Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-02 · Administracinė byla Nr. eI-2741-1063/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-02
Bylos Nr.
eI-2741-1063/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00960-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Tomas Blinstrubis, Inos Kirkutienės
Pareiškėjas
A. A., M. P., E. A. B., A. A. B.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Edgaras Gaučys
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2741-1063/2019 Proceso Nr. 3-61-3-00960-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1.; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Rūtos Miliuvienės,

dalyvaujant pareiškėjų A. A. (A. A.), M. P. (M. P.) ir E. A. B. (E. A. B.) atstovui advokatui Edgarui Gaučiui,

atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. A. B. (A. A. B.), M. P. (M. P.) ir E. A. B. (E. A. B.) atstovaujamos įstatyminių atstovų – tėvų – A. A. ir M. P., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00172; 00173; 00174 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti pareiškėjų prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad skundžiamu Departamento Sprendimu pareiškėjams buvo atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes UAB „IMP LT“ (toliau – ir Bendrovė), neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto imperatyvaus reikalavimo.

3. Prieštaraudami Sprendimo teisėtumui nurodė, kad Sprendime nepagrįstai teigiama, kad Bendrovėje dirbantis ūkvedys visam laikui įdarbintas tik formaliai, nes Bendrovėje nedirba 8 val. per dieną 5 dienas per savaitę. Tokią išvadą Departamentas nepagrįstai padarė iš to, kad Departamento pareigūnai atvykę Bendrovės adresu ūkvedžio nerado. Tačiau kaip matyti iš darbo grafiko, ūkvedžio darbo laikas numatytas nuo 5.30 val. iki 11.40 val. ir nuo 20.10 val. iki 23.00 val. Tuo tarpu Departamento darbuotojai buvo atvykę 13.37 val., t. y. ūkvedžio nedarbo metu. Bendrovėje (sporto klube) dirbantis treneris ir ūkvedys retai bendrauja, todėl apklausos metu treneris negalėjo nurodyti tikslių ūkvedžio duomenų.

4. Sprendime taip pat nepagrįstai teigiama, kad ūkvedžio darbo funkcijos nereikalauja 8 val. darbo laiko. Pareiškėjas Departamentui nurodė jam žinomus ūkvedžio atliktus darbus per tam tikrą laikotarpį. Kaip priedą pateikė ūkvedžio darbo funkcijų aprašymą bei prekių pirkimo-pardavimo dokumentus, kurias pirko ūkvedys. Ūkvedys neatvyko į apklausą Departamente, tačiau tik dėl to, kad negavo šaukimo.

5. Nesutiko su Sprendimo argumentais, kad laikotarpiu 2018 m. spalio – gruodžio mėn. trenerio darbo užmokestis sudarė mažiau kaip du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio ūkio darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžius. Nurodė, kad treneriui ir ūkvedžiui bendrai mokamas darbo užmokestis iki 2018 m. gruodžio mėn. sudarė 1 950 Eur, o nuo 2019 m. sausio mėn. sudarė 2 488,5 Eur ir tai atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus (darbuotojams mokamas darbo užmokestis neturi būti mažesnis kaip 2 391,86 Eur).

6. Dėl argumentų, kad pareiškėjas nėra pakankamai įsitraukęs į Bendrovės veiklą nurodė, kad pareiškėjas yra pakankamai aktyvus Bendrovės veikloje. Pareiškėjas žino apie darbuotojų vykdomą veiklą, pats yra profesionalus sportininkas ir nori Lietuvoje dirbti treneriu bei plėtoti šio sporto šaką. Be to, įstatymai nedraudžia Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašyti įgaliotam asmeniui, o ne pačiam akcininkui. Taip pat nurodė, kad 2018 m. į Lietuvą negalėjo atvykti dėl objektyvių priežasčių.

7. Pabrėžė, kad tai, jog Bendrovė nesinaudoja trenerių, dirbančių pagal individualios veiklos pažymas, paslaugomis, verslo plane numatytos veiklos pobūdžio ir tikslų nekeičia. Taip pat Bendrovės planuose yra tikslas atidaryti papildomas sporto sales, tinkančias zumbos, jogos užsiėmimams vesti.

8. Pažymėjo, kad Sprendimas priimtas nesivadovaujant pareiškėjo su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateiktais įrodymais, o priimtas formaliai, remiantis tik įstatymų nuostatomis bei teismų praktika.

9. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

10. Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjų skundą atmesti.

11. Nurodo, kad 2018 m. spalio 4 d. pareiškėjas Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Departamentas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes buvo nustatyta, kad Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, ar kitos Europos Sąjungos narės piliečių. Bendrovėje visą darbo laiką dirbo tik vienas asmuo – treneris, kuriam laikotarpiu 2018 m. spalio-gruodžio mėn. buvo priskaityta po 1 500 Eur darbo užmokesčio, todėl ir ši aplinkybė neatitiko reikalavimo, kad darbuotojų darbo užmokestis sudarytų ne mažiau kaip du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio ūkio darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžius. Pažymėjo, kad išvadą dėl pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės priėmė atsižvelgiant į apie pareiškėją surinktą medžiagą.

12. Dėl pareiškėjo skundo argumentų nurodė, kad Departamentui iki Sprendimo priėmimo nebuvo pateiktas darbo laiko grafikas, be to, pats dokumentas savaime nėra įrodymas, kad Bendrovės ūkvedys realiai Bendrovėje dirbo nustatytą darbo laiką. Be to, iš pareiškėjo paaiškino darytina išvada, kad ūkvedžio atlikti darbai nereikalauja kasdienio 8 val. darbo laiko.

13. Vertinant gaunamą darbo užmokestį buvo atsižvelgta į tai, kad ūkvedys visą darbo dieną nedirba, todėl jo atlyginimas nebuvo skaičiuojamas. Atsižvelgiant į tai buvo priimta išvada, kad Bendrovė neatitiko reikalavimo, kad darbuotojų darbo užmokestis sudarytų ne mažiau kaip du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio ūkio darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžius.

14. Pažymėjo, kad Bendrovė taip pat neatitiko reikalavimo – vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą pagal verslo planą. Pabrėžė, kad ši nuostata imperatyvi ir jos privalu laikytis. Bendrovėje nedirbo profesionalūs sporto treneriai, kurie veiktų pagal individualios veiklos pažymas, kaip nurodyta verslo plane.

15. Liudytojas D. Z. (D. Z.) teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „IMP LT“ ūkvedžiu. Pareiškėjo nėra matęs, bendrauja tiks su direktore Reza. Bendrovėje dirba nuo 2018 m. rugsėjo mėn. Darbo vietoje būna darbo valandomis nuo 5.30 val. iki 11.00 val. ir nuo 20.00 val. iki 23.00 val. Pagrinde tenka įsukti lemputę, pataisyti treniruoklį, daiktų laikymo dėžutes ir pan. Bendrauja su bendrovėje treneriu dirbančiu N.. Iš Migracijos departamento jokio pranešimo nebuvo gavęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

16. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų 2019 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-00172; 00173; 00174 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Departamentą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

17. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2018 m. spalio 4 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tą pačią dieną prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi, šeimos suijungimo pagrindu, pateikė ir pareiškėjos.

18. Departamentas 2018 m. lapkričio 29 d. prašymu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą įpareigojo atlikti Bendrovės patikrinimą.

19. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba patikrinimo metu nustatė, kad Bendrovėje (sporto klube) dirbo vienas treneris, kurio darbo laikas nuo 12.00 val. iki 20.00 val., tačiau klubas dirba nuo 5.30 val. iki 23.00 val. Treneris nurodė, kad sporto klube dirba ūkvedys, tačiau kuris į sporto klubą atvyksta tik kai reikia ką nors pataisyti. Ūkvedys apytiksliai į klubą atvažiuoja vieną kartą per savaitę. Sporto klubo direktoriaus darbo vietoje taip pat nebuvo, nors su juo sudarytoje darbo sutartyje nurodytas 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę darbo laikas.

20. Departamentas įvertinęs surinktą medžiagą priėmė išvadą, kad ūkvedys Bendrovėje visą darbo laiką įdarbintas tik formaliai ir nedirbantis Bendrovėje visą darbo dieną. Taip pat vieno darbuotojo darbo užmokestis buvo mažesnis kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžiai. Buvo konstatuota, kad Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Atitinkamai buvo priimta išvada, kad pareiškėjas neatitiko reikalavimų leidimui gyventi Lietuvoje gauti, o tik siekė piknaudžiauti migracijos procedūromis.

21. Departamentas 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-00172; 00173; 00174 atsisakė pareiškėjams išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas – Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktai.

22. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas (Įstatymo 2018 m. spalio 18 d. redakcija).

23. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas, kai jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalis nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šioje teisės nuostatoje (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintus imperatyviuosius kriterijus.

24. Įstatymo 35 straipsnis reglamentuoja atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindus. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti leidimą atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...>. Šio straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi atsisakoma, jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė bei 14 punkte nustatyta, kad išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi atsisakoma, jei jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

25. Sprendime atsakovas konstatavo, kad atlikus pareiškėjo valdomos įmonės patikrinimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Tokia išvada buvo priimta nustačius, kad Bendrovėje nedirbo visą darbo laiką Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, nes patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas – sporto treneris. Bendrovėje įdarbintas ūkvedys į Bendrovę atvykdavo tik periodiškai (apytiksliai vieną kartą per savaitę), todėl laikytina, kad Bendrovėje visą darbo dieną dirbo tik vienas asmuo. Atsižvelgiant į tai, buvo įvertinta, kad Bendrovės darbuotojams nebuvo mokamas tokio dydžio mėnesinis darbo užmokestis, koks nustatytas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (mokamas mėnesinis darbo užmokestis turi bendrai sudaryti ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius). Bendrovė taip pat nesilaikė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo – vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą pagal verslo planą, nes Bendrovėje nedirbo profesionalūs sporto treneriai, kurie veikia pagal individualios veiklos pažymas, kaip nurodyta verslo plane. Departamentas taip pat įvertino aplinkybes, įvykusias dar 2017 m., kuomet pareiškėjui taip pat buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi.

26. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu Departamentas nusprendė, kad pareiškėjas tik formaliai siekia atitikti Įstatymo reikalavimus, kad galėtų legalizuoti savo ir jo šeimos narių buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje.

27. Sutiktina su Departamento išvada, kad Bendrovėje įdarbintas ūkvedys nelaikytinas darbuotoju Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos prasme. Nors, kaip teigia pareiškėjas, ūkvedys Bendrovėje yra įdarbintas (ūkvedžio darbo laikas 5 dienos per savaitę po 8 val. per dieną, pagrindas – 2018 m. rugsėjo 13 d. Darbo sutartis), tačiau, kaip nustatyta tyrimo metu, ūkvedys į klubą atvyksta tik tada, kai reikia jo paslaugų, apytiksliai vieną kartą per savaitę. Šias aplinkybes, be kita ko, skunde nurodė ir pats pareiškėjas (buvo siekiama užtikrinti, kad klube pastoviai būtų bent vienas darbuotojas).

28. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nurodyta, kad viena iš privalomųjų sąlygų užsieniečiui, kuris kreipėsi dėl leidimo išdavimo, kad įmonėje visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai. Taigi ši įstatymo nuostata įtvirtina darbo privalomumą viso nustatyto darbo laiko metu. Ūkvedžio darbo laikas darbo sutartyje nustatytas 5 dienos per savaitę po 8 val., tačiau, kaip nustatyta iš pareiškėjo, kito darbuotojo paaiškinimais, šio laiko ūkvedys realiai neišdirbdavo (į sporto klubą atvykdavo periodiškai). Į bylą pateikti Darbo laiko grafikai ūkvedžio realiai dirbto laikotarpio nepatvirtina. Tuo labiau, kad apie tai, kad ūkvedys realiai 8 val. per darbo dieną sporto klube nedirbo, patvirtino ir pats pareiškėjas. Siekis darbo laiką paskirstyti remiantis ekonomiškumo principu, Bendrovės, atitinkamai ir pareiškėjo, neatitikimo Įstatymo nuostatoms nepateisina. Darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo, kad Bendrovėje visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

