- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-25
- Bylos Nr.
- 2S-1487-265/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07326-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Aušra Maškevičienė, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- J. N.
- Atsakovas
- N. T. N. H.
Pranešėjas: A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-1487-265/2011
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. rugpjūčio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, teisėjų Aušros Maškevičienės, Eugenijos Morkūnienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovei N. T. N. H., išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką; po santuokos nutraukimo palikti sutuoktiniams pavardes: „Norvilas“ ir „N. T. N.“; nustatyti dukters E. N., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu J. N.; priteisti iš atsakovės dukters E. N. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 d. nuo bylos iškėlimo iki dukters pilnametystės, nurodytų lėšų tvarkytoju paskiriant vaiko tėvą – ieškovą J. N.; priteisti iš atsakovės ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę: nustatyti dukters E. N. gyvenamąją vietą laikinai kartu su ieškovu iki byloje įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Teismui atsisakius taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovei išvežti dukrą iš Lietuvos Respublikos iki byloje įsiteisės galutinis teismo sprendimas, nustatyti ieškinio rezoliucinėje dalyje išdėstytą ieškovo ir jo dukters bendravimo tvarką iki šioje byloje įsiteisės galutinis teismo sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-07 nutartimi ieškovo J. N. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – uždraudė atsakovei N. T. N. H. išvežti nepilnametę dukrą E. N. iš Lietuvos Respublikos, iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas, kitus prašymus atmetė.
Teismas padarė išvadą, kad atsakovės elgesys, iš esmės apibūdintas tik ieškovo ir jo pateiktų duomenų, atsakovės teisinis statusas, automatiškai nereiškia vaiko ir tėvo (vieno iš sutuoktinio) teisių pažeidimo, nors pažeidimo fakto ir nepaneigia – šių aplinkybių reikšmė byloje gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, ji turi būti įvertinta sprendžiant J. N. ieškinyje pareikštus reikalavimus. Todėl teismas konstatavo, kad pradinėje bylos stadijoje nėra pakankamo pagrindo taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti dukters E. N. gyvenamąją vietą laikinai su ieškovu iki byloje įsiteisės galutinis teismo sprendimas.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad CK 3.65 str. 2 d. nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra baigtinis ir CPK nenumato galimybės iki sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CPK 384 str. 5 d.), todėl ieškovo prašymą dėl laikino bendravimo su dukra tvarkos nustatymo atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-07 nutartį panaikinti iš dalies, kiek tai liečia ieškovo prašymus dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ir dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, ir priimti naują nutartį – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti visiškai.
Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, nesiaiškino ir skundžiamojoje nutartyje nepasisakė dėl vaiko tėvų pastangų ir galimybių laikinai užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teko gyventi iki jo paslėpimo 2011-05-27 ir dabar tenka gyventi, tėvo ir motinos asmeninius bruožus, jų elgesį vaiko atžvilgiu, kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas raidos sąlygas, vaiko ir tėvo, motinos, artimųjų giminaičių tarpusavio santykius bei jų pobūdį. Pažymi, kad prašymą taikyti minėtą laikinąją priemonę grindė rašytiniais įrodymais, tačiau teismas jų neanalizavo. Teigia, kad nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės dėl atsakovės elgesio (grasino pakenkti vaikui ir sau; 2011-05-27 pietų miego metu skubiai atsiėmė vaiką iš darželio ir paslėpė; panaikino dukters bendravimo su tėvu ir kitais artimaisiais giminaičiais galimybes; neužtikrina dukters teisės bendrauti lietuvių kalba, lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos (lopšelio), teisės į sveiką vystymąsi; iki šiol nėra aiški vaiko gyvenamoji vieta ir gyvenimo sąlygos) bei jos laikino pobūdžio teisinio statuso (leidimas laikinai gyventi Lietuvoje atsakovei baigiasi 2001-07-17, ji nemoka ir nesimoko lietuvių kalbos, neturi Lietuvoje darbo ir nekilnojamojo turto, socialinių ryšių) kyla grėsmė vaiko interesams, o taip pat galutinio teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Be to, vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu užtikrintų padėties, buvusios iki 2011-05-27 stabilumą, status quo išsaugojimą iki kol bus galutinai bus išspęsti jos gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo klausimai.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo tenkinti jo prašymo nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, nes tokios priemonės CPK nenumato. Nurodo, kad pagal CK 3.65 str. ir Lietuvos teismų praktiką teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tame tarpe nustatyti vieno sutuoktino bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką. CK 3.65 str. 2 d. pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis ir teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali taikyti ir kitokias apsaugos priemones, kurios šiame sąraše nenumatytos, tačiau yra būtinos siekiant apsaugoti vaiko interesus. Be to, įgyvendinant vaiko teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, yra svarbus CK 3.161 str., 6.172 str. ir 3.176 str. aiškinimas ir taikymas. Nagrinėjamu atveju teismui nenustačius laikinos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, kito teisinio būdo, siekiant užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvu ir artimaisiais giminaičiais, nėra, nes šiuo metu atsakovė yra paslėpusi vaiką, ieškovui iki šiol nėra žinoma vaiko buvimo vieta. Apeliantas pažymi, kad vaiko bendravimas su ieškovu, kitais artimaisiais giminaičiais iki bus sprendžiama santuokos nutraukimo byla atitiks vaiko interesus – padės minimaliai užtikrinti vaiko teisę į saugią aplinką, sveiką raidą, vaiko poreikių tenkinimą, bendravimo ryšių formavimą, iki tol egzistavusio glaudaus emocinio ryšio su artimais žmonėmis atstatymą ir palaikymą, vaikui artimos kalbinės aplinkos palaikymą ir išsaugojimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliantas skundžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-06-07 dalis, kuriomis atmesti jo prašymai nustatyti laikiną dukters gyvenamąją vietą su juo, o netenkinus šio prašymo – patvirtinti jo pateiktą bendravimo su dukra tvarką.
Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Teismas iki bus priimtas teismo sprendimas, gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 str.). Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams.
Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad E. N. iki ieškiniui padavimo teismui dienos (ir iki šiol) gyveno su mama N. T. N. H., o atsakovas, nors ir gyveno atskirai, nuolat bendravo su dukra, ją prižiūrėjo ir rūpinosi.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, nesiaiškino dėl vaiko tėvų pastangų ir galimybių laikinai užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygų, tėvo ir motinos asmeninių bruožų, jų elgesio vaiko atžvilgiu, kiekvieno iš jų realios galimybės sudaryti vaikui tinkamas raidos sąlygas, vaiko ir tėvo, motinos, artimųjų giminaičių tarpusavio santykių bei jų pobūdžio. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantu argumentu nesutinka ir nurodo, kad šios aplinkybės gali būti visapusiškai išanalizuotos ir įvertintos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Kitų faktų, leidžiančių daryti išvadą, kad nenustačius E. N. laikinos gyvenamosios vietos su ieškovu bus pažeisti jos interesai ar bus neįvykdytas galimai jam palankus teismo sprendimas dėl dukters gyvenamosios vietos su juo nustatymo, pradinėje bylos stadijoje nenustatyta. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje taikė laikinąją apsaugos priemonę - uždraudė atsakovei N. T. N. H. išvežti dukrą E. N. iš Lietuvos Respublikos iki byloje įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Be to, ieškovo bendravimas su dukra ir dalyvavimas ją auklėjant iki bylos išnagrinėjimo gali būti užtikrinimas ir taikant kitą laikinąją apsaugos priemonę – nustatant ieškovo bendravimo su dukra tvarką.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir šios dalies kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikino bendravimo su dukra tvarkos nustatymo atmetė, nurodydamas, kad CK 3.65 str. 2 d. nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra baigtinis ir CPK nenumato galimybės iki sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CPK 384 str. 5 d.).
Teisėjų kolegija nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese turi trejopą paskirtį: užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą; apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams (prevencinės priemonės); užtikrinti įrodymus. Civilinio kodekso normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CK 3.3 str. yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. CK 3.161 str. viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Taigi sistemiškai aiškinant CK nuostatas darytina išvada, kad siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali būti taikomos atitinamos laikinosios apsaugos priemonės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-06-21 Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalgoje Nr. A2-35 yra nurodęs, kad iki bus priimtas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko (vaikų) interesus, teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams; uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais, uždrausti vaiką išvežti į užsienio valstybę ir kt. (CK 3.65 str. 2 d. 1, 2, 4, 7 p.), o atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, gali būti taikomos ir kitos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali taikyti ir kitokias apsaugos priemones, kurios nenumatytos CK 3.65 str. 2 d. sąraše, tačiau teismo nuomone, yra būtinos siekiant apsaugoti vaiko interesus. Todėl teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su bendravimu su vaiku tvarkos nustatytu, taikymą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko šioje dalyje priėmė nepagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Nagrinėjamu atveju iš bylos aplinkybių nustatyta, kad šiuo metu šalių duktė E. N. gyvena su motina. Teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatyta jos gyvenamoji vieta su kuriuo nors iš tėvų, nesama, priešingai, ieškovas tokį reikalavimą – nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo yra pareiškęs būtent šioje byloje. Taigi ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas yra susijęs su prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone – laikinos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymu iki kol bus išnagrinėtas šalių ginčas. Ieškovas yra pateikęs konkrečią bendravimo su dukterimi tvarką, kurią prašo patvirtinti iki galutinio šalių ginčo išsprendimo. Kadangi pagal bylos medžiagoje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismui sunku nustatyti, ar prašoma konkreti laikina bendravimo tvarka su vaiku yra pagrįsta bei atitinkanti vaiko interesus, klausimas dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismo vaidmuo turi būti aktyvus, kadangi šiose bylose yra viešas interesas – užtikrinti vaiko teises ir interesus. Todėl pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslinga būtų skirti žodinį teismo posėdį pasikviečiant ginčo šalis. Iš bylos medžiagos matyti, kad sprendžiant šalių ginčą dėl bendravimo su dukterimi tvarkos tarpininkavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, todėl ši institucija taip pat turėtų dalyvauti nagrinėjant aptariamos laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimą (CK 3.178 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335?339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-07 nutarties dalį dėl ieškovo J. N. prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos su dukra E. N. nustatymo netenkinimo panaikinti ir perduoti klausimą dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-07 nutarties dalis palikti nepakeistas.