Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-2296-199/2012

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-02-28
Bylos Nr.: 2-2296-199/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-06889-2011-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Olga Šinkarenko
Ieškovas: BUAB „A. L.“
Atsakovas: UAB „Saukupa“
Trečiasis asmuo: „BTA I. C. SE “, AB „DFDS Seaways“

Civilinė byla Nr. 2-2296-199/2012Proceso Nr. 2-05-3-06889-2011-5)Procesinio sprendimo kategorija 60; 116.1, (S)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m.vasario 28 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, sekretoriaujant Vaidai Birštonaitei, dalyvaujant ieškovo BUAB „A. L.“ atstovei advokatei D. D., atsakovo UAB „Saukupa“ atstovui advokato padėjėjui A. B., nedalyvaujant trečiųjų asmenų „BTA I. C. SE “, AB „DFDS Seaways“ atstovams, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „A. L.“ ieškinį atsakovui UAB „Saukupa“, tretieji asmenys „BTA I. C. SE“, AB „DFDS Seaways“ dėl nuostolių atlyginimo

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo dokumentinio proceso tvarka iš atsakovo priteisti 27516,05 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo reikalavimų pateikimo dienos, bylinėjimosi išlaidas. 2011-05-06 buvo priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas pilnai. Nesutikdamas su priimtu sprendimu atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Ieškovo atstovė prašo nekeisti preliminaraus sprendimo, jį palikti, ieškinį patenkinti.

Ieškovas ieškinyje nurodė, jo atstovė paaiškino, kad ieškovas su atsakovu sudarė 2010-10-01 vienkartinę krovinio vežimo sutartį Nr. 20101001/M1, pagal kurią atsakovas (vežėjas) įsipareigojo tarptautiniu maršrutu Vokietija (Hamburgas)-Lietuva (Kaunas) pervežti ieškovo (užsakovo) nurodytą krovinį. Pagal sutartį iš viso turėjo būti gabenama 17 palečių krovinio, t.y. 16 palečių ir papildoma 1 paletė. Papildoma 1 paletė atgabenta be trūkumų, todėl su jos gabenimu susiję dokumentai byloje neteikti. Atsakovui gabenant minėtas 16 palečių krovinio ir dalį jo praradus, ieškovas patyrė nuostolius. Pagal sutartį krovinį atsakovas turėjo pasikrauti 2010-10-06, o pristatyti į UAB „L. K." ne vėliau kaip iki 2010-10-11. CMR važtaraštis įrodo, kad atsakovo vairuotojas krovinį pasikrovė sutartyje nustatytu terminu (23 grafa). Vežėjas, pasirašydamas CMR važtaraštyje, patvirtino, jog pervežimui priėmė 16 palečių prekių. Į krovinio pristatymo vietą atgabentą krovinį priėmė UAB „Lavisos koncernas", kuri pastebėjo atgabento krovinio trūkumą, vietoje CMR važtaraštyje įrašytų 16 palečių atgabentos tik 10 ir apie

