Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2954-836/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-27
Bylos Nr.
1-2954-836/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07540-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2954-836/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07540-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.12.; 1.1.8.10.3.;1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3; 2.12.1.4.; 1.1.9.10.; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 27 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorės Stasės Svetickienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, išsituokusi, bedarbė, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R., 2019 m. vasario 21 d., apie 03.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia rankomis nuo lovos nustūmė savo šeimos narį – sugyventinį A. M., dėl ko jis nugriuvo ant dešiniojo šono ir delnu du kartus sudavė jam per viršugalvį ir taip šiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą.

Be to, ji būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2019 m. rugpjūčio 12 d., apie 20.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu du kartus sudavė savo šeimos nariui – sugyventiniui A. M. į veidą ir taip šiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą viršutinėje lūpoje ir taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

2019 m. vasario 21 d. nežymus sveikatos sutrikdymas

Kaltinamoji R. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nurodė, kad kalta prisipažįsta visiškai ir parodė, kad 2019 m. vasario 21 d., apie 3.00 val., ji kartu su savo sugyventiniu A. M. sugrįžo iš ligoninės, kurioje ji buvo paguldyta dėl širdies ritmo sutrikimo. Ji buvo blaivi, o sugyventinis jau apsvaigęs nuo alkoholio. Sugrįžus iš ligoninės į namus A. M. be jokios aiškios priežasties pradėjo ją įžeidinėti ir ieškoti priekabių ir kilus žodiniam konfliktui dėl maisto, metė maisto lėkštę į sieną. Po to, A. sėdint ant lovos, ji supykusi stipriai jį pastūmė, dėl ko, A. nugriuvo, o jam nugriuvus, du kartus delnu sudavė per galvos viršugalvį. Ar A. skaudėjo, nežino. Po suduotų smūgių, ji liepė sugyventiniui išeiti ir jis išėjo. Tik jam išėjus, ji išgirdo bildesį, tačiau į tai dėmesio nekreipė, nes sugyventinis išėjo būdamas girtas. Miegant, ryte, atvyko policijos pareigūnai, ji jiems papasakojo kas įvyko, kartu su pareigūnais pamatė ant lauko laiptų, kurie yra prie įėjimo durų, kruvinas dėmes. Tada iš karto suprato, kad naktį išėjęs A. griuvo girtas nuo laiptų ir susižalojo, nes kitu būdu iš niekur negalėjo atsirasti tas kraujas. Ji kaltę pripažįsta dėl pastūmimo ir dėl suduotų dviejų smūgių, dėl savo poelgio gailisi, sugyventinio atsiprašė (2 t., b. l. 6-9, 30-33).

Šalies argumentai

2019 m. vasario 22 d. protokole- pareiškime A. M. nurodė, kad 2019 m. vasario 21 d., apie 3 val. (duomenys neskelbtini), spirdama kojomis į galvą apie 6-7 kartus, jį sumušė sugyventinė R. R. ir M. K., dėl ko juto stiprų fizinį skausmą ir jam buvo sužalota galva (1 t. , b. l. 25-27).

2019 m. vasario 21 d. Kauno AVPK Kėdainių r.PK RS vyr. patrulės A. V. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo A. M. paaiškino, kad namuose kilus konfliktui su sugyventine, jis iš nervų sudaužė lėkštę. Vėliau jį sugyventinė išvertė iš lovos ir du kartus koja spyrė į galvą. R. R. pasikvietė savo žentą M. K., kuris galėjo suduoti kažkiek smūgių į galvą, tačiau ar tikrai sudavė, pasakyti negalėjo, kadangi gulėjo ant žemės ir tik juto smūgius, o kas ir kiek jų sudavė, nematė. Akivaizdžiai matėsi A. M. prakirstas viršugalvis (1 t., b. l. 33-36).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, priešais įėjimą į namą yra du betoniniai laipteliai, ant kurių 80 cm ilgyje yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 37-42).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2019 m. vasario 23 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas darytas 2019-02-21 įvykio vietoje. Vaizdo įraše nukentėjusysis parodė, kad jį mušė R. (1 t., b. l. 43-44).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2019 m. vasario 21 d. 05.08 A. M. nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, o R. R. 06.27 nustatytas 0.00 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 53-55, 56-58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.G533/2019 matyti, kad A. M. dėl odos nubrozdinimo ir minkštųjų audinių sumušimo pakaušio srityje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( 1 t., b. l. 79).

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad su sugyventine R. R. pragyveno apie metus laiko, vedė bendrą ūkį. 2019-02-21 d., apie 3.00 val., namuose vykusio konflikto metu jis buvo stipriai girtas, pamena, kad jis metė lėkštę į sugyventinę, nepataikė, lėkštė pataikė į sieną. R. R. gulėjo lovoje ir iš jos pašokusi nustūmė jį nuo lovos, kur tuo metu sėdėjo, ant žemės. R. R. šaukė dukters draugą "M., M.", koja spyrė jam du kartus į galvą, pataikydama į pakaušį. Atbėgo M. K., kiek jis kartų spyrė, nežino, kadangi gulėjo susirietęs ir nematė. Visi 6-7 smūgiai kliuvo į galvą. Juto stiprų fizinį skausmą. Visą laiką labai blogai jautėsi, skaudėjo galvą, iš galvos bėgo kraujas. Nei pakeliui, nei namuose niekur negriuvo. Dėl girtumo nelabai ką atsimena. Su R. R. susitaikė ( 1 t. b. l. 62-71).

Liudytojas M. K. parodė, kad 2019-02-21 naktį miegojo namuose kambaryje, kai išgirdo kažkokį triukšmą kitame kambaryje ir draugės motiną R. R. rėkiant. Nuėjęs į kambarį, kur ji miegojo su sugyventiniu A., pamatė lovoje sėdinčią R., o M. sėdėjo ant grindų prie lovos. Liepė jiems nesipykti ir eiti miegoti. Į jų konfliktą nesikišo, A. sužalotas nebuvo, jis niekuo nesiskundė. Kitos dienos rytą pamatė, kad betoniniai laiptai yra kruvini, pagalvojo, kad girtas griuvo M. ir susižalojo, nes jis buvo toks girtas, kad vos ant kojų pastovėjo ( 1 t., b. l. 82-85).

2019 m. vasario 26 d. nukentėjusiojo A. M. ir įtariamosios R. R. susitaikymo protokole nurodyta, kad R. R. kalta prisipažįsta visiškai žalą atlygino ir jie abu susitaikė (1 t., b. l. 94).

2019 m. rugpjūčio 12 d. nežymus sveikatos sutrikdymas

Kaltinamoji R. R. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad gailisi, A. M. atsiprašė, įvykio metu buvo neblaivi. 2019-08-12 d., apie 20.00 val., namuose, pirma sukėlė žodinį konfliktą su sugyventiniu A. M.. Priekaištavo jam dėl kitų moterų. Pamena, kad rankomis pastūmė jį ant lovos ir kad mosikuodamasi su rankomis netyčia sudaužė ant sienos kabėjusį veidrodį, kuris ir taip ten vos laikėsi. Veidrodis nukrito ant grindų ir sudužo. Ji toliau žodžiu konfliktavo su sugyventiniu ir konflikto metu du kartus jam kumščiu sudavė į veidą. Ji pirma jam sudavė smūgius, ne jis jai. Jis dar labiau supyko, nes buvo taip pat neblaivus ir jis penkis kartus delnu ir penkis kartus kumščiu sudavė jai į veidą. Tada ji užsidengė rankomis veidą, nes jis buvo visas kruvinas. (2 t., b. l. 22-25, 30-33).

A. M. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodyta, kad 2019-08-12, apie 20.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, jį sumušė sugyventinė R. R., sudavė jam du smūgius kumščiu į veidą (1t., b. l. 99-101).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kambaryje ant lovos yra patalynė, kambario kairėje prie sienos, žemiau lango ant grindų yra veidrodžio šukių, nieko nepaimta (1 t., b. l. 107-111).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas kompaktiniame diske, kurį atidarius yra failas, trukmė - 28 sekundės. Faile užfiksuotas A. M., sėdintis ant suolo Kauno AVPK Kėdainių r. policijos komisariato patalpose, kuris į klausimus atsakė, kad pirmadienį vakare sugyventinė R. R. sudavė du smūgius į lūpą ir į akį ir kad tuo metu jis juto fizinį skausmą (1 t., b. l. 112-114).

