- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- ATP-271-309/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00740-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Pažeidėjas
- K. B.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. B. atstovės Ksenijos Giedraitienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria K. B. skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veikos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėjos L. Č. 2014 m. vasario 12 d. nutarimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veikos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio (toliau – Šiaulių apskr. VPK KPB AVEĮTP) tyrėjos L. Č. 2014 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. B. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, subendrinta 750 Lt bauda už tai, kad 2014 m. sausio 8 d., apie 12.16 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu autobusą „DAB SILKEBORG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs K. B., minėtoje sankryžoje sukdamas į kairę, tai yra, iš (duomenys neskelbtini) gatvės antrosios eismo juostos į (duomenys neskelbtini) gatvės pirmąją eismo juostą, nesilaikė visų būtinųjų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nepasitraukė prie pat važiuojamojoje kelio dalyje esančios eismo juostą žyminčios siauros brūkšninės linijos, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, dėl ko kliudė krovininį automobilį „SCANIA P93ML“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotą V. G., sukantį minėtoje sankryžoje į kairę gretimoje eilėje, tai yra, iš (duomenys neskelbtini) gatvės trečiosios eismo juostos į (duomenys neskelbtini) gatvės antrąją eismo juostą. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės bei sužalotas autobuso „DAB SILKEBORG“ keleivis A. Š., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. B. atstovė Ksenija Giedraitienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo nutartį, panaikinti K. B. skirtą 750 Lt bauda pagal ATPK 178 straipsnio 2 dalį.
Skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Mano, kad teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Byloje priimta nutartis nesilaikant ATPK 248, 257, 284 straipsnių. Teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes, pažeidė materialines ir procesinės teisės normas, neįgyvendino teisingumo. Šioje byloje nebuvo visapusiškai ir objektyviai išaiškintos bei įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, nebuvo įvertinti įrodymai atskirai ir jų visuma, nebuvo įvertinti visi tiek K. B. kaltinantys, tiek jį teisinantys įrodymai, nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai.
Apeliantės nuomone, teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, rėmėsi tik policijos pareigūnų neišsamiais, neįtikinamais paaiškinimais, nepasisakydamas dėl K. B., liudytojų paaiškinimų, dėl byloje esančių visų rašytinių įrodymų. Pažymi, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, kad asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, kad visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti - aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apeliantės įsitikinimu, K. B. veikoje nėra pažeidimo sudėties, nėra objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių K. B. kaltę padarius pažeidimą, o abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, dėl to skundžiamas nutarimas panaikintinas, o byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalis).
Pasak apeliantės, teismas nenurodė jokių liudytojų paaiškinimų, kuriais remiantis galima būtų daryti prielaidas K. B. padarius tariamą administracinį pažeidimą. Priešingai visų liudytojų paaiškinimai atskleidė, jog K. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn neteisėtai. Visų liudytojų paaiškinimai nuoseklūs, logiški, nuoširdūs, neprieštaraujantys vieni kitų atžvilgiu. Visi liudytojai patvirtina aplinkybes, kad „Scania“ vairuotojas atsitrenkė į autobusą, o neatvirkščiai, kad abiems sunkiasvorėms transporto priemonėms neįmanoma apsisukti minimoje sankryžoje, kad K. B. vairuojamas autobusas pirmas įvažiavo į sankryžą ir jau buvo pradėjęs baigti posūkio manevrą, kad jis prieš įvažiuojant į sankryžą buvo stabtelėjęs praleisti pėsčiuosius, kad galimai sunkiasvorėms transporto priemonėms (duomenys neskelbtini) miesto centre yra draudžiama važiuoti, kad „Scania“ transporto priemonė trenkėsi į K. B. vairuojamo autobuso vidurį; kad „Scania“ vairuotojas po susidūrimo, siūlė K. B. skirstytis.
Atstovė nurodo, kad liudytojas H. D. pirmosios instancijos teisme parodė, jog važiuojant, sukantis į kairę, „fūra“ įlindo į autobuso šoną. Kaip galima įlysti iš trečios į antrą ne praleidžiant autobusą, neužlipti ant salos ? Šis liudytojas tvirtino, jog „fūra“ atsitrenkė į autobusą, bei paaiškino, jog sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas galimai stengėsi nuslėpti eismo įvykį: „tas „fūrinis“ įlindo į autobusą, atbėgo ir sakė baigiam tą kontaktą, išsiskirstom, išlipo, patraukė „fūrą“ atgal, veidroduką išsilygino. Į klausimą, kurį Kelių eismo taisyklių punktą pažeidė sunkiasvorė transporto priemonė, liudytojas H. D. samprotavo: autobusą turim praleisti, kaip iš trečiosios juostos įlindo į antrą juostą, kaip galėjo pralysti ? Jis važiuodamas iš trečios juostos į antrą, privalėjo praleisti autobusą, kuris važiavo antra juosta. Taip pat, liudytojas H. D. numanė, kad (duomenys neskelbtini) miesto centre sunkiasvorėms mašinoms negalima važiuoti: „man atrodo ten gi miestas, nėra leidžiama važiuoti, yra „fūrom“ uždraustas eismas toje vietoje“, „yra ženklas (duomenys neskelbtini) g., įvažiuojant į miestą“. Liudytojas patvirtino, jog „pirmas į sankryžą įvažiavo autobusas, sunku net lengviesiems automobiliams prasilenkti, o jei žmonės yra, tai ypatingai“.
Liudytojas A. Š. parodė, kad „privažiavus (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., jų vairuotojas persirikiavo į vidurinę juostą suktis į kairę, o šalia lindo sunkvežimis. Jis sėdėjo už vairuotojo, toje sėdynėje pamatė, kad čia bus įvykis. Tik atsistojo jam sakyti, kad čia kažkas bus ir tada smūgis, autobusas ant stabdžių, o jis į stiklą. Ir paskui tas vairuotojas („Scania“) atsitraukė automobilį, atsitraukė veidroduką ir atbėgo į autobusą. Jis buvo užsiėmęs už galvos. „Scania“ vairuotojas siūlė skirstytis, nes nieko čia nebus, tačiau jie atsisakė. Liudytojas taip pat nurodė, kad „ten judėjimo gal buvo vėžlio greitis, nes ten prieky pėsčiuosius praleido. Neįsivaizduoja, kokiu tikslu jis („Scania“) ten įlindo. Ten darant eksperimentą, jei iš tos juostos paleisti prasisukti, jis nudėtų netgi dviratį, arba turi sutraiškyti šviesoforą ir pėsčiųjų salelę“. Teismo paprašytas paaiškinti (liudytojas – autobusų vairuotojas), kaip reikia teisingai įvažiuoti į tą sankryžą, kad sunkiasvorės neatsitrenktų, paaiškino, kad „dvi sunkiasvorės neįmanoma, kad pravažiuotų abi kartu vienu metu. Jei vadovautis to vairuotojo logika („Scania“), tai jei matai kliūtį ar užgesusį automobilį, gali drąsiai jį daužyti ? Visą laiką paima vidurinę juostą. Juostą užsimeta“. Į klausimą, ar gali toje sankryžoje važiuoti sunkiasvorės mašinos, liudytojas atsakė: „aptarnavimo būdu gal ir gali važiuoti sunkvežimiai. Jo („Scania“ vairuotojo) klausė policijos pareigūnai - iš kur važiavai ir kaip. Jam paaiškino - ko nesukai į (duomenys neskelbtini) prospektą, kad apvažiuoti šitą. Bei šis nukentėjęs liudytojas aiškino, jog „Scania“ vairuotojas galimai bandė išvengti eismo įvykio pasekmių, nes „jis („Scania“ vairuotojas) atsitrenkė į autobuso šoną, patraukė, pataisė veidroduką ir atbėgo į autobusą pasakė - skirstomės. Jis patraukė („Scania“) 20-30 cm“. Sankryža gana siaura, dviem didelėm autotransporto priemonėm tikrai neįmanoma pravažiuoti, tikrai šimtas procentų. Dirba tokį darbą ir žino. Į klausimą, ar gali liudytojas patvirtinti, kad „Scania“ transporto priemonė atsitrenkė į autobusą, atsakymas, nukentėjusio buvo: „taip, šimtas procentų“. Į klausimą, ar K. B. vairuojamas autobusas buvo baigęs atlikti manevrą, atsakymas liudytojo: „Na kaip, jis į sankryžą buvo įėjęs ir gana toli ir trinktelėjo į jį. Posūkio manevro nebedarė“. Nukentėjęs liudytojas tvirtino, jog kaltas dėl eismo įvykio yra „Scania“ vairuotojas: „tikrai, tikrai „Scania“ vairuotojas, čia kalbos nėra. Nebėra ko lemputės iš naujo išradinėti“.
