Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Skuodo r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 270 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. kaltinamas tuo, kad 2011 m. liepos mėn., tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyti (duomenys neskelbtini) k., Skuodo r., J. B., kuri mirė 1998-11-05, vardu registruotoje privačioje miško valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, pažeisdamas 1992-01-21 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, 1994-11-22 Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, 10 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20, 21 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010-12-30 įsakymo Nr. D1-1055 3 punktą, nupjovė 8 vnt. žalių augančių eglių medžių ir 3 vnt. žalių augančių pušų medžių, t. y. iš viso iškirto 16,019 m³ šių medžių medienos, padarydamas nedidelę 1922,28 Lt žalą augmenijai, pažeisdamas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles, padarė BK 270 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką.

Kaltinamasis A. B. nurodė, kad neteisėtai išpjovęs medžius mamos miške, tam leidimų iš valstybės institucijų neturėjo. Nupjautus medžius pardavė K., mama yra mirusi, sesuo tvarko paveldėjimo dokumentus.

Liudytojas R. A. parodė, kad reido dėl privačių miško valdų patikrinimo metu s nustatyta, kad iškirsti medžiai J. B. priklausančiame miške, susisiekus su J. B. dukra B. K., buvo pranešta apie medžių iškirtimą. 2011-11-21 apmatuojant mišką dalyvavo B. K., ji pripažino, kad medžiai išpjauti. A. B. sakė, jog nepjovė, nieko nežino, tada jis pasiūlė parašyti pareiškimą policijai. Buvo nupjauta 11 žalių medžių, 16 kub. m, 8 eglės ir 3 pušys, jų kelmai žali, sveiki, žala aplinkai padaryta nedidelė, ji paskaičiuota pagal galiojančius teisės aktus.

Liudytoja A. A. parodė, kad miškininkas pasakė apie jos motinai priklausančio miško iškirtimą. Iškirstų medžių ji neskaičiavusi. Su broliu A. B. apie tai nekalbėjusi, jis slapstėsi. Kad brolis iškirto mišką sužinojusi policijoje. Pareiškimą policijai buvau parašiusi. Dėl žalos atlyginimo broliui priekaištų nereiškia.

Liudytojas V. Š. parodė, kad jis kaltinamojo nepažįsta, jį matęs miške, tai buvo vasaros pabaiga, tikslios datos neprisimena. Miškas yra važiuojant pro Šerkšnius. M. K. jam pasakė kaip nuvažiuoti, prašė parvežti iš miško rąstus. Miške buvo M. K. sūnus, M. K. ir P.. Medžiai buvo nukirsti, sudėti rąstai, juos jis nuvežęs į Mosėdį, į dirbtuves prie gaisrinės, suprato, kad rąstus M. K. nupirko iš A. B..

Kaltinamojo A. B. kaltė buvo grindžiama sekančiais rašytinias įrodymai: jo paties parodymais (b. l. 62), A. A. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad jai 2011 m. rugsėjo mėnesį buvo pranešta apie iš jos mirusios mamos J. B. miško iškirstus medžius (b. l. 1), 2011-10-04 apžiūros protokolu su foto lentelėmis, kuriame yra apžiūrėti iškirstų medžių (8 eglių ir 3 pušų) kelmai (b. l. 12-19), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame nurodyta, kad 1,75 ha miško, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šauklių k.v. nuosavybės teise priklauso J. B. (b. l. 20-21), Skuodo rajono notarų biuro pažyma, kurioje nurodyta, kad mirusios J. B. įstatyminės įpėdinės yra A. A. ir B. K. (b. l. 23), neteisėtai nukirstų medžių taškavimo ir taksavimo lapu, matuojant pagal kelmus, kuriame nurodyta, kad J. B. priklausančiame miške nukirsta 11 medžių, 16,019 ktm. (b. l. 25), neteisėtu kirtimu padarytos žalos aplinkai ir savininkui paskaičiavimu, kuriame nurodyta, kad aplinkai padaryta žala 1922,28 Lt (b. l. 26), liudytojų A. A., B. K., V. Š., R. P., A. P., R. A. parodymais (b. l. 33, 35, 36, 38, 42, 43, 44, 45).

Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). Tačiau veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad nors kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs BK 270 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1901, įsigaliojusiu nuo 2012 m. sausui 1 d., veika, numatyta BK 270 straipsnio 3 dalyje dekriminalizuota, todėl kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 straipsnio 3 dalyje išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, išaiškinant, kad civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kaltinamajam taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas niekur neišvykti - panaikintinas.

Tei­smas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Skuodo ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.