tai pažymėjo CMR važtaraščio 24 grafoje. Siekiant nustatyti kurių tiksliai prekių trūksta, UAB „Lavisos koncernas" krovinį iškrovė, išpakavo paletes, išrūšiavo jose buvusias prekes, pagal prekes lydėjusius dokumentus nustatė trūkstamas prekes ir jų kiekius bei sudarė 2010-10-08 krovinio priėmimo aktą, kuriame užfiksavo krovinio trūkumą. Atsakovo vairuotojas išvyko nieko nepaaiškinęs ir nesulaukęs kol prekes priėmusi UAB „Lavisos koncernas" užpildys reikiamus dokumentus. Akivaizdu, kad dalį krovinio, 6 paletes vežėjas prarado pervežimo metu. 2010-10-11 ieškovas gavo savo kliento, pervežimo užsakovo Rusijos įmonės OOO „ ERA Logistika" raštą-pretenziją dėl krovinio dalies praradimo, kuriame taip pat buvo išdėstytas reikalavimas dėl atlyginimo už vežimą proporcingo sumažinimo. Kartu su šiuo dokumentu buvo gautas OOO „E. L." sudarytas 2010-10-11 tarpusavio reikalavimų įskaitymo aktas, kuriuo ieškovui buvo pranešta apie tai, jog pervežimo metu padarytų nuostolių suma 7'969,20 EUR ir ieškovui už ankstesnius vežimus mokėtinos atlyginimo sumos yra įskaitomos, taip pat ieškovui susipažinimui buvo pateikta krovinio gavėjo Rusijos įmonės OOO „Sika" 2010-10-11 pretenzija dėl 7969,20 EUR dydžio nuostolių atlyginimo. Ieškovas, atlyginęs pervežimo metu padarytus nuostolius, įgijo teisę šių sumų reikalauti iš faktinio vežėjo. Ieškovas atsakovui pateikė 2010-10-15 pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Nurodė prarastų prekių pavadinimus, kiekius, svorius ir kainas (SikaSence-460: 84 vnt. po 24 kg, bendra vertė 4'939,20 EUR (1 kg = 2,45 EUR)) ir SikaTherm-4045/71: 40 vnt. po 25 kg, bendra vertė 3'030 EUR (1 kg - 3,03 EUR)). Bendra prarastų prekių vertė siekia 7969,20 EUR, kas sudaro 27'516,05 Lt. Taigi, ieškovas pareikalavo, kad atsakovas atlygintų ieškovo patirtus nuostolius, lygius 27'516,05 Lt. Pretenzijoje nustatytu terminu atsakovas nekompensavo ieškovo patirtų nuostolių. Gavęs pretenziją, atsakovas ieškovui pateikė 2010-10-18 kreipimąsi dėl vežimo sutarties ir galinių nuostolių. Kadangi šiame atsakovo rašte nurodytos aplinkybės neatitiko ieškovo turimų duomenų ir krovinio pervežimo dokumentų, ieškovas atsakovo prašė patikslinti kai kurias aplinkybes bei pateikti konkrečius atsakovo turimus su pervežimu susijusius dokumentus. Nesulaukus prašytos informacijos, atsakovui buvo pateiktas 2010-11-30 pranešimas dėl UAB „Saukupa" 2010-10-1B kreipimosi, kuriuo buvo pakartotinai paprašyta pateikti atsakovo rašte išdėstytą poziciją pagrindžiančius rašytinius įrodymus bei buvo išdėstyti ieškovo pastebėti neatitikimai. Pagrindiniai ieškovo nurodyti neatitikimai ir pastabos buvo šie: turimi dokumentai įrodo, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis buvo įpareigotas vykdyti pervežimą jūrų transportu. Priešingai, šalių sutartis su jos atitinkamomis sąlygomis buvo sudaryta, kad krovinys bus vežamas įprastai kelių transporto priemone sausumos keliais. Po sutarties sudarymo atsakovas nesikreipė dėl sutikimo pakeisti sutarties įvykdymo būdą, net neinformavo apie galimybę krovinį gabenti ne sausumos keliais, o jūrų transportu. Svarbu tai, kad bet kokios su sutarties vykdymu susijusios informacijos nepateikimas kitai sutarties šaliai, lemia tos šalies galimybių tinkamai pasirūpinti savo teisių ir interesų apsauga apribojimą. Turimi duomenys dokumentai patvirtina, kad 2010-10-06 Vokietijoje buvo pakrauta 16 palečių krovinio, o į krovinio iškrovimo vietą Lietuvoje 2010-10-08 iš pakrautų 16 palečių atvyko tik 10 palečių, kas rodo, kad dalis krovinio pervežimo metu buvo prarasta. Po nurodyto pranešimo pateikimo atsakovui, šalių atstovai kelis mėnesius bendravo telefonu ir elektronui paštu, buvo tariamasi dėl abiems šalims priimtino nuostolių atlyginimo būdo, be to, atsakovas žadėjo pateikti jo poziciją patvirtinančius dokumentus. 2011 m. vasario mėnesį atsakovas pranešė, jog jokių papildomų dokumentų nepateiks, kadangi jų neturi 2011 m, kovo mėnesio pradžioje atsakovas pranešė, kad su ieškovu nebesitars dėl nuostolių atlyginimo. Ši žinia lėmė ieškovo sprendimą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl patirtą nuostolių sumos priteisimo iš atsakovo. Atsakovas teigia, kad dalis krovinio buvo gabenta keltu „Lisco Gloria" ir žuvo kelte įvykusio gaisro metu. Ieškovo nuomone, tokios pozicijos atsakovas nutarė laikytis tikslu išvengti atsakomybės už tai, kad prarado, ar pasisavino dalį gabenamo krovinio atsakovas siekia savo atsakomybę perkelti kelto valdytojui. Atsakovo teiginys, kad dalis krovinio buvo gabenta keltu „Lisco Gloria" ir žuvo kelte įvykusio gaisro metu yra nepagrįstas, nes nėra jokių tiesioginių jį įrodančių dokumentų ar kitų įrodymų, išskyrus CMR važtaraštį, kurį atsakovas pateikė bylos nagrinėjimo teisme metu, ir kuriuo negalima remtis dėl žemiau nurodytų priežasčių. Liudytojo V. K., vairuotojo parodymus, kuriais taip pat negalima remtis dėl žemiau aptartų priežasčių. Ieškovo teismui pateiktų su pervežimu susijusių įrodymų visuma patvirtina šio teiginio nepagrįstumą. Iš sutarties sąlygų matyti, kad pagal ją turėjo būti vežama kelių transportu sausumos keliais, kaip iki šiol buvo gabenami visi užsakovo kroviniai, o ieškovas siekė kontroliuoti visą pervežimo procesą: maršrutas Vokietija Hamburgas- Lietuva Kaunas, nėra numatytos jokios tarpinės stotelės ar sustojimai, skirti krovinio perkrovimams, skaidymams, transporto rūšies keitimui ir pan., todėl automobilis iš Hamburgo turėjo vykti tiesiai į Kauną, be tarpinių sustojimų Kylyje ar kuriame kitame Vokietijos ar kitos valstybės mieste. Pakrovimo data 2010-10-06, iškrovimo data ne vėliau kaip 2010-10-11, pervežimui skirto laiko trukmė net iki 5 parų, kas parodo šių datų parinkimą atsižvelgiant į reikalingą laiką krovinį vežant keliais. Sutarties 2.2.3. punktas numato vežėjo pareigą pateikti tinkamą ir tvarkingą transporto priemone bei užsakovo teisę atsisakyti netinkamos transporto priemonės. Ši sąlyga reiškia, kad vežėjas neturi teisės pervežimo metu keisti transporto priemonės, perkrauti krovinio į kitą automobilį, nes priešingu atveju užsakovas negalėtų kontroliuoti aptariamos vežėjo pareigos tinkamo vykdymo ir pasinaudoti numatyta teise atsisakyti netinkamos transporto priemonės. Sutarties 2.2.9, punktas numato vežėjo pareigą informuoti užsakovą apie atvykimą į krovinio pakrovimo ir iškrovimo vietas bei apie pakrovimą ir iškrovimą. Ši sąlyga parodo užsakovo siekį prižiūrėti pervežimo procesą, bet kuriuo metu tiksliai žinoti kur yra krovinys, įskaitant ir bet kokias tarpines stoteles. Atsakovas, priėmęs krovinį vežti 2011-10-06, nepranešė ieškovui apie krovinio iškrovimą ar perkrovimo Sutarties 2.2.10. punktas numato vežėjo pareigą vykdant Sutartį visais atvejais, o taip pat iškilus nenumatytoms aplinkybėms, turinčioms įtakos Sutarties vykdymui, nedelsiant tiesiogiai informuoti užsakovą. Ši sąlyga apima bet kokius veiksmus, atliekamus su kroviniu jo pervežimo metu, taip pat visus įvykius, kurie nebuvo šalių numatyti Sutarties sudarymo metu. Atsakovas neinformavo ieškovo apie krovinio perkrovimus, skaidymus į kelias transporto priemones, transportavimo rūšies keitimą ar kitus veiksmus, nors pagal Sutartį buvo įsipareigojęs informuoti, jeigu tokie dalykai vyktų. Sutarties 2.3. punktas numato draudimą perleisti sutartines teises ir pareigas tretiesiems asmenims neturint kitos šalies rašytinio sutikimo. Šiuo metu atsakovas bando išvengti atsakomybės, siekdamas ją perkelti kelto valdytojui. Kyla klausimas, ar krovinio transportavimo rūšies pakeitimas, jeigu dėl to keistųsi atsakomybės subjektas ir atsakomybės ribos, nėra laikoma vežėjo sutartinių įsipareigojimų perleidimu? Jeigu laikyti, kad atsakovas Sutarties vykdymą perleido kelto "Lisco Gloria" valdytojui, tai atsakovas tą būtų padaręs neturėdamas ieškovo rašytinio sutikimo (privalomo pagal Sutartį) ir netgi ieškovui nepranešęs apie tai. Sutarties 4.4. punktas numato vežėjo pareigą, sužinojus apie kliūtį ir jos poveikį įsipareigojimų vykdymui per 12 valandų pranešti apie tai užsakovui bei problemas spręsti pagal užsakovo instrukcijas, o to nepadarius, vežėjas privalo prisiimti visą dėl to kylančią atsakomybę ir atlyginti užsakovo nuostolius. Atsakovas teigia, kad nutarė krovinį padalinti į dvi dalis, perkrauti į kitus du automobilius, o vieną dalį krovinio gabenti jūrų transportu. Atsakovas nurodo tokį sprendimą priėmęs tam, kad spėtų krovinį nugabenti laiku. Šie teiginiai nepagrįsti. Atsakovas nepranešė ieškovui apie jokias iškilusias problemas ar vėlavimo į krovinio pristatymo vietą grėsmę, neprašė dėl to pateikti nurodymų. Taigi, jeigu aptariami atsakovo teiginiai atitiktų tikrovę, tai atsakovas, pažeidęs Sutartį ir nežinant ieškovui pats priėmęs visus sprendimus, taip pat pats turėtų prisiimti ir tokių savo veiksmų sukeltas pasekmes. CMR važtaraštyje - Grafa 7 pakuočių skaičius, įrašytas skaičius 16, kuris rodo vežėjo priimtą vežti krovinio palečių kiekį; grafoje 23- vairuotojo parašas; vardas ir krovinio priėmimo vežti data; grafoje 20 ypatingi susitarimai-krovinį leidžiama vežti kelių transportu; grafoje 24-krovinį priėmusios UAB „Lavisos koncernas" darbuotojo įrašas, kad 2010-10- 08 į sandėlį gauta 10 palečių krovinio. Prekes lydėjusi sąskaita-faktūra. Transporto rūšis: sunkvežimis. Draudžiama krovinį, kuriam surašytas vienas CMR važtaraštis, dalinti į atskiras dalis (CMR konvencija 6 str., 12 str. 5 d. c) p. LAT 2001-06-15 senato nutarimas nr. 31, kurio 18 punktas nurodo, kad kai krovinys yra vežamas su vienu CMR važtaraščiu, tai negalima krovinio padalinti dalimis, o jeigu toks nurodymas būtų duotas, tai jis būtų laikomas neįvykdomu. Vežėjas pats neturi teisės spręsti dėl krovinio perkrovimo. Vežėjui draudžiama pagal vieną CMR važtaraštį vežamą krovinį išskaidyti dalimis, jam draudžiama keisti, naikinti, perrašyti krovinio dokumentus, įskaitant CMR važtaraštį. Krovinio pervežimo metu bet kokius veiksmus su kroviniu gali nurodyti atlikti tik kroviniu disponuojantis asmuo (CMR konvencija 12 str.), o vežėjas jokiais atvejais nėra laikomas kroviniu disponuojančiu asmeniu. (duomenys neskelbtini)11) str, numato atsakomybę už krovinio vežimą be dokumentų. Jeigu atsakovas teigia, kad krovinys buvo padalintas į dvi ar kelias dalis ir tik viena dalis buvo vežama su dokumentais (CMR važtaraščiu ) prekių įsigijimo sąskaita, prekių pakavimo lapu, tai reikštų, jog kitos krovinio dalys turėtų būti vežamos be dokumentų, kas yra draudžiama pagal įstatymus. Taigi, visi ieškovo turimi rašytiniai įrodymai ir taikytini teisės aktai ne patvirtina, o paneigia atsakovo poziciją, kad neva jis krovinį padalino į atskiras dalis, iš kurių viena buvo atgabenta ir pristatyta gavėjui, o kita buvo pakrauta į keltą .,Lisco Gloria" ir gaisro metu žuvo. Atsakovo argumentai ir pateikiami įrodymai nepatvirtina aptariamo teiginio, t.y., kad krovinio dalis (6 paletės) buvo atskirta nuo likusio krovinio (10 palečių + 1 paletės) ir gabenama jūra keltu „Lisco Gloria“. Šalių sutartis nenumato, kad galima gabenti jūra. Atsakovas neturėjo teisės priimti sprendimo dėl krovinio išskaidymo į dalis, jo gabenimo būdo keitimo ir gabenimo jūra, o ne sausuma. Ieškovui nesuprantamos priežastys dėl kurių atsakovas nieko nepranešęs ieškovui būtų nutaręs gabenti krovinį jūra, nors pagal Sutartį to daryti neturėjo ir negalėjo. Atsakovas nurodo, kad krovinys buvo vežamas transporto priemone (duomenys neskelbtini)/CM007, gaisro kelte metu atsakovo transporto priemonė (duomenys neskelbtini)/CM007 su ieškovo krovinio dalimi žuvo. Vėlesniuose savo procesiniuose dokumentuose ir duodamas paaiškinimus teisme atsakovas nurodo kitus transporto priemonės numerius. Atsakovo paaiškinimai kinta, jie nėra nuoseklūs, atsakovas painioja krovinį gabenusių transporto priemonių numerius. Šios aplinkybės, visų kitų faktų kontekste, tik dar kartą patvirtina, kad atsakovo pozicija dėl krovinio gabenimo keltu ir krovinio praradimu gaisre galimai yra sukurta tikslu išvengti atsakomybės dėl krovinio praradimo arba jo pasisavinimo. Tuo labiau, kad atsakovas nepateikė jokių patikimų leistinų savo pozicijos įrodymų. Visi byloje esantys dokumentai parodo, jog ieškovui nebuvo žinoma apie tikrąsias krovinio praradimo aplinkybes. Ieškovo pozicija šiuo klausimu yra nuosekli: ieškovas atsakovui teikė pretenziją, tuomet, gavęs atsakovo kreipimąsi dėl nuostolių, ieškovas atsakovui teikė pranešimą dėl kreipimosi, prašė pagristi atsakovo poziciją dėl krovinio praradimo, bet iki šiol negavo jokių patikimų įrodymų, išskyrus suklastoto CMR važtaraščio. Sutartis Nr. 425 ir bendrosios krovinių vežimo šiaurės jūra sąlygos neįrodo, kad ieškovo krovinys buvo gabenamas keltu. Sutarties 3.1. punktas numato, kad dėl transporto priemonių vežimo keltu turi būti pateikiamas užsakymas ne vėliau kaip 48 valandos iki kelto išvykimo iš uosto. Atsakovą teismas įpareigojo pateikti šio užsakymo nuorašą, tačiau atsakovas teismui pateikė nesuprantamo turinio lapą, o savo paaiškinimuose nurodė, jog šis lapas yra užsakymas, kuris kelto valdytojui neva buvo pateiktas tą pačią dieną, kai keltas išplaukė, t. y, 2010-10-08, nors pagal aptariamą Sutarties Nr. 425 sąlygą užsakymas turėjo būti pateiktas likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki kelto išvykimo iš uosto. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad ieškovo krovinio negalėjo būti sudegusiame kelte. Pagal šios Sutarties 3.2. punkto 7) papunktį, pateiktame užsakyme privalo būti nurodyta informacija apie gabenamo krovinio pavojingumą, jeigu numatoma keltu gabenti pavojingą krovinį. Pagal sutarties 5.2. punktą, ne kelto valdytojas, o pats atsakovas prisiėmė atsakomybę už tai, kad būtų teisingai numatyti visi duomenys apie keltu gabenamą ratinę priemonę joje esančius krovinius. Pagal krovinių vežimo Šiaurės jūra sąlygas, tais atvejais, kai kelto operatoriui nėra deklaruojami ar yra neteisingai deklaruojami gabenami pavojingi kroviniai, tai tokius krovinius į keltą pakrovęs asmuo yra atsakingas už visus nuostolius, kad kokia būtų jų atsiradimo priežastis, Šiuo atveju, ieškovas atsakovui perdavė gabenti pavojingą krovinį, tai įrodo įrašai Sutartyje ir CMR važtaraštyje, kurio 6, 13, 20 skiltyse yra nurodyta informacija, susijusi su krovinio pavojingumu, pavojingas krovinys žymimas „ADR", nurodyta pavojingumo klasė (3 klasė), klasifikacijos Nr. (U N 1133, klijai, pavojingo krovinio taškai (18240,000), informacija apie tai, kad šį pavojingą krovinį leidžiama vežti kelių transportu. Atsakovas savo užsakymu neinformavo kelto operatoriaus, kad ketina gabenti pavojingą krovinį, nors tai padaryti buvo jo pareiga. Ši aplinkybė įrodo tai, kad ieškovo krovinys negalėjo būti sudegusiame kelte, o jeigu tas krovinys ten buvo, reiškia atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus ir jam tenka visa atsakomybė dėl padarytų nuostolių ne kelto valdytojui ar operatoriui. Neperduodamasis važtaraštis neįrodo, kad ieškovo krovinys buvo sudegusiame kelte. Atsakovas su savo prieštaravimais teismui pateikė netvarkingus neperduodamo važtaraščio lapus, t, y. angliško dokumento vietoje dviejų lapų buvo pateiktas tik vienas, o vertimas neatitiko angliško dokumento turinio, buvo netinkamai parengtas, nesurištas, nepatvirtintas. Todėl teismas atsakovą įpareigojo pateikti tinkamai parengtą šio dokumento vertimą ir patį dokumentą. Atsakovas teismo įpareigojimą įvykdė, tačiau atsakovo pateiktas dokumento vertimas liko su klaidomis, dalis teksto nebuvo išversta. Pagal neperduodamąjį važtaraštį sąraše turi būti iš viso 5 skirtingos transporto priemonės, tačiau sąraše Nr. 3 ir Nr. 5 yra nurodyta ta pati transporto priemonė, tik su skirtingu kroviniu (metalas ir laminatas). Ši klaida padaryta būtent dėl tos transporto priemonės, kuria, atsakovo teigimu, buvo gabenama ieškovo krovinio dalis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/BH002. Iš neperduodamo važtaraščio matyti, kad ieškovo krovinio nebuvo šioje transporto priemonėje, nes yra nurodyta „krovinio informacija: metalas" (I tomas b.l. 136, 138-139). Jeigu šalia metalo būtų gabenti ir kiti kroviniai, tai būtų nurodyta kitaip, pvz.: transporto priemonės Nr. 1 ir Nr. 2 "krovinio informacija: grupavimas", transporto priemonė Nr. 5 "krovinio informacija: įvairūs kroviniai". Be to, aptariamas dokumentas pats kelia nemažai klausimų: kodėl angliškame dokumente, kurį neva išdavė Vokietijos kompanija yra lietuviškai įrašyta "krovinys iš D3", "krovinys iš D5" ir tt; kodėl dokumentas, kuriuo patvirtinamas transporto priemonių su kroviniais pakrovimas į keltą, neva išplaukusį 2010-10-08, buvo sutašytas tik 2010-10-10. Atsakovo atstovo pozicija šiuo klausimu nenuosekli: posėdyje nurodė, kad transporto priemonės į keltą priimamos pagal važtaraštį, kas reiškia, jog šis dokumentas turėjo būti surašytas vėliausiai 2010-10-08, nors ant dokumento yra vėlesnė data (2010-10-10); vėliau sakė, kad šis dokumentas sudegė gaisro metu, todėl buvo išduotas jo dublikatas (11 tomas b.l. 43), bet ant dokumento niekur nepažymėta, kad čia dublikatas; be to, jeigu pagal šį dokumentą buvo į keltą priimtos transporto priemonės ir šis dokumentas sudegė gaisro metu, tai reiškia, kad šis dokumentas turėjo būti išduotas vairuotojui jo vairuojamą transporto priemonę pakraunant į keltą, tačiau pats vairuotojas paaiškino, kad šis dokumentas jam nebuvo išduotas. Taigi, pastebimi ženklūs neatitikimai atsakovo pozicijoje. Dėl 2010-12-07 DFDS rašto apie kelte buvusius automobilius. Išvardintos kelte „Lisco Gloria" buvę ir gaisro metu sudegę transporto priemonės, tačiau neįrodo, kad ieškovo krovinys buvo kelte. Atsakovo prieštaravimuose nurodyta, kad ieškovo krovinys buvo transporto priemonėje valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/CM007, bet tokia transporto priemonė aptariamame rašte neįrašyta. Vėliau atsakovas pakeitė poziciją ir nurodė, kad krovinys buvo transporto priemonėje valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/BH002, kuri yra įrašyta aptariamame rašte, tačiau DFDS nenurodė koks konkretus krovinys buvo rastas šioje transporto priemonėje. Be to, byloje yra Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2011-05-03 raštas, kuriame yra nurodyta, jog iš kelto valdytojo DFDS LISCO neįmanoma gauti jokių schemų, planų, nuotraukų ar kitų įrodymų apie tai, kur stovėjo kokios transporto priemonės, koks krovinys buvo pakrautas, kokioje būklėje rastas po gaisro, kaip identifikuotas ir panašiai, kadangi tokių duomenų ir informacijos nėra. Prokuratūros rašte taip pat nurodoma, kad po gaisro atliktos apžiūros metu nustatyta, jog sudėtinga identifikuoti ne tik krovinius, bet net ir pačias transporto priemones. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog nėra ir neįmanoma gauti jokių objektyvių ir patikimų įrodymų apie tai, kad atsakovo nurodomoje transporto priemonėje galėjo būti ieškovo krovinys. Taip pat kyla klausimas kaip atsakovas gavo teismui teiktas fotonuotraukas, nes iš minėto prokuratūros rašto matyti, kad jokių nuotraukų nepavyko gauti, o be to, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra net esant teismo pateiktam užklausimui atsisakė teismui pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą ar jos dalį. Vairuotojo paaiškinime, kuris neva buvo teiktas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, nurodoma, kad įmonėje G. H. buvo pakrautos 6 paletės dažų, iš kurių 4 paletės pakrautos gale, o 2 priekyje. Kartu su paaiškinimu atsakovas pateikė krovinio išdėstymo transporto priemonėje schemą, kuri nesuprantama ir neinformatyvi ir transporto priemonės buvimo kelte vietose brėžinį, kuris parodo, kad pats vairuotojas nėra tikras kur transporto priemonė neva stovėjo. Šie atsakovo darbuotojo sutašyti ir nubraižyti dokumentai neatitinka kitų rašytinių įrodymų. Pirma, vairuotojo dokumentų surašymo data yra 2010-12-17, dokumentai neva skirti pateikti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, o Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros rašte, kurio data yra vėlesnė (2011-05-03), nurodoma, kad šioje transporto priemonėje buvo gabenamas metalo krovinys, o pasak vairuotojo jis gabeno įvairų krovinį, kurio nedetalizavo. Antra, neperduodamasis važtaraštis pagal kurį transporto priemonės pakrautos į keltą ir DFDS pateiktas užsakymo patvirtinimas patvirtina, jog nurodyta transporto priemone buvo gabentas ne „įvairus krovinys" ar „konsoliduotas" ar „grupinis", o „metalas". Trečia, vairuotojas nurodo, kad jis neva pasikrovė dažus, tačiau ieškovo prekės buvo ne dažai, o klijai ir kietiklis (CMR važtaraščio 9 grafa). Aptariamas atsakovo darbuotojo (vairuotojo) paaiškinimas su jo priedais galimai net nebuvo pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, o jei ir buvo pateiktas, tai jis buvo vertinamas greta kitų įrodymų, kuriuose yra nurodyti kitokie su gabentu kroviniu susiję faktai. Vairuotojas nurodo, kad gabeno dažus, o ne klijus, kad krovinys buvo rinktinis. Nurodo, kad sudegė visas keltas ir visiškai sudegė visi kroviniai. Atsakovo atstovas teismo posėdyje teigė priešingai, kad dalis krovinių iš kelto buvo išgelbėta, kai kurios prekės buvo išsaugotos. Liudytojas daugiau kaip 10 metų dirba atsakovo įmonėje, gyvena mažame mieste, kur atsakovo įmonė yra bene didžiausia įmonė ir geriausias darbdavys asmeniui turinčiam vairuotojo profesiją, yra ekonomiškai priklausomas nuo šalies, kurios interesais liudijo teisme, liudytoją ir atsakovą sieja darbo teisiniai santykiai, kuriems būdingas pavaldumas ir lojalumas. Esant tokioms aplinkybėms, liudytojo parodymai vertintini kritiškai. Teismo išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo (2004-12-30 LAT nutarimu Nr. 51 patvirtinta apžvalga dėl įrodinėjimo). Ieškovas pareiškia, jog atsakovo pateiktas CMR važtaraštis yra suklastotas, t.y. parengtas atgaline data, kai atsakovui iškilo tokio dokumento poreikis bylinėjantis teisme nagrinėjamoje šioje byloje (CPK 184 str.). Dokumentas yra lietuvių kalba, nors surašytas Vokietijoje veikiančios atsakovo pasamdytos įmonės Graweco, kuri yra ekspedijavimo įmonė, kas reiškia, jog ji veikia pervežimų srityje ir turėtų naudoti savo turimus dokumentus. Be to, atsakovo liudytojas taip pat nurodė, kad paletės nebuvo išardytos , kas reiškia, kad jeigu aptariamas CMR važtaraštis būtų pildytas tuo metu ir toje vietoje kaip nurodo atsakovas, tai šiame dokumente būtų neįmanoma įrašyti krovinio neto svorio, konkrečių paletėse buvusių prekių pavadinimų, jų pakuočių kiekio ir kiekvienos pakuotės svorio. CMR važtaraščio tam tikras skiltis privalo pildyti siuntėjas, kitas skilus turi pildyti vežėjas,

tai pažymėta net ant paties atsakovo pateikto CMR važtaraščio šono. Šiuo atveju,

krovinio siuntėjas yra Hamburge veikianti gamykla Sika A. G., todėl tik ji

galėjo pildyti važtaraščio 1-15 skiltis. Šiuo atveju, aplinkybės leidžia įtarti, kad atsakovui

iškilus poreikiui gauti tokį dokumentą, atsakovas pasitelkė užsienyje veikiančią savo

partnerę (Graweco įmonę) ir atgaline data tokį dokumentą sau susikūrė. Bylą nagrinėjant teisme, po daugiau nei metų atsiranda dokumentai, kurių iki šiol buvo teigiama nesant. Šis klausimas buvo keliamas teismo posėdžio metu, tačiau atsakovo atstovas dėl to negalėjo pateikti jokių paaiškinimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas yra įsitikinęs, kad aptariamas atsakovo pateiktas dokumentas yra suklastotas, t.y. parengtas atgaline data, kai atsakovui iškilo toks poreikis siekiant teisme pagrįsti savo poziciją apie dalies krovinio atskyrimą jos gabenimą jūra, kur ji sudegė. Jeigu teismas daro išvadą, kad įrodymas gali būti suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu tokiu dokumentu nesivadovauja, nes savo sprendimą teismas gali grįsti tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo (2004-12-30 LAT nutarimu Nr. 51 patvirtinta apžvalga dėl įrodinėjimo. Šalių tarpusavio santykius reglamentuoja šalių sudaryta sutartis ir CMR konvencijos nuostatos. Kaip jau minėta, sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs paimti krovinį iš siuntėjo Sika A. G., Hamburgas, Vokietija, nuvežti jį sutartyje nurodytam asmeniui Lavisos koncernas, Kaunas, Lietuva. Jokių kitų tarpinių stotelių Sutartis nenumatė, todėl atsakovas neturėjo teisės paimti iš siuntėjo krovinį jį vežioti po Vokietiją, iš pradžių į niekaip su šiuo pervežimu nesusiįusią įmonę G. H., vėliau visai į kitą pusę, į Kylio miestą, o paimtą krovinį turėjo vežti tiesiai į Kauną. Sutarties sąlygos parodo, kad ieškovas siekė kontroliuoti visą pervežimo procesą: parinkti tinkamą transporto priemonę, kuria bus vežamas krovinys (2.2.3. punktas); įpareigojo atsakovą informuoti apie krovinio visus iškrovimus, pakrovimus (2.2.9. punktas, įpareigojo atsakovą informuoti apie bet kokias su kroviniu gabenimu susijusias aplinkybes, įskaitant nenumatytas Sutarties sudarymo metu (2.2.10. punktas); uždraudė atsakovui perleisti sutartines vežėjo teises ir pareigas kitiems asmenims (2.3. punktas); įpareigojo atsakovą apie bet kokią kliūtį vykdant Sutarti informuoti ieškovą elgtis pagal ieškovo instrukcijas (4.4. punktas). Taigi, nors Sutartis nenumato tiesioginio draudimo skaidyti, perkrauti krovinius ir keisti jų gabenimo būdą (transportavimo rūšį), iš Sutarties akivaizdu, kad dėl bet kokių su kroviniu atliekamų veiksmų atsakovas privalėjo informuoti ieškovą, gauti jo sutikimą arba instrukcijas. Taigi, nors iš Sutarties turinio tai yra akivaizdu, tačiau Sutarties tekste tiesioginis aiškus draudimas perkrauti ir skaidyti krovinį nėra numatytas. Tačiau šiam vežimui yra taikoma CMR konvencija, CMR konvencijos nuostatos yra taikomos reglamentuoti visas Šalių atskirai neaptartas pervežimo sąlygas. CMR konvencijos visos nuostatos (išskyrus 37, 38 str.) yra imperatyvios (2001-06-15 LAT senato nutarimas Nr. 31, priimtas CRM konvencijos taikymo išaiškinimo klausimais). Tai reiškia, kad aptariamu klausimu galioja principas „viskas, kas nėra tiesiogiai leista, yra uždrausta“. Šiuo vadovaudamiesi teismai formuoja praktiką, kad pervežimo sutarties šalims negali kilti tokių teisių, kurios nenumatytos CMR konvencijoje. Šiuo atveju, CMR konvencija nenumato vežėjui teisės iš siuntėjo priimto vežti krovinio ne siuntėjui, o su pervežimu nesusijusiam asmeniui (įmonei Graweco), nenumato teisės pagal CMR važtaraštį gabenamo krovinio skaidyti į dalis, nenumato teisės su pervežimu nesusijusiam asmeniui perrašyti CMR važtaraščius, kuriuos turi pildyti pats krovinio siuntėjas (pagal CMR konvenciją CR važtaraštis yra vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas (4 str.), o šio vežimo proceso buvo siuntėjas (Sika A. G.), vežėjas ir gavėjas, todėl su šiuo procesu nesusijęs asmuo neturi teisės modifikuoti vežimo santykių ir keisti sutartį patvirtinančio dokumento. Taigi, atsakovas neturėjo teisės su kroviniu atlikti tokių veiksmų. Tuo labiau, kad teisės aktai netgi draudžia atlikti kai kuriuos iš veiksmų, kuriuos atsakovas atlikęs. Pvz.: draudžiama krovinį, kuriam surašytas vienas CMR važtaraštis, dalinti į atskiras dalis. Tai yra aiškiai nurodyta CMR konvencija 6 str., 12 str. 5 d. c) ir LAT 2001-06-15 senato nutarime nr. 31, kurio 18 punktas nurodo, kad kai krovinys yra siejamas su vienu CMR važtaraščiu, tai negalima krovinio padalinti dalimis, o jeigu toks nurodymas būtų duotas, tai jis būtų laikomas neįvykdomu. Kitas, vežėjui neleidžiama pačiam spręsti dėl krovinio perkrovimo, skaidymo ar bet kokių kitų veiksmų su kroviniu atlikimo, nes krovinio vežimo metu bet kokius veiksmus su kroviniu gali nurodyti atlikti tik kroviniu disponuojantis asmuo (CMR konvencijos 12 str.), kuriuo gali būti siuntėjas, arba tam tikrais atvejais dar gali būti gavėjas, tačiau vežėjas jokiais atvejais neturi disponavimo kroviniu teisės. ATPK 63(11) str. numato atsakomybę už krovinio vežimą be jo įsigijimo dokumentų arba gabenimą įtvirtinančių dokumentų. Taigi, ši teisės norma draudė atsakovui krovinį (16 palečių), kuriam išrašytas CMR važtaraštis, kurį lydi viena prekių įsigijimo sąskaita ir vienas prekių pakavimo lapas (b.l. 12-13), išskaidyti į dvi dalis, nes tai reikštų, kad viena iš tų dalių turėtų būti vežama be dokumentų. Taigi, akivaizdu, jog nors Sutartyje tiesiogiai ir aiškiai nenurodyta, atsakovas neturėjo teisės perduoti krovinio vežti kitiems asmenims, jo iškrauti, perkrauti į kitus automobilius, skaidyti į dalis, perrašyti gabenimo dokumentų, keisti krovinio gabenimo sąlygas, transporto rūšį ir atlikti panašius veiksmus. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo atveju nepriklausomai nuo to ar bus nustatyta, kad krovinys buvo gabentas sudegusiu keltu (atsakovo pozicija) ar nebuvo juo gabenamas (ieškovo pozicija), kaltė ir atsakomybė dėl krovinio praradimo tenka atsakovui, todėl jis privalo atlyginti visus ieškovo dėl to patirtus nuostolius. Be to, atsakovo kaltė dėl krovinio praradimo jo pervežimo metu yra preziumuoįama (CMR konvencijos 17-18 str.), todėl ieškovas neturi įrodyti atsakovo kaltės. Šią prezumpciją paneigti privalo atsakovas, kuris turi pateikti pakankamai aiškių nenuginčijamų įrodymų, jog krovinys buvo prarastas dėl Konvencijos 17-18 str numatytų aplinkybių, atleidžiančių vežėją nuo atsakomybės už krovinio praradimą. Krovinys buvo priimtas atsakovo vežti pagal CMR važtaraštį, tačiau pristatyta buvo tik dalis važtaraštyje nurodyto krovinio kiekio. Tai reiškia, kad dalį krovinio vežėjas prarado jį gabendamas kelių transporto priemone, kuri į iškrovimo vietą atvežė tik dalį krovinio. Ieškovo nuomone, jokia krovinio dalis nebuvo ir negalėjo būti gabenama atskirai, todėl jokia ieškovo krovinio dalis negalėjo būti atsakovo nurodomame sudegusiame kelte. Atsakovas teigia, jog nuo atsakomybės jis turi būti atleistas CMR konvencijos 17 str. 2 d. pagrindu, neva žala nutiko dėl priežasčių kurių jis negalėjo numatyti ir pasekmių, kurioms negalėjo užkirsti kelio. Tačiau šie argumentai atmestini, jeigu atsakovas būtų nepažeidęs savo sutartinių įsipareigojimų ir nebuvo atlikęs veiksmų, kuriuos sakosi atlikęs ir kuriuos atlikti jam draudė Sutartis ir aukščiau aptarti teisės aktai, tai krovinys nebūtų žuvęs. Taigi, akivaizdu, kad būtent atsakovo atlikti neteisėti veiksmai yra priežastis to, kad krovinys buvo prarastas, o ieškovas patyrė nuostolius. Atsakovo argumentai, kurių pagalba šis siekė išvengti atsakomybės, atmestini, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą, kurios dydį įrodo teismui pateikti dokumentai. Krovinio gavėjas Sika šiam pervežimui vykdyti pasamdė vežėją Rusijos įmonę „E. L.“, kuri pasamdė ieškovą, o Šis atsakovą, kuris ėmėsi vykdyti krovinio pervežimą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovą yra pasamdė įmonė „E. L.“, todėl ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas prašo preliminarų sprendimą panaikinti bei ieškinį atmesti.

Atsakovas nurodė prieštaravimuose, jo atstovas paaiškino, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas tiek dėl fakto, tiek dėl teisės taikymo bei sutarties sąlygų aiškinimo.. Kilo ginčas dėl to, kokiomis aplinkybėmis buvo prarasta dalis pagal 2010-10-01 vienkartinę krovinio vežimo sutartį Nr. 20101001/M1 UAB "Saukupa" iš „S. A." GmbH priimto ir tarpiniam gavėjui UAB Lavisos koncernas gabento krovinio. Nagrinėjant fakto klausimą, Atsakovas savo ruožtu ginčija aplinkybes, jog ieškovo deklaruojami patirti nuostoliai ir apskritai pati reikalavimo teisė dėl nuostolių atlyginimo yra realūs ir pagrįsti. Tarp šalių taip pat kyla ginčas, ar UAB "Saukupa", vadovaujantis 2010-10-01 vienkartinės krovinio vežimo sutarties Nr. 20101001/M1 sąlygomis bei CMR konvencijos nuostatomis turėjo teisę gabenti krovinį dalį kelio jūrų transportu, išskaidyti bei perkrauti krovinį į kitas kelių transporto priemones, išrašant tarpinius krovinio gabenimo dokumentus, taip pat dėl to, ar ieškovo nurodomi vežimo sutarties bei CMR konvencijos nuostatų pažeidimai buvo dalies krovinio praradimo priežastis, t.y. ar dalies krovinio praradimą lėmė būtent atsakovo neteisėti veiksmai. Vykdydamas tarp šalių sudarytą 2010-10-01 vienkartinę krovinio vežimo sutartį Nr. 20101001/M1, atsakovas 2010-10-06 į pasikrovimo vietą pateikė transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / CM 007, į kurią pagal CMR važtaraštį Nr. 007495/7717480 faktinis krovinio siuntėjas A. G. pakrovė viso 17 palečių klijų bei kietiklio tarp jų buvo pakrauta ir viena paletė tapataus krovinio dėl kurios tinkamo pristatymo ginčo nėra. CMR važtaraštį pasirašė transporto priemonės valst. Nr (duomenys neskelbtini)/ CM 007 vairuotojas V. D.. Atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina ieškovo į bylą pateiktas krovinio faktinio siuntėjo CMR važtaraščio Nr. 007495/7717480 egzempliorius. Kadangi krovinys buvo rinktinis , t.y. 17 palečių krovinio neužpildė visos transporto priemonės-puspriekabės. Vairuotojas V. D. transporto priemone valst, Nr. (duomenys neskelbtini) / CM 007 iš A. G. paimtą rinktinį krovinį, kaip įprasta, tolesniam jo grupavimui pristatė į Hamburge esantį G. L. GmbH terminalą. Čia siuntėjų rinktiniai kroviniai yra grupuojami, kad užpildytų visą transporto priemonę, ir paruošiami tolesniam gabenimui į Lietuvą ar kitas Šalis. G. L. GmbH terminale krovinys pagal krovinį lydinčius dokumentus - faktinio siuntėjo A. G. pakrovimo lapą bei 2010-09-28 išankstinę sąskaitą-faktūrą Nr. EXS002028 buvo išskaidytas į dvi dalis, t.y. toliau vežėjo UAB "Saukupa" buvo gabenamas dviem transporto priemonėmis. 11 palečių krovinio buvo pakrauta į transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / DE 545, vairuotojas Z. S. ir kartu su faktinio siuntėjo A. G. išrašytu generaliniu CMR važtaraščiu 007495/7717480 bei lydinčiaisiais dokumentais - gabenama sausuma per Lenkijos Respubliką Ši krovinio dalis (10 palečių) vežimo sutartyje nurodytam tarpiniam gavėjui UAB „Lavisos koncernas" minima transporto priemone (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / DE 545) buvo pristatyta 2010-10-08. Pažymėtina, jog atsakovo vairuotojui Z. S. pagal CMR važtaraštį Nr. 007495/7717480 gavėjui UAB „Lavisos koncernas" pristačius tik dalį krovinio, t.y. transporto priemone vežtų 10 palečių, buvo surašytas 2010-10-08 krovinio priėmimo aktas ir pasakyta, jog vežėjui skirtas CMR važtaraščio egzempliorius bus grąžintas tik pagal generalinį CMR važtaraštį pristačius likusią dalį krovinio. Kita dalis krovimo, t.y. 6 paletės 2010-10-08 pagal tarpinį CMR važtaraštį buvo pakrautos į transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / B H 002, kurią vairavo vairuotojas V. K.. Kartu su kroviniu ir užpildytu 2010-10-08 tarpiniu CMR važtaraščiu vairuotojui buvo perduotos krovinį lydinčių dokumentų - A. G. pakrovimo lapo ir 2010-09-28 išankstinės sąskaitos-faktūros Nr. EXS002028 - bei faktinio siuntėjo A. G. išrašyto generalinio CMR važtaraščio 007495/7717480 patvirtintos kopijos. Kadangi vairuotojas V. K. dėl kito krovinio gabenimo šiek tiek vėlavo į pasikrovimą G. L. GmbH terminale ir atitinkamai dirbdamas pagal darbo laiko režimą būtų vėlavęs pristatyti krovinį į Kauną, be to, turint omenyje, kad į transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 002 kitą dalį pakrauto krovinio sudarė didelės vertės AB „Geonafta" naftos gavybos pramonėje naudojami įrenginiai ir metaliniai vamzdžiai, operatyvumo ir krovinio saugumo dėlei, vengiant krovinio gabenimo ir sustojimo nakčiai Lenkijos teritorijoje, buvo nuspręsta dalį kelio, krovinio neperkraunant iš transporto priemonės vežti jūrų transportu - keltu „Lisco Gloria". Tačiau dėl nežinomų priežasčių 2010-10-08/09 kelte „Lisco Gloria" kilusio gaisro metu transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 002 kartu su joje buvusiu kroviniu bei dokumentais sudegė. Gaisro metu sudegė ir 2010-10-08 tarpinis CMR važtaraštis, pagal kurį krovinys buvo pakrautas G. L. GmbH terminale (Hamburge) ir vežamas iki Kauno bei krovinį lydinčių dokumentų patvirtintos kopijos. Atitinkamai atsakovas teismui pateikė tarpinį krovinio siuntėjo G. L. GmbH likusį CMR važtaraščio egzemplioriaus originalą. Atsakovo išdėstytas aplinkybes patvirtina 2010-10-08 tarpinis CMR važtaraštis, 2011-10-13 G. L. GmbH raštas Dėl krovinio perkrovimo 2010-10-08, užsakymo pateikimas AB "DFDS LISCO“ pervežimui keltu „Lisco Gloria" 2010-10-08, maršrutu Kylis-Klaipėda, 2010-10-08 AB "DFDS LISCO" neperduodamo važtaraščio Nr. KELKLJ28112010 dublikatas, 2010-12-07 AB "DFDS LISCO" raštas „Dėl informacijos apie UAB Saukupa transporto priemones kelte Lisco Gloria, 2010-12-17 vairuotojo V. K. paaiškinimas dėl transporto priemone Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 002 gabento krovinio ir jo priedai - krovinio išdėstymo puspriekabėje ir transporto priemonės stovėjimo kelte Lisco Gloria grafinės schemos, vairuotojo V. K. duoti parodymai bylos nagrinėjimo metu, atsakovui el. paštu atsiųstos fotonuotraukos, kurtose užfiksuota „Lisco Gloria'¹ kelte sudegusios transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 002 bei Nr. (duomenys neskelbtini) / DF 525 ir jose buvusio krovinio likučiai, taip pat prie civilinės bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje esanti fotonuotrauka, kurioje užfiksuotos iš laivo „Lisco Gloria" iškeltos UAB Saukupa transporto priemonės ir jose buvusio krovinio liekanos (nuotraukose matyti vežto krovinio likučiai, tarp jų ir nesudegusių (neišsilydžiusių) metalinių kibirėlių bei skardinių liekanos. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, faktą, jog dalis krovinio, 6 paletės dažų ar klijų buvo prarasta gabenant į transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 002 keltu „Lisco Gloria''dėl kelte kilusio gaisro, patvirtina ne tik atsakovo į bylą pateiktas 2010-10-08 tarpinis G. L. GmbH išrašytas CMR važtaraštis bei vairuotojo V. K. parodymai, bet ir kiti aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai. Todėl vertinant įrodymus, derėtų atkreipti dėmesį ne tik į Ieškovo nurodomus neva kritiškai vertintinus įrodymus, bet ir į kitus įrodymus, iš kurių akivaizdu, jog minimos 6 paletės dažų buvo vežtos transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 002, ši transporto priemonė kartu su kroviniu buvo gabenama keltu „Lisco Gloria" ir dėl kelte kilusio gaisro kartu su kroviniu sudegė. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie galimai patvirtintų, jog iki šiol atsakovas krovinius pagal Ieškovo vienkartines sutartis-užsakymus gabendavo tik sausuma. Atsakovas yra vienas iš „pajūrio vežėjų", kuriems pagal Lietuvoje nusistovėjusią praktiką būdinga, jog gabenant krovinius į Vakarų Europą, dalis maršruto yra įveikiama jūrų linijomis, t.y. krovinius, jų neperkraunant, gabenant jūrų keltais. Šis faktas turėtų būti žinomas kiekvienam krovinių vežimo versle patirties turinčiam verslininkui. Visos didžiosios Klaipėdos krašto vežimo kompanijos - A. G. autotransporto įmonė, UAB „Vlantana", UAB „Arijus" tokia praktika naudojasi todėl, kad dalies maršruto įveikimas, transporto priemones su kroviniais gabenant jūrų transportu, yra ne tik operatyvesnis, bet ir saugesnis. Ieškovas siekė kontroliuoti ir kontroliavo visą vežimo procesą, todėl atsižvelgiant į UAB Sauknpa ir kilų Klaipėdos krašto vežėjų praktiką bei vertinant aplinkybę, kad ieškovas su atsakovu bendradarbiavo ne vienerius metus, darytina išvada, jog ieškovas žinojo apie atsakovo taikomą praktiką dalį kelio krovinius gabenti, neperkraunant jų iš transporto priemonių jūros transportu. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog atsakovas neinformavo ieškovo apie krovinio perkrovimą -išskaidymą į kelias transporto priemones bei gabenimą keltu, kadangi ieškovui šie veiksmai buvo žinomi, be to, pagal krovinių transportavimo verslo logiką bei tarp šalių egzistavusią krovinių vežimo organizavimo praktiką, tokie veiksmai buvo įprastas ir normalus sutarties vykdymas. Pažymėtina, jog rinktinio krovinio (neužpildančio visos transporto priemonės) grupavimas krovinių terminaluose, jų perkrovimas bei skaidymas į kelias transporto priemones yra neišvengiamas krovinių gabenimo versle, kadangi smulkių krovinių gabenimas pustuštėmis transporto priemonėmis ilgais atstumais būtų ekonomiškai nelogiškas ir krovinio pervežimo kaina būtų visai kita. Šios aplinkybės yra puikiausiai žinomos ir ieškovui, kadangi jis pats naudojosi tokia praktika. Kaip matyti, pagal A. G. išrašytą generalinį CMR važtaraštį 007495/7717480 galutinis krovinio pristatymo adresas buvo Maskvoje, tačiau ieškovas užsakė atsakovą krovinį atgabenti tik iki Kauno - Lavisos koncerno sandėlių, kuriuose krovinys vėl turėjo būti grupuojamas su kitais kroviniais, keliausiančiais į Maskvą, perkrautas į sekančią transporto priemonę ar kelias transporto priemones, krovinį išskaidant. Ieškovas teigia, kad atsakovas, nusprendęs dalį kelio krovinį, jo neperkraunant iš transporto priemonės, gabenti jūrų transportu, pažeidė sutartyje nustatytą draudimą perleisti sutartyje nustatytas teises ir pareigas tretiesiems asmenims. Tačiau šalių sudarytos 2010-10-01 vienkartinės krovinio vežimo sutarties Nr. 20101001/M1 dalykas buvo krovinio pervežimo organizavimas: „Užsakovas paveda, o Vežėjas įsipareigoja pagal Sutarties sąlygas organizuoti žemiau Įvardinto krovimo pervežimą už ką Užsakovas įsipareigoja sumokėti Vežėjui Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka". Taigi, Šalių sudarytą Sutartį, visų pirma derėtų vertinti kaip krovinio ekspedijavimo sutartį (CK 6.824 str. 1 - 4 d., 7 d.), pagal kurią ekspeditorius (Sutartyje pavadintas Vežėju) įsipareigojo organizuoti Užsakovo nurodyto krovinio vežimą, atliekant Sutartyje nurodytus papildomus veiksmus - kontroliuoti krovinio pakrovimo eigą (Sutarties 2.2.2. p.), parūpinti dokumentus, reikalingus tarptautiniam krovinio pervežimui (Sutarties 2.2.4. p.). Atsakovas pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų organizuoti krovinio pervežimą niekam nebuvo perleidęs. Visas krovinio pervežimo procesas buvo organizuojamas, kontroliuojamas ir prižiūrimas išskirtinai atsakovo. Taigi, nepaisant to, kad ieškovas siekė kontroliuoti ir kontroliavo krovinio gabenimo procesą, pati krovinio ekspedijavimo sutarties esmė lemia tai, jog užsakovas, pavesdamas ekspeditoriui organizuoti krovinio pervežimą, suteikia jam plačius įgaliojimus rūpintis visu krovinio vežimo procesu ir disponuoti kroviniu, įskaitant ir teisę atlikti tokius veiksmus kaip krovinio grupavimas bei sandėliavimas krovinių terminale, skaidymas bei perkrovimas į kitas transporto priemones, būtinus tinkamam sutarties įvykdymui. Atsižvelgiant į krovinio ekspedijavimo sutarties esmę, nepagrįstas ir ieškovo nurodomas sutarties aiškinimas, kad atsakovas privalėjo dėl kiekvieno atliekamo ar organizuojamo veiksmo kiekvieną syk gauti ieškovo pritarimą pagal sutarties 2.2.10. p. Atsakovas sutinka, kad tam tikrais atvejais kaip sutarties 4.4. punkte numatytų kliūčių atsiradimas, vežimo organizatorius, negalėdamas vykdyti sutarties, turėtų reikalauti užsakovo pateikti nurodymus, instrukcijas dėl tolesnio krovinio vežimo organizavimo ir galimų veiksmų. Tačiau atsakovui vykdant sutartį jokių esminių kliūčių ar nenumatytų aplinkybių nebuvo iškilę, todėl ieškovas apie sutarties vykdymo eigą buvo telefonu, elektroniniu paštu. Ieškovas nebuvo nurodęs, jog Vežėjas krovinio pervežimą privalo organizuoti konkrečiu maršrutu ar konkrečia transporto rūšimi, buvo nurodyta tik krovinio pasikrovimo ir išsikrovimo adresai, todėl atsakovas, organizuodamas krovinio pervežimą, pasirinko tinkamiausią ir kliento interesus labiausiai atitinkantį krovinio vežimo maršrutą bei gabenimo būdą. Ieškovo nuomone, atsakovas apskritai neturėjo teisės dalinti krovinio į atskiras dalis ir vežti skirtingomis transporto priemonėmis. Neva toks draudimas yra numatytas CM R konvencijoje 6 str., 12 str. 5 p. c, tačiau ieškovo nurodomi CMR konvencijos straipsniai tokio draudimo nenustato. CMR konvencijos 6 str. nurodoma, kokie duomenys turi būti nurodomi CMR važtaraštyje. Tuo tarpu CMR konvencijos 12 str. 5 p. c papunktyje, aptariant disponavimo kroviniu sąlygas, nustatoma, kad siuntėjas negali duoti instrukcijų siuntos dalinti dalimis. Tačiau šią teisės normą derėtų aiškinti, atsižvelgiant į to paties CMR konvencijos 12 str. 5 p. nuostatas, kuriose nurodoma, jog instrukcijų įvykdymas turi būti įmanomas ir negali pažeisti normalios vežėjo įmonės darbo eigos, taip pat padaryti nuostolių kitų krovinių siuntėjams ir gavėjams. Taigi darytina išvada, kad minėtas 12 str. 5 p. c papunktis skirtas užtikrinti vežėjo interesus ir apriboti krovinio siuntėjo galimybę tokiu būdu disponuoti kroviniu, kadangi pagal vieną važtaraštį vežamo krovinio skaidymas trikdytų normalią vežėjo įmonės darbo eigą. Atsakovui išskaidant krovinį į dalis, kiekvienos iš krovinio dalių