Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-317/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-11-27Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-09
Bylos Nr.
1A-207-317/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58154-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
D. J.
Nukentėjusysis
I. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-317/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58154-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

sekretoriaujant Evelinai Dzenytei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistojo D. J. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,nukentėjusiajai I. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės terminu užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti ir tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės terminu užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti ir tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, D. J. paskirtos BK 72¹ ir 72² straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti vykdomas 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, ir įpareigojimas 6 mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. J., nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei 50 metrų atstumu, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su I. J..

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo iki bausmės vykdymo pradžios nutarta palikti nepakeistas, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. J. nuteistas už tai, kad jis mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent: 2017 m. lapkričio 6 d. apie 23 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mažamečio sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje tyčia kumščiu sudavė nenustatytą skaičių smūgių sutuoktinei I. J. į veido, galvos sritį ir dešinį šoną, tampė už plaukų, stūmė į sieną bei kišo prie lūpos degančią cigaretę, taip padarydamas nukentėjusiajai I. J. kraujosruvas kairės ausies kaušelio, kairės akies vokų, dešinio galvos sukamojo raumens srityje, nubrozdinimą ties apatinio žandikaulio dešiniu kampu, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro pasiūlyti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės atitinka D. J. veikos pobūdį, asmenybę ir geriausiai padės įgyvendinti bausmės paskirtį.Nukentėjusioji apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nuosprendį, neskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie nukentėjusio asmens 50 metrų atstumu, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su I. J.. Skunde nukentėjusioji nurodo, kad, jos manymu, pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam perteklinę baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra uždraudė artintis prie nukentėjusio asmens arčiau nei 50 metrų atstumu, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su ja. Tiek ji, tiek jos sutuoktinis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jam būnant blaiviam, konfliktų nekildavo, todėl, paskyrus įpareigojimus užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti ir tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės tikslai bus visiškai pasiekti. Pažymima, kad ginčijama baudžiamojo poveikio priemonė labai paveiktų ir nukentėjusiosios teises, kadangi ji kartu su nuteistuoju augina du mažamečius (4 ir 6 metų) vaikus, bendra nuosavybe jiems priklauso turtas – namas, kuris šildomas kietu kuru. Atėmus galimybę D. J. artintis prie nukentėjusiosios, iškils buitinių problemų su namo priežiūra, šildymu, o jai vienai bus labai sunku auklėti mažamečius vaikus. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė palaikanti apeliacinį skundą, ji ir nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokurorė prašė nukentėjusiosios skundą atmesti. Nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusioji, apeliaciniame skunde neginčydama pirmosios instancijos teismo išvadų ir byloje esančių įrodymų vertinimo bei nuteistajam D. J. paskirtos bausmės, kelia klausimą dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens nustatytu atstumu – pagrįstumo, teigia, jog ši priemonė BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti yra perteklinė ir nepagrįstai suvaržo pačios nukentėjusiosios teises. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus, konstatuoja, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam skirta teisėtai ir pagrįstai, todėl pagrindo tenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundą nėra.Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu yra viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog ji gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72² straipsnyje numatyta, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusiojo asmens teisėtus interesus. Tačiau nukentėjusioji, apeliaciniame skunde prašydama nuteistajam šios priemonės neskirti, teigia, jog būtent ją paskyrus jos interesai būtų suvaržyti, kadangi, būdamas neapsvaigęs nuo alkoholio, nuteistasis jos sutuoktinis padeda jai prižiūrėti buitį, jie augina du mažamečius vaikus.Su tokiais nukentėjusiosios skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos su bausme, turi turėti ne tik auklėjamąjį, bet ir prevencinį poveikį, tai yra padėti koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme bei apriboti galimybes daryti kitas nusikalstamas veikas, todėl parenkant bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių rūšis, nustatant jų dydžius, trukmę, taikymo sąlygas, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo asmens subjektyvų veikos vertinimą ir nurodomas bausmės pasekmes, tačiau ir į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, priežastis, lėmusias tų nusikalstamų veikų padarymą, įvertintinas ir objektas, į kurį buvo nukreipti nusikalstami kaltininko veiksmai.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nuteistojo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į kito asmens – šeimos nario (sutuoktinės) sveikatą, kas lemia didesnį jo veiksmų pavojingumą. Be to, jo elgesiui įtakos turėjo psichiką veikiančių medžiagų, tai yra alkoholio, vartojimas. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. J. ir anksčiau buvo teistas dėl smurto prieš savo sutuoktinę panaudojimo. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu dėl dviejų BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų padarymo. Visos prieš nukentėjusiąją nukreiptos nusikalstamos veikos buvo padarytos šeimos namuose, (duomenys neskelbtini) dėl menkaverčių priežasčių, o, kaip patvirtino pats nuteistasis pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, tam įtakos turėjo nesaikingas jo alkoholio vartojimas. Be to, D. J. daugelį kartų baustas administracine tvarka, tarp kita ko, ir už tai, kad 2017 m. sausio 15 d. nakties metu namuose triukšmavo, trankė į sieną kumščiu ir taip trikdė sutuoktinės ramybę, 2017 m. kovo 20 d. mažamečių vaikų akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus ir sutuoktinę išplūdo necenzūriniais žodžiais, 2017 m. rugsėjo 18 d. nakties metu, būdamas neblaivus, namuose trankė namų apyvokos daiktus, 2017 m. rugsėjo 19 d. vartojo necenzūrinius žodžius mažamečių vaikų ir kitų šeimos narių akivaizdoje. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog iki nuosprendžio vykdymo pradžios nuteistajam taip pat buvo taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, kadangi ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nukentėjusioji tvirtino bijanti, jog po nusikalstamos veikos iš namų išėjęs sutuoktinis grįžęs gali vėl prieš ją panaudoti fizinį smurtą. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog D. J. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų savo šeimos narių atžvilgiu ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo. Pažymėtina ir tai, kad, nors D. J. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau visiškai savo kaltę jis pripažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, o atliekant ikiteisminį tyrimą smurto panaudojimą teisino, savo veiksmus minimizavo, nurodydamas, jog tam įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, nurodė kitokias įvykusio konflikto aplinkybes. Be to, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta švelnesne bausme už dvi analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai – apriboti asmens galimybę nusikalsti (apginti visuomenę bei konkretų nukentėjusįjį nuo naujų nusikalstamų veikų – nuo pakartotinio smurto) nebuvo pasiekti, kadangi D. J. ir toliau darė žalingą poveikį nukentėjusiajai bei jų mažamečiams vaikams, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, tokiu būdu užtikrinant smurtą šeimoje patiriančių asmenų apsaugą nuo prieš juos daromo žalingo poveikio. Tokio manymo nepašalina ir nukentėjusiosios skunde dėstomi argumentai, jog šiuo metu nuteistasis gydosi nuo alkoholizmo, jo buvimas namuose svarbus prisidedant prie buities darbų, be to, jie augina du mažamečius vaikus. Nors skundžiama baudžiamojo poveikio priemonė neabejotinai daro intervenciją į privačius asmenų santykius, paliečia bendro ūkio vedimo aspektus, rūpinimąsi mažamečiais vaikais, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus galimo analogiško nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo skirti įpareigojimai yra pateisinami, o patiriami suvaržymai teismo nustatytam laikotarpiui nėra neproporcingi siekiamiems tikslams. Todėl skundo argumentai tiek dėl socialinių ryšių su mažamečiais vaikais palaikymo, tiek ir dėl galimybės atlikti buities darbus apribojimo, atmetami kaip nepagrįsti. Juolab, kad, kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų, įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu I. ir D. J. santuoka buvo nutraukta, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o šeimos gyvenamasis namas ir jo priklausiniai palikti I. J. nuosavybėje. Pritaikius minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, tėvo pareigos ir galimybės rūpintis vaikais tiesiogiai nepaveikiamos – nuteistasis, esant būtinybei, dėl pagalbos pasimatyti su mažamečiais vaikais ar spręsti kitus su tuo susijusius klausimus, turi teisę kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių. Nors pagal BPK 312 straipsnio 1 dalį dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio nukentėjusysis apeliacinį skundą turi teisę paduoti bet kokiais motyvais ir pagrindais, tačiau šio asmens manymas dėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skirtinos bausmės ar jam taikomų poveikio priemonių bylą nagrinėjančio ir baigiamąjį procesinį sprendimą priimančio teismo nesaisto. Remiantis surinktų ir išsamiai bei visapusiškai ištirtų įrodymų visetu, pripažinus, jog asmuo kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, būtent teismo diskrecijai priskiriama pareiga paskirti šiam asmeniui teisingą ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus atitinkančią bausmę ir (ar) baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiosios apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, nevienkartinį pastarosios patiriamą fizinį nuteistojo smurtą, konstatuoja, jog D. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 50 m atstumu, skirta teisėtai ir pagrįstai, yra teisinga ir šioje situacijoje optimali priemonė, padėsianti tiek užtikrinti nukentėjusiosios apsaugą, tiek ir nuteistojo atžvilgiu siekiamus bausmės tikslus. Kadangi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiosios I. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas