- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- 1-3882-1108/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52650-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Kaltinamasis
- M. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini); deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. gruodžio 12 d. apie 23.07 val. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – Kelių eismo taisyklės) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest6810“, Nr. ARFM-0405 nustatytas mažiausias 1,69 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 62-63), kad 2019 m. gruodžio 12 d. apie 18.00 val. su savo drauge R. G. buvo (duomenys neskelbtini) miške. Į mišką atvažiavo jam priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusipirko 2019 m. rugpjūčio mėnesį. (duomenys neskelbtini) miško aikštelėje gėrė alkoholinius gėrimus. Su R. išgėrė 0,7 litro talpos butelį brendžio. Išgėrus brendį, R. automobiliu nuvežė iki stotelės, prie prekybos centro „Maxima“. Pats važiavo namo, autostrada važiavo link Vilniaus pusės. Važiuodamas pastebėjo policijos tarnybinio automobilio švyturėlius ir sustojo kelkraštyje. Ar iš karto sustojo, nepamena. Sustojus kelkraštyje, jį iš automobilio išsitempė policijos pareigūnai, paguldė ant žemės ir uždėjo antrankius. Po to policijos pareigūnai jį pasodino į tarnybinį automobilį, kur patikrino blaivumą. Blaivumą tikrino du kartus. Vieną kartą įpūtė 1,86, o antrą kartą – 1,69 promilės. Automobilį vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti automobilio. Vairuotojo pažymėjimo ir teisės vairuoti transporto priemonę neturi, kadangi jam tokia teisė atimta dėl vairavimo neblaiviam. Teisė vairuoti atimta nuo 2019 m. vasario mėnesio. Tą kartą įpūtė 1,43 promilės. Teisė vairuoti atimta 1 metams. Gailisi padaręs nusikaltimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. P. parodė (b. l. 45-46), kad dirba Kauno apskrities VPK PR 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2019 m. gruodžio 12 d. patruliavo su vyr. patruliu G. M., kai 23.00 val. važiuojant Jonavos gatve pastebėjo pilkos spalvos automobilį, kuris iš Jonavos g. staigiai nusuko į Islandijos pl., A1 kelią, Klaipėda – Kaunas – Vilnius. Važiuojant paskui automobilį pamatė, kad tai „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis įtartinai manevravo, staigiai rikiavosi iš vienos juostos į kitą, blaškėsi po eismo juostą, todėl pradėjo jį stabdyti įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius. „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laiką nereagavo, pradėjo važiuoti pirmąja eismo juosta, todėl jie tarnybiniu automobiliu išvažiavo į antrą eismo juostą ir bandė privažiuoti prie minėto automobilio iš kairės pusės. Važiuojant šalia automobilio „Opel Astra“, jo vairuotojas pradėjo stabdyti automobilį ir sustojo greitkelio šalikelėje, prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). 23.07 val. Ji kartu su kolega pribėgo prie minėto automobilio, jame buvo vienas asmuo, jis sėdėjo vairuotojo vietoje, kaip vėliau paaiškėjo tai – M. M.. Vairuotojo pareikalavo išlipti iš automobilio, jis tuo metu laikė rankas ant vairo. Vairuotojas nesureagavo į jų reikalavimą, todėl buvo išlaipintas iš automobilio, panaudojant fizinę jėgą, buvo uždėti antrankiai. Bendraujant su M. M. pajuto, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, sunkiai orientavosi aplinkoje. Paklausus, kada paskutinį kartą gėrė alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad prieš pusę valandos gėrė burboną (duomenys neskelbtini) parko automobilių stovėjimo aikštelėje, vėliau važiavo namo adresu (duomenys neskelbtini). Alkoholio kiekio matuokliu patikrino M. M. girtumą: pirmu patikrinimu 2019 m. gruodžio 12 d. 23.13 val. buvo nustatytas 1.87 promilių girtumas, antru patikrinimu 2019 gruodžio 12 d. 23.29 val. nustatytas 1.69 promilių girtumas. M. M. nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes jam yra atimta teisė vairuoti.
Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, pridėtos foronuotraukos (b. l. 8-19).
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad M. M. 2019 m. gruodžio 12 d. 23.13 val. nustatytas 1.87 promilių girtumas, o 2019 m. gruodžio 12 d. 23.29 val. nustatytas 1.69 promilių girtumas (b. l. 21).
Pažymoje iš VĮ „Regitra“ nurodyta, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2019 m. spalio 30 d. yra M. M. (b. l. 26).
