kaip reikia bendrauti su mergaite, kad nekiltų incidentai. Taip pat akcentavo, kad reikia namuose kartu su vaikais parengti taisykles, kurių privaloma laikytis, nes mama visą laiką sakydavo, jog E. neklauso, nenori tvarkytis, nors minėdavo, kad dukrai neduoda darbų, o tik prašo susitvarkyti savo kambarį. Žinojo, kad dėl įvykio yra prasidėjęs ikiteisminis tyrimas, tai tos situacijos neanalizavo.

Liudytoja M. Ž. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės vaikų globos namuose, atvejo vadybininkės pareigose. Ji yra L. V. šeimos atvejo vadybininke, su jos šeima dirba nuo 2018-07-01. Apie tai, kad galimai L. smurtavo prieš mažametę dukrą E., ji sužinojo iš socialinės darbuotojos A., kuri yra šios šeimos socialinė darbuotoja. A. kaip suprato šią informaciją gavo iš pačios L., kuri pasiskambino jai telefonu ir papasakojo, kad E. pabėgusi iš namų į juos negrįžo, o nuėjo į vaikų teises ir pasisakė, kad yra mamos sumušta, kad mama jai trenkė per veidą. Ji pati po šio incidento su E. nebendravo. Jai asmeniškai yra tekę bendrauti su E., kuomet vyko posėdis, dėl jos pabėgimo iš ligoninės. Posėdžio metu iš E. jokia informacija apie galimą smurtą namuose nebuvo gauta. Su L. dėl šio incidento, tai yra galimo smurto prieš dukrą nebendravo, buvo po to posėdis, tačiau jis buvo tam, kaip padėti mamai namuose valdyti situaciją. Su pačia mama, tai yra L. V. susipažino 2018-10-09 dieną, todėl šios šeimos gerai dar nepažįsta ir labiau jos apibūdinti negali, jų santykiai tik darbiniai ir su ja bendravo tik posėdžių metu. Labiau apie jos šeimą žino iš socialinės darbuotojos A. pasakojimų, nes ji labiau pažįsta šią šeimą ir iš A. žino, kad šeimoje vyksta teigiami pokyčiai, įsigijo asmeninį būstą, pagerino gyvenimo sąlygas, noriai bendrauja su socialiniais darbuotojais, priima pagalbą. Visada pati informuoja apie nesklandumus šeimoje, tariasi, visada geranoriškai atsiliepia į skambučius, palaiko ryšį su švietimo įstaigomis, kur vaikai mokosi, domisi kaip vaikams, sekasi, bendrauja su mokytojais, taip pat jai rūpi ir E. mokslo reikalai. Jai nėra žinomi jokie galimo smurto prieš vaikus, ar kokie kitokie netinkami auklėjimo būdai šioje šeimoje, atvejai. E., pasak mamos ir pasak psichiatrų yra sunkaus būdo, ji prieštarauja ne tik namuose, bet ir gydymo įstaigose, nenori atlikti jai skirtų užduočių, tvarkytis savo buities (1 t. b. l. 121-124).

Nepilnametė liudytoja K. V. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad ji sirgo ir penktadienį nėjo į mokyklą. Jai paskambino draugės E. mama ir pasakė, kad E. nenuvažiavo į mokyklą. Ji atsakė, kad nieko nežino. Po to E. pasibeldė į jos buto duris, verkiančiu balsu paprašė priimti, pasakė, kad mama grasino, jog ją pridaužys, tampė už plaukų, ji bijanti mamos. Kodėl taip mama jai darė- nesakė. Sužalojimų, mėlynių ant E. veido nebuvo, tik skruostai raudoni. Po to vėl paskambino E. mama ir ji vėl pasakė, kad E. nematė, nekalbėjo. E. prašė leisti pabūti pas ją, sakė, kad bijo mamos ir patėvio, kurie ją muša. E. pas ją buvo visą dieną, po to prašė, kad jos (K.) mamai sakyti, jog leistų pernakvoti. Jos mama leido. Kai šeštadienį paskambino E. mama, ji vėl sakė, kad E. nėra. Kažkoks draugas pasakė, E. mamai, kad E. pas ją. Ji ant E. kairės kojos matė mėlynę, sakė, kad kažkas įspyrė. E. pas ją buvo nuo penktadienio iki pirmadienio. (1 t., b. l. 132-133).

