- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- eI-6739-484/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00663-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Jolita Rasiukevičienė, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Bajoro ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui P. G. ir atsakovo atstovui O. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė pripažinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) neveikimą neteisėtu ir įpareigoti VMI prie FM išnagrinėti jo 2014-12-10 prašymą dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška per 5 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo.
Skundė nurodė, kad 2014-12-10 kreipėsi į VMI prie FM su prašymu dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška. Prašymas VMI prie FM buvo gautas tą pačią dieną, t. y. 2014-12-10. Pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymas (toliau - MAĮ) nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti išnagrinėtas mokesčių mokėtojo prašymas dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, todėl mano, jog turi būti taikomas Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis, pagal kurį administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnį, administracinė procedūra pradedama per 3 dienas nuo prašymo gavimo dienos, todėl paskutinė diena VMI prie FM priimti sprendimą šiuo atveju laikoma 2015-01-20. Tvirtina, kad VMI prie FM iki šios dienos (2014-01-28) nėra pateikusi jokio atsakymo į 2014-12-10 prašymą. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad VMI prie FM nesilaiko viešojo administravimo subjektui nustatomų procedūrinių terminų sprendimui priimti. Pabrėžė, kad MAĮ 113 straipsnis ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-05-12 Įsakymas Nr. VA-92 „Dėl mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo ir apskaitos taisyklių bei mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ įtvirtina išimtinę VMI prie FM teisę spręsti klausimą dėl mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška. Mokesčių administratoriui delsiant priimti sprendimą, yra nepagrįstai ribojamos pareiškėjo teisės ir jis patiria nepagrįstus suvaržymus. Be to, VMI prie FM, vilkindama sprendimo priėmimą arba nenagrinėdama pareiškėjo prašymo, pažeidžia pareigą bendradarbiauti su mokesčių mokėtoju, taip pat nevykdo savo pareigų kaip viešojo administravimo subjektas (teikti informaciją mokesčių mokėtojams ir nagrinėti jų paklausimus bei prašymus). Pareiškėjas VMI prie FM neveikimą laiko neteisėtu.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI prie FM su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas 2014-12-10 VMI prie FM pateikė prašymą jo mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu. Pažymėjo, kad 2015-01-16 raštu Nr. (23.1-8)-RNA-1279 VMI prie FM darbuotojas parengė atsakymą į pareiškėjo prašymą, tačiau dėl techninės klaidos atsakymas pareiškėjui buvo išsiųstas ne jo gyvenamosios vietos adresu – Taikos pr. 97-50, Kaunas, o J. M. g. 1-10, Vilnius. Mokesčių administratorius, taisydamas šią savo klaidą, teikia šį atsakymą kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą.
Dėl pareiškėjo 2014-12-10 prašymo esmės pažymėjo, kad Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės VMI prie FM spręsti klausimo dėl žyminio mokesčio skolos pripažinimo beviltiška, todėl pareiškėjo 2014-12-10 prašymas nebuvo nagrinėjamas.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimą, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2014-12-10 prašyme VMI prie FM kėlė du reikalavimus, tačiau VMI prie FM 2015-01-16 rašte, kurį pareiškėjas gavo kartu su atsiliepimu į skundą, yra atsakyta tik į vieną reikalavimą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą remdamasis atsiliepimo motyvais. Papaildomai akcentavo, kad atsakymas į pareiškėjo 2014-12-10 prašymą dėl techninės klaidos buvo išsiųstas ne pareiškėjo prašyme nurodytu adresu. Ištaisydamas šią klaidą, centrinis mokesčių administratorius 2015-01-16 atsakymą į 2014-12-10 prašymą pridėjo prie atsiliepimo į pareiškėjo skundą. Atsakovas negali pateikti dokumentų, patvirtinančių 2015-01-16 atsakymo išsiuntimą. Pareiškėjui 2015-01-16 atsakymas atskirai išsiųstas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2014-12-10 VMI prie FM pateikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška. Prašymas VMI prie FM užregistruotas 2014-12-10.
Byloje kilo ginčas dėl galimo VMI prie FM neveikimo, kuris pasak pareiškėjo pasireiškė tuo, kad VMI prie FM per Viešojo administravimo įstatymo nustatytą terminą neišnagrinėjo jo 2014-12-10 prašymo ir nepriėmė jokio sprendimo.