vežimui buvo išrašyti tarpiniai CMR važtaraščiai. Taigi, skirtingos krovinio dalys nebuvo vežamos pagal vieną CMR važtaraštį. Kadangi atsakovas buvo atsakingas už krovinio pervežimo organizavimą, pagal krovinio ekspedijavimo sutartį jam buvo suteikti ir įgaliojimai disponuoti kroviniu. Atsižvelgiant į jam ekspedijavimo sutartimi suteiktus įgaliojimus, atsakovas ir atliko su kroviniu veiksmus, būtinus tinkamam sutarties įvykdymui, .tačiau dėl nenumatytų aplinkybių, t.y. kelto „Lisco Gloria" gaisro, dalis krovinio buvo prarasta. Pripažįstama, jog dėl pakankamai didelės bylos medžiagos apimties ir trumpo termino prieštaravimų pateikimui, atsakovas 2011-05-18 prieštaravimuose dėl apsirikimo klaidingai nurodė, kad krovinys buvo vežamas transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / CM 007, kuri taip pat buvo kelte „Lisco Gloria"¹. Šis apsirikimas buvo ištaisytas vėlesniuose atsakovo paaiškinimuose bei atsakovo procesiniame dokumente, t.y. 2011-10-17 prašyme priimti teikiamus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus. Atsakovo nuomone, apsirikimas neturėtų būti vertinamas kaip sąmoningas siekis suklaidinti teismą. Ieškovas nurodo, jog pagal tarp atsakovo ir trečiojo asmens DFDS A/S pasirašytą sutartį Nr. 425 atsakovas privalėjo jūrų vežėjui užsakymą dėl transporto priemonių pervežimo keltu pateikti ne vėliau kaip likus 48 val. iki kelto išvykimo iš uosto. Toks užsakymas ir buvo pateiktas tame pačiame sutarties 3.1. punkte numatytomis elektroninio ryšio priemonėmis - naudojantis „infobridge" sistema. Apie transporto priemonėje valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 002 gabenamo krovinio pavojingumo klasę pagal ADR konvenciją laivo operatorius buvo informuotas žodžiu. Ieškovas teigia, jog laivo neperduodamasis važtaraštis neįrodo, kad ieškovo krovinys dėl kurio praradimo kyla ginčas _buvo sudegusiame kelte. Visų pirma kritikuojamas atsakovo pateiktas neperduodamo važtaraščio vertimas į lietuvių kalbą. Nurodoma, jog vertimas liko su klaidomis, dalis teksto buvo neišversta, dokumento vertime „atsiranda" papildoma pozicija, kurioje kartojasi transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 002.. Atsakovas iš pripažįsta, kad vertime buvo padarytas rašymo apsirikimas, dėl ko vertimo tekste esanti paskutine pozicija, prasidedanti tekstu: „Daiktas " turėtų būti naikinama. Tačiau jei Ieškovas pretenduoja į ypatingą skrupulingumą, atsakovas taip pat norėtų atkreipti teismo dėmesį, jog ieškovo į bylą pateiktuose vertimuose nėra vertėjo deklaracijų, jog vertėjas buvo įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę (CPK 240 str. 3 d.). Vertinant neperduodamojo važtaraščio įrodomąją vertę, ieškovas išreiškia abejones dėl jo tikrumo. Neva nors 2010-10-10 AB "DFDS LJSCO" išdavė neperduodamojo važtaraščio dublikatą, ant važtaraščio niekur nėra atžymos, ieškovui abejonių kelia ir ta aplinkybė, kad angliškame dokumente, kurį neva išdavė Vokietijos kompanija yra lietuviškai įrašyta „krovinys iš D3" ir t.t. Atsakovas norėtų pastebėti, kad važtaraštį išdavęs laivo operatoriaus agentas „H^TLISCO“ yra Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, tai nėra Vokietijos kompanija. dėl to dalis teksto važtaraštyje galėjo būti pateikta lietuvių kalba. Ieškovui abejones kelia ir ta aplinkybė, kad transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 002 vairavęs vairuotojas V. K. nurodė, jog jam neperduodamojo važtaraščio originalas kelionės pradžioje nebuvo išduotas, nors atsakovas anksčiau nurodė, kad šis dokumentas sudegė gaisro metu. Atsakant į šias ieškovo keliamas abejonės reikėtų pastebėti, kad vienas neperduodamasis važtaraštis buvo išrašytas atsakovui penkiems transporto priemonėms, t.y. vilkikų ir puspriekabių junginiams. Tiesiog atsitiko taip, kad neperduodamasis važtaraštis buvo patikėtas transporto priemonių junginį valst. (duomenys neskelbtini)_/ DF525 vairavusiam vairuotojui. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad neperduodamojo važtaraščio skiltyje, kurioje nurodoma informacija apie krovinį, prie transporto priemonių valst. Nr. CGR Q03 , BH 002 yra atžymėta - „metalas". Atsakovas pripažįsta, kad deklaruojant krovinio informacija, ši informacija buvo nurodyta ne visiška tiksliai, .kadangi pagrindinis ir didžiausią masę sudarantis transporto priemonių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 002 junginiu vežtas krovinys buvo AB Geonafta priklausantys įrenginiai ir metaliniai vamzdžiai. Ieškovas priėjo išvados, jog apskritai nėra ir neįmanoma gauti jokių objektyvių ir patikimų įrodymų apie tai, kad atsakovo nurodomoje transporto priemonėje valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 002 galėjo būti ieškovo krovinys. Tačiau tokios ieškovo išvados, padarytos vien iš 2011-05-03 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros rašto yra nepagrįstas, kadangi minimas prokuratūros raštas atspindi situaciją, buvusią iki 2011-05-03. Akivaizdu, kad 2011-05-03 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros rašte išdėstytos aplinkybės, jog pagal AB „DFDS Lisco" pateiktą krovinio deklaraciją, kelto denyje Nr. 3 patalpintoje transporto priemonėje valst. N r. (duomenys neskelbtini) / BH 002 buvo gabenamas metalo krovinys, yra netikslios. Tokia informacija prokuratūros rašte galėjo būti nurodyta, remiantis vieninteliu dokumentu, t.y. netiksliai užpildytu laivo neperduodamu važtaraščiu, kuriame, kaip jau minėta, neišsamiai buvo nurodyta krovinį apibūdinanti informacija. Atsakovas pateikė į bylą 2010-12-17 vairuotojo V. K. rašytinį paaiškinimą dėl transporto priemone Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 002 gabento krovinio, taip pat paaiškinimo priedus, t.y. krovinio išdėstymo puspriekabėje ir transporto priemonės stovėjimo kelte „Lisco Gloria" schemas. Iš krovinio išdėstymo puspriekabėje schemos matyti, jog pagrindinis krovinys buvo „Minijos - Geonafta" vamzdžiai bei įrengimai, 2011-05-03 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros rašte buvo neišsamiai nurodytas pagrindinis transporto priemone Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 002 gabentas metalo krovinys, nedetalizuojant kitų transporto priemonėje buvusių krovinių. Ieškovas nurodo, jog atsakovo darbuotojo V. K. surašyti ir nubraižyti dokumentai neatitinka kitų rašytinių įrodymų, t.y. 2011-05-03 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros rašto, 2010-10-08 AB "DFDS LISCO" neperduodamo važtaraščio, taip pat faktinio krovinio siuntėjo A. G. išrašyto CMR važtaraščio Nr.007495/7717480. Ieškovo teiginys, neva vairuotojas klaidingai nurodo, kad transporto priemonėje valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 002 buvo vežami dažai, yra mažareikšmis. A. G. krovinys - klijai ir kietiklis buvo supakuoti kibirėliuose ir skardinėse, todėl specialių žinių apie krovinio savybes neturintis ir vokiškai nekalbantis. atsakovo darbuotojas galėjo supainioti šias neesmines aplinkybes. Ieškovas nurodo, jog atsakovo į bylą pateiktas G. L. GmbH išrašytas tarpinis CMR važtaraštis atsakovo buvo suklastotas, iškilus tokiam poreikiui vedant bylą teisme. Tokią poziciją ieškovas motyvuoja septyniomis argumentų grupėmis, tačiau dauguma ieškovo nurodomo argumentų yra nepagrįsti ir nė vienas jų apskritai neįrodo ieškovo teiginių apie CMR važtaraščio klastojimą. Atsakovas pripažįsta, kad pats CMR važtaraščio blankas yra sudarytas lietuvių bei vokiečių kalba. Šį CMR važtaraščio blanką G. L. GmbH terminale pildymui pateikė atsakovo vairuotojas V. K.. Tokia praktika yra įprasta, kadangi užsienio kalbos gerai nemokantiems vežėjų vairuotojams yra sudėtingiau suprasti siuntėjų neretai pateikiamus CMR važtaraščių blankus, kurie dažniausiai būna sudaryti trimis kalbomis anglų, vokiečių ir prancūzų. Važtaraščio blankas buvo užpildytas ne lietuvių kalba, t.y. G. L. GmbH darbuotoju į CMR važtaraščio tipinį blanką įrašyti duomenys užpildyti ne lietuvių kalba. Atsižvelgiant į tai, Ieškovo argumentas, kad G. L. GmbH darbuotojai negalėjo turėti ar užpildyti CMR važtaraščio lietuvių kalba, atmestini. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vienai iš išskaidyto krovinio dalių buvo išrašytas tarpinis CMR važtaraštis. Bet kokiu atveju visas krovinys gavėjui būtų buvęs pristatytas tiek pagal tarpinį, tiek ir pagal generalinį A. G. išduotą CMR važtaraščius, todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad krovinio gavėjas būtų galėjęs iš vežėjo reikalauti pateikti daugiau krovinio, negu vežėjui buvo perdavęs faktinis krovinio siuntėjas A. G.. Kadangi G. L. GmbH išduotas CMR važtaraštis buvo skirtas tarpiniam dalies krovinio pervežimui maršrutu Hamburgas (G. L. GmbH terminalas) - Kaunas (Lavisos koncerno sandėliai), atitinkamai važtaraštis ir buvo užpildytas pagal šiuos faktinius duomenis. Atsakovas pripažįsta, kad važtaraštyje nebuvo nurodyta krovinio pavojingumo klasė, tačiau ši aplinkybė pagal ADR konvenciją dar nereiškia, kad važtaraštis buvo suklastotas. G. L. GmbH terminale krovinys buvo išskaidytas į dvi dalis pagal krovinį lydinčius dokumentus - faktinio siuntėjo A. G. pakrovimo lapą bei 2010-09-28 išankstinę sąskaitą-faktūrą Nr. EXS002028. Juose krovinys buvo detaliai apibūdintas - nurodyti duomenys apie krovinio rūšis, kiekius, masę ir pan. Būtent todėl, kad buvo nuspręsta krovinį išskaidyti į dvi dalis, pagal tarpinį CMR važtaraštį gabenta antra krovinio dalis, remiantis krovinį lydinčiais dokumentais, buvo apibūdinta detaliai, kad būtų žinoma, koks krovinys yra gabenamas atskirai. Aplinkybė, kad CMR važtaraštyje buvo nurodytas krovinio neto (grynasis) svoris, tik patvirtina faktą, jog duomenys apie krovinio masę buvo nustatyti iš faktinio siuntėjo A. G. pakrovimo lapo bei 2010-09-28 išankstinės sąskaitos-faktūros Nr. EXS002028. Pažymėtina, jog CMR konvencija nedraudžia CMR važtaraštyje nurodyti krovinio neto masę (CMR konvencijos 6 str. 1 p. h)). Tarpinį CMR važtaraštį pildė ir faktiniu siuntėju nurodytu momentu buvo G. L. GmbH. Atsakovas pateikdamas CMR važtaraštį kartu su 2011-10-17 prašymu priimti teikiamus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, nurodė, jog tai yra faktinio tarpinio siuntėjo G. L. GmbH turėtas važtaraščio egzemplioriaus originalas, kurį atsakovui pateikė G. L. GmbH. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo abejoti CMR važtaraščio, pagal kurį krovinio dalis, dėl kurios praradimo kyla ginčas, buvo gabenama transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 002 nuo G. L. GmbH, tikrumu ar įrodomąja verte. Darytina išvada, jog dalis krovinio, dėl kurio kyla ginčas, buvo prarasta atsakovui gabenant krovinį transporto priemonių junginiu valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 002, krovinio neperkraunant, keltu „Lisco Gloria" dėl kelte kilusio gaisro. Ieškovas į bylą nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų dėl nuostolių atlyginimo. Todėl jeigu ieškovas ir 000 „E. L." iš tikro atliko vienarūšių tarpusavio reikalavimų įskaitymą ieškovas tokį reikalavimų užskaitymą atliko savo rizika. Kadangi žala nėra preziumuojama, tai pareiga įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį tenka nuostolius patyrusiam asmeniui. Nuostoliai turi būti realūs ir įrodyti. Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Reikšdamas ieškinį, ieškovas, vadovaujasi CMR konvencijos 17 str., 18 str. įtvirtinta vežėjo atsakomybės už krovinio praradimą prezumpcija. Tačiau atsakovas pateikė įrodymus, jog dalis krovinio buvo prarasta atsakovui gabenant krovinį transporto priemonių junginiu valst, Mr (duomenys neskelbtini) / BH 002, krovinio neperkraunant, keltu „Lisco Gloria" dėl kelte kilusio gaisro. Atitinkamai turėtų būti vadovaujamasi CMR konvencijos 2 str. normomis. CMR konvencijos 2 str. 1 p. nurodoma, jog kai transporto priemonė su krovinio dalį kelio vežama jūra ir krovinys iš transporto priemonės neperkraunamas, ši Konvencija taikoma visam vežimo procesui. Tačiau nustačius, kad krovinio praradimas, jo sugadinimas ar pavėluotas pristatymas įvyko vežant krovinį ne keliais, o kita transporto rūšimi ir kelių transporto vežėjas nebuvo kaltas, nes tai įvyko dėl kitos transporto rūšies vežėjo, vežusio šį krovinį, kaltės, tada kelių transporto vežėjas atsako ne pagal šią Konvenciją, o remdamasis tomis nuostatomis, pagal kurias atsako tos rūšies transporto vežėjas, kuriam vežant krovinį jis buvo prarastas. Taigi CMR konvencijos 2 str. 1 p. iš esmės yra įtvirtinta teisės norma, kuri vežimo atvejais vežėjo atsakomybės reglamentavimą nukreipia į tos transporto rūšies, kuria gabenant krovinį kroviniui buvo padaryta žala, atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus. Kadangi dalis krovinio buvo prarasta vežant jį ne kelių, o jūrų transportu ir dėl krovinio praradimo kelių transporto vežėjas nėra kaltas, nes žalą lėmė įvykis, pervežant kelių transporto priemonę su kroviniu jūrų transportu, Atsakovo atsakomybei nustatyti taikytini jūrų vežėjo atsakomybę reglamentuojantys teisės aktas - Hagos - Visbiu taisyklės. Pagal Hagos - Visbiu taisykles nei jūrinis vežėjas, nei laivas neatsako už prekių netekimą ar sužalojimą, kurie atsirado ar padaryti dėl: [...] gaisro, jeigu jis nekilo dėl faktinės vežėjo kaltės arba jo dalyvavimo (Taisyklių 4 str. 2 d. b punktas). Taigi Hagos - Visbiu taisyklės prekių sugadinimą ar praradimą dėl gaisro priskiria prie atvejų, kada vežėjas ar laivas už žalą nėra atsakingas, nebent krovinio siuntėjai įrodytų, jog: gaisras kilo dėl vežėjo kaltės arba gaisras kilo dėl vežėjo dalyvavimo, prisidėjimo. Taigi, jūrinio transporto vežėjo atsakomybę reguliuojantys tarptautinės teisės aktai nustato kitokį nei CMR konvencija vežėjo kaltės reglamentavimą, be to, visiškai kitaip paskirsto įrodinėjimo pareigą. Kelių transporto krovinių vežėjo kaltė yra preziumuojama. Tuo tarpu jūrinio vežėjo kaltė, pasireiškianti gaisro sukėlimu arba prisidėjimu prie gaisro sukėlimo, turi būti įrodyta.