Nepilnametis liudytojas T. V. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad gyvena su mama, broliu ir dėde A. Sesė E. dabar gyvena pas močiutę. Tą dieną jie buvo pas K. ir namo grįžo kai jau buvo tamsu. Mama pyko, kad jie neklauso, vėlai grįžo. Jis iš karto nuėjo miegoti, o mama su E. kalbėjosi, pykosi. Jis nematė, kad mama E. muštų. E. tą naktį miegojo savo kambaryje, o ryte nieko nepasakojo. Ryte po barnio E. išėjo iš namų, dėl ko jis nežino. Jam vėliau E. sakė, kad mama ją mušė, tačiau į kurias vietas nerodė. Mėlynių ar sužalojimų nebuvo. K. apie E. jam nieko nepasakojo. (1 t., b. l. 138-139).

Tarnybiniai pranešimai, jog gauti duomenys, kad L. V. galimai naudoja smurtą prieš savo nepilnametę dukrą E. V. (1 t., b. l. 5-6).

Iš 2018-12-11 tarnybinio pranešimo dėl galimą smurto artimoje aplinkoje atvejį bei E. V. paaiškinimo matyti, kad 2018-12-11 apie 9.30 val. E. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kreipėsi pas (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniąją specialistę R. A. ir nurodė, kad 2018-12-05 apie 20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), mama L. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., smurtavo prieš ją. Ji jai sudavė ranka daug kartų į galvos sritį, bei buvo suėmusi rankomis už kaklo, tuo jai buvo sukeltas fizinis smurtas, nes skaudėjo. Kadangi ji bijodama mamos elgesio, sekančią dieną 2018-12-06 išėjo iš namų ir iki šios dienos, t. y. 2018-12-11 negrįžo ir nenori būti pas mamą. Vyresnioji specialistė R. A. apie šias aplinkybes pranešė E. V. močiutei G. V., kuri teigė, kad pasirūpins anūke. Taip pat buvo iškviesta GMP tarnyba, kuri atvykusi apžiūrėjo E. V. ir apžiūrai išvežė į Moters ir vaiko klinikas. L. V. šeima nuo 2014-02-28 įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. (1 t., b. l. 8-12).

Iš 2019-01-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), atvykus minėtu adresu matome mūrinį dvejų aukštų gyvenamą namą. Einame pro pirmos laiptinės duris ir kylame į antrą namo aukštą. Jame po dešine matome rudos spalvos duris ant kurių yra skaičius ,, 4". Atidarius minėto buto duris patenkame į koridorių-virtuvę. Po dešine matome virtuvinius baldus, medines duris vedančias į vonią. Užėjus į vonią joje matome klozetą, praustuvę, dušą. Vonioje jokių grumtynių ir kitų nusikaltimo pėdsakų nestebime. Einame link išėjimo durų. Tiesiai matome praėjimą į kambarį. Jame matome lovą, baldus, po dešine matome praėjimą į kitą kambarį. Jame taip pat matome baldus. Apžiūrėjus pilnai įvykio vietą, jokių kraujo, grumtynių pėdsakų nestebi. Bute yra netvarkinga, jaučiasi dūmų kvapas, kurie gali būti nuo krosnies. Įvykio vietoje niekas nepaimta, nefotografuota (1 t., b. l. 16-24).

Tarnybinis pranešimas dėl liudytojų nustatymo, (duomenys neskelbtini) namo gyventojai nurodė, kad nėra girdėję ar matę, kad L. V. būtų smurtavusi prieš savo nepilnametę dukrą. (1 t. b. l. 143).

2019-02-05 tarnybinis pranešimas, jog E. V. medicininiuose dokumentuose tyrimui reikšmingų duomenų nėra. (1 t., b. l. 162-169).

Medžiagos Nr. M-1-01-68108-18 kopija, nutarimas nutraukti tyrimą 01-1-48933-18 (1 t., b. l. 170-179).

