Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-10-08 · Civilinė byla Nr. 2-152-424/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-08
Bylos Nr.
2-152-424/2013
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02263-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Valiulytė
Ieškovas
G. M.
Atsakovas
V. B., L. G.
Trečiasis asmuo
R. B., notarei J, B. V.
Civilinė byla Nr. 2-152-424/2013Teisminio proceso Nr.2-48-3-02263-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos : 116.1; 30.5. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 8 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė,sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,dalyvaujant ieškovei G. M., jos atstovei adv. pad. Aušrai Rimšelienei,

atsakovėms V. B. ir L. G., jų atstovėms adv. Rasai Aurelijai Kučinskaitei ir Ingridai Botyrinei, tretiesiems asmenims R. B. ir notarei J.Klepackienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovėms V. B. ir L. G., tretiesiems asmenims B. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., R. V., B. V., gim.(duomenys neskelbtini) m. E. V., A. B., R. B., notarei Jūratei Klepackienei dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimų ir dovanojimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančiais

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po motinos J. V. mirties (duomenys neskelbtini), priimti;

pripažinti iš dalies negaliojančiu 1998-02-03 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą atsakovei V. B. dalyje dėl ½ dalies į 683/1000 dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje į ½ dalį ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

pripažinti iš dalies negaliojančiu 2003-12-10 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą atsakovei V. B. dalyje dėl ½ dalies žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

panaikinti 2012-07-02 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp V. B. ir L. G. dalyje dėl 5139/15049 dalių gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 725/3200 dalių ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Ieškovės nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos ir atsakovės V. B. motina J. V.. Ji 1991 metais išvyko gyventi į JAV, kur gyveno iki 2012-04-10. Po motinos mirties ji stengėsi dažniau paskambinti seseria, palaikyti ją, taip pat domėjosi motinos palikimu. 1995 m. per Kalėdas paskambino V. B. pasveikino ją ir pasidomėjo apie motinos palikimą. Tada atsakovė jai pasakė, kad motina surašė testamentą ,kuriuo visą turtą paliko jai, todėl paveldėjimo reikalais jei nėra reikalo rūpintis. Ji patikėjo seserimi ir, gerbdama motinos valią, palikimo reikalais nebesirūpino. 2012-04-10 ji grįžo į Lietuvą, kelis kartus lankėsi pas atsakovę. Kartą paprašius parodyti motinos testamentą, ji atsisakė tai padaryti. Kilus įtarimui, kad testamento nėra, nuvyko pas notarę, kur paaiškėjo, kad jokio testamento nebuvo, o V. B. siekdama viena paveldėti visą motinos turtą jai melavo, o rašydama pareiškimą dėl palikimo priėmimo jos, kaip įpėdinės, nenurodė. Tokiu būdu atsakovė ją apgavo ir viena paveldėjo motinos turtą, o 2012-07-02 ginčijama dovanojimo sutartimi paveldėtus pastatus perleido savo dukteriai L. G..

Atsakovės su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovei apie motinos mirtį buvo žinoma nuo pat jos mirties. Atsakovė V. B. 19 metų prižiūrėjo motiną iki pat jos mirties. Motina buvo silpnos sveikatos, blogai girdėjo ir matė, buvo neraštinga. Ji jokio testamento nebuvo parašiusi, todėl ir kalbos apie tai nebuvo. Ieškovė nei per įstatymu nustatytą 6 mėnesių terminą, nei per visus 17 metų po motinos mirties jos palikimu nesidomėjo. Ji savo nesiėmė visiškai jokių veiksmų, kad priimtų motinos palikimą. Išvykusi į JAV ieškovė perleido visą jai pačiai priklausantį turtą. Tai rodo, kad ieškovės buvimas užsienio valstybėje neapribojo jos galimybių tvarkyti savo turinius reikalus, gauti visą jai reikalingą informaciją. Tai patvirtina aplinkybę, kad ieškovė nesiejo savo tolimesnio gyvenimo su Lietuva ir motinos palikimo atžvilgiu elgėsi pasyviai, nesiekė jo priimti. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl tariamos atsakovės apgaulės yra ieškovės išgalvotos, siekiant gauti dalį atsakovės paveldėto turto, kurio vertė per praėjusį laiką nuo palikimo atsiradimo iki ieškinio padavimo tiek dėl rinkos pokyčių, tiek dėl atsakovės V. B. šeimos atlikto statinių kapitalinio remonto gerokai išaugo.

Atsakovės prašė taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą praėjus 17 metų po palikimo atsiradimo.

Tretieji asmenys B. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., R. V., B. V., gim.(duomenys neskelbtini) m., E. V., A. B., R. B. ieškinį palaikė.

Tretysis asmuo notarė J.Klepackienė si ieškiniu nesutiko, nes ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl kurių ji praleido terminą palikimui priimti. O aplinkybė, kad paveldėtojas paduodamas pareiškimą palikimui priimti nenurodė kitų įpėdinių, nėra teisiškai reikšminga, nes įstatymas nei numato įpėdiniui pareigos nurodyti kitus įpėdinius, nei numato pareigą notarui kaip nors atsižvelgti į tokią nuorodą jeigu ji yra.

Teismo nustatyto aplinkybės ir motyvai

Šalys yra J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), dukterys (1t.bl.10). Šias aplinkybes byloje dalyvaujantys asmenys pripažino ( CPK 182 str., 187 str.).

1998-02-03 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu reg. Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. paveldėjo 68,3/100 dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į ½ dalį ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Šiuo metu valdos adresas- (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.125;159).

2003-12-10 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu reg. Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. paveldėjo žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)(1t.b.l.126)

2012-07-02 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. padovanojo L. G. 15049/16000 dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 29/32 dalis ūkinio pastato unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)(1t.b.l.159)

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d). Nors šioje byloje reiškiami ir turtiniai reikalavimai, jos esmę sudaro ginčas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. J. V. palikimo atsiradimo dieną galiojęs CK (1964 m.) 586 str. 3 d. nustatė 6 mėnesių terminą palikimui priimti – pradėti faktiškai paveldiną turtą valdyti arba paduoti notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Ieškovė po savo motinos mirties palikimo nepriėmė ir dėl to ginčo tarp šalių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl nežiūrint įvairiaplanių šalių argumentų, ginčo esmę sudaro įpėdinio nurodytų priežasčių, dėl kurių jis per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė palikimo, vertinimas.

Su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), todėl sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašančio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai. Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, vertinamos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, tokias kaip asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, jo asmenines savybes, jo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant įpėdinio elgesį atsižvelgiama į tai, ar jis buvo pakankamai atidus ir sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

Terminas J. V. palikimui priimti baigėsi 1996-03-28. Ieškovė nurodė vieną priežastį, dėl kurios ji praleido terminą palikimui priimti – atsakovės nesąžiningumą, pasireiškusį teiginiu apie jos naudai sudarytą palikėjos testamentą. Tokia priežastis iš principo negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, nes teisė priimti palikimą yra įpėdinio teisė, kurią gali įgyvendinti tik pats įpėdinis išreikšdamas dėl to savo valią įstatyme nurodytais būdais. Įstatymas nesuteikia teisės kitiems asmenims, be tam tikslui suteiktų įgalinimų, priimti palikimą įpėdinio vardu, ar kaip nors kitaip reikšti jo valią dėl palikimo. Todėl tik pats įpėdinis savo paties veiksmais ar veikdamas per įgaliotą asmenį gali priimti palikimą. Šiuo atveju nei kitų įpėdinių nuomonė apie asmens teisę paveldėti, nei jų samprotavimai apie palikėjo valią ar paveldimą turtą nėra teisiškai reikšmingi, nes įpėdinio valia priimti ar nepriimti palikimą, ar nuo jo atsisakyti nėra saistoma nei palikėjo valia, nei kitų įpėdinių veiksmais. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji norėjo priimti palikimą ir to siekė, tačiau dėl objektyvių priežasčių negalėjo to padaryti. Tikėti ar netikėti kitų įpėdinių pareiškimais apie palikėjo valią yra įpėdinio pasirinkimas. Kiekvienas bent vidutiniškai apdairus asmuo, norėdamas priimti palikimą, prieš nuspręsdamas jo nepriimti pirmiausia įsitikintų ne tik testamento egzistavimu, bet ir jame išreikšta palikėjo valia. Tačiau ieškovė to nepadarė. Duomenų, patvirtinančių, jog tiek per palikimo priėmimui skirtą terminą, tiek ir per protingą terminą jam pasibaigus ieškovė objektyviai negalėjo priimti palikimo dėl savo sveikatos būklės, asmeninių savybių ar gebėjimų stokos, byloje nėra. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjos galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po motinos mirties nebuvo suvaržyta.

