Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-04-20 · Administracinė byla Nr. A-520-2193-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-10-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-04-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-20
Bylos Nr.
A-520-2193-12
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00093-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Dalia Višinskienė (pran.)
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A520-2193/2012Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00093-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant atsakovo atstovui E. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. K. Šiaulių apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių RAAD, Institucija) direktoriaus V. S. 2011 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. K-33, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodė, kad minėtas įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teigė, jog pažeistos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ, Įstatymas) 30 straipsnio 1 dalies nuostatos, nurodančios, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Pareiškėjas nurodė, jog apie įvykį, kurį Šiaulių RAAD kvalifikavo kaip galimą tarnybinį nusižengimą, Šiaulių RAAD direktorius V. S. buvo informuotas jo įvykdymo dieną, t. y. 2010 m. gruodžio 20 d., o tai įrodantis dokumentas yra 2010 m. gruodžio 20 d. tarnybinis pranešimas Šiaulių RAAD. Pareiškėjas teigė, jog buvo padaryta daug Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija), pažeidimų (pavyzdžiui, pažeistas Taisyklių 3 punktas). Taip pat pareiškėjas teigė, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, numatytos Taisyklių 9 punkte, t. y. jam nebuvo leista susipažinti su šiuo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimu ir visa susijusia medžiaga: taip buvo apsunkintos jo galimybės ginti savo teises ir teisėtus interesus, kas, jo nuomone, įrodo, kad V. S. viršijo savo įgaliojimus, neleisdamas pareiškėjui įgyvendinti įstatymuose įtvirtintų teisių, bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Nurodė, kad nebuvo laikomasi nekaltumo prezumpcijos: 2011 m. sausio 17 d. pranešimo Nr. VDL-3(4.44) „Apie galimą tarnybinį nusižengimą“ turinys neatitinka šio procesinio dokumento tikslo, be to, yra aiškiai kaltinamojo pobūdžio, o teiginiai subjektyviai kategoriški (pavyzdžiui, pateikiama nuomonė apie pareiškėjo veiksmų motyvų žinojimą). Analogiškai įsakyme Nr. K-33 plačiai naudojami teisiškai nepriimtini teiginiai, pavyzdžiui, „Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, A. K. nebuvo nuoširdus“, „iš medžiagos matosi, kad A. K. žodžiai prieštarauja jo veiksmams“. Pareiškėjas manė, jog yra ginčytinas tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas – tarnybinis nusižengimas – ir nurodė, jog Šiaulių RAAD direktoriaus V. S. 2011 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. K-33 yra neteisėtas, nes skiriama tarnybinė nuobauda nėra pagrįsta. Pareiškėjas teigė, kad jo 2011 m. sausio 24 d. pranešime aiškiai ir išsamiai išdėstyti pagrindai, pateisinantys jo veiksmus, į kuriuos visiškai neatsižvelgta, priimant įsakymą Nr. K-33.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog jam tarnybinė nuobauda buvo paskirta praleidus vieno mėnesio nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos terminą. Nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką šio pobūdžio bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A469-118/2007, Nr. A756-1761/2008, Nr. A556-231/2009). Teigė, jog tyrimą atlikusios komisijos (toliau – komisija) išvada Nr. VDL-2.6(4.44) „Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros vedėjo A. K. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ Institucijos vadovui buvo pateikta 2011 m. vasario 7 d., o tarnybinė nuobauda A. K. paskirta 2011 m. vasario 8 d. Šiaulių RAAD direktoriaus įsakymu Nr. K-33, todėl pareiškėjo argumentas, kad nuobauda jam paskirta pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, atmestinas. Teigė, jog A. K. 2011 m. sausio 17 d. raštu Nr. VDL-3(4.44) buvo pranešta apie tai, kad jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, pranešime nurodyta šio nusižengimo esmė, taigi skundo motyvas, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas, kokiu tarnybiniu nusižengimu yra kaltinamas, taip pat nepagrįstas. Nurodė, kad iš komisijos surinktos medžiagos (tą įrodo ir paties A. K. 2010 m. gruodžio 20 d. tarnybinis pranešimas Nr. 5280) nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 20 d. 8 val. 11 min. 52 sek. A. K., vairuodamas tarnybinį automobilį „Škoda Fabija Combi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo darbo vietos, pagal policijos kvietimą, vyko į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) Patrulių rinktinę, esančią Purienų g. 48, Šiaulių mieste, kur turėjo būti nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla dėl 2010 m. gruodžio 6 d. A. K. įvykdyto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, bet pakeliui vėl pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, padarydamas 15 578, 51 Lt žalą Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui ir atitinkamą žalą kito eismo dalyvio automobiliui, kurią pagal draudimo sutartį padengs draudimo įmonės. Atsakovas nurodė, jog, įvertinus tai, kad A. K. 2010 m. gruodžio 20 d. ryte tarnybinį automobilį panaudojo asmeniniais (ne tarnybos) tikslais, jis pažeidė Šiaulių RAAD direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-167 patvirtintų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 4 punktą, kuriame nurodyta: „Tarnybinius lengvuosius automobilius, vairuotojai (darbuotojai), kuriems jie pritvirtinti, o su vairuotoju kiekvienas įstaigos darbuotojas, gali naudoti bet kuriuo paros metu, taip pat poilsio ir švenčių dienomis, tik aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti ir kitoms tarnybos reikmėms, šių taisyklių nustatyta tvarka.“ Teigė, jog A. K. taip pat pažeidė Šiaulių RAAD direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-106 patvirtinto Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, etikos kodekso 9.2 punktą, įpareigojantį nesinaudoti departamento nuosavybe ne tarnybinei veiklai. Taip pat atsiliepime atsakovas nurodė, kad iš surinktos medžiagos matyti, kad A. K. ne tik neteisėtai asmeniniais tikslais pasinaudojo tarnybiniu automobiliu, bet, vairuodamas tarnybinį automobilį su specialiais aplinkos valstybės kontrolės transporto priemonių skiriamaisiais ženklais, sistemingai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles ir tuo visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnybą. Nurodė, jog 2010 metais A. K., vairuodamas jam priskirtą tarnybinį automobilį „Škoda Fabija“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tris kartus pažeidė Kelių eismo taisykles, įvykdydamas eismo įvykius: 2010 m. rugsėjo 9 d., 2010 m. gruodžio 6 d. ir 2010 m. gruodžio 20 d., t. y. tiriamu atveju. Atsakovas teigė, jog A. K. savo veika pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuriame nurodyta: nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės ar savivaldybių nuosavybe, taip pat valstybei ar savivaldybėms nuomojama nuosavybe kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3, 3.2, 3.3, 4.2 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu patvirtintų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių 5.5, 5.23 punktus, Šiaulių RAAD direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-167 patvirtintų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 4 punktą, Šiaulių RAAD direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-106 patvirtinto Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, etikos kodekso 9.2 punktą, 6.9 punktu įvardyto „Sąžiningumo“ principo nuostatas. Teigė, jog A. K., naudodamas tarnybinį automobilį asmeniniams tikslams, šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo etikos principams ir jo veika turi piktnaudžiavimo tarnyba nusižengimo sudėtį. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1, 4, 10 punktais, tokie A. K. veiksmai, t. y. šis tarnybinis nusižengimas, yra priskiriami prie šiurkščių nusižengimų ir remiantis Įstatymo 29 straipsnio 3-4 dalimis A. K. buvo galima skirti pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas (toliau – ir Teismas) 2012 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2011 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. K-33 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. K.“ panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2011 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. K-33 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. K.“, kuriuo pripažinta, kad A. K. šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo etikos principams ir jo veikla turi piktnaudžiavimo tarnyba nusižengimo sudėtį, ir jam skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjas skundžiamą įsakymą ginčija dviem aspektais – tuo, kad skiriant jam nuobaudą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, bei tarnybinio nusižengimo sudėties nebuvimu.

Teismas nustatė, kad pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Pagal bylos duomenis pareiškėjas – Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros vedėjas – valstybės tarnautojas ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais, vykdyti pareigas, nustatytas VTĮ 15 straipsnyje. VTĮ 28 straipsnis nustato darbdaviui (VTĮ 2 straipsnio 14 dalis) prievolę patraukti valstybės tarnautojus už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn. Įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. Įstatymo 29 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti. VTĮ 30 straipsnyje nustatyti šių nuobaudų skyrimo terminai ir tvarka, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarime Nr. 977 ,,Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių” patvirtintose „Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse“. Pagal minėto VTĮ straipsnio ir Taisyklių nuostatas nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o pati procedūra ir jos metu priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas (Taisyklių 5 punktas), kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas, su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus pateikiant motyvuotoje išvadoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007).

Šalies argumentai

Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad jam tarnybinė nuobauda buvo paskirta pažeidus tarnybinių nuobaudų skyrimo terminą, t. y. nurodė, kad Šiaulių RAAD direktorius apie eismo įvykį, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, sužinojo 2010 m. gruodžio 20 d. iš pareiškėjo bei J. V. tarnybinių pranešimų, o įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo priėmė 2011 m. vasario 8 d. Teismas pažymėjo, jog VTĮ 30 straipsnyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Konstatavo, kad nors pareiškėjas nurodė, kad direktorius apie galimą tarnybinį nusižengimą sužinojo 2010 m. gruodžio 20 d., gavęs jo ir J. V. tarnybinius pranešimus apie įvykusį eismo įvykį, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką šio pobūdžio bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–1761/2008). Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad apie eismo įvykį institucijos vadovas sužinojo 2010 m. gruodžio 20 d., tačiau atkreipė dėmesį, kad institucijos vadovas, tik gavęs motyvuotą išvadą, gali nuspręsti, kad konkretus įvykis yra pripažįstamas tarnybiniu nusižengimu. Pažymėjo, kad sužinojimo apie įvykį diena ir tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena nėra tapatinamos. Teismas nustatė, kad komisijos „Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros vedėjo A. K. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada“ Institucijos vadovui buvo pateikta 2011 m. vasario 7 d., o 2011 m. vasario 8 d. buvo priimtas įsakymas Nr. K-33 dėl tarnybinės nuobaudos A. K. paskyrimo, todėl pareiškėjo argumentą, kad nuobauda jam paskirta pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta 2011 m. sausio 17 d., pareiškėjui 2011 m. sausio 17 d. raštu buvo pranešta apie tai, kad jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y. laikantis Taisyklių 7 punkto reikalavimų. Pranešime nurodyta šio nusižengimo esmė. Todėl skundo motyvą, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą tyrimą, kokiu tarnybiniu nusižengimu yra kaltinamas, Teismas vertino kaip nepagrįstą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (2010 m. gruodžio 20 d. tarnybinius pranešimus, 2010 m. gruodžio 21 d. Šiaulių RAAD direktoriaus vizą „Gerb. R. G.. Išnagrinėti, pateikti išvadas“, 2011 m. sausio 13 d. teikimą dėl komisijos sudarymo, 2011 m. sausio 17 d. įsakymą dėl komisijos sudarymo, pranešimą apie tyrimą pareiškėjui, informacijos užklausimą iš Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės, 2011 m. vasario 7 d. išvadą dėl tarnybinio patikrinimo, 2011 m. vasario 8 d. įsakymą dėl nuobaudos A. K. paskyrimo), konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas dėl A. K. 2010 m. gruodžio 20 d. sukelto eismo įvykio, vairuojant tarnybinį automobilį, buvo atliktas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme ir Taisyklėse.

Teismas įvertino ir kitą pareiškėjo pateiktą argumentą, dėl kurio, jo manymu, turėtų būti panaikinta jam paskirta tarnybinė nuobauda – tai tarnybinio nusižengimo sudėties nebuvimas. VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo ar į Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis, vairuodamas tarnybinį automobilį, 2010 m. gruodžio 20 d. 8 val. 11 min. 52 sek. iš savo darbo vietos, pagal policijos kvietimą, vyko į Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinę, esančią Purienų g. 48, Šiaulių mieste, kur turėjo būti nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla dėl 2010 m. gruodžio 6 d. A. K. įvykdyto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, bet pakeliui vėl pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, smarkiai sugadindamas Šiaulių RAAD tarnybinį automobilį. Šiaulių RAAD direktoriaus 2011 m. vasario 8 d. įsakyme Nr. K-33 pripažinta, kad A. K., tarnybinį automobilį panaudodamas asmeniniais (ne tarnybos) tikslais, pažeidė Šiaulių RAAD direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-167 patvirtintų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 4 punktą, kuriame nurodyta, kad tarnybinius lengvuosius automobilius vairuotojai (darbuotojai), kuriems jie pritvirtinti, o su vairuotoju kiekvienas įstaigos darbuotojas, gali naudoti bet kuriuo paros metu, taip pat poilsio ir švenčių dienomis tik aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti ir kitoms tarnybos reikmėms šių taisyklių nustatyta tvarka. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus Teismas konstatavo, kad A. K., 2010 m. gruodžio 20 d. vykdamas į Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinę, tarnybinį automobilį naudojo asmeniniais (ne tarnybos) tikslais, tuo pažeisdamas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą (valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų), 5 punktą (laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba), 10 punktą (nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai), Šiaulių RAAD direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-167 patvirtintų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 4 punktą.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A146–700/2010, A62–200/2011). Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A63-651/2009, A662-1076/2009).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad šioje byloje yra įrodytas konkretus tarnybinio nusižengimo faktas – naudojimasis valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai (VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teismas pažymėjo, kad šioje byloje tarnybinis nusižengimas yra ne eismo įvykis, o tarnybinio automobilio naudojimas asmeniniais (ne tarnybos) tikslais. Taip pat nurodyti ir visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – neteisėta veikla, t. y. tarnybinio automobilio naudojimas asmeniniais tikslais; tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė – A. K., būdamas valstybės tarnautoju, turėjo žinoti įstatymo nuostatas, draudžiančias naudoti tarnybinius automobilius asmeniniais tikslais, taip pat Šiaulių RAAD direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-167 patvirtintas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisykles, tačiau šių teisės aktų nuostatų nesilaikė ir jas pažeisdamas naudojo tarnybinį automobilį asmeniniams tikslams.

Teismas nustatė, kad komisijos pateiktoje išvadoje buvo pasiūlyta A. K. skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, A. K. veika buvo prilyginta šiurkščiam tarnybiniam nusižengimui, todėl nagrinėjamoje byloje yra aktualus VTĮ 29 straipsnio 5 dalies taikymas. Minėtoje VTĮ teisės normoje nurodyta, kad šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. VTĮ 29 straipsnio 6 dalyje yra nurodytas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai valstybės tarnautojo veika gali būti pripažinta šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodyta, kad šiurkščiu pažeidimu inter alia laikomas piktnaudžiavimas tarnyba. Piktnaudžiavo tarnyba sąvoka pateikta VTĮ 2 straipsnio 13 dalyje. Nurodyta, kad piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostata nustato, jog draudžiamas naudojimasis valstybės nuosavybe kitokiai nei tarnybinei veiklai.

Atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, pasirinktą pareiškėjo elgesio modelį bei aplinkybes, Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nepaneigtos tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės dėl padaryto tarnybinio pažeidimo, o tarnybinis patikrinimas dėl A. K. galimo tarnybinio nusižengimo atliktas laikantis VTĮ ir Taisyklėse įtvirtintų reikalavimų, t. y. pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Taip pat, Teismo nuomone, A. K. tarnybinis nusižengimas turi visus būtinus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, dėl to A. K. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas yra proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui. Ginčijamame įsakyme (tarnybinio patikrinimo išvadoje) teisingai įvertintos tarnybinio pažeidimo faktinės aplinkybės ir nurodyti galiojantys teisės aktai, kuriuos pareiškėjas pažeidė. Teismas nustatė, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros nepažeistos, todėl Šiaulių RAAD direktoriaus 2011 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. K-33 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. K.“ yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

III.

Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus V. S. 2011 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. K-33. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Priimant įsakymą buvo pažeisti procedūriniai terminai. Iš Šiaulių RAAD 2011 m. kovo 31 d. atsiliepimo į skundą šioje administracinėje byloje yra žinoma, kad 2010 m. gruodžio 20 d. Šiaulių RAAD direktorius buvo informuotas apie tariamą nusižengimą, todėl laikytina, kad būtent ši diena yra oficialios informacijos apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą gavimo diena. Nurodo, kad Šiaulių RAAD Šiaulių miesto agentūros vedėjo A. K. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados Nr. VDL-26(4.44) surašymo data 2011 m. vasario 7 d. (o Šiaulių RAAD tyrimas pradėtas 2010 m. gruodžio 27 d.), todėl pagal Taisyklių 13 punktą terminas motyvuotai tyrimo išvadai apie tyrimo rezultatus pateikti buvo praleistas. Tyrimą atliekantys asmenys padarė procedūrų pažeidimus. Šiaulių RAAD direktorius, 2010 m. gruodžio 27 d. pradėdamas tyrimą ir kreipdamasis į Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinę, pažeidė Taisyklių nuostatas ir viršijo savo įgaliojimus. Taip pat pareiškėjas teigia, kad komisija, atlikusi tyrimą, buvo suformuota praleidus terminą. Pareiškėjas mano, kad Šiaulių RAAD pažeidė pagrindines tyrimo atlikimo procedūras, o tyrimas ir jo rezultatai nėra teisėtas pagrindas nuobaudai už tariamą tarnybinį nusižengimą skirti. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę. Nurodo, kad nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties. Teigia, jog iš tarnybinės nuobaudos skyrimo Šiaulių RAAD dokumentų darytina išvada, kad Šiaulių RAAD neturi įrodymų apie galimą A. K. tarnybinio automobilio naudojimą asmeniniams tikslams, negali pagrįsti tarnybinės nuobaudos skyrimo turima informacija, todėl tarnybinės nuobaudos skyrimą iš esmės argumentuoja visais žinomais A. K. Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Mano, jog klaidingai nustatytas priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, nes tarnybinio automobilio tariamo panaudojimo asmeniniams tikslams pasekmės yra prilyginamos visų A. K. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pasekmėms. Teigia, kad automobilio panaudojimo asmeniniams tikslams faktas negali būti įrodytas, nes jis neįvyko, t. y. į Šiaulių apskrities VPK nebuvo nuvažiuota.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto iš esmės tokius pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo A. K. skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas, ar pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui A. K. atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius 2011 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. K-33 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (t. 1, b. l. 4-7).

Pagal bylos duomenis pareiškėjui A. K., kuris eina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros vedėjo pareigas, atsakovo direktorius minėtu įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda, remiantis komisijos atsakovo direktoriui 2011 m. vasario 7 d. pateikta „Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros vedėjo A. K. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada“ Nr. VDL-26(4.44) (t. 1, b. l. 24-28), kuria buvo pasiūlyta pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis, vairuodamas tarnybinį automobilį, 2010 m. gruodžio 20 d. 8 val. 11 min. 52 sek. iš savo darbo vietos, pagal policijos kvietimą, vyko į Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinę, esančią Purienų g. 48, Šiaulių mieste, kur turėjo būti nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla dėl 2010 m. gruodžio 6 d. pareiškėjo įvykdyto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, bet pakeliui vėl pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, smarkiai sugadindamas Šiaulių RAAD tarnybinį automobilį. Atsakovo direktoriaus įsakyme Nr. K-33 pripažinta, kad A. K., tarnybinį automobilį panaudodamas asmeniniais (ne tarnybos) tikslais, pažeidė Šiaulių RAAD direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-167 patvirtintų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 4 punktą, kuriame nurodyta, kad tarnybinius lengvuosius automobilius vairuotojai (darbuotojai), kuriems jie pritvirtinti, o su vairuotoju kiekvienas įstaigos darbuotojas, gali naudoti bet kuriuo paros metu, taip pat poilsio ir švenčių dienomis tik aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti ir kitoms tarnybos reikmėms šių taisyklių nustatyta tvarka. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Šiaulių RAAD direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-106 patvirtinto Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, etikos kodekso 9.2 punktą, įpareigojantį nesinaudoti departamento nuosavybe ne tarnybinei veiklai, 6 straipsnio, nurodančio pagrindinius tarnautojo elgesio principus, 6.9 punktu įvardyto „Sąžiningumo“ principo nuostatas, t. y. pareiškėjas, naudodamas tarnybinį automobilį asmeniniams tikslams šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo etikos principams ir jo veika turi piktnaudžiavimo tarnyba nusižengimo sudėtį. Pareiškėjas nesutiko su paskirta tarnybine nuobauda, nurodydamas, kad priimant atsakovo direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo paskirta tarnybinė nuobauda, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nuobauda paskirta neįsigilinus ir klaidingai įvertinus komisijos išvadą, galimo nusižengimo padarymo aplinkybes bei pareiškėjo 2011 m. sausio 24 d. pranešimą, t. y. paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Iš pareiškėjo 2011 m. sausio 24 d. pareiškimo matyti, kad jis nurodė, jog 2010 m. gruodžio 20 d. ryte, vairuodamas jam priskirtą tarnybinį automobilį, nevyko į Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinę, kur turėjo būti nagrinėjama jo padaryto administracinio teisės pažeidimo byla, o vyko į tą dieną 9.00 val. numatytą seminarą teisės klausimais, kuris buvo organizuojamas Šiaulių regiono aplinkos departamente, o 2010 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime buvo pateikta klaidinga informacija (t. 1, b. l. 9-11).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai ginčijamu įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino ir klaidingai vertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai taikė ir interpretavo ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktus, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neįsigilino į Taisyklių nuostatas, buvo akivaizdžiai šališkas, nes nepagrįstai palaikė atsakovo poziciją ir neatsižvelgė į jo (pareiškėjo) pateiktus motyvuotus argumentus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo pateiktus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertinio byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykis, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 81, 86 straipsniai). Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir nustatė faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus Įstatyme numatytus atvejus. Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, yra pažymėjęs, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1761/2008 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta nepažeidžiant minėtų įstatymo imperatyvių nuostatų, nes nustatyta, kad tarnybinį nusižengimą pareiškėjas padarė 2010 m. gruodžio 20 d., minėta komisijos išvada atsakovo direktoriui buvo pateikta 2011 m. vasario 7 d., tarnybinė nuobauda paskirta 2011 m. vasario 8 d.