Įstatyminė atstovė V. S. paaiškino, kad šiuo metu E. gyvena pas budinčią globotoją, lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, jai reikalinga psichologo pagalba. Tuo metu, kai mergaitė gulėjo vaikų ir paauglių psichiatrijos centre, buvo nustatyti adaptacijos sutrikimai. Buvo pradėtas intelekto tyrimas, kuris buvo nutrauktas dėl E. demonstruojamo gynybiškumo ir negatyvizmo tyrimo atžvilgiu. Jai yra pritaikyta mokymosi programa, nors gyvenant pas globėją buvo pastebėta, kad mergaitė ateina paruošusi pamokas, ženkliai pagerėjo mokymosi rezultatai. Po stacionarinio gydymo E. buvo rekomenduota tęsti psichologinę pagalbą, psichoterapinį gydymą pacientei ir šeimai. Buvo konstatuota, kad mergaitei būtina struktūruota aplinka ir ribų apibrėžimas, taisyklių laikymasis. Buvo paskirtas medikamentinis gydymas, bet nežino, ar E. vartojo vaistus. E. gyvenant pas budinčią globotoją, pastebima, kad pas ją nėra socialinių įgūdžių, iškyla problemos dėl tvarkos, reikia daug pastangų, kad ji ruoštų pamokas, kad laiku sugrįžtų ir reikalingas labai didelis dėmesys. Šiuo metu eina kalba dėl grąžinimo į šeimą, bet daugiau apie tai reikėtų klausti atvejo vadybininkės. Apie tai, kad būtų ribojamos teisės, nekalbama. Yra mintis E. grąžinti į šeimą. Mergaitė žino, kad ji laikinai gyvena pas šią globotoją. Ten yra labai geros sąlygos. Iš pradžių, kai E. sužinojo, kad reikės grįžti į namus, tai buvo prieštaravimas, nes ten apsilankydavo ir jos brolis, bet nuolatinis taisyklių laikymasis jai nėra „prie širdies“, tai ji dabar jau nori grįžti namo. Apie patį smurtą ji daug nežino, o žino tik iš medžiagos. Lyg buvo filmuojama ar fotografuojama ir brolis tai siuntė E., kad namuose buvo girtaujama, o dėl šio konkretaus atvejo ji nieko daug negirdėjo. Atvykusi pas juos, E. pirmiausia kelias dienas pabuvo krizių centre pas globėją, tai ji pasakojo, kad mama ant jos šaukia, kad būdavo priekaištai dėl maisto, nes per daug valgo ir dėl jos išvaizdos. Gyvenant pas budinčią globotoją, nebuvo maisto trūkumo, tai tokios kalbos nebebuvo. Nieko nežino dėl E. brolio, jis nėra pakliuvęs pas juos. Ji žino, kad jis turėjo galimybę apsilankyti budinčios globotojos namuose, tai jis buvo stebimas ir buvo nurodyta, kad kai jis pasivaišino maistu, tai išsiplovė lėkštes, susidėjo. Tada buvo stebimas E. brolio tvarkymasis. Ji nežino, kokios taisyklės yra namuose, bet kiek supranta, dėl socialinių įgūdžių stokos, trūksta vaikams reikalavimų, taisyklių, nenuosekliai jų laikomasi.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, teismo posėdžio metu ištyręs įrodymus baudžiamojoje byloje konstatuoja, kad kaltinamosios L. V. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Žemesnės instancijos teismas

Apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamoji L. V. kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad 2018-12-04 į namus grįžo sūnus T. V. ir dukra E. V. Ji su vaikais apsipyko, nes jie per vėlai grįžo į namus. Sūnus nuėjo į kambarį, o su dukra toliau konfliktavo. Ji dukros striukėje rado pakelį cigarečių, todėl nesusivaldžiusi sudavė vieną smūgį delnu dukrai E. per dešinį žandą, daugiau jokių smūgių nesudavė ir jos nesmaugė. Šio konflikto niekas nematė, nebent galėjo girdėti jos vaikai bei sugyventinis. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Nukentėjusioji E. V. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino kaltinamosios L. V. parodymus, kad prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, tačiau nurodė, kad buvo daugiau nei vienas smūgis, t. y. buvo suduota 3 kartus į skruostą, buvo suimtas kaklas, kurį suspaudė, be to, delnu sudavė ne mažiau 20 kartų į galvos sritį – viršugalvį. Be to, kad mama prieš ją smurtauja žino močiutė ir krikštamotė I. Z. Patį smurto faktą prieš nukentėjusiąją E. V. patvirtino liudytojai K. V. ir T. V., kurie buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. K. V. nurodė, kad po įvykio E. atėjo pas ją į namus ir kelias naktis nakvojo pas ją, bei nurodė, kad bijo grįžti į namus, nes ją muša. Liudytojas T. V. parodė, kad jis girdėjo kaip E. pykosi su mama, o vėliau E. jam pasakojo, kad mama ją mušė, tačiau į kurias vietas nerodė. Liudytoja R. A. patvirtino nukentėjusiosios E. V. parodymus nurodydama, kad nukentėjusioji E. V. atvykusi į vaiko teisių apsaugos skyrių pranešė, kad jos atžvilgiu kaltinamoji L. V. panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, t. y. ją smaugė, kelis kartus trenkė per galvą. Vizualiai ant E. kūno nebuvo jokių smurto žymių. Kaltinamosios L. V. šeima vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma, nes šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, E. turi elgesio problemų, yra linkusi nesilaikyti taisyklių, be to, skyrius iki įvykio neturėjo jokios informacijos, kad E. atžvilgiu šeimoje būtų naudojamas smurtas. Liudytojas A. R. patvirtino liudytojos R. A. parodymus nurodydama, kad jis kaip policijos pareigūnas buvo iškviestas į vaiko teisių apsaugos skyrių, nes į skyrių atėjo mergaitė, kuriai buvo paskelbta paieška. Pabendravus su vaiko teisių specialiste ir mergaite, buvo nurodyta, kad mergaitės atžvilgiu yra panaudotas fizinis smurtas. Mergaitė nurodė, kad jos mama sudavė daug smūgių į galvą, be to, buvo paėmusi už kaklo, nors ant mergaitės kūno sužalojimų nesimatė. Šią aplinkybę patvirtina ir medikų apžiūra, t. y. nukentėjusioji E. V. buvo apžiūrėta medikų, tačiau iš specialisto išvados Nr. G1783/2018(04) matyti, kad medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie galimai 2018-12-05 E. V. padarytus sužalojimus. Liudytoja I. Z. patvirtino fizinio smurto atvejį, nes ji bendraudama su nukentėjusiąja E. V., mergaitė nurodė, kad kaltinamoji L. V. sudavė jai, nes rado pas ją cigaretes, be to, ikiteisminio tyrimo metu nurodė tikslesnes įvykio aplinkybes, t. y. E. pasakojo, kad konflikto metu kaltinamoji L. V. jai trenkė per veidą, griebė už plaukų bei smaugė. Liudytoja O. V. parodė, kad apie smurto atvejį prieš nukentėjusiąją E. V. sužinojo ir savo dukters K. V., nes pati E. šių aplinkybių jai nepasakojo, jokių sužalojimų ant jos kūno ji nematė. Liudytoja M. Ž. nurodė, kad kaltinamoji L. V. pranešė socialinei darbuotojai, kad ji panaudojo fizinį smurtą dukters E. atžvilgiu, t. y. trenkė jai per veidą. Liudytojas A. B. parodė, kad yra kaltinamosios L. V. sugyventinis ir įvykio metu buvo namuose, tačiau paties įvykio nematė. Konfliktas tarp kaltinamosios L. V. ir nukentėjusiosios E. V. kilo dėl cigarečių, jos viena ant kitos šaukė. Jis tuo metu buvo kitame kambaryje ir nematė paties konflikto. Po konflikto E. jis nematė, nes ji nuėjo į savo kambarį, o ryte su ja apie konfliktą nebendravo. Jis nėra matęs, kad kaltinamoji L. V. muštų E. Liudytoja G. V. parodė, kad ji bendravo su savo marčia kaltinamąja L. V. ir anūke E. V. Jos nurodė, kad namuose vyko konfliktas ir kad kaltinamoji L. V. sudavė E. per galvą, tačiau nei viena iš jų nenurodė, kiek buvo suduota smūgių. Anūkė E. ankščiau nėra sakiusi, kad namuose prieš ją yra smurtaujama, be to, E. yra sakiusi, kad vaikų teisėse ant mamos yra primelavusi. Liudytoja A. K. parodė, kad ji buvo nukentėjusiosios E. V. mokytoja. E. jau nuo 5 klasės buvo sudėtingas vaikas, linkęs manipuliuoti mama, be to, atsirado problemų dėl vaiko suvaldymo. E. trūko socialinių įgūdžių, turėjo mokymosi problemų. E. mama rūpinosi mergaitės veikla mokykloje, tačiau mergaitė pakeitė mokyklą, kad mama galėtų labiau ją kontroliuoti. Be to, nėra buvę atvejų ar požymių, kad E. būtų patyrusi smurtą šeimoje, tokių signalų nebuvo. Liudytoja I. R. nurodė, kad kaltinamosios L. V. šeima 2015-07-07 yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Kaltinamoji L. V. jai pranešė, kad ji sudavė vieną kartą per veidą dukrai E., nes rado pas ją cigaretes. Be to, ji bendravo su E., tačiau ji nepasakojo apie įvykį, tik nurodė, kad pykstasi su mama, be to, E. nėra jai sakiusi, kad namuose būtų baudžiama fizinėmis bausmėmis, o be to, namuose nebuvo požymių dėl smurto.