Liudytojas J. K., kuris matė įvykį po susidūrimo, vairuodamas autobusą bei laukdamas eilės važiuoti, taip pat patvirtino sekančias aplinkybes, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, matė, kaip sunkvežimis „Scania“ atgal - pirmyn darė tokius manevrus truputėlį pasukdamas priekį. Jokio kirtimo nebuvo iš K. B. pusės. Jis stovėjo tiesiai (duomenys neskelbtini) gatvėje atžvilgiu kaip žiūrėjo. O sunkvežimis vienu žodžiu, ar užsišnekėjo, ar užsižiopsojo, negali sakyti, kad piktybiškai galėjo trenkti į šoną. Jokių galimybių ten nėra pasukti toje sankryžoje. Prieš keletą metų rekonstravo tą sankryžą, darytą, bet niekas negalėjo pagalvoti, kad iš trečios į antrą sunkvežimiui nėra jokių fizinių galimybių pasukti. Į vidurį atsitrenkta (autobuso), dabar vidury autobuso vidurys, galima ekspertizę daryti“.
K. B. teisme taip pat detaliai, smulkiai, nuosekliai paaiškino visas eismo įvyko aplinkybes. Tvirtino, kad važiuodamas antra juosta iš dešinės pusės turi dar užsimesti kilpą, imti didesnį spindulį, kad galėtų įvažiuoti į sankryžą. Paaiškino, jog trečios (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios eismo juostos „Stop“ linija yra daug toliau nuo antros eismo juostos stop linijos, iš kurios jo autobusas važiavo, todėl, kad lengvieji automobiliai, kurie važiuoja iš trečios juostos galėtų duoti kelią autobusams. Tačiau šiuo atveju, į trečią eismo juostą persirikiavo ne lengvasis automobilis, sunkiasvorė transporto priemonė.
Be to, pasak apeliantės, 2014 m. sausio 8 d. surašyti eismo įvykio dalyvių rašytiniai paaiškinimai, atskleidžia, jog pirmas į sankryžą įvažiavo K. B. vairuojamas autobusas (iš (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje antros juostos į (duomenys neskelbtini) gatvę pirmą juostą), antras į sankryžą įvažiavo „Scania“ sunkiasvorė transporto priemonė iš (duomenys neskelbtini) gatvės trečios juostos, į (duomenys neskelbtini) gatvės antrą juostą, K. B. papildomai buvo stabtelėjęs praleisti pėsčiuosius. Taip pat nurodė, kad važiuojant nuo „(duomenys neskelbtini)“ link „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve prie šviesoforo privažiavęs antrąją eilę prie „Stop“ linijos sustojo ir luktelėjo, kol bus leidžiamas šviesoforo signalas. Per kairės pusės veidrodį, pastebėjo atvažiuojantį sunkvežimį trečia juosta. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pajudėjo į kairę, (duomenys neskelbtini) gatve pirma juosta ir sustojo praleisti pėsčiųjų. Kai praėjo pėstieji, pradėjo pirma juosta važiuoti. Tuo tarpu antra juosta važiavo krovininis automobilis „Scania“ ir atsitrenkė į vidurį autobuso. Jis pristabdė ir keleivis atsitrenkė į priekinį stiklą, kuris įtrūko. Mano, kad dėl eismo įvykio kaltas krovininio automobilio vairuotojas, nes lindo, kur negali tilpti didelės transporto priemonės ir neužleido baigti posūkio.
Vairuotojas V. G. vairavęs sunkiasvorę transporto priemonę minėto įvykio metu dalinai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad vairavo „Scania“ automobilį (duomenys neskelbtini) gatve trečioje juostoje. Sustojo prie sankryžos trečioje juostoje ir užsidegus žaliam šviesoforui pajudėjo ir pradėjo suktis į kairės pusės sankryžą. (duomenys neskelbtini) gatve antroje juostoje ta pačia kryptimi iš (duomenys neskelbtini) gatvės antroje juostoje važiavo autobusas ir suko į (duomenys neskelbtini) gatvės pirmą juostą. Vairuotoją pamatė kaip pirmiau važiuojantį ir suprato, kad nepravažiuos, pradėjo stabdyti, bet tuo metu ir susidūrė, smūgis buvo nestiprus, jo automobilis nenukentėjo. Greitis buvo 5 km/h, dėl eismo įvykio yra dalinai kaltas.
