Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 1.2.14.3.1; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2.; 1.1.3.4; 1.1.14; 2.10.9; 2.10.11

2024 m. birželio 14 d.

R. P., kuriai prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, jos gynėjui advokatui Aleksandrui Pociui, įstatyminei atstovei N. P.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo R. P., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, nedirbanti, deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra patalpinta Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, neteista,

už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir artimam giminaičiui, tai yra 2023 m. balandžio 6 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, gyvenamojo namo kambaryje, kilus konfliktui tyčia rankomis sugriebė kartu gyvenančią savo motiną D. P. už plaukų ir juos tampė (pešė), ranka smūgiavo į pakaušį ir kairės rankos petį tuo D. P. sukeldama fizinį skausmą; šiuose veiksmuose yra požymiai baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, ji padarė plėšimą, tai yra 2023 m. balandžio 9 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, pasivijusi iš sodybos kiemo išeinantį R. Ž. reikalavo iš jo pinigų, jų negavusi ranka smūgiavo R. Ž. į veidą ir taip atimdama galimybę jam priešintis, sugriebė už R. Ž. dėvimos striukės nutraukdama ją nuo R. Ž. ir pagrobė šią striukę, kurios vertė 20 Eur, su jos kišenėje buvusiu raktų ryšuliu, iš striukės kišenės iškritusią piniginę, kurios vertė 20 Eur su joje buvusiais 130 Eur grynųjų pinigų, asmens tapatybės kortele, Swedbank mokėjimo kortele, kortele su Swedbank sąskaitų numeriais bei iš striukės kišenės iškritusius mobiliojo ryšio telefonus Nokia, kurio vertė 50 Eur ir ALCATEL, kurio vertė 20 Eur, taip pagrobdama 240 Eur vertės R. Ž. priklausantį turtą ir padarydama turtinę žalą; šiuose jos veiksmuose yra požymiai baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, ji nesunkiai sutrikdė sveikatą, tai yra 2023 m. balandžio 9 d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip 3-4 kartus, smūgiavo R. Ž. į veidą padarydama jam plėštinę žaizdą kairės ausies spenelyje, smakro odos nubrozdinimą, dešinės akiduobės išorinės sienelės skeveldrinį lūžį, dešinio žandikaulio ančio priekinės-išorinės sienelės lūžius, dešinio smilkinkaulio skruostikaulinės ataugos skersinį lūžį, tuo nesunkiai sutrikdė jo sveikatą; šiuose veiksmuose yra požymiai baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Be to, ji grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, tai yra 2023 m. balandžio 19 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, šeimoje kilusio konflikto metu grasino nužudyti savo tėvą K. P., sakydama jam, kad sukapos jį kirviu, tęsdama savo veiką tėvą K. P. ir savo motiną D. P. išvijusi iš gyvenamojo namo, šio namo duris, kurių vertė100 Eur ir išmetė jas į lauką, per namo langą išmetė į lauką siuvimo mašiną, kurios vertė 50 Eur, taip dėl šių jos veiksmų buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai nužudyti gali būti įvykdyti, šiuose veiksmuose yra požymiai baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, ji pažeidė viešąją tvarką ir sukėlė fizinį skausmą artimam giminaičiui, tai yra 2023 m. lapkričio 11 d. apie 17:30 val. A. Tatarės g. 52, Lukšių miestelyje, Lukšių seniūnijoje, Šakių rajone, viešoje vietoje - parduotuvėje "Aibė"gatvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant kitiems asmenims, tyčia įžūliu elgesiu demonstruodama aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, įėjo į parduotuvę rankoje laikydama akmenį, kurį metė į parduotuvėje buvusį savo tėvą K. P., pataikydama jam į galvą ir padarydama kirstinę žaizdą, taip šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, K. P. sukėlė fizinį skausmą, šiuose jos veiksmuose yra požymiai baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, R. P. teismo posėdyje teigė, kad jai teko gintis, ją stumdė, norėjo su ja lytiškai santykiauti, bet ji nesutikusi, todėl taip viskas ir įvyko.

Įstatyminė atstovė N. P. teismo posėdyje paaiškino, kad ji esanti R. P. sesuo. Sutinkanti, kad ji gydytųsi, kad jai yra psichinė liga. Su R. anksčiau labai gerai sutardavę. Paskui ji susirado vaikiną ir su juo išsiskyrusi labai pasikeitė, pasikeitė jų bendravimas. Ji grįžtanti pas tėvus tik savaitgaliais ir R. nebenorėjo bendrauti su ja. Ji užsidarė savyje po tų skyrybų. Čia buvo jos antras vaikinas, su pirmuoju išsiskyrė dėl šito vaikino. R. cigaretes rūko, o ar rūkydavo kanapes nežinanti. R. labai nervinga būdavo, emocingai reaguodavo į viską. Tėvai skundėsi R. elgesiu, jis blogėjo pamažu kol galiausiai visai pablogėjo. Kol gyveno pas tėvus, ji prieš ją nesmurtavo ir dabar ji nėra jos mušusi. Ją pamačiusi Lukšiuose R. bėgdavo nuo juos. Paskutiniu metu tikrai buvo baisus elgesys R.. Su alkoholiu anksčiau problemų sesuo neturėjo, bet po skyrybų su tuo vaikinu susidėjo su kaimo girtuokliais ir pradėjo gerti. Ji jokios įtakos padaryti negalėjusi R., ji neklausė.

Nukentėjusioji D. P. teismo posėdyje parodė, kad R. buvo keistoka. Ji gerai baigė vidurinę mokyklą, toliau nesimokė, nes nenorėjo. Ji kai susipyko su draugu, pašlijo sveikata. Buvo kalbų, kad rūkė ,,žolės“, bet pati nemačiusi šito, prie jos nerūkė. Ji gyveno Girdžiūnuose, o paskui pas juos grįžo. 4-5 metus pas juos gyvena. Kažkur prieš 4 metus kvailioti pradėjo, matėsi, kad jau jai kažkas ne taip. Iki tol tokių įvykių nebuvo. Vartojo alkoholį dažnai. Kalbėję, kad negertų, bet rasdavo su kuo išgerti. Ji išgėrusi agresyvi. R. Ž. nepažįstanti, tik iš matymo žinomas, nes gyvena tame pačiame miestelyje. Balandžio 19 dieną R. ją puolė už plaukų, į veidą davė. Ji buvo išgėrusi. Užrakinusi duris namų, bet ji atsinešė kirvį ir išdaužė durų stiklą. Einant į lauką susikivirčiję ir ji užrakinusi duris, kol apsiramins. Kai užrakinusi duris, ji lauke buvo, neleidusi į namus. Tėvas buvo tuo metu kambaryje. R. jai negrasino. Po to tuoj iškvietę policiją. Kitą dieną su siuvimo mašina buvo įvykis. Jai negrasino ir negirdėjusi kaip grasino tėčiui. Ji vydavo ją iš namų, bijojusi jos labai. Siuvimo mašiną ji išmetė lauk, duris išplėšė ir išmetė. Ji jos bijojusi labai. Kai griebė jai už plaukų, vyras virtuvėje buvo, po to atėjus jam išstūmę R. lauk ir užrakinę duris. Tada ji atsinešė kirvį ir iškūlė stiklą. Namuose ji paskutiniu metu buvo labai agresyvi, persiplaudavo indus, nes jai viskas nešvaru būdavo. Ji prašydavo pinigų alkoholiui. Išgėrus jos elgesys pasikeisdavo. Pripažįstanti, kad ji serga. Jai būdavo kviečiama policija, tai ji, tai vyras kviesdavo. Ji save laiko sveika, nepripažįsta, kad serga. Sutinkanti, kad ji gydytųsi Rokiškyje. Bijodavusi miegoti ir į darbą išeiti. R. nepripažino, kad serga, niekur nėjo gydytis. Ji jai smūgiavo į pakaušį ir į ranką. Buvo guziukas pakaušyje, skaudėjo momentiškai. Šitaip smurtavo pirmą kartą, anksčiau žodžiais sakydavo. Grasinimų jai nėra išsakiusi. Dėl smurto prieš sutuoktinį nieko nežinanti. Kai grįžo sužalota galva, jis pasakojo kas nutiko, bet nepamenanti ką sakė. Jam buvo sužalota kakta, buvo stipriai prakirsta, žaizdą siuvo. Sutuoktinis nedirba ir tuo metu nedirbo. R. piktnaudžiauja alkoholiu kokius 6 metus, o labiausiai pernai ir užpernai. R. išgėrimas vis didėjo. R. mažai būdavo namie, išgerdavo 2-3 kartus į savaitę, pareidavo namo po 4 -7 parų. Metus laiko dukra po Lukšius valkiojosi, su jais negyveno. Iki įvykio R. gyveno pas juos, bet retai pareidavo namo. Po įvykio kartu nebegyvena. Jei jie R. šaukdavo sutikę kur nors, ji bėgdavo nuo jų. Kai išrašys iš ligoninės, dukra grįš pas juos, pasiryžusi padėti jai gydytis. Pretenzijų dukrai nereiškianti. Ž. tik iš matymo žinantis, nežinantis, ar geria jis kasdien.

Nukentėjusysis K. P. teismo posėdyje parodė, kad R. jo dukra. Kaip žmona pasakojo taip ir yra. 6 metus matėsi, kad kažkas su ja negerai, matėsi agresyvumas. Ji vartojo alkoholį, agresyvi būdavo neblaivi. Pats nematęs, bet yra girdėjęs, kad rūkė ,,žolę“. Jam seniai kilo įtarimas, kad jai psichinė liga kokia. Kai policija atvažiuodavo, sakydavę, kad jai su galva negerai, bet niekas nieko nesiėmė. Žmona bandė su ja kalbėti, siūlė eiti gydytis, o ji atsakydavo, kad yra sveika ir jai viskas gerai. Namie ji išgėrusi pridarydavo visko. Balandžio 6 dieną durų paketą su kirviu išdaužė. Jis su žmona ją abu išstūmę lauk, po to kai puolė žmoną, ir užrakinę duris. Jis buvęs virtuvėje ir išgirdę smūgį, atėję pamatę, kad išmuštas durų stiklas. Ji jau gyvenvietėje buvo kažką pridirbusi ir policija jos laukė prie jų kiemo ir tą smūgį pati policija išgirdo. Jis matęs, kaip R. buvo paėmusi žmonai už plaukų. Skundėsi, kad skaudėjo galvą žmona, visko tiksliai nepamenantis. Balandžio 6 dieną buvo pirmas įvykis, anksčiau turto negadindavo. Balandžio 19 dieną ji parėjo išgėrusi, pradėjo jam grasinti, kad sukapos, ir paskui sakęs žmonai, kad einame iš namų ir tik išėjus ant kelio išgirdęs, kad kažkas trinktelėjo. Grįžęs ir radęs išplėštas duris, išmestą siuvimo mašiną. Iškvietęs policiją. Jam grasino, kad kirviu sukapos. Tuo metu kai grasino, ji kirvio neturėjo. Duris balandžio 19 d. kojomis išspyrė. Manantis ji žinojo, kur yra kirvis, jis turėjo daržinėje būti. Labai nebijodavęs jos, bet lyg buvo mintis, kad gali realiai taip padaryti. Aiškiai matėsi, kad jai kažkas ne taip. Bijodavę naktimis miegoti. Po 19 dienos ji nebegyveno su jai, Lukšiuose valkiodavosi. Pagal viską jai turėjo suteikti socialinį būstą, bet kiek supratęs, ji atsisakė ten gyventi. Lapkričio 11 dieną dirbęs pas ūkininką ir ėjęs namo pro parduotuvę. Ji jį pamačiusi pasikvietė, paklausė, ar turintis parūkyti. Atidavęs cigarilę, kurią buvo prisidegęs, tada ji atsikrenkštė ir į jį spjovė, bet nepataikė. Ji jam liepė eiti nupirkt rūkyti, pasakęs, kad pinigu neturintis ir nuėjęs. Einat kilo įtarimas, ar neatsiveja, atsisukęs pamatęs, kad vejasi. Ji ėmė jį spardyti, bet atsigynęs. Po to nuėjęs į ‚Aibe“ iškviesti policiją, nes žinojes, kad jei R. matys, kad skambinantis, dar labiau pasius. Ten lauke stovėjo vyrukas, kuris jam įėjus pasakė, kad atsargiai, nes su akmenimis atvaro. Jis puolęs dairytis kur ji, ir tik pamatęs, kad atskrenda akmuo į galvą. Tuo metu parduotuvėje buvo pardavėja, parduotuvės vedėja ir pirkėjas su vaiku, jie matė įvykį. Prekes matyt jis nuvertęs, kai susvirduliavęs po smūgio. Po to skaudėjo kelias valandas. Greitoji susiuvo kaktą, po 7 dienų išėmė siūlus. Parduotuvėje buvo pagyvenęs žmogus su vaiku, jis iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Pardavėjos buvo išsigandusios. Parduotuvė nedirbo gal 15 minučių, kol buvo policija. Sutinkantis su ekspertizės išvadomis, R. būtinai turi gydytis. Jei pagydys, tai priimsiantys namo. Ką R. sakė posėdyje, yra čia jos fantazijos. Jie nesumokėję ieškinio ligonių kasai. Nežinantis kur dukra važiuodavo ir kur būdavo. Jei būtų gyvenusi pas Ž., būtų tikrai žinojęs, Lukšiai mažas miestelis ir jei būtų pasinaudojęs R. Ž. būtų visi šnekėję.

Nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad R. pažįstantis. Nedirbantis, gyvenantis iš pašalpų. Gėrimas jam nesvetimas. R. ateidavo. Gyvenantis Lukšiuose. Adresu (duomenys neskelbtini) buvo nuėjęs pas draugą R. V. ir nusinešęs butelį baltos. Jiedu gėrę ir R. atėjo. Anksčiau su R. gerti neteko. R. kai atėjo, jau baiginėję butelį gerti, jai papuolė 1 stikliukas ir baigėsi degtinė. Jis po to išėjęs namo. Nebuvo girtas. Einant namo R. griebė už jo dviračio, kurį vedęsis, ir paskui jį griebė, atėmė striukę. Joje buvo piniginė, raktai ir telefonai, kurių jam neatidavė. Parėjęs namo iškvietęs policiją. Kai atėmė striukę, jis dviratį parsivaręs namo, o ji nuėjo. Kai atėmė striukę, ji jam nieko nesakė. R. atėjo blaivi ir iš jų tik stikliuką gavo. Ji jam kirto į veidą. Nežinantis dėl ko kirto. Tvirtinantis, kad prašė pinigų ir kirto jam. Striukės vertė 20 eurų, raktai buvo ir pinginė, kurios vertė 20 eurų. Pinigų kiek buvo tiksliai nepamenantis, galėjo būti 130 eurų. Buvo dokumentai piniginėje. Striukėje buvo telefonai: „Nokia“ 50 eurų vertės ir „Alkatel“ 20 eurų vertės. Nežinantis nuo ko ji gynėsi, apie ką pasakojo šiandien. Jai nuo jo gintis nereikėjo, jis jos pats bijodavęs. Anksčiau su ja gerti neteko. Ji jam sudavė taip, kad net skruostikauliai lūžo. Skruostikaulį pas V. sulaužė. (duomenys neskelbtini) jis gyvenantis. Ji paskui atėjo pas jį, paprašė rūkyti. Pasakęs jai, kad pasiėmei pinigų, tai nusipirk. Nepamenantis, ar sudavė jam smūgius, kai buvo pas jį namuose. Jo daiktus rado pas ją, paskui policija jam juos gražino. Su R. kartu negyvenęs. Kai atėmė daiktus, iš nosies kraujas bėgo. R. pas jį atėjo pėstute, o jis savo dviratį parsivedęs pats. Jis smurto prieš R. nenaudojęs, su ja nesantykiavęs ir nakties nepraleidęs. Tvirtinantis, ką sakęs ikiteisminio tyrimo metu. Kai jį spardė namuose, jį išvežė greitoji medicinos pagalbą į Kauną, jam buvo lūžęs skruostikaulis. Kai išsiskyręs su R., po striukės atėmimo skruostikaulis nebuvo dar lūžęs. Kai prašęs R. atiduoti jam daiktus, jų neatidavė. Piniginės ir pinigų nerado policija. Ieškinio nereiškiantis. R. nesakė, kodėl paima daiktus. Jis jai sakęs atiduoti piniginę, bet ji neatidavė, nesakė, kodėl neatiduos. Ji neadekvačiai elgėsi. Jos elgesys jam įtarimų nekėlė. Vienas gyvenantis. Su R. negyvenęs, bet buvo pažįstami. R. nieko nejautęs. Ji kartais užsukdavo pas jį į namus. Įvykio dieną R. atėjo vėliau ir blaivi, kai jis buvęs su draugu. R. davę išgerti tik vieną stikliuką. Laikykitės parodymų, kuriuos davęs teisme, visko tiksliai nepamenantis. Išgėrę butelį ir vedęsis dviratį namo. Jis niekur nekritęs pakeliui eidamas. Namie R. jį griebė, jis parvirtęs ir ji jam spyrė su koja į skruostikaulį.

Liudytoja V. S. teismo posėdyje parodė, kad asmeniškai R. P. nepažįstanti, ją žinanti kaip pirkėją. Ji dirbanti Lukšių „(duomenys neskelbtini)“. R. P. ateidavo apsipirkti, kai turėdavo pinigų, o kai jų neturėdavo, ateidavo prašyti pinigų. Ji ateidavo ir blaivi, ir neblaivi. Asmeniškai jos tėvų nepažįstanti, jie ateina apsipirkti į parduotuvę. K. P. įvykio dieną buvo atėjęs iškviesti policiją, nes R. pradėjo jį puldinėti. Tai buvo lapkričio pradžioje, galėjo būti 11 dieną. R., kai ateidavo, nieko keistesnio nepastebėjusi, žmogus kaip žmogus. Nelabai įtarusi, kad ji serga psichine liga. V. L. jos kolegė. Tuo metu parduotuvėje dar buvo kitas pirkėjas. Kai įėjo nukentėjusysis, į parduotuvę paskui ir pati R. atėjo. R. įėjusi greitai prasmuko, ji tik striukę pamačiusi ir paskui nuo virtinos viskas kristi pradėjo. Nemačiusi kaip viskas įvyko, tik pamačiusi, kad akmuo yra, ir kad nukentėjusiojo galva praskelta buvo. Nukentėjusysis R. tėtis. Kaip R. metė akmenį ji nemačiusi, nespėjusi atsisukti. Tas akmuo pro ją praskrido, bet pačio smūgio nemačiusi. Tada užbėgusi už lentynos pasiimti telefoną ir kviesti policiją, bet pirkėjas jau buvo iškvietęs. R. taikė į nukentėjusįjį K. P.. Ji tik tą dieną po įvykio sužinojusi, kad jis R. tėvas. Po smūgio jam stipriai bėgo kraujas. Buvo iškviesta ir policija, ir greitoji medicinos pagalba. R. kai sužinojo, kad iškviesta policija, pabėgo iš parduotuvės. Vėliau ji buvo atėjusi aiškintis, kas iškvietė policiją. Ji tuo metu nebuvusi, ji ėjusi vėl kviesti policiją, nes taip pareigūnai buvo pasakę, kad jei vėl ateis R. kviesti juos. Tik išgirdusi, kaip R. sakė, kad sužinos kas iškvietė policiją ir kentės visi. Jai asmeniškai nieko nesakė, tik girdėjusi kaip kalbėjo. Mačiusi, kai policija atvažiavo, kad ji bandė pabėgti. Nuo jos jutosi alkoholio kvapas, ji jai atrodė labiau kaip išgėrusi, nei serganti. Kai metė akmenį nežinanti, ar buvo išgėrusi. Antrą kartą kai atėjo užuodusi, nes pro ją praėjo. Antrą kartą atėjo gal už 30 minučių. Jai įtarimų nekilo, kad ji serga psichine liga, o dabar žinanti, kad ji serga. Akmuo kampuotas, dydžio kaip jis du kumščiai. Kraują nuo grindų ji išvaliusi. Parduotuvės darbas buvo sutrikdytas gal kokias 15 minučių kol buvo policija. Prekės nukrito gal kai po smūgio nukentėjusysis susvirduliavo. R. tik įbėgo ir metė akmenį, nieko nesakė. Nukentėjusysis negirdėjusi, kad būtų ką sakęs. Nemačiusi, kaip R. P. metė akmenį. Paskui kameros įrašuose mačiusi, kad ji akmenį metė. Ji girdėjusi kaip ji, sakė, kad bus blogai, tam kas iškvietė policiją. Jai asmeniškai R. nieko nesakė. Bijojusi jai pasakyti, kad ji iškvietusi policiją.

Liudytojas R. Š. teismo posėdyje parodė, kad važiuojant pro Lukšius užsukę į parduotuvę, rinkęsi prekes ir išgirdę triukšmą. Viskas staiga įvyko. Išėję pažiūrėti, matę, kad vyriškis stovėjo praskelta galva, šalia buvo akmuo. Pardavėja prašė paskambinti policijai, greitajai medicinos pagalbai ir jis paskambinęs. K. P. ir R. P. nepažįstantis. Jam asmeniškai įvykis įtakos mažai turėjo, bet vaikas stipriai išsigando. Jam buvo nemalonu matyti šią situaciją, buvo trumpas šokas. Vaikas labai išsigando, jam pasiėmė už rankos ir visas drebėjo. Veiksmas vyko jam esant parduotuvėje, dar tik rinkęsi prekes. Įvykis sutrukdė apsipirkti, išėję neapsipirkę. Ta moteris pabėgo, išėjęs į lauką jos žiūrėti, bet nematęs. Kiek žinantis mesta buvo su akmeniu. Kaip metė akmenį, ji nemačiusi. Akmenį parduotuvėje mačiusi, jis buvo kažkur šalia ant grindų. Sužalojimo momento nematęs. Vaikas išsigando triukšmo ir kraujo. Įvykio vietoje buvo lyg 3-4 žmonės, gerai neįsidėmėjęs. Kažkas buvo šalia pardavėjos, bet kas neįsidėmėjęs. Viskas vyko labai greitai.

Liudytoja A. M. teismo posėdyje parodė, kad Ž. jos kaimynas, gyvenanti Lukšiuose. Seniai įvykis buvo, praeitais metais, žinanti, kad buvo šilta. Parėjusi namo ir radusi, kad mušasi R. su Ž.. R. pažįstanti, su ja išgerti netekdavo. Kaimynas gerdavo su R., jis mėgsta išgerti. Įvykis buvo kaimyno kieme. Ji kaip tik parėjusi namo ir pamačiusi prie tvoros juodu. Jis jau gulėjo užsikniaubęs galvą, o R. jį dar mušė. Ji juos išskyrusi. Jau radusi kaimyną kruviną, nežinanti, kaip tikslai buvo. Sudavė gal dar du smūgius su kumščiu, ji juos išskyrusi ir R. išėjo namo. Ji nepamenanti iš kur grįžusi, įėjusi į kiemą, pamačiusi kaip jie mušasi. Ž. buvo kruvinas, kai jį pamačiusi. Ji nuėjusi kviesti greitąją ir pamačiusi, kad R. yra kieme. Tuo metu, kai skambinusi, mačiusi, kad R. dar sudavė jam. R. netoli būna pas tokį berniuką. Kai davusi parodymus ikiteisminio tyrimo metu, geriau atsiminusi įvykį. R. galėjo atvažiuoti su dviračiu. Kai kalbėjusis su dispečere mačiusi, kad R. muša R., gal ir įspyrė. Ji juos išskyrusi ir išvijusi ją iš kiemo, iškvietusi policiją ir greitąją. R. nuolat gauna mušti, tik nežinanti nuo ko. R. su R. kai kada draugai, kai kada priešai. Lovoje nemačiusi, kad jiedu gulėtų. Ji labai mažai alkoholiu piktnaudžiaujanti, sveikata jau keli metai nebeleidžia gerti. Įvykio metu buvusi blaivi ir pareigūnai ją apklausė blaivią. Ikiteisminio tyrimo metu papasakojusi teisingai, tvirtinanti tuos parodymus. R. visada kruvinas, jis Lukšiuose nuolat gauna lupti nuo visų. Negalinti tiksliai atsakyti, ar R. atvažiavo po to, kai jis buvo kruvinas. R.sakė, kad R. jį sumušė. Jis jai nesakė, kad žandikaulis buvo lūžęs, tik žinanti, kad važinėjo pas daktarus. Jai parėjus namo atėjo sumuštas R., jis jai pasakė, kad jį sumušė R. P.. Tvirtinanti šiuos parodymus.

Teismo psichiatrijos ekspertė J. D. teismo posėdyje paaiškino, kad 2024 m. kovo 13 d.- balandžio 9 d. atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizė, išnagrinėta visa turima bylos medžiaga, medicininė dokumentacija, atliktas klinikinis stebėjimas, psichologinis įvertinimas ir komisija pateikė išvadą, kad R. P. serganti, stebėtas jos neadekvatus, agresyvus elgesys aplinkinių atžvilgiu. Stebėtas polinkis vartoti alkoholį. Įvertinus bylos medžiagą, objektyvius duomenis komisija konstatavo, kad ryškių mąstymo, valios sutrikimų pasėkoje ji elgėsi agresyviai nukentėjusiųjų atžvilgiu. Veikų padarymo metu ji sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, jų valdyti. Stebėjimo metu ji elgėsi neadekvačiai, buvo grubi, vulgari personalo atžvilgiu. Stebėję klausos haliucinacijas, išsakomus santykio kliedesius. Atliktas psichologinis įvertinimas konstatavo mąstymo sutrikimus būdingus šiam susirgimui. Prieš juos atlikta ambulatorinė ekspertizė, kurioje buvo pakankamai duomenų apie tai, kad P. serga psichikos sutrikimu. Šiuo metu R. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija ir negali suprasti savo veiksmų esmės, jų valdyti. Jai rekomenduotas priverstinis gydymas stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. P. visiškai nekritiška, nelaiko savęs sergančia, kaltino aplinkinius dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. Jai reikalingas stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis. Šiandien jos pasisakymai sąlygoti liguistų išgyvenimų ir teismui objektyvios informacijos nebūtų suteikę. Ji kalba tą patį ką ir ekspertizės metu, matyt dar nėra taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. Jei nėra teismo nutartimi skirta priverčiamųjų medicinos priemonių, o pats asmuo atsisako gydymo, nėra agresyvus sau ir aplinkiniams, tai gydytojai kaip ir neturi teisės priverstinai gydyti. P. nestebėta psichiatro, bet jie rėmėsi nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kita medžiaga duodami išvadą, kad neadekvatus, agresyvus elgesys stebimas 4 metus. Jie remiasi visuma duomenų, ne tik medicininiais duomenimis. Apie 4 metų sveikatos būklę spręsta iš pačios tiriamosios parodymų ir liudytojų, nukentėjusių pateiktų duomenų. Ji po vidurinės mokyklos baigimo dar kažkiek kabinosi į gyvenimą, o vėliau prasidėjo nedarbingumas, kas rodo valios patologiją, kas būdinga šiam susirgimui. Visada atliekamas retrospektyvinis vertinimas. Konkrečiai negalima pasakyti nuo kada serga, liga vykdosi palaipsniui. Sunku pasakyti kiek laiko sirgo, bet sirgo veikos padarymo metu. Ambulatorinio stebėjimo neužtektų, kadangi ji nėra kritiška, nepripažįsta, kad serga, nėra garantijų, kad gydysis ir nepiktnaudžiaus alkoholiu. Šiam momentui ji socialiai pavojinga ir jai reikalingos priverčiamosios medicininio pobūdžio poveikio priemonės. Nerašę priklausomybės alkoholiui, nes manantys, kad tai simptominis piktnaudžiavimas dėl valios stokos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 400 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Faktą, kad R. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be nukentėjusiosios D. P. parodymų, taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai:

2023-04-06 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame pranešama, kad 2023-04-06 apie 22:00 val. Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK buvo gautas Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kad namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), R. P. naudojo fizinį smurtą prieš kartu gyvenančią savo motiną D. P., tai yra žodinio konflikto metu sugriebė savo motinai D. P. už plaukų ir juos tempė, šiais savo veiksmais savo motinai D. P. sukeldama fizinį skausmą. R. P. laikinai sulaikyta, patalpinta į Kauno VPK areštinę (t.1, b. l. 20);

2023-04-06 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kur užfiksuota, kad smurtą patyrusi D. P. yra neblaivi, jai nustatytas 1,39 promilių girtumas, ji yra šoko būsenoje, susijaudinusi, akivaizdžiai išsigandusi, žodžiu parodė, kad į namus grįžusi neblaivi dukra R. P., sugriebusi ją už plaukų tempė, taip sukeldama jai fizinį skausmą, po to dukra išėjo į lauką, ir paėmusi kirvį išdaužė durų stiklą. Analogiškai parodė namuose buvę K. P. ir D. G.. R. P., kuriai nustatytas 2,30 promilių girtumas, nieko neaiškino, elgėsi agresyviai, į klausimus neatsakinėjo (t.1, b. l. 26-29);

2023-04-07 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriaus patalpa. Netoli gyvenamojo namo, kieme ant žemės matomas metalinis kirvis, juodos bei geltonos spalvos su užrašu "FISKARS X21", kurio ilgis 75 cm, kirvio plotis per geležtę 20 cm. Į namo vidų patenkama iš vakarų pusės. Durys vedančios į namų vidų yra metalinės, rudos spalvos. Apžiūrint duris matoma, kad jos yra atidarytos, matosi išdaužtas durų stiklas, ant žemės pabirusios stiklo šukės. Įėjus į namo vidų patenkama į koridoriaus patalpą, kurios kairėje pusėje prie sienos yra matomas dujų balionas, rudos spalvos. Toliau matomos atidarytos medinės, rudos spalvos durys, kurios veda į virtuvės patalpą. Ant koridoriaus plytelių yra matomos pabirusios išdaužtų durų stiklo šukės. Įvykio vietoje buvo paimtas rastas kirvis, kuris supakuotas į pakuote Nr. 606304 (t. 1, b. l. 30-37);

2023-04-19 apžiūros protokolas, kuriame aprašytas įvykio vietos apžiūros metu paimtas kirvis (t. 1, b. l. 38-39);

2023-04-06 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint D. P. kūną matoma, kad galvos plaukuotoje pakaušio dalyje yra paraudimas. Kitų sumušimų, paraudimų ar sužalojimų ant D. P. kūno nesimato (t.1, b. l. 43-48);

2023-04-07 greitosios medicinos pagalbos stoties pateikta informacija (kvietimo kortelėje forma Nr.110/a), kad D. P. skundžiasi skausmu galvos, kairio peties srityje, teigė, kad užpuolė dukra - tempė už plaukų, kumščiu sudavė į petį, vykti į priėmimo skyrių atsisako. Preliminari diagnozė - peties ir žąsto sumušimas (t. 1, b. l. 52).

Faktą, kad R. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, be nukentėjusiojo R. Ž., liudytojos A. M. parodymų, taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai:

Tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame pranešama, kad 2023-04-09 Marijampolės apskrities VPK Šakių RPK gautas pranešimas iš Šakių ligoninės priėmimo skyriaus, kad greitosios pagalbos medikai pristatė R. Ž., kuriam sumušta galva, po apžiūros jis buvo išvežtas į LSMU „Kauno klinikas“ detalesnei apžiūrai, kur jam pirminiais duomenimis nustatytas skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis, dauginiai lūžiai, apimantys veido ir kaukolės kaulus, smegenų sukrėtimas. Pirminiais duomenimis R. Ž. sumušė R. P. (t.1, b. l. 72);

2023-04-10 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įėjimas į kiemą yra iš rytų pusės. Gyvenamas namas yra kiek nutolęs nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės. Į namą įvažiuojama keliuku, kuris yra į pietų pusę nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Gyvenamojo namo kiemo kairėje pusėje matomas dviejų aukštų gyvenamasis namas, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaurinėje kiemo pusėje matoma metalinė tvora. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, kriminalistinis lagaminėlis nenaudotas, įvykiui reikšmingų pėdsakų, objektų, daiktų nerasta (t.1, b. l. 75-81);

2023-04-10 kitos įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvažiavimas į gyvenamojo namo kiemą yra iš pietvakarių pusės. Įvažiavus į kiemą matomas trijų aukštų gyvenamasis namas. Praėjus gyvenamąjį namą kieme tiesiai matomas ūkinis pastatas. Prie gyvenamojo namo matomos atremtos žalios ir juodos spalvos dviratis. Tarp namo ir ūkinio pastato yra pieva. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, kriminalistinis lagaminėlis nenaudotas (t.1, b. l. 82-88);

2023-04-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kurio surašymo metu R. P. buvo pareikalauta atiduoti iš R. Ž. pagrobtus daiktus ir dokumentus, R. P. vykdydama reikalavimą pateikė R. Ž. asmens tapatybės kortelę, Swedbank mokėjimo ir kodų korteles, mobiliojo ryšio telefonus, raktus su pakabuku (t. 1, b. l. 92-100);

2023-04-10 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint R. Ž. matomas nubrozdinimas smakro apačioje, kraujosruva. Akys sutinusios, matomos mėlynės vokų srityje. Kairėje akyje matosi kraujosruva. Ant kairio skruosto dviejose vietose matomi nubrozdinimai, paraudimai, patinimai. Po kaire ausimi matoma mėlynė. Dešinės pusės ausies srityje matoma kraujuojanti žaizda ( t. 1, b. l. 102-109);

Specialisto išvada Nr. G1077/2023(02), iš kurios matosi, kad R. Ž. nustatyti šie sužalojimai: plėštinė žaizda kairės ausies spenelyje, smakro odos nubrozdinimas, dešinės akiduobės išorinės sienelės skeveldrinis lūžis, dešinio žandikaulio ančio priekinės - išorinės sienelės lūžiai, dešinio smilkinkaulio skruostikaulinės ataugos skersinis lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kairę ausį, smakrą ir dešinę veido pusę, mažiausiai 3-4 trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2023-04-09. Sužalojimai išsidėstę skirtingose veido plokštumose, todėl vienkartiniam griuvimui ant buko neriboto paviršiaus nebūdingi. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl veido kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (t.1, b. l. 123-125).

Faktą, kad R. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, be nukentėjusiųjų D. P. ir K. P. parodymų, taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai:

2023-04-19 pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas K. P. pareiškimas, kad 2023-04-19 apie 13 val. į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) parėjo kartu gyvenanti dukra R. P., kuri žodinio konflikto metu teigė, kad jį sukapos kirviu, jis tiki, kad ji galėtų taip pasielgti, nes maždaug prieš dvi savaites laiko ji kirviu buvo išdaužiusi durų stiklą, tačiau jis su žmona D. P. buvo namuose užsirakinę, ir ji jiems nieko nepadarė. Jis jos bijo ir tiki bei turi pakankamą pagrindą manyti, kad ji gali kažką jam padaryti (t.1, b. l. 180-185);

2023-04-19 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo patalpos bei kiemas. Namas yra vieno aukšto, mūrinis. Pagrindinis įėjimas į namo vidų yra pro pietinėje pusėje esančias metalines, rudos spalvos duris. Kieme nuo minėtų durų 5 metrų atstumu ant žemės yra gulinčios medinės, rudos spalvos kėdės bei medinių durų nuolaužos. Nuolaužos kieme pabirusios 3 metrų spinduliu į rytų puse. Nuo minėtų nuolaužų 6 metrų atstumu matosi ant žemės gulinti siuvimo mašina "Singer". Įėjus į namo vidų pro metalines, rudos spalvos duris patenkama į koridoriaus patalpą. Einant pro koridorių tiesiai patenkama į virtuvės patalpą, kur kairėje pusėje matomos medines, rudos spalvos durys su viduje esančia anga, kurios veda į miegamojo patalpas. Ant žemės šalia minėtų durų yra sulaužyta laminuotos medienos plaušo grindis. Įėjus į patalpą kairėje pusėje prie sienos matoma medinė rudos spalvos spinta, ant žemės matomos statyboms skirtos medžiagos, medinių, rudos spalvos durų nuolaužos. Toliau šalia minėtų nuolaužų matoma anga pro kuria patenkama į kitas miegamojo patalpas, kur ant žemės šalia lovos matosi medinės, rudos spalvos nuolaužos, medinė, rudos spalvos spintelė. Įėjus pro kairėje pusėje esančia anga į kitas miegamojo patalpas, matosi kairėje pusėje 30 centimetrų aukštyje bei 1 metro 40 centimetrų aukštyje apgadinta medinių durų staktą. Apžiūrint įvykio vieta daugiau pėdsakų galinčių turėti reikšmės bylos tyrimui nerasta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Įvykio vietos apžiūros rinkinys naudotas, t. y. matavimo ruletė Nr. 001068.n-2, patikros sertifikato Nr. 1747110 (t. 1, b. l. 192-202).

Faktą, kad R. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, be nukentėjusiojo K. P., liudytojų V. S., R. Š. parodymų taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai:

2023-11-11 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra A. Tarantės g. 52, Lukšių mstl., Šakių r. esanti parduotuvė „Aibė“. Atvykus matomos plastikinės rudos spalvos durys su stiklu, pro kurias įėjus patenkama į parduotuvės Aibė vidų, kur kairėje pusėje matomos lentynos ir vitrinos su stiklais, kuriose yra įvairios prekės. Dešinėje pusėje matomi šaldytuvai, kuriuose yra įvairios prekės. Priekyje matomos prekybos kasos su prekystaliais, ant kurių sudėtos įvairios prekes ir daiktai. Paėjus į priekį ir pasukus dešiniau, kairėje pusėje matomos vitrinos su prekėmis, dešinėje pusėje matomi šaldytuvai su prekėmis. Paėjus tiesiai, dešinėje pusėje, už dešinėje pusėje esančio šaldytuvo, matomas akmuo, kuris yra paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 1. Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų, ar kitų žymių, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta. Įvykio vieta filmuojama, iš ekspertinio lagamino naudota mastelinė liniuotė (t. 2, b. l. 08-13);

2023-11-11 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, užfiksuota, kad smurtą patyrusiam K. P. nustatyta kraujuojant žaizda kaktoje, kad smurtu įtariama jo dukra R. P., kuri, atsinešusi į parduotuvę akmenį, metė akmenį, pataikydama jam į kaktą (t. 2, b. l. 18-21);

2023-11-11 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint K. P. kūną, ant galvos, kaktos srityje matoma kraujuojanti žaizda. Daugiau ant matomų kūno vietų sužalojimų nematyti (t .2, b. l. 22-25);

2023-11-13 Viešosios įstaigos „Šakių ligoninė“ pateikta informacija, kad 2023-11-11 K. P. buvo nustatyta diagnozė - galvos plaukuotosios dalies žaizda (t. 2, b. l. 27);

2023-12-08 akmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad akmuo netaisyklingos formos, aštriais kampais, pilkai rusvos spalvos, jo plotis 12x14,5 cm, aukštis apie 6,5 cm. Keliose vietose ant akmens matosi pašviesėjimai (įdaužimai), tikėtina atsiradę akmeniui kontaktuojant su kietu paviršiumi (galimai parduotuvės grindų plytelėmis) (t. 2, b. l. 14-17 );

Liudytojos V. L. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, pagarsintu teisminio nagrinėjimo metu, kuriame užfiksuota, kad ji apklausiama parodė, jog dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" parduotuvėje Aibė adresu A. Tatarės g. 52A, Lukšių mstl., Šakių r., pardavėja. 2023-11-11 pradėjo darbą nuo 08 val. ryto ir turėjo dirbti 20 val. Vakare, tikslaus laiko neatsimena, tačiau buvo jau sutemę, jai būnant prie kasos į parduotuvę atėjo pažįstamas K. P., kuris skundėsi, kad jį užpuolė dukra R. P.. Ji dar jo paklausė, ar ji jo dukra, jis atsakė, kad taip. Kiek pamena, parduotuvėje tuo metu buvo ir daugiau žmonių, buvo vyriškis su vaiku, kuriam buvo maždaug 3-4 metus. Minėtas vyriškis rinkosi prekes ir kai kurias prekes, dėjo prie kitos kasos ant prekystalio. Kaip ir minėjo, ji buvo prie kasos, o K. P. stovėjo prie jos kasos. Ji tuo metu plėšėsi dėžes nuo prekių, tuo metu buvau šonu nusisukusi nuo K. P., o K. jai kažką pasakojo. Staiga pamatė, kad K. P. nuo veido bėga kraujas. Prieš tai matė, kad į parduotuvę buvo atėjęs asmuo su raudona striuke, nežino, ar tai buvo vyras ar moteris, kuris metė akmenį K. P. į galvą, tačiau to momento kai metė akmenį, ji nematė, kadangi buvo užsisukusi. Kiek pamena, jos kolegė V. S. pasakė, kad tas asmuo su raudona striuke buvo R. P., kuri yra K. P. dukra. Ji tada pradėjo sakyti asmenims, kurie buvo parduotuvėje, kad kviestų greitąją ir policiją, kadangi ji tuo metu neturėjo prie savęs telefono. Mestas R. P. akmuo praskėlė parduotuvės plyteles, jei bus padaryta žala, atsakingi parduotuvės vadovai kreipsis į policijos komisariatą pareiškimo surašymui. Kiek pamena į bendrąjį pagalbos centrą paskambino minėtas vyriškis, kuris buvo su vaiku 3-4 metų, jis prieš įvykusį įvykį stovėjo prie kasos, kuri dirbo. Kiek pamena, minėtas vaikas labai išsigando, jie dar jį bandė raminti. K. P. buvo užsiėmęs už galvos, ji jo nieko neklausė. R. P. iš parduotuvės buvo išėjusi. Parduotuvėje tuo metu buvo A. U., kuris prieš įvykį, kaip R. P. savo tėvui K. P. metė su akmeniu į galvą, sakė, kad atsargiai ji turi akmenį. Ji pati dėl šito įvykio, ką padarė R. P., labai išsigando, susijaudino, sutriko širdies ritmas, kadangi bijojo, kad galėjo pataikyti į ją, taip pat pagalvojo, kad galėjo pataikyti ir į kitus žmones. Taip pat parodo, kad maždaug už valandos nuo įvykio, į parduotuvę atėjo R. P., kuri klausė jos , V. S. ir parduotuvės vedėjos R. K., kas iškvietė policiją, jos atsakė, kad jo nepažįsta. Tuo metu parduotuvėje nebuvo jokių pirkėjų tik jos. Ji R. paklausė, kodėl ji taip pasielgė su savo tėvu, ji pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais. Tuo metu V. S. skambino į policiją, kad R. P. yra atėjusi į parduotuvę. Dar jos bandė R. P. užlaikyti, tačiau ji išėjo iš parduotuvės, o vedėja R. ėjo iš paskos, žiūrėti kur ji eina. Ji pati tuo metu išėjo į lauką, matė, kad atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė R. P. (t. 2, b. l. 41-42).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, daro išvadą, kad jais neginčytinai ir neabejotinai įrodyta, jog R. P. padarė įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, kurią atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinis skyrius, akto Nr.75U-II-28/2024 išvadose nurodyta, kad apibendrinus pateiktą medžiagą ir įvertinus dabartinę R. P. psichikos būseną, nustatyta, kad baigusi 12 klasių daugiau niekur nesimokė, specialybės neįsigijo. Vartojo alkoholį, gyveno asocialiai. Paskutinių keturių metų laikotarpyje stebėtas neadekvatus, agresyvus tiriamosios elgesys aplinkinių atžvilgiu, šaltumas ir priešiškumas tėvų atžvilgiu. Bylos, liudytojų duomenimis, paskutiniais metais R. P. vartodavo alkoholį, buvo agresyvi, neprognozuojamo elgesio, smurtaudavo, daužydavo daiktus, niokojo tėvų gyvenamą vietą, tėvui siūlė lytiškai santykiauti su ja, grasino sukapoti tėvus; impulsyvus agresyvumas kartodavosi ir blaivioje būsenoje. Pačios tiriamosios parodymais, su tėvais „konfliktavo visą gyvenimą", „tėvai ją skriausdavo", ,,tėvas lindo", o ji gynėsi, dėl savo veiksmų nesigailėjo. Todėl išanalizavus visą turimą medžiagą bei pokalbio su tiriamąja duomenis, retrospektyviai įvertinus tiriamosios elgesį ir jos psichikos būseną jai inkriminuojamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu bei išsiaiškinusšios veikos motyvus ekspertizės metu, galima teigti, kad R. P. tuo metu buvo lėtinio psichikos sutrikimo - paranoidinės šizofrenijos (F20.0) paūmėjimo (savijautos pablogėjimo) būsenoje, dėl tuometinės psichikos sveikatos būsenos (ryškių mąstymo, emocijų, valios sferos sutrikimų, agresyvų ir neadekvatų tiriamosios elgesį sąlygojusių santykio, skriaudos, poveikio, netikrų tėvụ kliedesių) negalėjo visapusiškai ir kritiškai įvertinti situacijos, numatyti savo poelgio pasekmių bei adekvačiai organizuoti, reguliuoti ir kontroliuoti savo elgesio, t.y. negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. 2023 m. lapkričio 13 d. ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu klinikiniame vaizde vyravo formalumas, pyktis, įtampa, emocinis neadekvatumas, grimasavimas, mąstymo padrikumas, santykio kliedesinės idėjos, kritikos stoka. Atliktas psichologinis įvertinimas konstatavo mastymo nuoseklumo ir tolygumo stoką, iškreipto mąstymo požymius, apibendrinimus pagal funkcinius ir atsitiktinius objektų požymius, tolimą asociaciją, kas ir yra būdinga procesiniam susirgimui. Šiuo metu klinikiniame vaizde stebima šizofrenijai būdinga simptomatika - afekto ir emocinių reakcijų skurdumas, neadekvatumas; mąstymo nenuoseklumas, padrikumas, santykio, poveikio, skriaudos, netikrų tėvų turinio kliedesiai; įtariamos klausos haliucinacijos; stebima kritikos nusikaltimui, savo būklei stoka. Taip pat stebimas interesų ribotumas, realių ateities planų stoka, valios stoka. Psichologinio vertinimo metu konstatuota mąstymo operacijų ir kryptingumo sutrikimai. Remiantis aukščiau pateiktais duomenimis, teismo psichiatrų ekspertų komisija R. P. šiuo metu nustato lėtinį psichikos sutrikimą - paranoidinę šizofreniją (F20.0), dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. P. rekomenduojamas priverstinis gydymas - stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, nes ji įtariama baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymu, serga lėtiniu psichikos sutrikimu, yra psichozės būsenoje, nėra kritiška, jos veiksmai neprognozuojami, ji yra socialiai pavojinga.

Teismas, įvertinęs šiuos visus paminėtus objektyviuosius duomenis, pripažįsta, jog R. P., darydama įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat šiuo metu savo veiksmų esmės nesupranta ir jų valdyti negali, todėl ji buvo ir yra nepakaltinama BK 17 straipsnio prasme, ir jai turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Remiantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadomis ir ekspertės paaiškinimais bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, atsižvelgiant į R. P. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jos socialinį pavojingumą sau šeimos nariams ir visuomenei, kadangi ji vartoja alkoholinius gėrimus, taip blogindama savo psichinę būklę, nėra kam užtikrinti jos tinkamą gydymą, nes nėra pripažinta neveiksnia ir neturi globėjo, vadovaujantis BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, jai skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

R. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti nutarčiai įsiteisėjus panaikintina .

2024 m. balandžio 11 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi asmuo, kuriam prašoma skirti priverčiamąją medicinos priemonę, R. P. buvo perkelta į VŠĮ ,,Rokiškio psichiatrijos ligoninė“, iki teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių skyrimo, bet ne ilgiau kaip trims mėnesiams, terminas skaičiuojamas nuo faktinio patalpinimo dienos (2024 m. balandžio 12 d.). Atsižvelgiant į tai, šis terminas pratęstinas iki teismo nutarties įsiteisėjimo ir jos vykdymo pradžios.

Daiktiniai įrodymai – akmuo, paimtas 2023 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūros metu A. Tatarės g. 52, Lukšių miestelyje, Lukšių seniūnijoje, Šakių rajone, parduotuvėje "Aibė", perduotas saugoti Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriui adresu J. Basanavičiaus a. 2, Marijampolė (t. 3, b.l. 2-4), nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus ją vykdyti, sunaikintinas kaip menkavertis daiktas; kirvis, juodos bei geltonos spalvos su užrašu "FISKARS X21", ikiteisminio tyrimo metu atiduotas D. P., paliktinas jai disponuoti savo nuožiūra; R. Ž. asmens tapatybės kortelė, Swedbank mokėjimo ir kodų kortelės, mobiliojo ryšio telefonai, raktai su pakabuku, ikiteisminio tyrimo metu atiduoti R. Ž., jam paliktini disponuoti savo nuožiūra.

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė R. P. ieškinį 145,79 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, kad ši žala atsirado teikiant gydymo paslaugas nukentėjusiajam R. Ž. (2 t., b. l.136-137). Ieškinys pateiktas dar tada, kai nebuvo nustatyta, kad R. P. nusikalstamos veikos padarymo metu ir dabar yra nepakaltinama. BPK nenumato civilinio ieškinio nagrinėjimo, taikant asmeniui priverčiamąsias medicinos priemones, nes nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kurią padarė kaltinamojo nusikalstama veika ( BPK 109 str.), t. y. teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius tik priimdamas nuosprendį, o ne nutartį. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta

nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jos sudėties požymių. Toks asmuo nėra kaltinamasis, dėl to šio asmens byloje negali būti sprendžiamas

klausimas dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, o ieškovui išaiškintina, kad žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, tai neužkerta civilinio ieškovo teisės galimybę kreiptis į teismą ginant savo teises CPK numatyta tvarka.

Remdamasis virš paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 puktu, 2 dalies 2 punktu, 404 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusiai nepakaltinamumo būsenoje baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose –Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti R. P. gydančią sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuriai skirta priverčiamoji medicinos priemonę, buvimą VŠĮ ,,Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ pratęsti iki teismo nutarties įsiteisėjimo ir jos vykdymo pradžios.

Daiktinį įrodymą – akmenį, nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus ją vykdyti, sunaikinti.

Daiktinį įrodymą – kirvį "FISKARS X21", ikiteisminio tyrimo metu gražintą D. P., palikti jai disponuoti savo nuožiūra.

Daiktinį įrodymą - R. Ž. asmens tapatybės kortelę, jo Swedbank mokėjimo ir kodų kortelės, jo 2 mobiliojo ryšio telefonus, raktus su pakabuku, gražintus jam ikiteisminio tyrimo metu, jam palikti disponuoti savo nuožiūra.

Kauno teritorinės ligonių kasos pateiktą R. P. ieškinį 145,79 Eur turtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtu.

Nutartis per dvidešimt dienų asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo, ir prokuroro gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.