Be to po palikimo priėmimo termino pabaigos praėjo jau 17 metų. Atsakovei pretenzijų dėl paveldėto motinos turto niekas nereiškė. Susiklostė stabilūs nuosavybės santykiai: atsakovė remontavo paveldėtus statinius, apie ką liudija byloje esantys statybinių medžiagų ir statybos darbų pirkimo dokumentai; atsakovė, įgyvendindama savo, kaip savininkės teisę disponuoti turtu, kuri nebuvo apribota, turtą perleido savo dukteriai, atsakovei L. G.. Todėl net ir atlaidžiai vertinant ieškovės neveikimą, negali būti griaunamas civilių teisinių santykių stabilumas vien todėl, kad ieškovė dabar sugalvojo realizuoti savo paveldėjimo teisę. Teismas, įvertinęs šalių argumentus, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK1.5 str., CPK 3 str. 1 d.), nekonstatuoja svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, todėl atnaujinti tokį terminą nėra pagrindo.

Atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas, nes ieškinio senatis yra įstatymo nustatytas terminas pažeistoms teisėms ginti teisme (CK 1.124 str.). Asmens, kuris praleido terminą savo teisei įgyvendinti, šios teisės niekas nepažeidė, todėl jos nėra nuo ko ginti ir ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo netaikomas.

Proceso dalyvių paaiškinimai apie tai, kas, kur, kada ir kokiom aplinkybėm sakė, girdėjo ar negirdėjo apie palikėjos testamentą, nėra teisiškai reikšmingi dėl aukščiau išdėstytų argumentų, todėl jie neanalizuojami ir nevertinami.

Atsakovė, reikšdama reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimų, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, savarankiškų jų negaliojimo pagrindų nenurodė ir reiškė kaip išvestinius ir savo paveldėjimo teisės. Todėl nesant pagrindo atstatyti terminą palikimui priimti, atmetami ir šie ieškinio reikalavimai.

Atsakovė V. B. šioje byloje patyrė 3200 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1t.b.l.35,154). Atsakovė L. G. šioje byloje patyrė 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2t.b.l. 91). Atmetus ieškinį atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ir ieškovės (CPK 93 str.) Taip pat iš ieškovės priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 str.).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2012-10-03 teismo nutartimi – draudimas atsakovei V. B. perleisti 1/2 dalį žemės sklypo, naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.57 str., CPK 4, 88, 96 str. str., 576-578 str. str., teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. M. 3200 Lt bylinėjimosi išlaidų V. B.

Priteisti iš G. M. 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų L. G.

Priteisti iš G. M. 82,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

laikinąsias saugos priemones – įrašą viešame registre draudžiantį V. B. perleisti nuosavybės teises į ½ dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)- palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismo sprendimui įsiteisėjus -panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono

Teisėja Ramunė Valiulytė