Konkrečiu atveju aktualios teisės normos, reglamentuojančios tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą. Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (Žin., 2010, Nr. 87-4586) (Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 7 dalis). Pagal Taisyklių 3 punktą tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba jam gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti pradėtas įstaigos vadovui, įstaigos vadovą į pareigas priėmęs asmuo įpareigoja už savo vadovaujamos įstaigos personalo tvarkymą atsakingą asmenį arba kitą savo vadovaujamos įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą arba sudaro komisiją šiam nusižengimui tirti (Taisyklių 6 punktas). Taisyklių 7 punktas nustato, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais - komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais - nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo dienos) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Taisyklių 13 punkte nurodyta, kad ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo ar kitas nusižengimą tirti įgaliotas asmuo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Taisyklių 14 punkte numatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo per Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą priima vieną iš šiame punkte nustatytų sprendimų. Vienas iš sprendimų yra pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą (14.1 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad atsakovas pažeidė Taisyklių 3, 13 punktų reikalavimus, nes apie tariamą pareiškėjo nusižengimą atsakovo direktorius oficialią informaciją gavo 2010 m. gruodžio 20 d., tyrimą pradėjo 2010 m. gruodžio 27 d. kreipimusi į Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinę raštu, o komisijos išvadoje nurodyta data – 2011 m. vasario 7 d., t. y. terminas motyvuotai išvadai apie tyrimo rezultatus buvo praleistas. Komisija buvo suformuota 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-9, t. y. akivaizdžiai praleidus Taisyklėse nustatytą terminą, bei suformuota, kai jau pagal atsakovo direktoriaus pavedimą tyrimą buvo atlikęs R. G.. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog buvo pažeistas Taisyklių 7 punkto reikalavimas, nes jis per 5 dienas nebuvo informuotas apie pradėtą tyrimą ir negavo informacijos apie tarnybinį nusižengimą. Šie pareiškėjo argumentai nepripažintini pagrįstais ir jų pagrindu nekonstatuotina, kad buvo pažeistos svarbiausios tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklės, ir dėl pareiškėjo nurodomų pažeidimų turi būti panaikintas atsakovo direktoriaus įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda. Nagrinėjant ir vertinant pareiškėjo nurodytus tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių teismų praktikoje Taisyklių 4 ar 5 punktų reikalavimų pažeidimas, kai tarnybinė nuobauda paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nusižengimo padarymo dienos, nevertinas esminiu, t. y. tokiu, dėl kurio ginčijamas įsakymas turėtų būti naikinamas, pažeidimu (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1761/2008).

