- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-25
- Bylos Nr.
- e2-428-443/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00946-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- G. K.
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl asmeninės nuosavybės teisių pripažinimo, trečiaisiais asmenimis byloje esant A. P. ir Valstybės įmonei Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad I. K.. asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1970, įgijo asmeninės nuosavybės teise.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2021 m. liepos 1 d., būdama testamentinė įpėdinė, priėmė palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po motinos I. K., mirties. Palikimo dalyką sudaro butas/patalpa-butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris viešajame nekilnojamo turto registre nuosavybės teise yra įregistruotas palikėjos I. K. vardu. Butas įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1970 pagrindu. Ieškovė kreipėsi į vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo paveldėtam turtui gavimo, tačiau notarė atsisakė paveldėjimo teisės liudijimą į visą paveldimą turtą (butą), kadangi palikėja I. K. nekilnojamą turtą įgijo būdama santuokoje su atsakovu G. K. Atsakovas formaliai laikomas buto bendrasavininkiu. Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, ieškovės tėvų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo vieta nežinoma, santuokos sudarymo įrašo skyriuje nėra. Skyrius nurodė, kad negali pateikti galimą šalių santuokos nutraukimą ar atsakovo mirties faktą liudijančių išrašų, nes tokių duomenų nėra. Iš mirusios motinos I. K. pasakojimų ieškovei žinoma, kad atsakovas (ieškovės tėvas) 1965 metais išvyko dirbti į Kareliją (Rusijos Federaciją), buvusią Komijos ATSR, iš kur negrįžo. Ieškovę kartu su seserimi A. P. išaugino viena motina I. K.. Ieškovė neturi jokių duomenų apie atsakovo buvimo vietą, su juo jokių ryšių nepalaikė, praktiškai jo neprisimena, ir visada galvojo, kad mirusi mama I. K. buvo nutraukusi santuoką su Atsakovu. Ieškinys teikiamas paveldėjimo tikslu. Ieškovė, neturėdama galimybės gauti paveldėjimo teisės liudijimo į visą paveldėtą turtą, siekia apginti savo teises, todėl kreipiasi į teismą dėl palikimo dalyką sudarančio nekilnojamo turto pripažinimo asmenine mirusios motinos I. K. nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsakovo G. K. kuratorius advokatas Mindaugas Skruibis atsiliepime su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad byloje esantys raštiniai įrodymai patvirtina, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Palikėja I. K. ginčo butą įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, už perkamą turtą atsiskaitydama grynais pinigais, kaip teigiama, iš asmeninių lėšų. Iš pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad pirkėjai I. K. notarės nebuvo išaiškinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalies norma, t. y. kad turtas, įgytas santuokoje, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Svarbios aplinkybės yra tai, kad atsakovas šiame sandoryje nedalyvavo, palikėja I. K. ir atsakovas G. K. bendro ūkio nevedė, kartu negyveno jau nuo 1965 metų, t. y. atsakovas nutraukė visus ryšius tiek su šeima, tiek su Lietuvos Respublika, čia nesilankė, prie šeimos išlaikymo ir šeimos turo įgijimo neprisėdėjo. Ginčo buto savininkė viešame registre yra nurodyta viena I. K., nėra nurodyta, kad butas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas šiuo butu niekada nesinaudojo, nesirūpino, bute niekada negyveno. Byloje esančių duomenų visuma, leidžianti įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, pagrindžia, kad ginčo butas, nors formaliai įgytas būnant santuokoje, įgytas išskirtinai asmeniniams I. K. ir su santuoka nesusijusiems poreikiams tenkinti.
Trečiasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į ieškinį, ieškiniui neprieštaravo, prašė ieškovės ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo A. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka, patvirtino, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės yra tikros ir teisingos, prašė ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės motinos I. K. ir atsakovo G. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. liepos 26 d. išduota Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad atsakovas gimė (duomenys neskelbtini), duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą nėra. Rusijos ambasados Lietuvoje rašte nurodyta, kad neturi informacijos apie G. K. Į ambasados konsulinį skyrių jis nesikreipė jokių klausimų, taip pat nėra užsiregistravęs konsulinėse institucijose. Palikėja I. K. ginčo butą įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1970, pagrindu. Šakių rajono 2-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas patvirtina, kad I. K. palikimą priėmė jos dukra M. K..
Pagal iki 2001 m. birželio 30 d. galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – Santuokos ir šeimos kodeksas) 22 straipsnio 1 dalį, turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėjimas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.
CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninės nuosavybės teise, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, į ieškinyje išdėstytus argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus, į atsakovą atstovaujančio kuratoriaus, trečiųjų asmenų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas išvyko į Rusijos Federaciją 1965 metais ir negrįžo, į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovas būtų prisidėjęs I. K. perkant butą, į tai, kad bylos duomenimis ginčo butas nebuvo naudojamas bendroms sutuoktinių reikmėms, pripažintina, kad I. K., mirusi (duomenys neskelbtini), butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1970, įgijo asmeninės nuosavybės teise.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje susidarė mažesnės nei 5 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1970, įgijo asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.