Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-09-22 · Byla Nr. ATP-382-337/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-2285-229/2014Nutarimas · 2014-07-28Panevėžio apylinkės teismas
  2. ATP-382-337/2014Nutartis · 2014-09-22Panevėžio apygardos teismas
  3. A20.-101-1001/2024Nutartis · 2024-07-11Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-22
Bylos Nr.
ATP-382-337/2014
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-01868-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-382-337/2014
Proceso Nr. 4-08-3-01868-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
Teisėjas Vytautas KrikščiūnasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino V. T. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir paskyrė jam 1500 Lt baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. V. T. nubaustas už tai, kad jis 2014-06-29 apie 09.16 val., Panevėžio r., kelio Panevėžys – Pasvalys – Ryga 19 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jam pačiam, būdamas neblaivus (nustatytas 0,8 % promilės, lengvas girtumo laipsnis).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, taikyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą bei paskirti mažesnę nuobaudą. Nurodo, jog su padarytu administraciniu teisės pažeidimu jis sutinka ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, tačiau mano, jog yra per griežtai nubaustas. Tvirtina, kad paskirta maksimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda sukels sunkias pasekmes jo šeimai, kadangi jis yra ūkininkas, jo žmonai nustatytas 35 procentų darbingumas ir dėl jos ligų dažnai tenka vykti į gydymo įstaigas, taigi, netekęs teisės vairuoti negalės padėti žmonai ir turės prašyti pagalbos iš kaimynų. Mano, kad šiuo atveju egzistuoja ypatingos aplinkybės, suteikiančios pagrindą skirti švelnesnę, nei numatyta įstatymo, nuobaudą. Taip pat nurodo, kad nors jo padarytas pažeidimas priskiriamas prie šiurkščių KET pažeidimų, tačiau vairuodamas automobilį jis nesijautė apsvaigęs – buvo išgėręs tik iš vakaro, važiavo leistinu greičiu, atsargiai ir tai mažina padaryto pažeidimo pavojingumą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras – prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu nutarimu V. T. nubaustas už ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl minimo pažeidimo padarymo nėra ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas apylinkės teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant sušvelninti paskirtą nuobaudą bei, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, paskirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.

ATPK 126 str. 1 d. sankcija numato baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

ATPK 20 str. nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ATPK 30 str. įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, kurios numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įtvirtintas ATPK 31 ir 32 str..

Pažymėtina, jog skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Ši galimybė yra įgyvendinama pagal ATPK 30¹ str. nuostatas, kurio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Iš esmės ši nuostata yra taikoma tais atvejais, kuomet įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios medžiagos, apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu patikrintus įrodymus, motyvavo V. T. kaltę padarius minimą pažeidimą bei atsižvelgęs į nuobaudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą – į nustatytas jo atsakomybę lengvinančias bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, motyvus ir pažeidimų padarymo aplinkybes, taip pat pažeidėjo asmenybę, V. T. už padarytą pažeidimą paskyrė sankcijoje numatytą maksimalią baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones maksimaliam įstatyme – ATPK 126 str. 1 d. numatytam laikotarpiui

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. T. padarė pakankamai grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas lengvo girtumo laipsnio, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, atsižvelgiama ir į pažeidimo padarymo aplinkybes – jis vairavo magistraliniame kelyje, tai yra vietoje, kurioje yra leidžiamas pakankamai didelis greitis, ryte (9.16 val.). Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nustatė vieną Pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir gailėjimąsi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), taip pat vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jam jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Taip pat pažymėtina, jog Pažeidėjui skundžiamu nutarimu už vairavimą esant neblaiviam nuobauda paskiriama jau trečią kartą (3-6 b.l.), o paskutinį kartą Pažeidėjui už tapataus pažeidimo padarymą paskirta nuobauda buvo artima straipsnio sankcijoje numatytam nuobaudų vidurkiui. Taigi įvertinus visas reikšmingas bylai aplinkybes, įskaitant ir teigiamą Pažeidėjo charakterizavimą bei jo nurodytas šeimines aplinkybes (25-27 b.l.), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog V. T. paskirta griežčiausia ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda, nustatant baudos bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dydžius, yra parinkta tinkamai, kadangi, kaip matyti, švelnesni nuobaudų dydžiai Pažeidėjui taisomojo poveikio neturėjo bei nepajėgė pasiekti ATPK 20 str. įtvirtintų nuobaudų tikslų.

Pažymėtina, jog byloje buvo nustatyta ne tik viena V. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinis pažeidimų padarymas, ir vertinant šiuos duomenis pirmiau aptartame kontekste teigiamai Pažeidėją apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo byloje esančių aplinkybių visuma, atsižvelgiant dar ir į tai, jog V. T. praeityje ne kartą yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už ką jam būdavo skiriamos administracinės nuobaudos, taip pat jis jau du kartus buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, neleidžia daryti išvados, jog V. T. paskirta nuobauda neatitinka teisingumo ar proporcingumo reikalavimų, dėl ko turėtų būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos, kaip, beje, ir Pažeidėjo skunde dėstomos aplinkybės apie specialiosios teisės reikalingumą.

Kaip jau ir minėta, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Nagrinėjamu atveju asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl jo neatsakingo elgesio. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms pažeidėjo ir jo šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. O šiuo atveju paskyrus švelnesnę nuobaudą nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² str.1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas