Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Astai Kudrauskienei, nukentėjusiajai O. N., kaltinamajam A. R., jo gynėjui advokatui Adomui Jonauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, teistas penkis kartus:

1) 2018 m. liepos 20 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų pagal nuosprendžiu BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, bausmes subendrinus, paskirta galutinė subendrinta bausmė – šeši mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) 2018 m. rugpjūčio 20 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus su 2018 m. liepos 20 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – devyni mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

3) 2018 m. spalio 31 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirta bausmė subendrinus dalinio sudėjimo būdu su neatlikta 2018 m. rugpjūčio 20 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; Telšių apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista areštu 90 (devyniasdešimčiai) parų, bausmę atlikęs;

4) 2020 m. rugsėjo 21 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

5) 2022 m. gegužės 20 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 40 (keturiasdešimties) parų areštu, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2023 m. lapkričio 20 d., apie 21val. 40 min., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,50 promilių girtumas), tyčia sudavė lovoje gulinčiai nukentėjusiajai O. N. ne mažiau du smūgius taburete į galvos sritį ir vieną į dešinį skruostą.

Motyvuojamoji dalis

A. R. veiksmų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nors A. R. akcentavo, jog O. N. įvykio diena buvo girtesne už jį, ir bylos duomenys tai patvirtina – 2023 m. lapkričio 7 d. 22.31 val. alkoholio kiekio matuokliu O. N. nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, 22.34 val. A. R. nustatytas 1,50 promilių neblaivumas, bei aiškino, jog todėl sugalvojo kviesti policijos pareigūnus, nes būdama girta taip elgiasi nuolat, teismas sprendžia, jog tai savaime nereiškia, kad O. N. parodymai yra neteisingi, nenuoseklūs ar prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Nukentėjusiosios parodymai, apibūdinant smurto intensyvumą ir konkrečius kaltinamojo smurtinius veiksmus, kaip nurodyta aukščiau, nekito viso proceso metu. Teismas šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nedraudžia remtis kaip įrodymais asmenų, kurių psichinė būsena įvykio metu buvo paveikta alkoholio, parodymais, svarbu, kad tokie asmenys žino bylai reikšmingų aplinkybių ir minėta psichinė būsena nesutrukdė jiems objektyviai suprasti tikrovę. Kaip minėta, nukentėjusioji nuo pat pirmų paaiškinimų policijos pareigūnams detaliai nurodė aplinkybes apie smūgių jai sudavimą, taigi matyti, kad jos neblaivumas, nesutrukdė jai įvertinti pačios situacijos ir duoti apie ją pakankamai aiškius parodymus. Be to, ji buvo apklausta kitą dieną policijos tyrėjos, vėliau teisiamojo posėdžio metu, kur paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių davė būdama blaiva.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, 2023 m. lapkričio 20 d., apie 21 val. 40 min., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamasis A. R. smurtavo prieš nukentėjusiąją sugyventinę O. N. ir savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Įvertinus kaltinamojo atliktus veiksmus – smūgius taburete į galvos sritį konstatuotina, kad kaltinamais suvokė, jog tokiu būdu daro pavojingą veiką, numatė, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to siekė, taigi veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl A. R. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad A. R. nusikalstamą veiką padarė esant nusikaltimo recidyvui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 140 straipsnio 2 dalis numato, kad tas, kas sukėlė fizinį skausmą ar padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

A. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, padaryta baigta veika. Kaltinamasis A. R. anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, keturis kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (b. l. 81-97), naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ir esant nepanaikintam įstatymų nustatyta teistumui, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis), iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie kaltinamajam registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog A. R. daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. l99-108). Kaltinamasis nedirbantis, byloje nėra duomenų, kad jis registruotas Užimtumo tarnyboje, UAB ,,Mažeikių psichikos sveikatos centras“ nesigydė, į psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, turintis pastovią gyvenamąją vietą, vedęs.

Kaltinamajį A. R. charakterizuojančios aplinkybės, parodo asmenybės pavojingumą, įžūlumą ir neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, o taip pat pastangų stygių keisti savo gyvenimo būdą. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ankstesni teistumai A. R. teigiamos įtakos nepadarė, dabartinė nusikalstama veika yra įvykdyta ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų. A. R. savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia jo keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių ir jų nešalina. Teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Nors BK straipsnio, pagal kurį kaltinamas A. R., sankcijoje greta laisvės atėmimo bausmės yra numatyta ir švelnesnių bausmių, tačiau teismo nuomone nagrinėjamu atveju nei vienos jų skirti A. R. nėra pagrindo. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai.

Kaip jau buvo nurodyta, BK 27 straipsnio prasme A. R. yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio nuostatas recidyvistams už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.

Kaip buvo minėta, A. R. praeityje teistas penkis kartus, jam taikytos ne su laivės atėmimu nesusijusios bausmės, areštas kartą, laisvės atėmimas, teistumas neišnykęs. Teismo vertinimu, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės tikslai pasiekti nebus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas padarytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

A. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2020 m. lapkričio 20 d. (b. l. 133). 2023 m. lapkričio 22 d. jam skirta kardomoji priemonė - suėmimas 1 (vienam) mėnesiui iki 2023 m. gruodžio 20 d. (b. l. 149). Kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo, kiti klausimai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismo nutartimi kaltinamajam A. R. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Adomas Jonauskas. Antrinė teisinė pagalba A. R. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Teisme 2023 m. lapkričio 28 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos Nr. ADP-2023-16264 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš A. R. valstybės naudai priteisti 128,33 Eur už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą teisme.

Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiam tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Šiuo atveju kaltinamasis A. R. yra darbingo amžiaus, duomenų apie jų sveikatos problemas, galinčias riboti jų darbinę veiklą, byloje nėra, todėl atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis turi galimybę įsidarbinti, gauti pajamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į suteiktų paslaugų apimtį, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl pripažįstama proceso išlaidomis ir išieškotina iš kaltinamojo A. R..

Daiktas turintis reikšmės bylos nagrinėjimui: medinė kėdė (taburetė), perduotą saugoti Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas O. N..

DVD kompaktinė plokštelė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, saugotina kartu su bylą.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę A. R., iki įsiteisės teismo nuosprendis, palikti suėmimą.

Tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymą ir priteisti valstybei iš A. R. 128,33 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 33 ct), antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Daiktinį įrodymą - medinę kėdę (taburetę), perduotą Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui ir saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariate (Žemaitės g. 34, Telšiai), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti O. N..

CD laikmeną, esančią voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio palikti prie baudžiamosios bylos kaip bylos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos o suimtam kaltinamajam nuo jo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.