2019 m. gruodžio 13 d. apžiūros protokole (b. l. 40-41) užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įraše matosi, kad filmuojamas asmuo M. M. sėdi tarnybiniame policijos pareigūnų automobilyje. Girdisi, kaip policijos pareigūnas sako: „1,87 neblaivumas“ ir tuo pat metu matosi, kaip policijos pareigūnas atsuka į kamerą alkoholio matuoklį. Alkoholio matuoklyje matosi skaičius – 1,87. Ant uniformos yra policijos pareigūno pavardė – M.. Kitame vaizdo įraše matosi, kaip policijos pareigūnas prie M. M. burnos laiko alkoholio matuoklį ir girdisi, kaip sako: „pučiam į alkotesterį, kol pasakysiu stop, pučiam, pučiam, pučiam, ačiū“. Matosi, kad alkoholio matuoklio ekrane užsidega žalia šviesa – matosi skaičius 1,69. Pareigūnas atsuka alkoholio matuoklį į M. M., pradeda sakyti skaičius ir baigiasi vaizdo įrašas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamojo parodymais, rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad M. M. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, tai yra daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. Kaltinamojo neblaivumo dydis ir jo neblaivumo nustatymo laikas užfiksuoti 2019 m. gruodžio 12 d. neblaivumo nustatymo akte (b. l. 21). Kaip matyti iš kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2019 m. gruodžio 12 d. apie 18.00 val. su savo drauge R. G. buvo (duomenys neskelbtini) miške. Į mišką atvažiavo jam priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) miško aikštelėje gėrė alkoholinius gėrimus. Su R. išgėrė 0,7 litro talpos butelį brendžio. Išgėrus brendį, draugę automobiliu nuvežė iki stotelės, prie prekybos centro „Maxima“. Pats važiavo namo, autostrada važiavo link Vilniaus pusės. Aplinkybė, jog praėjus trumpam laikui po stipraus alkoholinio gėrimo vartojimo M. M. sėdo už vairo, leidžia daryti išvadą, kad jis suprato, jog prie automobilio vairo sėda neblaivus. Kaltinamasis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo išvadai, kad M. M. nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, kaltinamojo teiginiai, kad jis gailisi, yra deklaratyvūs. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 73-91), asmens teisei priešingas elgesys kartojasi, kaltinamasis ne kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, tačiau vietoj to, kad dėtų pastangas gyventi taip, kad nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, praėjus trumpam laiko tarpui, pakartotinai daro teisei priešingas veikas. Nurodytos aplinkybės neleidžia tikėti, jog asmuo gailisi nuoširdžiai. Kaltinamojo pozicija dėl atgailos išreiškimo vertintina kaip siekis palengvinti savo padėtį ir nesudarančia pagrindo pripažinti, kad yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Vertindamas veikos pavojingumą teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumas, kad policijos pareigūnai jį sustabdė tikslingai, reaguodami į įtarimų sukėlusį vairavimą. Kaltinamojo pavojingas vairavimas greitkelyje sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams, tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta eismo įvykio, kurio padariniai galėjo būti itin sunkūs. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė. Kaltinamasis Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 99), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 101).
Nors M. M. neteistas, tačiau teismas sprendžia, kad paskyrus kaltinamajam baudą, t. y. švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių, bausmė nepasieks savo tikslų. Tokią išvadą teismui leidžia daryti tas faktas, kad M. M. jau yra paskirta ne viena bauda už administracinius nusižengimus, tačiau jis baudų nemoka, išvadų nedaro ir toliau sėda už vairo neturėdamas tam teisės bei neblaivus. Be to, kaltinamasis niekur nedirba. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad už nusikalstamą veiką paskyrus baudos bausmę ši bausmė nebus realiai įvykdyta ir bausmės tikslai nebus pasiekti.
Esant paminėtoms aplinkybėms, manytina, jog bausmės vykdymo tikslai bus pasiekti kaltinamajam skyrus prokuroro pasiūlytą arešto bausmę. Atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis neteistas, už nusikalstamą veiką nustatytinas bausmės laikotarpis, artimas sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Byloje neginčytinai įrodyta, jog M. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl, siekiant užtikrinti bausmės tikslus, byloje yra pagrindas skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones.
Teismų praktikoje pabrėžiama, jog vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. M. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Jo naudojantis kelių transporto priemone padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kadangi M. M. vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,69 promilių neblaivumo laipsnis, prieš nusikalstamos veikos padarymą jau baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (už tai jam teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones), padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, darytina išvada, kad M. M. teigiamų išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia, yra linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Atitinkamai, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant M. M. naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam 5 (penkerių) metų laikotarpiui.
BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 75 straipsnio 3 dalis numato, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tuo tarpu kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 26), todėl automobilis konfiskuotinas.
Kaltinamajam M. M. 2019 m. gruodžio 16 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Automobilio registracijos liudijimas kartu su automobiliu teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduodamas konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. M. priklausantį turtą – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 32-33) t. y. procesinė prievartos priemonė, paliktina galioti iki konfiskacijos vykdymo pradžios.
Baudžiamojoje byloje esantis kompaktinis diskas teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 18 (aštuoniolika) parų arešto.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti M. M. galutinę bausmę – 12 (dvylika) parų arešto šią bausmę atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, o jos pradžią skaičiuojant nuo faktinio M. M. atvykimo ar sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Išaiškinti M. M., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (El. paštas info@nti-pn.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti M. M. baudžiamojo poveikio priemones:
- 5 (penkerius) metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti po to, kai M. M. atliks paskirtą arešto bausmę;
- konfiskuoti automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. M. priklausantį turtą – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki konfiskuotino turto – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskacijos vykdymo pradžios, o ją pradėjus – panaikinti.
Automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą perduoti kartu su automobiliu konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.
Baudžiamojoje byloje esantį kompaktinį diską teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.