MAĮ 113 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, beviltiškų mokestinių nepriemokų revizavimo bei apskaitos tvarką ir mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodiką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Realizuodamas šią pareigą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas 2004 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. VA-92 patvirtino Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo ir apskaitos taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad Vietos mokesčių administratoriaus viršininkas (arba jo įgaliotas asmuo), gavęs taisyklių 7.1–7.4 punktuose nurodytus dokumentus, atsižvelgdamas į išvadoje, laisvos formos pažymoje arba pažymoje siūlomą mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiška pagrindą, gali priimti sprendimą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška. Taisyklių 13 punktas nustato, kad apie tai, kad mokestinė nepriemoka vietos mokesčių administratoriaus viršininko (arba jo įgalioto asmens) sprendimu yra pripažinta beviltiška pagal MAĮ 113 str.aipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojas neinformuojamas, išskyrus tuos atvejus, kai mokestinė nepriemoka pripažįstama beviltiška dėl mokesčių mokėtojo sunkios ekonominės (socialinės) padėties (pagal MAĮ 113 str. 1 d. 3 p.). Nei MAĮ, nei Taisyklėse nėra nustatytas terminas, per kurį mokesčių administratorius privalo išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl prašymo pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška, todėl administracinei procedūrai dėl tokio prašymo nagrinėjimo yra taikytinos bendrosios Viešojo administravimo įstatymo nuostatos dėl administracinės procedūros terminų. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnį administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė procedūra pradedama per 3 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška VMI prie FM užregistruotas 2014-12-10, todėl paskutinė diena VMI prie FM priimti sprendimą laikoma 2015-01-16. VMI prie FM kartu su atsiliepimu į skundą pateikė VMI prie FM 2015-01-16 raštą Nr. (23.1-8)-RNA-1279 “Dėl mokestinės nepriemokos”, kuriuo atsakė į pareiškėjo 2014-12-10 prašymą dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška. VMI prie FM atsiliepime į skundą paaiškino, kad šis raštas buvo siunčiamas V. K. klaidingu adresu. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjas 2014-12-10 prašyme savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), tačiau 2015-01-16 rašte Nr. (23.1-8)-RNA-1279 “Dėl mokestinės nepriemokos” VMI prie FM pareigūnas nurodė kitą, neteisingą pareiškėjo adresą: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Jokių objektyvių įrodymų apie nurodyto sprendimo išsiuntimą byloje nėra. Iš atsakovo atstovo paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad ištaisant techninę klaidą VMI prie FM 2015-01-16 raštas Nr. (23.1-8)-RNA-1279 “Dėl mokestinės nepriemokos” buvo pridėtas prie atsiliepimo į pareiškėjo skundą. Atskirai šis raštas pareiškėjui nebuvo siunčiamas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškėjas apie priimtą VMI prie FM sprendimą nebuvo tinkamai informuotas, tačiau konstatuoti, kad VMI prie FM vilkino nagrinėti pareiškėjo 2014-12-10 prašymą ir priimti sprendimą, nėra teisinio pagrindo. VMI prie FM sprendimą dėl 2014-12-10 prašymo priėmė laikydamasi Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnyje nustatytų terminų. Kadangi šis sprendimas nėra šios bylos ginčo dalykas, teismas nevertina pareiškėjo skundo argumentų ir pareiškėjo atstovo paaiškinimų teisme dėl VMI prie FM kompetencijos priimti sprendimą dėl žyminio mokesčio skolos pripažinimo beviltiška.
Taigi, teismui nustačius, kad VMI prie FM priėmė sprendimą dėl 2014-12-10 prašymo, įpareigoti atsakovą dar kartą išnagrinėti šį prašymą nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas.
Vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu pareiškėjui išaiškintina, kad nesutikdamas su VMI prie FM 2015-01-16 sprendimu Nr. (23.1-8)-RNA-1279 “Dėl mokestinės nepriemokos”, jis turi teisę šį sprendimą ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o argumentus dėl šio sprendimo įteikimo aplinkybių nurodyti kaip pagrindą atnaujinti skundo dėl šio sprendimo padavimo teismui terminą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
pareiškėjo V. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.