Nukentėjusysis A. Š. savo rašytiniame 2014 m. sausio 8 d. paaiškinime nurodė, kad važiavo į darbą 2 maršruto autobusu (duomenys neskelbtini) gatve. Autobusas sustojo prie (duomenys neskelbtini) gatvės, degant raudonam šviesoforui. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui autobusas įvažiavo į sankryžą, praleido pėsčiuosius ir pajudėjo toliau, buvo smūgis į kairį autobuso šoną, vairuotojas stabdė, jis nespėjo įsikibti į atramas ir galvos smūgiu suskaldė stiklą, laikinai apsvaigo, skauda sprandą. Po medicininės apžiūros jį išleido gydytis ambulatoriškai. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės autobusas suko į kairę (duomenys neskelbtini) gatve, link autobusų stoties.
Taigi, apeliantės vertinimu, teismas nevertino šių pirminių rašytinių įrodymų, kurie buvo pateikti įvykio dieną policijos pareigūnams bei dėl jų nepasisakė, nepasisakė ir dėl „Scania“ vairuotojo dalinio kaltės pripažinimo. Teismas užsimena nutartyje apie eismo įvykio schemą, pasirašytą abiejų vairuotojų, tačiau neargumentuoja, ką minima schema įrodo.
Atkreipia dėmesį į tai, jog schema nėra tiksli, kadangi netiksliai fiksuojamos (duomenys neskelbtini) sankryžos sustojimo linijos. Tiek K. B., tiek liudytojai, tiek „Scania“ vairuotojas nurodė, jog autobusas pirmas įvažiavo į sankryžą, todėl, kad trečios eismo juostos (duomenys neskelbtini) gatvėje (kur sustojo „Scania“ transporto priemonė) stop linija yra 4,5 m toliau nei antros juostos stop linija, ties kuria prieš važiuodamas stojo K. B.. Šis įrodymas yra užfiksuotas ir konstatuotas antstolio, yra labai svarbus, kadangi jis patvirtina aplinkybę, jog pirmas į sankryžą įvažiavo autobusas, o sunkvežimio, kuris suko iš trečios juostos važiavo atsilikęs nuo autobuso mažų mažiausiai 4, 5 metro. Taigi, „Scania“ vairuotojas matė priekyje važiuojantį keleivinį autobusą, matė, kad keleivinis autobusas pristabdo ir praleidžia pėsčiuosius, bet nesiėmė jokių priemonių laikytis tinkamo atstumo ir nesitrenkti į keleivinį autobusą, kuris baiginėjo posūkio manevrą.
Atstovė nurodo, kad teisme policijos atstovas ir teismas teiravosi liudytojų, kokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus galėjo padaryti „Scania“ vairuotojas, taigi K. B. nuomone, „Scania“ vairuotojas, pažeidė dešinės rankos taisyklę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 105, 106, 107, 108, 112, 120, 126, 132, 133, 134, 164 punktų reikalavimus.
Pasak atstovės „Scania“ vairuotojas privalėjo stabdyti, įvertinti, jog toliau važiuodamas gali sukelti pavojų.