29. Pripažinus pagrįstomis Departamento išvadas, kad Bendrovėje visą darbo dieną dirbo tik vienas darbuotojas, kuriam už 2018 m. spalio-gruodžio mėn. buvo priskaityta po 1 500 Eur darbo užmokesčio, o už 2019 m. sausio mėn. – 1 933,50 Eur, reiškia, kad Bendrovė neatitiko kito imperatyvaus Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo, kad darbuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius. Darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių suma 2018 m. spalio – lapkričio mėn. sudarė po 1 837,60 Eur, nuo 2018 m. gruodžio mėn. – 1 855,60 Eur, o nuo 2019 m. sausio mėn. 2 391,86 Eur. Treneriui mokamas darbo užmokestis nesiekė įstatyme nustatyto bruto darbo užmokesčio dydžio, todėl Departamentas pagrįstai konstatavo dėl Bendrovės neatitikimo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatai taip pat ir šiuo aspektu.

30. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad tai, kad Bendrovė nesinaudojo trenerių, dirbančių pagal individualios veiklos pažymas, paslaugomis, nėra reikšminga, nes šis faktas verslo plane numatytų tikslų bei jų įgyvendinimo nekeičia. Pažymėtina, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas – vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą pagal verslo planą yra imperatyvus, todėl šios sąlygos neišpildžius, Departamentas pagrįstai konstatavo šios sąlygos neįvykdymą.

31. Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Departamento 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju taip pat buvo nustatyti kriterijai sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Tokia išvada priimta įvertinus dar 2016 m. priimtą sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leisimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktais. Tuo metu pareiškėjas deklaravo, kad yra kitos bendrovės dalyvis, tačiau šios bendrovės steigėja ir akcininkė buvo Lietuvos Respublikos pilietė, kuri Departamentui žinoma, kaip tarpininkė steigiant fiktyvias įmones. Taip pat buvo vertinamos ir aplinkybės, kad 2017 m. ir 2018 m. Austrijos ir Ispanijos ambasados taip pat atsisakė pareiškėjui išduoti Šengeno vizas, nes pareiškėjas pateikė nepatikimą informaciją apie numatomo buvimo tikslą. Turkijos ambasada pareiškėjui 2018 ir 2019 m. atsisakė išduoti nacionalinę vizą, nes turėjo rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Departamentas įvertinęs surinktos medžiagos visumą pagrįstai įvertino šios medžiagos atitikimą Kriterijų 6.2, 6.3, 6.4 punktuose nustatytiems kriterijams, todėl priėmė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

32. Pažymėtina, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyti reikalavimai įmonei turėti atitinkamą skaičių darbuotojų, mokėti atitinkamo dydžio atlyginimą ir kt. Departamentas priėmė teisingas išvadas, kad pareiškėjas šių reikalavimų neatitiko, todėl pareiškėjo deklaratyvūs argumentai, kad Departamentas pažeidė gero administravimo principą, nes nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, nagrinėjamo ginčo kontekste, nėra reikšmingi. Pareiškėjas pateiktais rašytiniais įrodymais (Darbo laiko grafikai, Ūkvedžio pareigų aprašymas ir pan.) įrodinėja atitikimą formaliesiems Įstatymo reikalavimams, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, priešingų Departamento nustatytoms faktinėms aplinkybėms (pvz. realus ūkvedžio darbas Bendrovėje visą 8 val. darbo laiką 5 kartus per savaitę, verslo plano įvykdymą). Pažymėtina, kad pareiškėjo į bylą pateikta 2019 m. birželio 11 d. Darbo sutartis teisinės reikšmės neturi, nes šis dokumentas nepatvirtina realios Bendrovės padėties būtent Sprendimo priėmimo metu.

33. Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju jei Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi; jei Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi (43 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Departamentui atsisakius pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinkamai jo šeimos nariams leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat pagrįstai atsisakytas išduoti.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-00172; 00173; 00174 yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

35. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. A. (A. A.), M. P. (M. P.) ir E. A. B. (E. A. B.) atstovaujamos įstatyminių atstovų – tėvų – A. A. ir M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjai Tomas BlinstrubisInos KirkutienėsRūta Miliuvienė