Kauno AVPK Kėdainių r. PK vyr. patrulio M. R. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo A. M. paaiškino, kad smurtas pasireiškė sudavimu kumščiais dviejų smūgių į veidą, kurių metu jis juto fizinį skausmą. A. M. nustatyta mėlynė po kairiąja akimi ir kirstinė žaizda lūpoje (1 t., b. l. 119-122).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.G2153/2019 matyti, kad A. M. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva viršutinėje lūpoje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( 1 t., b. l. 138).

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2019-08-12 apie 08.30 val., jis atėjo pas sugyventinę į namus, matė, kad ji yra neblaivi, pats buvo blaivus. Tik atėjus, R. pradėjo priekaištauti jam dėl kitų moterų, tačiau šie priekaištai į rimtesnį konfliktą neišsirutuliojo. R. parodė, kokią suknelę dėvėjo būdama vestuvėse, užsidėjo tą mėlynos spalvos suknelę. Namuose dviese pradėjo vartoti alkoholį. Nuo ryto iki tos dienos vakaro visą laiką buvo R. namuose. 2019-08-12 apie 20.00 val., jau ketino eiti į namus, tuomet R. vėl pradėjo priekaištauti dėl svetimų moterų ir jį, stovintį miegamojo kambaryje prie lovos, pastūmė ir jis parkrito ant lovos ir atsisėdo ant lovos, o R. pradėjo gestikuliuoti rankomis ir viena ranka smūgiavo į veidrodį, buvusį ant kambario sienos ir jį netyčia sudaužė. Atsistojo nuo lovos, bandė ją nuraminti, kad ji nesusižalotų veidrodžio šukėmis, tuo metu ji jam sudavė du smūgius kumščiu į veidą, vienas smūgis pataikė į lūpą ir ją prakirto, antras smūgis buvo suduotas į kairę akį, kur šiuo metu yra mėlynė. Po smūgio į lūpą juto, kad bėga kraujas. Abiejų smūgių sudavimo metu juto fizinį skausmą. Po to, kai R. sudavė jam smūgius, jis jai sudavė atgal delnu kartą į veidą. Ar daugiau sudavė smūgių R., negali pasakyti, nes nepamena. Po to pamena, kad išėjo iš R. namų į savo mamos namus. Išeidamas iš R. namų jokių daiktų nepasiėmė, pas ją net paliko savo telefoną. Konflikto metu tiek jis, tiek R. buvo stipriai apgirtę. Tą dieną abu išgėrė du butelius 0,7 litrų talpos degtinės (1t., b. l. 99-104).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamoji padarė minėtus nusikaltimus. Įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinamoji naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamoji uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinį - panaudodama fizinį smurtą, nukentėjusiajam sukeldama fizinį skausmą, padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina specialisto išvados. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios nusikalstamos veikos kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus kaltinamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (2 t., b. l. 59-60).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir pareiškė, kad gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina kaltinamosios apsvaigimas nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Ji padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnis), civilinio ieškinio nėra, neteista (2 t., b. l. 40-41), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 42), nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 43, 44), VšĮ (duomenys neskelbtini) Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neregistruota, tačiau buvo įrašyta Psichikos sveikatos grupėje (2 t., b. l. 47). Vadovaujantis BK 41 straipsniu, 54 straipsniu, 61 straipsniu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir teisingumo principą, atsižvelgiant į tai, kad bausmės tikslas yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokuroro siūlomas laisvės apribojimo bausmes, paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, civilinio ieškinio nėra, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad du nusikaltimus kaltinamoji padarė smurtaudama prieš savo šeimos narį - sugyventinį, kas leidžia teismui manyti, kad kaltinamoji linkusi smurtauti, kartu su bausme kaltinamajai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 34-35), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Kompaktiniai diskai su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, saugomi byloje (1 t., b. l. 46, 115), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. vasario 21 d. nusikalstama veika), ir nubausti ją laisvės apribojimo bausme 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

R. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugpjūčio 12 d. nusikalstama veika), ir nubausti ją laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant R. R.:

1) per vieną mėnesį, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

2) neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 mėnesius, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme R. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, saugomus byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. R., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, ji turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ir dydžio bausmę, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei ji šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Henryta Gerdvilė