Atstovė teigia, kad teismas K. B. paaiškinimą, kad transporto priemonės „Scania“ vairuotojas neleistinai įvažiavo į sankryžą ir neleido jam užbaigti posūkio manevro įvertino kritiškai, remdamasis byloje esančiomis nuotraukomis. Teismas teigia, jog transporto priemonė „Scania“ sankryžoje negalėjo kliudyti sukančiajam greta (transporto priemonės „Scania“ kairysis ratas ribojasi su važiavimo juostos ašine linija. Iš šios nuotraukos taip pat matyti, kad krovininiam automobiliui tik priekine dalimi kirtus (duomenys neskelbtini) g. vidurio liniją ir stovint, kaip minėta prie pat važiavimo juostos ašinės linijos (salelės), jo dešinioji priekinė dalis faktiškai liečiasi su autobuso šonu. Tuo tarpu byloje neginčijamai nustatyta, kad autobusas iškart po smūgio buvo sustabdytas ir savo padėties nekeitė. Taigi, darytina išvada, kad transporto priemonės „Scania“ vairuotojas, prieš sukdamas į kairę, važiavo prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti kryptimi, šiuo atveju kairiojo, krašto. Tačiau teismas nepasisakė dėl K. B. stovėjimo padėties sankryžoje, nepasisakė dėl to, jog pagal tą pačią nuotrauką – K. B. vairuojamo autobuso visas dešinysis šonas ribojasi su pėsčiųjų eismo salele, autobusas beveik visas išsitiesinęs ir įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes ir autobuso ratai jau nukreipti važiuoti tiesiai skirtingai nei „Scania“ transporto priemonės ratai smarkiai pasukti kairę pusė (kas rodo, kad tik pradėjo posūkio manevrą). Policijos atstovas teisme V. M. teigė: „mes kiekvienas nuotraukas matome kitaip. Jis turėjo įtūpti ir netrukdyti kitiems. „Scania“ nebuvo draudžiama važiuoti. Mano, kad sukdamas (turėta mintyje K. B.) nepadarė didelio lanko“. Atstovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad K. B. autobuso priekiniai ratai yra gan toli nuo autobuso priekio, taigi, jo apsisukimo spindulys atitinkamai didesnis.
Atsižvelgiant į teismo nuomonę bei policijos atstovo pamąstymus, pasak atstovės kyla logiškas klausimas: ką K. B. reikėjo daryti, kad iš paskos važiuojantis „Scania“ automobilis galėtų pralysti ir nesitrenkti į keleivinį autobusą ? Vadovaujantis policijos nuovoka, K. B. turėjo turbūt užvažiuoti ant pėsčiųjų perėjos salelės, kur, be kita ko – pėsčiųjų eismas labai intensyvus ir sukelti pavojų pėstiesiems, kad tilptų „Scania“ automobilis.
Atstovė sutinka su teismo užfiksuota aplinkybe, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad autobusas iškart po smūgio buvo sustabdytas ir savo padėties nekeitė. Iš tikrujų K. B. iškart po susidūrimo sustabdė autobusą, kad būtų tinkamai nustatytos visos eismo įvykio aplinkybės, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Ir atvirkščiai „Scania“ vairuotojas po atsitrenkimo į autobusą bandė grąžinti automobilį į pradinę padėtį, atitaisė veidrodį (tai patvirtina ir visi liudytojai, bei yra užfiksuota nuotraukoje), kur matosi, jog „Scania“ yra atsitraukusi nuo autobuso. Teismas nenagrinėjo tų aplinkybių, kokiu tikslu „Scania“ vairuotojas siekė įtikinti K. B. skirstytis, jeigu jis, kaip vairuotojas, buvo teisus ir jokių pažeidimų nepadarė.
Pasak atstovės, teismo padaryta išvada, jog „tokios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad autobuso „Dab Silkeborg“ vairuotojas K. B. nesilaikė saugaus atstumo, sukdamas į kairę išvažiavo iš savo eismo juostos į greta kairėje esančią eismo juostą, taip pažeisdamas 113 punkto reikalavimus ir sudarydamas kliūtį transporto priemonės „Scania“ vairuotojui“ yra nepagrįsta nei rašytiniais, nei kitais įrodymais. Minėtos nuotraukos atsispindi, jog K. B. važiavo tvarkingai savo juosta, o „Scania“ vairuotojas atsitrenkė į keleivinį autobusą, t. y. būtent „Scania“ vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 113 punkto reikalavimų, o ne K. B., kaip nustatė teismas. Aiškindamas šia aplinkybę, teismas nurodė, jog „esant minėtoms aplinkybėms transporto priemonės „Scania“ vairuotojas šioje situacijoje neprivalėjo tikėtis, kad jam iš dešinės pusės lygiagrečiu keliu važiuojanti transporto priemonė - autobusas padarys per mažą posūkį ir neįsiteks savo važiuojamoje eismo juostoje, nes vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas“. Apeliantės nuomone, visu pirma, galioja saugumo ir rūpestingumo principas, dešiniosios rankos taisyklė, saugaus atstumo laikymosi principas, o vėliau kiti žmogiškieji principai. Iš kitos pusės, atvirkščiai, K. B. turėjo pagrįstą teisę tikėtis, jog 4,5 m atstumu nuo jo atsilikęs sunkvežimis nesitrenks į keleivinį autobusą prieš pėsčiųjų perėją.
Apeliantė pažymi, jog ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi įrodyti savo nekaltumą, o atitinkamos institucijos turi įrodyti jo kaltumą. Todėl teismo išvada, kad ar krovininis automobilis galėjo atlikti posūkio manevrą į kairę, neišvažiuodamas iš savo juostos (turima omenyje gretimą juostą iš dešinės), šiuo atveju neturi reikšmės, nes įrodymų, kad jis išvažiavo į tą juostą, nėra. Iš šio teismo teiginio, galima daryti išvadą, jog K. B. privalėjo įrodyti „Scania“ vairuotojo administracinio pažeidimo sudėtį. Taip pat, atkreipia dėmesį, kad jei yra tiek daug neaiškių aplinkybių byloje, nepašalintų prieštaravimų, teismas ir savo iniciatyvą galėjo skirti atlikti ekspertizę dėl įvykio aplinkybių išaiškinimo, šią iniciatyvą teismui siūlė apeliantė.
Taip pat apeliantė pažymi, jog visi liudytojai minėjo galimą aplinkybę, jog sunkiasvorė transporto priemonė negali važiuoti (duomenys neskelbtini) miesto centro teritorijoje, tačiau teismas formaliai vertino šį galimą faktą t. y. pagal tai, jog prieš sankryžą draudžiamojo ženklo nėra. Dėl šios aplinkybės išsiaiškinimo, K. B. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su užklausimu, ar gali sunkiasvorės transporto priemonės važiuoti (duomenys neskelbtini) miesto centrinėje dalyje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė pažymą, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto centrinėje dalyje, taip pat ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, krovininių automobilių eismas yra draudžiamas. Taigi, jei „Scania“ sunkvežimis būtų važiavęs aplinkkeliu, šio eismo įvykio išvis nebūtų įvykę.
Vadovaujantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, atstovė mano, kad teismo nutartis yra neadekvati, neįgyvendina protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, prieštarauja materialinėms ir procesinėms teisės normoms bei logikos dėsniams, o K. B. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas atsiliepimu į K. B. atstovės apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutartį. Mano, kad Šiaulių apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 132 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad byloje surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad tiriamas eismo įvykis kilo dėl K. B. kaltės. Teismas sutinka su policijos pareigūnės ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 111, 113 punktų reikalavimus, jog prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, kad jeigu sukti leidžiama keliomis eilėmis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eile, tačiau nesutinka, kad šių dėl šių nuostatų pažeidimo kilo tiriamas eismo įvykis. Byloje neabejotinai įrodyta, kad į autobusą „Dab Silkeborg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą K. B. atsitrenkė krovininis automobilis „Scania P93ML“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. G.. Tiriamo įvykio metu autobusas „Dab Silkeborg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priekyje automobilio „Scania“, buvo automobilio vairuotojo V. G. matomumo zonoje, todėl būtent automobilio „Scania“ vairuotojas turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių 9 ir 132 punkte numatytų atsargumo priemonių, t. y. siekdamas išvengti nuostolingų padarinių imtis visų būtinų atsargumo priemonių, laikytis tokio atstumo ir palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, o šių nuostatų pažeidimas tapo pagrindine priežastimi kilti eismo įvykiui, kurio metu buvo sužalotas A. Š. ir apgadintos transporto priemonės.
Teismas pažymi, kad šiuo atveju transporto priemonės „Scania“ buvimo teisėtumas (teisė važiuoti šioje teritorijoje) neturi įtakos šio eismo įvykio aplinkybių nustatymui, o tai gali būti vertinamas kaip atskiras V. G. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas priimdamas 2014 m. balandžio 2 d. nutartį K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai padarė išvadą, kad K. B. veiksmuose yra ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėčių požymių visuma, nepagrįstai pripažino, kad Šiaulių apskr. VPK KPB AVEĮTP tyrėjos L. Č. 2014 m. vasario 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis naikintina ir priimtinas naujas nutarimas – panaikintinas Šiaulių apskr. VPK KPB AVEĮTP tyrėjos L. Č. 2014 m. vasario 12 d. nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant K. B. veiksmuose ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų sudėties požymių visumos (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veikos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėjos L. Č. 2014 m. vasario 12 d. nutarimą ir administracinio ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant K. B. veiksmuose ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų sudėties požymių visumos (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.