Šalies argumentai

Trečiojo asmens „BTA I. C. SE“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir datą pranešta, prašymų iki teismo posėdžio pradžios negauta. Gautas atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti/ 2t b.l. 3/.

Trečiojo asmens AB „DFD Seaways“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir datą pranešta. Gautas atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad gavo atsakovo UAB „Saukupa" atstovo 2011-05-18 prieštaravimų ir 2011-10-17 prašymo priimti teikiamus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus kopijas. Savo prieštaravimuose atsakovas yra nurodęs, kad prekės, dėl kurių pareikštas ieškinys, buvo prarastos dėl kelte „Lisco Gloria" kilusio gaisro. Atsakovas taip pat yra išsamiai argumentavęs teisines aplinkybes, kurių pagrindu ieškinys turi būti atmestas. Tretysis asmuo AB „DFSD Seaways" visiškai sutinka su atsakovo UAB „Saukupa" pateiktais teisiniais argumentais, juos palaiko ir prašo teismo UAB „A. L." ieškinį atmesti CMR konvencijos 17 str. 2 p. pagrindu. AB „DFDS Lisco" taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ne ši bendrovė, bet Danijos Karalystėje registruota bendrovė DFDS A/S buvo prarastų prekių vežėju jūra. Todėl AB „DFDS Lisco" į bylą trečiuoju asmeniu yra įtraukta be jokio pagrindo. Prašo ieškinį atsakovui UAB „Saukupa“, atmesti/ 2t b.l. 69,70/.

