- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-01-23
- Bylos Nr.
- N-261-912-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00563-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. K. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2010 m. rugpjūčio 17 d. surašė G. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 15 d., apie 1.00 val., Viliošių kaime, Akmenės rajone, vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai yra saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 119, 231.1 ir 234 punktų reikalavimus.
II.
Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu G. K. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Lt bauda. Teismas administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukė, nenustačius G. K. veikoje šio pažeidimo sudėties.
Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios J. O. parodymus, liudytojų A. Ž., R. T. parodymus, fotonuotraukose ir transporto trasologinės ekspertizės akte užfiksuotus automobilio Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 74, 187- pav. 7) ir automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimus (b.l. 45-46, 190 – 12, 13 pav), padarė išvadą, kad nors ekspertizės akte teigiama, kad turimų duomenų nepakanka kategoriškai išvadai, jog minėti apgadinimai padaryti būtent šių automobilių tarpusavio kontakto metu, tačiau nustatyta automobilio Audi A3 stovėjimo vieta ir automobilio Mercedes Benz judėjimo trajektorija, nustatyti abiejų automobilių apgadinimai, kurie pagal savo atsiradimo mechanizmą atitinka, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad automobilio Mercedes Benz galinio bamperio dešinėje pusėje viršutinės juostos apačioje esantis dažų dangos pažeidimas padarytas kontakto su automobilio Audi A3 galinio bamperio dešiniu kampu metu ir dėl to skilo automobilio Audi A3 galinis bamperis. Teismas pažymėjo, kad minėtų įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje ir papildo viena kitą, teismui abejonių dėl jų šaltinių objektyvumo nekyla, todėl šias faktines aplinkybes teismas vertino kaip įrodymus ir jais rėmėsi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad po įvykio užfiksuoti ir kiti automobilio Audi A3 bamperyje ir dešiniajame sparne, automobilio Mercedes Benz galiniame bamperyje, esantys apgadinimai, kurie neturi nieko bendro su įvykusiu įvykiu. Nukentėjusioji neneigia, kad automobilio Audi A3 galinis bamperis galėjo būti apibraižytas iš anksčiau, be to, tvirtina, jog iki įvykio ir po jo sužalojimų automobilio dešiniajame sparne nebuvo. Automobilio Audi A3 dešinio sparno sugadinimai taip pat nepažymėti įvykio dieną surašytoje eismo įvykio schemoje. Šie apgadinimai aprašyti ir sugretinti transporto trasologinės ekspertizės akte, kur teigiama, kad jie padaryti ne automobilių Mercedes Benz ir Audi A3 kontakto metu. Tai, tuo pačiu leidžia pagrįstai manyti, kad Mercedes Benz galiniame bamperyje esantys apgadinimai, išskyrus galinio bamperio dešinėje pusėje viršutinės juostos apačioje esantis dažų dangos pažeidimas, galėjo būti padaryti G. K. ir liudytojo J. J. nurodytomis aplinkybėmis, J. J. automobiliui Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkus į G. K. automobilio Mercedes Benz galinį bamperį.
Teismas nesirėmė paimta ir ištirta vaizdo medžiaga apie 2010 m. rugpjūčio 15 d. eismo įvykį, nes pačioje filmuotoje medžiagoje nėra nurodyta įrašo data, įrašas darytas tamsiu paros metu, transporto priemonės jame neįžiūrimos. G. K. filmuotoje medžiagoje savo automobilį Mercedes Benz atpažįsta tik iš sublyksėjusių lempų, o tai taip pat leidžia teismui vertinti šį įrodymą kaip nepatikimą.
