- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-08
- Bylos Nr.
- e2S-875-538/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03076-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Suinteresuotas asmuo
- AB „ORLEN Lietuva“
- Pareiškėjas
- V. R., R. R.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens AB „ORLEN Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. R. ir R. R. prašymą suinteresuotiems asmenims antstolei S. S., AB ,,ORLEN Lietuva“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės S. S. vykdomojoje byloje Nr. 00184/17/00112.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-28 nutartimi prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolės S. S. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0184/17/00112, iki bus išnagrinėta byla pagal pareiškėjų V. R. ir R. R. 2017-02-24 skundą dėl antstolės S. S. veiksmų.Nurodė, kad įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus ir prašyme nurodytas aplinkybes, jog antstolė galimai išieškojimą nukreipė į turtą asmens, nesančio skolininku pagal antstolės vykdomą vykdomąjį dokumentą, skundžiami patvarkymai yra vykdomi, pareiškėjai skundą antstolei pašto siunta išsiuntė 2017-02-24, tačiau skundo padavimas pats savaime nesustabdo vykdomosios bylos, išieškojimas iš pareiškėjų turto yra tęstinio pobūdžio, tikslinga stabdyti vykdymo veiksmus, nes galimai priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, pareiškėjai turės inicijuoti kitas bylas, šalinti teisines pasekmes, kilusias vykdant išieškojimą, prašyme nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo nutarties įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB „ORLEN Lietuva“ prašo panaikinti 2017-02-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-5323-328/2017, ir pareiškėjų V. R. ir R. R. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.Nurodo, kad skundžiamu antstolės 2017-01-31 Turto arešto aktu Nr. S1b-4176 teisėtai buvo areštuotas pareiškėjui V. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis, mokamas sutuoktinei R. R. įmonėje (duomenys neskelbtini) išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 proc. gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį CPK 736 str. nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, antstolė nukreipė išieškojimą į ½ dalį R. R. pajamų, kaip V. R. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes tai visiškai atitinka CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintą sutuoktinių bendro turtų dalių lygybės principą. Teigia, kad net preliminariai įvertinus pareiškėjų reikalavimą panaikinti turto arešto aktą, akivaizdu, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, o kartu nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Mano, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos saugomam interesui ir pažeidžia kreditoriaus ir pareiškėjų interesų pusiausvyrą. Pareiškėjai nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti jų interesai ar jiems būtų padaryta nepataisoma žala. Pažymi, kad nepagrįstas antstolės veiksmų sustabdymas gali neproporcingai pažeisti kreditoriaus teises ir teisėtus interesus Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjai V. R. ir R. R. prašo skundą atmesti.Nurodo, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, skundžiamų patvarkymų pagrindu būtų ne tik toliau išieškotojo naudai nurašomos lėšos nuo pareiškėjų sąskaitų bei gaunamų pajamų, tačiau taip pat vykdomi ir kiti išieškojimo veiksmai. Pažymi, kad teismas visiškai teisingai nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - laikiną vykdymo veiksmų sustabdymą, nes pareiškėjai pagrįstai ginčija antstolės pradėtus neteisėtus išieškojimo veiksmus tiek išieškomos sumos, tiek ir asmenų, į kuriuos yra nukreiptas išieškojimas, atžvilgiu. Nurodo, kad minėtų priemonių netaikant ir toliau vykdant visus išieškojimo veiksmus, atsirastų teisinės pasekmės, kurių negalėtų pašalinti net šioje byloje priimtas teismo sprendimas, kuris tokiu būdu taptų nebeįvykdomas. Teismui šioje byloje net neišsprendus klausimo, kokiu mastu ir kokių asmenų atžvilgiu toks išieškojimas gali būti vykdomas, pareiškėjų turtas būtų perleistas kitiems savininkams, todėl pareiškėjų skundo šioje byloje vėlesnis patenkinimas reikštų, kad bent dalis išieškojimo procese perleisto pareiškėjų turto yra perleistas neteisėtai, kas savo ruožtu ne tik iš esmės pažeistų pareiškėjų teises, bet ir ypač komplikuotų minėto nepagrįstai iš pareiškėjų perimto turto susigrąžinimą, o tuo pačiu ir visą išieškojimo procesą. Mano, kad galimos neigiamos pasekmės, nesustabdžius vykdymo veiksmų, būtų žymiai didesnės ir jų pašalinimas reikalautų žymiai daugiau sąnaudų, negu laikinas šių veiksmų sustabdymas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.Apeliantas argumentuoja, kad net preliminariai įvertinus pareiškėjų reikalavimą panaikinti šį turto arešto aktą, akivaizdu, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, o kartu nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis argumentas atmestinas.Laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte yra numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese,Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą.Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai nurodo kitą išieškotiną sumą, teigia, kad žymią išieškomos skolos dalį (168 409,67 EUR) išieškotojui jau yra padengusi pati bendrovė, todėl atėmus visas išieškotojo jau gautas lėšas, maksimali įmanoma pagal vekselį išieškoti suma sudaro ne daugiau kaip 1 515 686,99 EUR. Taip pat nurodė, kad antstolė nepagrįstai nukreipė išieškojimą į visas pareiškėjo gaunamas pajamas. Taigi pareiškėjai iš esmės suformulavo skundo pagrindą ir dalyką, tai yra, nurodė jų nuomone antstolės neteisėtus veiksmus ir nurodė savo reikalavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad pareiškėjai tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad atskirajame skunde iš esmės didžiąja dalimi pasisakoma dėl pareiškėjų skundo dėl antstolės veiksmų nepagrįstumo, tačiau šios aplinkybės yra reikšmingos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl jų pasisakyti.Pažymėtina, kad išieškojimas yra pradėtas nuo 2012 metų, taigi akivaizdu, kad yra areštuotas visas skolininkui priklausantis turtas ir šiuo atveju jau yra pradėtas išieškojimas iš skolininko gautų pajamų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sustabdyti vykdymo veiksmus, kad išieškotos sumos nebūtų perduotos išieškotojui ir esant skundui dėl įsiskolinimo dydžio nebūtų pradėtas išieškojimas iš skolininkų turto. Nesustabdžius vykdymo veiksmų, jei būtų tenkintas pareiškėjų skundas dėl antstolių veiksmų, toks skundo rezultatas nebetektų teisinės reikšmės. Taip pat pažymėtina, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, neigiamos pasekmės būtų žymiai didesnės ir jų pašalinimas reikalautų žymiai daugiau sąnaudų, negu laikinas šių veiksmų sustabdymas, todėl konstatuotina, kad minėtomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis šalių interesų pusiausvyra visiškai nėra pažeidžiama.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.