Kaltinamosios L. V. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamoji L. V. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – dukrai E. V., tyčia delnu suduodama nukentėjusiajai E. V. tris kartus į dešinį skruostą, suėmusi rankomis jai už kaklo spaudė jį ir delnu sudavė ne mažiau 10 smūgių į galvos sritį, tuo sukeldama nukentėjusiajai E. V. fizinį skausmą. Nors kaltinamoji L. V. kaltę pripažįsta iš dalies pripažindama vienintelį smūgį, tačiau iš aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad nukentėjusioji E. V. patyrė daugiau smūgių nei teigia kaltinamoji L. V. Nukentėjusiosios E. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui yra nuoseklūs, kadangi ji tas pačias aplinkybes papasakojo iš kart po įvykio vaiko teisių apsaugos specialistei R. A. bei liudytojui policijos pareigūnui A. R., be to, vėliau bendraudama su savo teta liudytoja I. Z. nurodė tas pačias aplinkybes, kokias nurodė ir apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl netikėti nuosekliais nukentėjusiosios E. V. parodymais nėra jokio teisinio pagrindo.

Bausmės skyrimas

Skirdamas L. V. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios L. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi kaltinamoji kaltę pripažino iš dalies. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Kaltinamoji L. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamoji L. V. neteista (2 t,., b. l. 2, 123-124), administracine tvarka nebausta, tačiau po nusikalstamos veikos padarymo 2019-02-28 bausta pagal LR ANK 73 str. 1 d. įspėjimu (2 t., b. l. 3, 125-126), nedirbanti, tačiau gaunanti neįgalumo pašalpą (2 t., b. l. 4, 119-122), Užimtumo tarnyboje neregistruota (2 t., b. l. 5).

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus kaltinamajai L. V. laisvės apribojimo bausmę, nustatant mažesnį terminą nei sankcijos vidurkis, kadangi asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, siekia susigrąžinti dukrą į šeimą.

L. V.

paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (2 t., b. l. 26-27).

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai E. V. buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, pavedant ją atlikti advokatui. Byloje gauta pažyma, kurioje nurodoma, kad už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 190,71 Eur. (2 t., b. l. 113). Esant šioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstas, todėl laikytina, kad išlaidos yra įrodytos ir tenkintinos, priteisiant 190,71 Eur iš kaltinamosios L. V.

Daiktinis įrodymas – 3 CD kompaktinės plokštelės, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ² straipsniu, L. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti 6 mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš L. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už E. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą 190,71 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 71 euro centą).

Daiktinį įrodymą – 3 CD kompaktinės plokšteles, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Martynas Galvičius