Kauno miesto apylinkės teismo preliminarus sprendimas 2011-05-06, nekeistinas, ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad tarp šalių 2010-10-01 sudaryta vienkartinė krovinio vežimo sutartis Nr 2010100/M1, pagal kurią ieškovas, kaip užsakovas pavedė, o atsakovas kaip vežėjas įsipareigojo pagal sutarties sąlygas organizuoti pervežimą užsakovo, t.y. ieškovo, krovinio 16 palečių 8549kg. bruto ir 1 paletės 127kg, gavėjas SIKA RUS, iškrovimo vieta LAVISA, Taikos pr. 98A, Kaunas, Lietuva, data 2010-10-11, pakrovimo vieta „Sika A. G.“, Hamburgas, Vokietija, data 2010-10-06, o užsakovas įsipareigojo sumokėti už tai atsakovui 1t b.l. 26-27/. Tokiu būdu, pagal ieškovo pavedimą atsakovas kaip vežėjas įsipareigojo organizuoti krovinio, t.y. 16 palečių bei 1 paletės pervežimą, kurias turėjo, paimti 2010-10-06 Vokietijoje, Hamburge „Sika A. G.“ ir iškrauti 2010-10-11 LAVISA, Lavisos koncerne, adresu Taikos pr. 98a, Kaune, galutinis gavėjas SIKA RUS., Maskva. Sutarties 2.2.3 p nustatyta, kad vežėjas turi į pakrovimo vietą pateikti techniškai tinkamą, tvarkingą užsakovo kroviniui pervežti transporto priemonę, kuri atitiktų reikalavimų tose valstybėse, kuriose vykdomas pervežimas; 2.2.9 p. numatyta vežėjo, t.y atsakovo pareiga informuoti užsakovą, t. y ieškovą apie atvykimą į krovinio pakrovimo ir iškrovimo vietas bei apie pakrovimą ir iškrovimą; 2.2.10. p. numatyta vežėjo pareiga vykdant sutartį visais atvejais, o taip pat iškilus nenumatytoms aplinkybėms, turinčioms įtakos sutarties vykdymui, nedelsiant tiesiogiai informuoti užsakovą; 2.3 p. numatytas draudimas perleisti sutartines teises ir pareigas tretiesiems asmenims neturint kitos šalies rašytinio sutikimo; 4.2p. numatyta, kad sutarties šalių atsakomybės sąlygas ir ribas nustato ši sutartis, CMR Konvencija , Lietuvos Respublikos įstatymai; 4.4 p numatyta vežėjo pareiga, sužinojus apie kliūtį įsipareigojimų vykdymui per 12 valandų pranešti apie tai užsakovui bei problemas spręsti pagal užsakovo instrukcijas, o to nepadarius, vežėjas privalo prisiimti visą dėl to kylančią atsakomybę ir atlyginti užsakovo nuostolius/ 1t b.l. 38,39, 2t b.l. 26,27/. Tokiu būdu, šalys susitarė, kad vykdant susitarimą dėl krovinio pervežimo nurodytais maršrutais vadovautis CMR Konvencija bei Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais, todėl akivaizdu, kad atsakovas kaip vežėjas privalėjo vykdyti krovinio pervežimą pagal sutarties sąlygas. Iš siuntėjo Sika A. G., Hamburgas CMR tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio matyti, kad galutinis gavėjas yra RAB „Sika“, adresu Malaja Dmitrovka, Maskva, Rusija, krovinio paėmimo vieta Hamburgas, Vokietija, 2010-10-06. Pristatymo data į Lavisos koncerną, t.y. tarpiniam gavėjui, Taikos pr.98a, Kaune yra 2010-10-11. Krovinys susideda iš 16 vienkartinių palečių, pakuotės rūsys ir krovinio pavadinimas - 165 UN-Flachka, kietiklis, 1 kibiras klijų; 228/1A2/ statinės klijų, 3 /neiššifruojamu/ klijų, 80kibirų klijų, masė bruto 8549kg; UN1133klijai; 3,II, D1E- 228stainės klijų- 6080kg, ADR pavojingo krovinio taškai. 23 grafoje yra atsakovo, t.y. vežėjo vairuotojo Dima parašas apie krovinio priėmimą 2010-10-06 į vilkiką v/n (duomenys neskelbtini) iš pakrovimo vietos Hamburge, nurodytas krovinio kiekis /1t b.l. 8-11/. Tokiu būdu, CMR 7 grafoje nurodytas krovinio palečių skaičius 16, jo pavadinimas, t.y. kietiklis bei klijai; grafoje 23 yra vairuotojo parašas, pavardė, vilkiko numeris ir krovinio priėmimo vežti data 2010-10-06; CMR važtaraščio 20 grafoje numatyta, kad remiantis ADR nuostatomis, o kaip matyti iš CMR 6 grafos krovinys yra pavojingas, šį krovinį leidžiama vežti kelių transportu, paženklinus jo savybes. CMR važtaraščio 24 grafoje yra 2010-10-08 krovinį priėmusios UAB „Lavisos koncernas" darbuotojų įrašas, kad 2010-10- 08 į sandėlį gauta 10 krovinio palečių, 5206kg, yra Lavisos koncernas antspaudas, žyma. Pateiktas Sika A. G. pakavimo lapas, kuriame įvardintas patvirtinimas apie pakrautas prekes, t.y. 16 padėklų, su prekių pavadinimais kodais, kiekiais, svoriu, pateiktais pagal užsakymą RAB Sika. Be to, pateikta su Sika A. C. Proforma sąskaita-faktūra Nr EXS0022028 2010-09-28., sąskaitos gavėjo adresas nurodytas RAB „Silka“, Maskva, Risijos Federacija. Pristatymo adresas RAB „Silka“, Malaja Dmitrovka, Maskva, Rusija. Šioje sąskaitoje nurodyta, kad krovinys pristatomas sunkvežimiu iš Hamburgo, Vokietijos, krovinys susideda iš 16 palečių, bruto svoris 8549kg., neto svoris 7705,75kg, krovinio kaina 21645, 78lt Eurų/ 1t b.l. 8-11, 12,13,14,15, 16, 17 /. Tokiu būdu, 2010-10-08 Lavisos koncerne, Kaune gautas krovinys susidedantis iš 10 palečių, 5206kg svorio, tuo tarpu kaip buvo pakrauta H. S. A. G. į atsakovo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) 16 palečių, bruto svoris 8549kg, vežtas pavojingas krovinys, t.y. kietiklis bei klijai, kurį galima buvo gabenti tik tai kelių transportu, ši sąlyga yra įrašyta CMR važtaraštyje. Be to, prekių siuntėjas Hamburge, Sika A. G. pateikė galutiniam prekių gavėjui už pateiktas prekes, t.y. 16 palečių krovinį sąskaitą apmokėjimui 21645.78 Eurų. Tokiu būdu, atsakovas vienasmeniškai negalėjo nuspręsti vežti dalį krovinio kitu transportu, t.y. jūra bei dalinti krovinį į dalis, kadangi šalys susitarė laikytis CMR Konvencijos bei Lietuvos Respublikos įstatymų, o CMR važtaraštyje 20 grafoje nurodyta vežti šį krovinį kelių transportu bei 6 grafoje nurodytas krovinio pavojingumas. CMR Konvencijos 1str. numato, kad ši konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas bei krovinio gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose. Tokiu būdu, atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes bei ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas galėjo pervežti šį krovinį tik tai kelių transportu, ji neperkraunat bei nedalijant be ieškovo atskiro nurodymo, taikant CMR konvencijos normas/ CMR Konvencijos 6str,. 12str. 5d.c p/. LAT teisėjų senato nutrimo Nr 31 2001-06-15 numatyta, kad jeigu vežėjas neįvykdo kroviniu disponuojančio asmens nurodymų arba vykdo juos netinkamai, jis atsako už patirtus nuostolius. Be to, pasisakyta, jeigu pervežimas vykdomas su vienu važtaraščiu, tai negalima siuntą dalinti dalimis. Tokiu būdu, į LAVISA, t.y. Lavisos koncerną krovinys buvo atgabentas su trūkumais , trūko 6 palečių. Byloje yra pateikta ERA „Logistika‘ 2010-10-11 pretenzija, adresuota ieškovui UAB „A. L.“, kurioje nurodytina, kad 2010-10-01 buvo išsiųstas užsakymas pristatyti 17 padėklų iš D-22525, Hamburgas, Vokietija, iki Kauno , Lietuva už 1600eurų. Krovinys buvo pakrautas į automobilius (duomenys neskelbtini)/CM007 2010-10-06 Vokietijoje, tačiau dėl negrįžtamo praradimo transportuojant Lietuvos nepasiekė šio krovinio 6 padėklai. Prašė ieškovo perskaičiuoti fractą už likusius 11 padėklų: 1 600/17x11-1035 eurų ir pateikti naują sąskaitą/ 1t b.l. 18,19/. Be to, byloje yra pateiktas ERA Logistika 2010-10-11 abipusių reikalavimų įskaitymo aktas, kuriame užfiksuota, kad 2010-10-01 buvo išsiųstas užsakymas pristatyti 17 padėklų iš D-22525, Hamburgas, Vokietija iki Kauno , Lietuva, Krovinys buvo pakrautas į automobilius (duomenys neskelbtini)/CM007 2010-10-06 Vokietijoje , tačiau dėl negrįžtamo praradimo transportuojant Lietuvos nepasiekė šio krovinio 6 padėklai . Bendra nuostolių suma sudaro 7969,20 eurų. Atsižvelgiant į tai prašo atlikti abipusių reikalavimų įskaitymą, t.y. išskaityti padarytus nuostolius kaip mokestį už aukščiau nurodytas paslaugas, ir tada jie nereikalaus draudimo išmokų už krovinio praradimą/ 1t b.l.20,21/. Be to, pateikta RAB SIKA 2010-10-11 pretenzija, kurioje nurodytina, kad dėl siunčiamo jų adresu pagal 2010-09-28 proformą sąskaitą-faktūrą Nr EZS002028 iš tiekėjo „SIKA A. G.“, Hamburgo,Vokietijos krovinio dalies praradimo kelyje, būtent 6 padėklų su industriniais hermetikais. prašo atlyginti nuostolius, t.y. prarasto krovinio dalies visą kainą pagal sąskaitą –faktūrą. Nurodytas nuostolių paskaičiavimas, būtent: 1/ S. S.-4600,24kg- prarasta 84 vnt, kaina 58,80eurų už 1kg.; 2/ S. T. – 4045/71,25kg, prarasta 40vnt, kaina 75,75 eurų už 1vnt. iš viso nuostoliai sudaro 4939,20 eurų plius 3030 eurų lygu 7969,20 eurų / 1t b.l. 23/. Tokiu būdu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bei kaltės padaryti nuostoliai dėl 6 padėklų praradimo 7969,20 eurų sunai, o pagal CMR konvencijos 17str1d, 23str.1d. vežėjas privalo atlyginti užsakovo patirtus nuostolius. Iš išnagrinėtų bylos aplinkybių bei ištirtų įrodymų matyti, kad atsakovas neneigia tos aplinkybės, kad gavo pakrovimo vietoje Hamburge, Vokietijoje 16 padėklų krovinio su lydinčiais jį dokumentais, kad vežė savo transportu iš pakrovimo vietos, tačiau į iškrovimo vietą tarpiniam gavėjui Lavisos koncernui, Kaune atvežė tik tai 10 padėklų, t. y. prarado 6 paletes, o tai yra pažymėta CMR važtaraštyje. Todėl atsakovo argumentai neva jis vežė jūros transportu, išskyrė krovinį, kurį gavo pagal vieną siuntėjo Sika A. G. CMR važtaraštį yra išvestiniai argumentai, nes jis tai daryti negalėjo pagal pateiktus dokumentus, be to, apie šią aplinkybę neinformavo ieškovo. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad ieškovą informavo apie šias aplinkybes, o ieškovas neigia, kad jam buvo žinomos šios aplinkybės arba, kad jis buvo informuotas apie jas. Atmestini atsakovo argumentai, neva neįrodyta žala, t.y. jos piniginė išraiška nuostoliai bei jų dydis, nes iš pateiktų įrodymų byloje, būtent Sika A. G. proformos sąskaitos–faktūros Nr EXS002028 2010-09-28, pateiktos apmokėjimui už UAB „Saukupa“ gabentą krovinį 21645,78lt sumai gavėjui RAB „Sika“, Rusija, Maskvoje, RAB „Sika“ 2010-10-11 pretenzijos, ERA „Logistika“ 2010-10-11 pretenzijos ieškovui, 2010-10-11 abipusio reikalavimo įskaitymo akto, siuntėjo CMR važtaraščio su Lavisos koncerno žyma apie 6 palečių trūkumą, akivaizdu, kad tie nuostoliai susidarė, būtent dėl negauto krovinio, susidedančio iš 6 padėkluose esančių prekių pagal RAB Sika paskaičiavimus ir sudaro 7969,20 Eurų, kuriuos užskaitos būdu užskaitė ERA Logistika už padarytus nuostolius RAB „Sika“, t.y. pagrindiniam krovinio gavėjui. LR CK 6.130str, 6.131str., 6.133str., 6.137str, numato tokią galimybę. Be to, byloje yra pateiktas Lavisos koncernas 2010-10-08 krovinio priėmimo aktas, iš kurio matyti, kad iškrovus krovinį iš automobilio (duomenys neskelbtini), pagal įnvoice Nr EXS002028, t.y Sika A. G. proformą sąskaitą- faktūrą ir PACKING –LIST, nustatytas prekių trūkumas. Nurodytina, kad rasta 10 palečių, nurodytos rastos prekės, jų pavadinamai, kaina, be to, nurodytina, kad trūksta SikaSence 4800 84 vnt x 24 kg- lygu 2016 kg; S. T. 4045/71-40vnt x- lygu 1000kg/ 1t b.l. 28/. Byloje yra pateikta ieškovo pretenzija atsakovui, kurioje prašoma atlyginti nuostolius 7969,20 eurų dėl minėto krovinio dalies praradimo, pridėtas pašto kvitas 2010-10-18/ 1t, b.l. 29-31/. Kaip jau minėta, Kauno miesto apylinkės teismo priimtas 2011-05-06 preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas, tačiau atsakovas pateikė prieštaravimus. Prieštaravimuose atsakovas nurodo į CMR Konvencijos 17str. 2p., neva jis turėtų būti atleistas šiuo pagrindu nuo civilinės atsakomybės, t.y. dėl kelte „Lisco Gloria“ kilusio gaisro/1t b.l. 34-35, 40-46/. Tačiau kaip jau minėta, ieškovas nesuteikė atsakovui teisės vienasmeniškai keisti sąlygas kaip numatytas jų sudarytoje krovinio pervežimo sutartyje 2010-10-01, taip ir sąlygas numatytas siuntėjo CMR važtaraštyje, kuriame nurodyta gabenanti pavojingą krovinį tik tai kelių transportu, apie krovinio pavojingumą žymint lydinčiuose dokumentuose. Atsakovas pateikė į bylą sutartį Nr 425 2008-10-01, kuri sudaryta tarp DFDS A/S, atstovaujamos agento AB „DFDS LISCO“, pavadintu operatoriumi ir UAB „Saukupa‘, pavadintu klientu, pagal kurią operatorius įsipareigojo kliento perduotą krovinį, vilkiką, automobilius bei kitus krovinius vežti jūriniais laivais arba keltais, laivybos linija – Klaipėda-Kylis- Klaipėda - Saassnilz –Baltijskas- Klaipėda ir t.t. Be to, yra pateiktos Krovinių vežimo Šiaurės jūra sąlygos/1t b.l. 58-67/. Taip pat pateiktas 2010-10-10 AB DFDS Lisco neperduodamas važtaraštis, kurio gavėju nurodyta UAB „Saukupa“, išvykimo data 2010-10-08, pakrovimo uostas nurodytas Kylis, iškrovimo uostas Klaipėda, terminalas POL-POD, daiktas sunkvežimis ZT 600, 1 sunkvežimio priekaba 70000 kg; transporto priemonės registracijos Nr (duomenys neskelbtini) krovinio informacija - grupavimas, laivo nuoroda: krovinys iš D3, daiktas CM007, 1 sunkvežimio priekaba, registracija Nr (duomenys neskelbtini); dokumento Nr 15708056, laivo nuoroda: krovinys iš D5, krovinio informacija - grupavimas; daiktas BH002 1 sunkvežimio priekaba 7000kg, transporto priemonės registracijos Nr (duomenys neskelbtini), dokumentas Nr 15708057, laivo nuoroda krovinys iš D3, krovinio informacija- metalas / 1t b.l. 69, 70,7172/. Tokiu būdu, transporto priemone Nr (duomenys neskelbtini), bei priekaba BH 002 buvo gabentas metalo krovinys, o ne klijai arba kietiklis. DFDS SEAWAYS informacijoje 2010-12-07 UAB „Saukupa“ informavo , kad kelte :Lisco Glorija“ buvo šiai bendrovei priklausančios transporto priemonės, kurios su buvusiais kroviniais, kilus gaisrui buvo sunaikintos, t.y. BC804; (duomenys neskelbtini) BH002; (duomenys neskelbtini);DF525;(duomenys neskelbtini) 1t b.l. 73/. Iš 2010-10-10 neperduodamo važtaraščio matyti, kad ieškovo krovinio nebuvo transporto priemonėje (duomenys neskelbtini), BH002, nes yra nurodyta „krovinio informacija: metalas", be to, nenurodyta „krovinio informacija: grupavimas", krovinio informacija: įvairūs kroviniai". Be to, galima sutikti su ieškovo argumentu, kad neperduodamas važtaraštis kaip įrodymas kelia abejonių, būtent kodėl angliškame dokumente, kurį neva išdavė Vokietijos kompanija yra lietuviškai įrašyta "krovinys iš D3", "krovinys iš D5" ir tt; kodėl dokumentas, kuriuo patvirtinamas transporto priemonių su kroviniais pakrovimas į keltą buvo surašytas tik 2010-10-10, nors išvykimo data yra nurodyta 2010-10-08. Atsakovo argumentai, kad tai yra dublikatas, nieko nepatvirtinti, be to, nekeičia esmės, nes išvykimo data yra ankstesnė nei išrašytas važtaraštis. Tok0iu būdu, iš pateiktų atsakovo sutarties, sutarties sąlygų bei neperduodamo važtaraščio, negalima daryti išvados, kad jūros keltu „Lisco Gloria“ buvo gabenta dalis ieškovo krovinio, t.y. 6 padėklai su klijais bei kietikliu, kurie, be to, yra pavojingi, tačiau apie jų pavojingumą atsakovo pateiktuose dokumentuose jokių žymų nėra. Todėl darytina išvada, kad atsakovo nurodytomis aplinkybėmis bei transporto priemonėmis, plukdytomis keltu, ieškovo krovinio nebuvo, o buvo kitas krovinys-metalas. Atsakovas pateikė į bylą AB „DFDS Lisco“ 2010-11-03 pranešimą apie krovinius, kurie buvo autotreileriuose, plukdytuose iš Kylio į Klaipėdą keltu „Lisco Gloria“, tarp jų nurodytinas krovinys – buitiniai dažai, 6 paletės, gavėju nurodytas „Sika“ Rusija/ 1t b.l. 149/.Tačiau kaip jau minėta, ieškovo gabentas krovinys RAB Sika buvo ne dažai, o kietiklis bei klijai. Be to, galima sutikti su ieškovo argumentu, kad ir neperduodame važtaraštyje nebuvo nurodyta net gi tokio krovinio kaip dažai, o buvo tik tai – metalas, be to, klijai bei kietiklis yra pavojingi kroviniai, todėl turėjo būti įvardinti tiksliai važtaraštyje, bei pažymėti pavojaus ženklais, be to, vežti tokį krovinį galėjo tik tai kelių transportu. Byloje yra pateiktas „DFDS Seaways“ raštas 2011-02-24 Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“, kuriame pranešama visiems dėl turto sugadinimo ar praradimo patyrusiems žalą gaisro metu kelte „Lisco Gloria“ 2010-10-08, kad visi reikalavimai turi būti pateikti iki 2011-03-1 Kopenhagos jūrų ir prekybos teismui 1t b.l. 151, 152/. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Kopenhagos jūrų ir prekybos teismą dėl patirtų nuostolių. Byloje yra pateikti UAB „ BTA Draudimas“, šiuo metu „ BTA I. C. SE“ vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo sąlygos, draudimo liudijimas, iš kurių matyti, kad apdraustos transporto priemonės VOLVO FH v/n (duomenys neskelbtini); v/n (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ir kitos, draudimo laikotarpis nuo 2010-07-2 iki 2011-07-1 /1.t, b.l. 157, 158, 159,160, 161,162/. Taip pat į bylą atsakovas pateikė tarpinį G. L. išrašytą 2010-10-08 CMR tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį/ 1t b.l. 167/, kuriame siuntėju nurodytas SIKA A. C., Hamburgas, gavėju nurodytas S. R., Maskva; krovinio pakrovimo vieta nurodyta G. L. Hamburgas, krovinys nurodytas 6 paletės S. S. 4600-84vntx24kg, S. T.-4045/71-10vntx25kg, svoris 3016kg, pakrovimas G. L., Hamburgas, transporto priemonė, VOLVO, v/n (duomenys neskelbtini), BH002, vežėju nurodyta UAB „Saukupa“, yra vairuotojo V. K. parašas, važtaraštis išrašytas Hamburge, tačiau surašytas lietuvių kalba/ 1t b.l. 167/. Ieškovas pateikė pareiškimą, prašydamas laikyti šį CMR važtaraštį negaliojančiu LR CPK 184str. nustatyta tvarka, todėl prašė teismą nesivadovauti šiuo CMR važtaraščiu kaip įrodymu. Ieškovas nurodė suklastojimo įrodymus, būtent: dokumentas yra lietuvių kalba, nors surašytas Vokietijoje veikiančios atsakovo pasamdytos įmonės Graweco, kuri yra ekspedijavimo įmonė, kas reiškia, jog ji veikia pervežimų srityje ir turėtų naudoti savo turimus dokumentus. Be to, atsakovo liudytojas taip pat nurodė, kad paletės nebuvo išardytos, kas reiškia, kad jeigu aptariamas CMR važtaraštis būtų pildytas tuo metu ir toje vietoje kaip nurodo atsakovas, tai šiame dokumente būtų neįmanoma įrašyti krovinio neto svorio, konkrečių paletėse buvusių prekių pavadinimų, jų pakuočių kiekio ir kiekvienos pakuotės svorio. CMR važtaraščio tam tikras skiltis privalo pildyti siuntėjas, kitas skiltis turi pildyti vežėjas, tai pažymėta net ant paties atsakovo pateikto CMR važtaraščio šono. Šiuo atveju, krovinio siuntėjas yra Hamburge veikianti gamykla Sika A. G., todėl tik ji galėjo pildyti važtaraščio 1-15 skiltis. O Šiuo atveju, aplinkybės leidžia įtarti, kad atsakovui iškilus poreikiui gauti tokį dokumentą, atsakovas pasitelkė užsienyje veikiančią savo partnerę Graweco įmonę ir atgaline data tokį dokumentą sau susikūrė. Tik paaiškėjus, kad atsakovas prarado dalį krovinio ir iškilus dalies krovinio atskyrimo, gabenimo jūra sudegimo versijai. Ieškovas nuolatos atsakovo prašė pateikti prekių gabenimo dokumentus, įskaitant CMR važtaraščius (I tomas b.l. 86-87, 169-170, 173). Ieškovui šie įrodymai buvo reikalingi. Atsakovas pranešė, kad nieko nebepateiks, nes visi dokumentai sudegė per gaisrą (I tomas b.l. 171). Bylą nagrinėjant teisme, po daugiau nei metų atsiranda dokumentai, kurių iki šiol buvo teigiama nesant. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas yra įsitikinęs, kad aptariamas atsakovo pateiktas dokumentas yra suklastotas, t.y. parengtas atgaline data, kai atsakovui iškilo toks poreikis siekiant teisme pagrįsti savo poziciją apie dalies krovinio atskyrimą ir jo gabenimą jūra, kur jis sudegė. Jeigu teismas daro išvadą, kad įrodymas gali būti suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu ir tokiu dokumentu nesivadovauja, nes savo sprendimą teismas gali grįsti tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo (2004-12-30 LAT nutarimu Nr. 51 patvirtinta apžvalga dėl įrodinėjimo/ 1t b.l. 108-118/. Teismas sutinka su ieškovo pateiktais įrodymais, nurodytais argumentais dėl atsakovo pateikto teismui su prašymu 2011-10-19 / 1t b.l166,. 167/ G. L. 2010-10-08 tarpinio CMR važtaraščio suklastojimo, todėl daro išvadą, kad toks dokumentas, t.y. atsakovo pateiktas G. L. 2010-10-08 tarpinis CMR važtaraštis neatitinka LR CPK 176str., 177str reikalavimams, yra nepatikimas, kelia pagrįstų abejonių dėl jo tikrumo, todėl teismas jo nesivadovauja/ LR CPK 176str, 177str, 184str, 185str/. Be to, atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad ieškovo krovinys buvo transporto priemonėje valst Nr (duomenys neskelbtini)/CM007, vėliau atsakovas nurodė, kad krovinys buvo transporto priemonėje valst Nr. (duomenys neskelbtini)/BH002, nurodant, kad ten buvo metalas. Byloje yra pateiktas užsakymas bei jo patvirtinimas DFDS Seaways keltu „Lisco Gloria“, gavėju nurodyta UAB „Saukupa“, kelio atkarpa nurodyta Kylis-Klaipėda, nurodytos autotransporto priemonės tarp jų ir (duomenys neskelbtini), kurios kroviniu nurodytas- metalas, svoris 2400/ 2t b.l. 33, 34/. Tokiu būdu, transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kroviniu nurodytas-metalas. Byloje yra pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2011-05-03 raštas Nr P2-4996, kuriame pranešama UAB „Saukupa“, kad iš byloje esančių duomenų, kurie dar nėra išsamūs, kadangi negautas atsakymas į teisinės pagalbos prašymą iš Vokietijos. AB „DFDS SEAWAYS“ tyrimui reikšmingų duomenų supaprastinančių ir pagerinančių tyrimo eigą, neteikia, nurodydama, jog jų neturi, galima daryti pagrįstą išvadą, jog keltu „Lisco Gloria“ buvo gabenamas šios UAB „Saukupa‘ priklausančios transporto priemonės, iš jų nurodė autotrieilerį vilkiką Volvo FN, v/n (duomenys neskelbtini), puspriekabę, kurios v/n BH002, kurio vairuotojas V. K., pagal pateiktą AB „DFDS Lisco“ krovinio deklaraciją kelto denyje Nr 3 gabeno metalo krovinį, kurio masė 17000kg./ 2t b.l. 35,36/. Tokiu būdu, darytina išvada, kad galimai autotreileriu VOLVO FN, v/n (duomenys neskelbtini) bei jo puspriekabe, v/n BH002, kuriuos vairavo V. K. ir kurie, galimai buvo kelte „Lisco Gloria“ 3 denyje, gabeno krovinį- metalą, o ne kietiklį ir klijus. 2011-12-08 apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju V. K. parodė, kad vairavo vilkiką (duomenys neskelbtini) su priekaba BH002. Pastatė mašiną antrame denyje, užrakino, ir nuėjo į gyvenamąsias patalpas. Naktį prasidėjo gaisras. Iš kur tas gaisras kilo negali pasakyti, kilo iš apačios. visiems ten grėsė pavojus. Savomis jėgomis bandė gesinti, evakavo žmones, laivas sudegė, gesino gal 3 paras tą laivą. Žmones, pakrančių apsaugos policija surinko iš valčių susodino kitą į keltą ir nuvežė į Kylį, apžiūrėjo gydytojai. Laivas pradėjo degti įlankoje, ten tarp Vokietijos ir Danijos. Krovinys sudegė visiškai. Automobilio leidžiamas pervežimas 24 t, o kiek tada buvo pakrauta tiksliai pasakyti negali. Pilna mašina buvo, visiškai pakrauta. Mašinos nesvėrė, bet daugiau kaip 24t. nebuvo. CMR važtaraštį užpildė ( 1t bylos lapas 167) G. H.. Lietuviškai pildė todėl, kad vokiečiai nelabai iš viso pildo CMR važtaraščius. Visas krovinys buvo 11 palečių, į kitą mašiną pakrovė, bet viskas netilpo, pas jį sudėjo 6 paletes, kurios netilpo į kitą mašiną. Sudėjo paletėmis, europadėklai, ant jų dažai apvynioti celofanu, paletės nebuvo išardytos. Liudytojas apžiūri 1t bylos lapus 142, 143,144,145, t.y. šio liudytojo paaiškinimą 2010-12-17, schemą. Liudytojas paaiškino, kad ten jo raštas rašytas, duomenys parašyti yra teisingai. Palečių išdėstymas pažymėtas 1t bylos lape 143. 144 bylos lapas schema, kur laive stovėjo mašina. Ant Minijos naftos konteinerio buvo uždėtos 4 paletės dažų. Liudytojas paaiškina bylos lapą 136, t.y. užsakymą, kad tai yra informacija apie mašinas, kurios buvo kelte. Nr. 3 pažymėta jo mašina ir priekaba. Šis dokumentas buvo išduotas ne jam, dokumentą išdavė jūrų vežėjas, DFDS, kadangi važtaraštis sudegė su keltu/ 2t b. l.41-43/. Tokiu būdu, vairuotojas, vairavęs autovežį (duomenys neskelbtini) su priekaba BH 002 , V. K. parodė, kad šia transporto priemone buvo gabenamas krovinys 6 paletės dažų. Tačiau kaip jau minėta, turėjo būti ne dažai, o kietiklis bei klijai, kurie turėjo būti žymimi pavojaus ženklais. Be to, V. K. parodymai prieštarauja atsakovo pateiktam neperduodam važtaraščiui, Klaipėdos apylinkės prokuratūros raštui, užsakymui bei jo patvirtinimui, kuriuose nurodytina, kad buvo gabenamas metalo krovinys. Be to, liudytojas V. K. dirba pas atsakovą, todėl gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra 2012-01-10 raštu Nr K2-280-1570 Kauno miesto apylinkės teismui pranešė, kad vadovaujantis LR BK 177str. negali skelbti ikiteisminio tyrimo duomenų, be to, juos išviešinti draudžia tarptautinės teisės aktai/ 2tb.l. 77/. Pateiktas bylos priedas ikiteisminio tyrimo medžiaga N 2-2296-199/2012. Šioje medžiagoje randasi pranešimas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai apie tai, kad 2010-10-07 buvo sudaryta sutartis tarp UAB „B. C.“ ir UAB „Saukupa“, kuria UAB „Saukupa“ įsipareigojo atvežti krovinį iki 2010-10-11. Krovinys buvo plukdytas keltu „Lisco Gloria“ iš Vokietijos į Klaipėdą, pristatyta dalis krovinio, liko negrąžintos 6 paletės, argumentuojant, kad jos sudegė. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu 2011-07-01 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178str.1d.požymių/2t b.l. 82,85, bylos priedas, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr 12-1-00058-11/. Iš BUAB „A. L.“ 2012-01-25 rašto Nr 118/2012 bei Kauno apygardos teismo nutarties 2012-01-03 matyti, kad ieškovui yra iškelta bankroto byla/ 2t b.l. 87, 88/. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties Konvencijos CMR 1str. nustatyta , kad ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėms vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašiusių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės. Tokiu būdu nustatyta, kad krovinys buvo vežamas pagal CMR važtaraštį pagal CMR Konvenciją, pervežimo santykiuose dalyvavo ieškovas, kuris laikytinas ekspeditoriumi bei atsakovas kuris yra vežėjas. Šalys sutartyje susitarė vykdyti pervežimą pagal CMR Konvenciją. Pagal CMR Konvencijos 17str.2p., 4d., 5d., 18str. 2d., 4d., 5d. vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jeigu tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl krovinio disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Tokiu būdu, vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindai, nurodyti 17str. 2p. Pagal CMR 17str. 2p. vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad vežėjas padarė viską, ką galėtų padaryti. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad informavo ieškovą apie krovinio išskaidymą bei gabenimą jūros transportu, o ieškovas neigia šias aplinkybes. Atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes bei ištirtus įrodymus darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, kad krovinys buvo prarastas dėl CMR Konvencijos 17str2d., 4d., 5d., 18str. 2d., 4d, 5d. numatytų aplinkybių, atleidžiančių vežėją nuo atsakomybės už krovinio praradimą. Krovinys buvo priimtas atsakovo vežti pagal CMR važtaraštį, tačiau pristatyta buvo tik dalis važtaraštyje nurodyto krovinio t.y. 11 palečių, o 6 palečių trūko, tai įrodo, žymos ant CMR važtaraščio. Atsakovas neįrodė, kad būtent 6 paletės su klijais bei kietikliu buvo gabenamos su autovežiu (duomenys neskelbtini) bei priekaba BH 002 bei sudegė kelte „Lisco Gloria“. Be to, sutinkamai su sutartimi, atsakovas negalėjo vienasmeniškai nuspręsti padalinti krovinį į dvi dalis, bei vežti kitu transportu nei nurodyta CMR važtaraštyje. Ieškovas įrodė, kad atsakovas priėmė pagal CMR važtaraštį krovinį 16 palečių bei atskirai dar vieną paletę, o į iškrovimo vietą atgabeno tik tai 11 palečių. Akivaizdu, kad atsakovas vykdė tarptautinio pervežimo paslaugas, t.y. buvo krovinio vežėjas. Pagal CMR 18str. 1d ieškovas įrodė, kad dalis krovinio, t.y. 6 paletės su klijais bei kietikliu prarastos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Be to, ieškovas pateikė nuostolių paskaičiavimą sutinkamai su CMR konvencijos 23str.1d., 2d., 3d, būtent tomis krovinio kainomis, kurios buvo pervežimo metu. Pagal CMR konvencijos nuostatas krovinio vertė nustatoma pagal krovinio priėmimo vietos ir laiko kainą / LAT biuletenis Teismų Praktika 26, l. 165-176, civ. byla 3K-3-457/2006/. Ieškovas atsiskaitė už prarastą krovinio dalį užskaitymo būdu 27516,05lt sumoje. Tokiu būdu, pagal CMR Konvencijos 23str.1d., 2d., 3d atsakovas turi atlyginti ieškovui nuostolius patirtus dėl šio krovinio dalies praradimo 27516,05lt sumoje. Be to, kadangi atsakovas laiku ieškovui neatlygino nuostolių, buvo teiktina pretenzija, tai sutinkamai su CMR Konvencijos 27str.1d. turi sumokėti 5 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo reikalavimų pateikimo dienos atsakovui, t.y. nuo 2010-10-18, kai buvo išsiųsta pretenzija bei atsakovas gavo ją, iki visiško sprendimo įvykdymo. Pagal CMR Konvencijos 41str. visi susitarimai, kuriais nukrypsta nuo šios Konvencijos laikomi negaliojančiais. Atmestini atsakovo argumentai, neva reikalinga vadovautis Hagos- Visbiu taisyklėmis, nes atsakovas kaip vežėjas priėmė vykdyti pervežimą pagal CMR važtaraštį, jame nurodytomis sąlygomis, t.y. kelių transportu, be to, neįrodė, kad gabeno trūkstamo krovinio dalį jūros transportu, t.y. keltu „Lisco Gloria“, kuriame kilo gaisras, be to, sudarytoje vienkartinio pervežimo sutartyje šalys numatė, kad pervežant krovinį vadovausis CMR Konvencija. CMR konvencijos nuostatų imperatyvus pobūdis, nuosekliai taikomas užsienio teismų praktikoje. Konvencijos 41str.1p,mustatyta, kad nepažeidžiant 40str. nuostatų, visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos, laikomi negaliojančiais. CMR konvencijos 41str.1p. nuostatos negali būti pakeistos ar apskritai eliminuotos. Įvertinant visas išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, esančius byloje bei jos priede, šalių atstovų paaiškinimus, liudytojo parodymus, darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas bei įrodytas, todėl preliminarus sprendimas iš esmės nekeistinas, ieškinys tenkintinas/ LR CPK 3str. 176str., 177str, 430str.6d.1p., LR CK 1.2str., 1.5str., 6.37str., 6.210str., 6.245str.-6.249str., 6.281str., 6.283str., CMR Konvencija, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarimas Nr 31, 2001-06-15 „Dėl Lietuvos teismų praktikos taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją/CMR./. Patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas žyminis mokestis, išlaidos, už advokatės teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje, atsižvelgiant į įdėtą darbą šioje civilinėje byloje, į pateiktų procesinių dokumentų kiekį, į teismo posėdžių skaičių, į patirtų išlaidų įrodymus, į „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą / paslaugas/ maksimalaus dydžio patv. 2004-04-03 Nr IR-85, be to, būtinos išlaidos už vertimą bei valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu/ LR CPK 79str. 88str.1d.3p., 6p., 8p, 93str., 96str., 98 str.

Vadovaujantis Lietuvos respublikos CPK 3str. 7str., 12str., 17str., 18str., 176str., 177str., 178str., 184str., 185str., 259str., 263str.-268str., 270str., 279str., 430str.6d.1p.

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. gegužės 6d preliminarų sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui BUAB „A. L.“, į. k. 302301521 iš atsakovo UAB “Saukupa”, į. k. 170529178 27516,05 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius penkis šimtus šešiolika litų 05 ct.) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo reikalavimų atsakovui pateikimo dienos 2010-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 413,00 Lt (keturis šimtus trylika litų) žyminio mokesčio, 2150 Lt už advokatės teisinę pagalbą, 209,82 Lt (du šimtus devynis litus ir 82 ct) už dokumentų vertimą.

Priteisti iš atsakovo UAB “Saukupa”, į.k. 170529178, buveinė Senamiesčio a. 6-8, Plungė, LT-90162, veiklos vykdymo adresas Salantų g. 5, Plungė, LT-90112, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) 80,27Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Olga Šinkarenko