Pagal bylos duomenis 2010 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas ir Šiaulių RAAD Ūkio skyriaus vedėjas J. V. atsakovo direktoriui pateikė tarnybinius pranešimus (t. 1, b. l. 53, 61) dėl eismo įvykio, kurį, važiuodamas tarnybiniu automobiliu, sukėlė pareiškėjas. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2010 m. gruodžio 20 d. A. K., vykdamas į Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinę (Purienų g. 48, Šiauliai) sukėlė eismo įvykį. Atsakovo direktorius 2010 m. gruodžio 21 d. J. V. tarnybiniame pranešime nurodė: „Gerb. R. G.. Išnagrinėti, pateikti išvadas“ (t. 1, b. l. 53). Administravimo ir teisės skyriaus vedėjas R. G. 2011 m. sausio 13 d. pasirašė Šiaulių RAAD direktoriui teikimą „Dėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros vedėjo A. K. galimo tarnybinio nusižengimo požymių nustatymo“ (t. 1, b. l. 50-52), kuriuo pasiūlė sudaryti komisiją ir jai pavesti pradėti tirti galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą. Šiaulių RAAD direktorius 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-9 (t. 1, b. l. 49) sudarė komisiją pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, 2011 m. sausio 17 d. Administravimo ir teisės skyriaus vyriausiosios specialistės L. S. pranešimu Nr. VDL-3(4.44) (t. 1, b. l. 48) pareiškėjas buvo informuotas, kad yra duomenų, jog jis galimai padarė tarnybinį nusižengimą, ir prašoma iki 2011 m. sausio 24 d. (įskaitytinai) pateikti rašytinį paaiškinimą, kodėl jis 2010 m. gruodžio 20 d. ryte priskirtą tarnybinį automobilį naudojo asmeniniais tikslais. 2010 m. gruodžio 30 d. ir 2011 m. sausio 20 d. (Šiaulių RAAD gauta 2011-01-05 ir 2011-01-25) (t. 1, b. l. 47, 68) Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinė informavo, kad A. K. 2010 m. gruodžio 20 d. nuo 8.00 iki 11.00 val. buvo kviečiamas į Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinę (Purienų g. 48, Šiauliai) į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą dėl 2010 m. gruodžio 6 d. įvykdyto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinei 2011 m. sausio 17 d. raštą dėl informacijos pateikimo pasirašė atsakovo direktorius, o 2010 m. gruodžio 27 d. raštą dėl informacijos pateikimo pasirašė atsakovo direktoriaus pavaduotoja (t. 1, b. l. 46, 67). Šiaulių RAAD Ūkio skyriaus specialistas A. K. 2011 m. sausio 31 d. paaiškinime (t. 1, b. l. 32) nurodė, kad 2010 m. gruodžio 20 d. ryte J. V. paskambino A. K. ir pranešė, kad vairuodamas tarnybinį automobilį sukėlė eismo įvykį. Nuvykus į įvykio vietą A. K. paaiškino, kad jis vyko į policijos komisariatą, esantį Purienų g. 48, Šiauliuose. Pareiškėjas, atsakydamas į 2011 m. sausio 17 d. pranešimą, 2011 m. sausio 24 d. taip pat pateikė pranešimą, kuriame nurodė aplinkybes, jog nevyko į Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinę, o vyko į seminarą teisės klausimais, paaiškino aplinkybes, dėl kurių 2010 m. gruodžio 20 d tarnybiniame parnešime buvo nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis vyko į Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinę. Komisija Šiaulių RAAD direktoriui 2011 m. vasario 7 d. pateikė „Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros vedėjo A. K. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą“ Nr. VDL-26(4.44) (t. 1, b. l. 24-28). Iš išvados matyti, kad buvo išsamia išnagrinėtos pareiškėjo tarnybinio nusižengimo aplinkybės, įvertintos pareiškėjo 2011 m. sausio 24 d. pranešime nurodytos aplinkybės. Komisijos išvada pateikta nepažeidžiant Taisyklių 13 punkte nustatyto termino (21 darbo dienos po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios). Taip pat nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas Taisyklių 7 punktas ir kad per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais - nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo dienos) nebuvo surašytas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą ir pareiškėjas nebuvo informuotas, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nebuvo pateikta turima informacija apie tarnybinį nusižengimą. Pranešimas buvo surašytas 2011 m. sausio 17 d. ir jį pareiškėjas gavo 2011 m. sausio 17 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmesdama pareiškėjo argumentus dėl Taisyklių 3-6 punktų pažeidimo, pažymi, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo pradėtas 2010 m. gruodžio 27 d. kreipimusi į Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinę bei atlikti tokį tyrimą nebuvo pavesta R. G., nes atsakovas, kreipdamasis dėl informacijos, pavesdamas R. G. išsiaiškinti J. V. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, rinko duomenis, kurių pagrindu buvo sprendžiamas klausimas, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas pradėti pareiškėjo nusižengimo tyrimą. Taisyklių 3 punkte nurodoma apie gautą oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, o pirmiau nurodyti pareiškėjo ir J. V. tarnybiniai pranešimai negali būti pripažinti oficialia informacija apie pareiškėjo tarnybinį nusižengimą.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas paskirta už tai, kad pareiškėjas jam priskirtą automobilį 2010 m. gruodžio 20 d. naudojo asmeniniams tikslams, tuo pažeisdamas atsakovo direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu patvirtintų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento tarnybinių automobilių naudojimo taisyklių 4 punktą; Šiaulių RAAD direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-106 patvirtinto Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, etikos kodekso 9.2 punktą, 6 straipsnio, nurodančio pagrindinius tarnautojo elgesio principus, 6.9 punktu įvardyto „Sąžiningumo“ principo nuostatas, t. y. už tai, kad pareiškėjas, naudodamas tarnybinį automobilį asmeniniams tikslams, šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo etikos principams ir jo veika turi piktnaudžiavimo tarnyba nusižengimo sudėtį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu teigiama, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta nesant tarnybinio nusižengimo sudėties, ir įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas padarė atsakovo nurodytą tarnybinį nusižengimą, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neturi įrodymų apie galimą pareiškėjo tarnybinio automobilio naudojimą asmeniniams tikslams, automobilio panaudojimo faktas negali būti įrodytas, nes jis neįvyko, t. y. į Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinę jis nevyko, o atsakovo nelogiški bandymai netikslų maršrutą sieti su vykimu į Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinę, negali būti vertinami kaip neginčijamas automobilio panaudojimo asmeniniams tikslams įrodymas. Nagrinėjamoje byloje atsakovo nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu buvo teigiama, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, ir pateikti įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, sudaro pagrindą konstatuoti, jog minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Pareiškėjas 2010 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2010 m. gruodžio 20 d. 8.16 val. iš Tilžės g. 198 kiemo tarnybiniu automobiliu išvyko į Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės, esančios Purienų g. 48, Šiauliuose, būstinę, nes turėjo kvietimą atvykti 8-11 val. ir po vykti 9 val. numatytą seminarą teisės klausimais departamente. Vaidoto gatvėje prieš susikirtimą su Alytaus gatve nepastebėjo priešpriešiais atvažiuojančio automobilio ir apie 8.30 val. sukdamas į kairę į Alytaus gatvę su juo susidūrė. Taip pat nurodė, kad iš karto pranešė policijai, AB „Lietuvos draudimas“ ir J. V.. J. V. 2010 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad, pasak pareiškėjo, jis vyko į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK, esantį Purienų g. 48, Šiauliuose. Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinė pranešė, kad pareiškėjui buvo išsiųstas šaukimas, kuriame nurodyta 2010 m. gruodžio 20 d. nuo 8.00 val. iki 11.00 val. atvykti į Šiaulių apskrities VPK patrulių rinktinę, esančią Purienų g. 48, Šiauliuose (t. 1, b. l. 122). Teismo posėdyje apklausti liudytojai A. K. ir J. V., kurie buvo nuvykę į įvykio vietą, parodė, kad pareiškėjas sakė, jog važiavo į PK, į Purienų gatvę (t. 2, b. l. 78-79). Tai, kad pareiškėjas nenuvyko į Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinę, nepaneigia pirmiau nurodytų įrodymų. Pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė 2010 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių. Pareiškėjo 2011 m. sausio 24 d. pranešime nurodytos aplinkybės taip pat nepaneigia, kad 2010 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta neteisinga informacija.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, nurodė visus eismo įvykius, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apie pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta siekiant pareiškėją atleisti už užimamų pareigų, pakenkti jo reputacijai, pažeminti jo garbę ir orumą.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, buvo šališkas, nes tai neatitinka realios padėties. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančią medžiagą ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė pareiškėjo argumentus patvirtinančių aplinkybių. Byloje nėra objektyvių duomenų, suponuojančių išvadą apie pirmosios instancijos teismo suinteresuotumą ar šališkumą. Pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į esminius pareiškėjo argumentus, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo administracinės bylos medžiagą bei pateikė tinkamai motyvuotas išvadas, paremtas faktinių bylos aplinkybių ir bylai aktualių teisės normų analize (ABTĮ 86 straipsnis), kurių teisingumo vien tik subjektyvus pareiškėjo vertinimas, pagrįstas jo nesutikimu su priimtu sprendimu, nepaneigia.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiIrmantas Jarukaitis Ričardas PiličiauskasDalia Višinskienė