Teismas, betarpiškai ištyręs visus minėtus byloje surinktus faktinius duomenis bei įvertinęs jų visumą pagal vidinį savo įsitikinimą, konstatavo, kad G. K. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad iš automobilių sugadinimų ir jų kontakto mechanizmo matyti, kad kontaktas nebuvo stiprus. Įvertinęs tai, kad automobilyje „Mercedes Benz“ buvo suaugę keleiviai ir niekas susidūrimo nepajuto ir neišgirdo įsijungusios automobilio audi A3 signalizacijos, teismas padarė išvadą, kad G. K. nepajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Pasišalinimas iš įvykio vietos yra tyčinis pažeidimas, o šiuo atveju G. K. tyčios, motyvo pasišalinti iš įvykio vietos teismas nenustatė, todėl administracinio teisės pažeidimo teiseną jo atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukė.
Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą teismas atsižvelgė į tai, kad byloje G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Administracinę atsakomybe sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas. Teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, į byloje esančius G. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat įvertina ir ATPK 20 straipsnyje reglamentuotus administracinės nuobaudos tikslus. G. K. skirtina bauda, atitinkanti ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vidurkį.
III.
Apeliaciniu skundu G. K. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo dalį, kurioje jis pripažintas kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nenustatė nei vieno abejonių nekeliančio įrodymo, pagrindžiančio G. K. vairuojamo automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir aikštelėje stovėjusio automobilio Audi A3, valstybinsi numeris (duomenys neskelbtini), kontaktą.
Paaiškino, kad remiantis abiejų automobilių fotonuotraukomis, neabejotina, jog po tokių automobilio Audi A3 apgadinimų būtų stipriai apgadintas ir automobilis Mercedes Benz, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatė ir tą patį vakarą apeliantą sustabdę ir patikrinę policijos pareigūnai.
Teismas nepagrįstai nusprendė, jog automobilio Mercedes Benz galinio bamperio dešinėje pusėje viršutinės juostos apačioje esantis dažų dangos pažeidimas padarytas kontakto su automobiliu Audi A3 galinio bamperio dešiniu kampu metu ir dėl to skilo automobilio Audi A3 galinis bamperis. Šiuos teismo vertinimus paneigia liudytojo J. J. duoti parodymai, kurie liudija apie tai, jog šis galinio bamperio defektas atsirado prieš metus, kai jis automobiliu Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį Mercedes Benz.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano kad teismas pažeidė ATPK 257 straipsnio nuostatas.
Teismo paskirta administracinė nuobauda nesusijusi su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu, todėl vadovaujantis teisingumo, teisėtumo ir protingumo principais, bei ATPK 269 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punktu vairuotojo pažymėjimas atimamas įstatymuose nustatytais atvejais atėmus teisę vairuoti, šis paimtas dokumentas privalo būti grąžintas nedelsiant, nepriklausomai nuo to įsiteisėjęs teismo sprendimas ar ne. Taigi teismas nepagrįstai nurodė vairuotojo pažymėjimą grąžinti tik nutarimui įsiteisėjus.
Teismas nutarime klaidingai nurodė apskundimo tvarką. Remiantis ATPK 8 straipsniu asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla pradėta 2010 m. rugpjūčio 15 d., skundžiamas teismo nutarimas, vadovaujantis ATPK redakcija, galiojusia iki 2010 m. gruodžio 31 d., skųstinas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 10 dienų. Klaidingas nutarimo apskundimo tvarkos nurodymas, yra šiurkštus proceso dalyvio teisių pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas nutarime klaidingai nurodė G. K. vardą ir pavardę, todėl apelianto manymu, nutarimas turi būti naikintinas.
Apeliantas kreipėsi į Akmenės rajono policijos komisariatą dėl policijos pareigūnų šališkumo, suinteresuotumo administracinės bylos baigtimi bei melagingų parodymų davimu nukentėjusiosios J. O. naudai. Remiantis 2011 m. rugpjūčio 10 d. Prokuratūros raštu Nr. l1-04-1139, pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 51-2-0015-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Prokuratūra pavedė spręsti klausimą dėl tikslingumo atlikti tarnybinį patikrinimą pareigūnų atžvilgiu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad 2010 m. gruodžio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-7933/2010, konstatuota, kad vietoj paimto vairuotojo pažymėjimo išduodant laikiną leidimą vairuoti transporto priemones, nebuvo varžomos G. K. teisės.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu G. K. pripažintas kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą dėl to, kad 2010 m. rugpjūčio 15 d., apie 1.00 val., Viliošių kaime, Akmenės rajone, vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai yra saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Administracinio teisės pažeidimo bylą G. K. atžvilgiu pradėta dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą nutraukta, nenustačius šiuo atveju G. K. tyčios, motyvo pasišalinti iš įvykio vietos, t. y. nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.
G. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo dalimi, kuria jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Teisėjų kolegija pažymi, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nesurinkta vienareikšmiškų ir neginčytinų įrodymų, jog 2010 m. rugpjūčio 15 d., apie 1.00 val., Viliošių kaime, Akmenės rajone, G. K. vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog liudytojai A. Ž. ir J. O. parodė, kad matė iš kavinės kiemo išvažiuojantį tamsios spalvos automobilį, tačiau tai nepatvirtina, jog būtent minėtas automobilis atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatyta automobilio Audi A3 stovėjimo vieta ir automobilio Mercedes Benz judėjimo trajektorija, nustatyti abiejų automobilių apgadinimai, kurie pagal savo atsiradimo mechanizmą atitinka, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad automobilio Mercedes Benz galinio bamperio dešinėje pusėje viršutinės juostos apačioje esantis dažų dangos pažeidimas padarytas kontakto su automobilio Audi A3 galinio bamperio dešiniu kampu metu ir dėl to skilo automobilio Audi A3 galinis bamperis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizės aktas (b.l. 185-194) nepatvirtina, jog automobilio Audi A3 apgadinimai padaryti kontakto su automobiliu Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) metu. Ekspertizės išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad automobilio Mercedes Benz E220 galinio bamperio dešinėje pusėje viršutinės juostos apačioje esantis dažų dangos pažeidimas galėjo būti padarytas kontakto su automobiliu Audi A3 galinio bamperio dešiniu kampu metu, tačiau iš turimų duomenų spręsti ar buvo padaryti būtent šių automobilių tarpusavio kontakto metu, negalima.
Nagrinėjamu atveju būtina pagrįsti, kad automobilio Audi A3 apgadinimai padaryti kontakto su automobiliu Mercedes Benz metu. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra.
Atsižvelgus į tai, kad byloje esančių įrodymų nepakanka G. K. kaltei pagrįsti, o visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (principas – in dubio pro reo), bei tai, kad rinkti naujus įrodymus nėra jokios protingos galimybės, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla G. K. atžvilgiu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nutrauktina.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ATPK 269 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę, – iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo, vidaus vandenų transporto priemonės vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas <...> ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. ATPK 295 straipsnyje numatyta, jog skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo <...>. Remiantis ATPK 304 straipsnio 2 dalimi, apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas <...>. Kadangi tiek vairuotojo pažymėjimas, tiek laikinas leidimas suteikia teisę vairuoti atitinkamų kategorijų transporto priemones, teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės bei sisteminė ir teleologinė ATPK 269 straipsnio 4 dalies ir 330 straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas G. K. turi būti grąžintas nutarimui įsiteisėjus.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas suklydo nurodydamas nutarimo apskundimo tvarką. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi G. K. apeliacinis skundas dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo priimtas nagrinėti apeliacine tvarka, todėl darytina išvada, kad minėtas procesinis pažeidimas jokių pasekmių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėms nesukėlė.
Pažymėtina ir tai, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu (b.l. 219-2010) remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio nuostatomis buvo ištaisytas 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarime padarytas rašymo apsirikimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
G. K. apeliacinį skundą patenkinti.
Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo dalį, kuria G. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. K. atžvilgiu nutraukti.
Kitą Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.