- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-01-21
- Bylos Nr.
- N1-43-317/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Jonas Furmanavičius
- Civilinis atsakovas
- V. N.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Auksei Repšytei, gynėjams Ričardui Girdziušui, Vytautui Gustui, Valerijui Karpovui, nukentėjusiajam ir civiliniam atstovui K. Š., civiliniam atsakovui V. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
-A. N. (a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, viengungis, nedirbantis, nesimokantis, 8 klasių išsilavinimo, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas:
- 2005-12-13 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą dviems metams bei paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą vieneriems metams;
kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1d.;
-R. Ž. (a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, viengungis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis K. S. rengimo centro II kurso moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
- 2006-01-31 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. 6 mėn. laisvės apribojimu;
kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1d. ir 159 str.;
-T. R.( a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, viengungis, nedirbantis, nesimokantis, turintis 10 klasių išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini),, teistas:
-2006-12-14 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1d. areštu 40 parų;
kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1d. ir 159 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji T. R., R. Ž. ir nepilnametis A. N.(gimęs (duomenys neskelbtini)), veikdami bendrininkų grupėje, tyčia nužudė A. Š., o būtent:
2006 m. gegužės mėn., laikotarpyje tarp 14 d. 20 val. ir 15 d. 2 val. nakties, bute (duomenys neskelbtini), visi trys sudavė A. Š. ne mažiau 6 smūgių rankomis bei ne mažiau 10 kartų spyrė kojomis į galvą, krūtinę, nugarą, plaštaką, padarydami galvos smegenų ir krūtinės sumušimą, poodines kraujosruvas akių vokų, viršutinės lūpos, krūtinės, nugaros, kairės plaštakos srityse, muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruvas dešinės akies obuolio junginėje, smilkininiuose raumenyse ir galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio srityje, kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, kraujosruvas ir kraujo išlają galvos smegenų dešinėje pakaušinėje skiltyje, daugybinius abiejų pusių šonkaulių-dešinės pusės II, III,V,VI,VII,VIII, IX, X, XI ir kairės pusės VI, VIII, IX, X, XI lūžius, kairio plaučio plyšimą, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, ūmiu kvėpavimo nepakankamumu, dėl ko A. Š. mirė.
Žinodami, jog A. N. yra neturintis 18 metų vaikas, 2006 m. gegužės 14 dieną prieš 19.00 val. (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr.6, pasiūlė A. N. dalyvauti kartu su jais nusikaltime-A. Š. sumušime. A. N. sutikus, kartu su juo nuvyko į butą (duomenys neskelbtini), Kaune, kur, laikotarpyje tarp gegužės 14 d. 20 val. ir gegužės 15 d. 2 val., visi trys tyčia sudavę smūgius rankomis bei spardę kojomis A. Š., padarė jam galvos smegenų bei krūtinės sumušimą, sukėlusį A. Š. mirtį t.y. tyčinį nužudymą. Tokiu būdu T. R. ir R. Ž. įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką.
A. N. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2006-05-13 kartu su R. Ž. bei T. R., pravarde Kobra, prie Kauno marių šventė R. Ž. gimimo dieną. 2006-05-14 po pietų visi grįžo į Kauną. Vakare jis nuėjo pas R. Ž. į namus (duomenys neskelbtini). Ten jiedu bei T. R. gėrė alų. Begeriant kažkuris ėmė kalbėti, jog R. Ž. motinos G. Š. kaimynas papasakojo, kad jos sugyventinis A. Š. eilinį kartą sumušė R. Ž. motiną. Tada jie visi trys nutarė važiuoti į J. g. pas R. motiną. Ten nuvažiavo apie 23 val. Buto duris atidarė G. Š.. Jos veide buvo sumušimo žymės, o A. Š. sėdėjo girtas prie stalo ir rėkavo. Pamatęs atėjusį R. Ž., A. Š. puolė ant jo ir sudavė ranka. R. Ž. supyko ir trenkė A. Š. ranka į pilvą. Tuomet A. Š. dar ir pastūmė R. Ž.. Prie jų priėjo T. R. ir spyrė A. Š. į koją ar tai į pilvą. Tuomet T. R. sudavė A. Š. ir ranka, tačiau kur-jis nematęs. A. Š. aprimo, atsisėdo ir jie visi ramiai šnekėjosi. Po to pas A. Š. atėjo kaimynas su žmona. Jie visi šnekėjosi, jokių konfliktų daugiau nebuvo. Dar kiek pabuvę, jie su R. Ž. ir T. R. išėjo į namus. Jis A. Š. nemušė- nesudavė jam nei vieno smūgio. Tik po kelių dienų sužinojo, jog A. Š. miręs.
Tyrimo metu kaltinamasis davė kitus parodymus.
2006-06-27 apklausoje jis aiškino, jog nuvažiuoti pas R. Ž. patėvį A. Š., tikslu jį sumušti, pasiūlė T. R.. Jiems trims atvažiavus į A. Š. butą (duomenys neskelbtini) , R. Ž. susibarė su A. Š. ir pirmas smogė A. Š. kumščiu į veidą. Šis sudavė R. Ž. ranka į krūtinę. Tuomet jau T. R. kumščiais sudavė A. Š. ne mažiau 5 smūgių į veidą bei kitas kūno vietas, parvertė A. Š. į miegamą fotelį. Gulintį A. Š. R. Ž. ir T. R. mušė toliau, kiekvienas suduodamas ne mažiau kaip po 5 smūgius į veidą ir kitas kūno vietas. Po to jau vienas T. R. toliau mušė A. Š., spirdamas jam keliais bei suduodamas kumščiais ne mažiau 20 smūgių. Jie tai matydami su R. Ž. ėmė raminti T. R.. Šis atsisėdo prie stalo, išgėrė alaus. R. Ž. motina pradėjo pasakoti, kad A. Š. ją mušė dvi dienas iš eilės. A. Š. tuo metu sumuštas gulėjo fotelyje. Jiems visiems būnant bute, atėjo A. Š. kaimynai-vyras ir moteris, kurių jie nepažinojo. Pamatę sužalotą A. Š. jie klausė, kas jį sumušė. T. R. atsakė, kad sumušė jis, nes A. Š. lindo prie jo draugo motinos. Kaimynai liko gerti atsineštą pilstuką, o jie visi trys apie 2val. išvažiavo pas R. Ž.. Ten toliau gėrė, o paryčiais išsiskirstė. Po kelių dienų jis susitiko R. Ž.. Šis jam pasakė, kad jo patėvis mirė(t. 3 b.l. 8-9).
Tokius pat parodymus A. N. davė ir 2006-07-04 apklaustas papildomai. Jis patvirtino ankstesnius parodymus ir nurodė, jog sumušti A. Š. pasiūlė ir juos su R. Ž. pakurstė T. R., nors jie su R. Ž. bandė atsisakyti važiuoti pas A. Š. dėl girtumo. Tačiau T. vis viena juos įkalbėjo. Kaltinamasis taip pat patvirtino, jog T. R. buvo pats girčiausias ir agresyviausias, o sumušti A. Š. jie tarėsi dar būdami R. Ž. bute. Kai atvažiavo pas G. Š. bei A. Š. į namus, pastarojo veide bei ant kūno jokių sužalojimų nepastebėjo. B. J. g. jie prabuvo apie 3 valandas. A. N. ir šios apklausos metu patvirtino, jog G. Š. sugyventinį iš pradžių mušė R. Ž., trenkdamas jam gal 5 smūgius kumščiu bei delnais į veidą, o paskui A. Ž. apie 20 min. mušė ir T. R.. Iš pradžių vyras dar bandydavo keltis nuo fotelio, bet T. R. jam neleido to padaryti, nes vis smūgiuodavo jam. Jis mušė A. Š. kumščiais, spardė keliais. Į kumštį sunertomis abiem rankomis jis smarkiai užsimodavi ir trenkdavo A. Š. į krūtinę taip, kad net girdėjosi kaip traška šio kaulai. Mušdamas T. R. tik keikėsi ir vadino A. Š. necenzūriniais žodžiais. T. R. A. Š. mušė apie 2 valandas. Vienu metu Rimkus net pasiūlė užmušti R. Ž. patėvį, bet jiedu su R. R. apramino. Po to kai T. baigė mušti, A. Š. atrodė jau merdintis-gulėjo aukštielninkas, kvėpavo sunkiai, girdėjosi jo gargaliavimas, veidas buvo ištinęs, jis nebekalbėjo. Jis išsigando ir kartu su R. Ž. ragino Tomą greičiau išeiti. Praėjus po įvykio savaitei ar daugiau, jis užėjo pas R. Ž. draugę M. G.. Jos mama J. G. jau žinojo, kad A. Ž. miręs ir įtarė, kad jį galėjo sumušti jie. Todėl ji tiesiai paklausė, kodėl jie taip padarė. Jis atsakęs, kad taip gavosi. Gali būti, kad Miglei bei jos mamai jis pademonstravo, kaip T. R. mušė A. Š.. (3 t. b.l. 10-12).
Iš esmės tokias pat aplinkybes A. N. nurodė ir 2006-12-08 įtariamojo apklausos metu. (3 t. 14 b. l.).
Kad A. Š. 2006-05-14 į galvą bei krūtinę apie 2 valandas mušė R. Ž. su T. R. A. N. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo teisėjui(t.3 b.l. 19-20).
Tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kaip 2006-05-14(duomenys neskelbtini), bute buvo mirtinai sumuštas A. Š., A. N. parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu. (3t. b.l. 15-16).
Savo kaltės kaltinamasis R. Ž. teisminio nagrinėjimo metu nepripažino.
Jis nurodė, jog 2006-05-13 šventė gimtadienį prie Kauno marių. Grįžęs į miestą 2006-05-14 kartu su T. R. bei A. N., iš kaimynų sužinojo, jog tą dieną savo bute (duomenys neskelbtini). A. Š. sumušė jo motiną G. Š.. Jis pasiūlė draugams nuvažiuoti pas savo motiną į J. g. ir pažiūrėti, ar ji labai sužalota, ar gyva. Apie 20 val. visi trys t.y. jis, T. R. bei A. N. nuvažiavo pas G. Š.. Namuose ją rado stipriai sumuštu veidu. Bute buvo ir girtas A. Š.. Paklausus A. Š., už ką jis sumušė jo mamą, šis puolė ant R. Ž. bei sudavė jam tris smūgius. Kartu buvę T. R. bei A. N. sudavė A. Š. po porą smūgių- T. R. sudavė į pilvą ir petį, o N. spyrė į pilvą koja. R. Ž. taip pat du kartus sudavė A. Š.-spyrė jam į sėdmenis bei sudavė ranka į petį. Į veidą jam nesudavė nei karto. Jie buvo su A. Š. susikibę ir grumdamiesi buvo nukritę ant fotelio, tačiau smūgių A. Š. jis daugiau nesudavė. A. Š. grumtynių metu bandė ištraukti peilį, bet jam tai nepavyko, nes kažkas sutrukdė. Po to jis su draugais iš motinos namų išėjo. Kitą dieną sužinojo, jog A. Š. mirė.
Tyrimo metu kaltinamasis apie A. Š. sužalojimą davė visiškai kitus parodymus.
2006-05-24 apklausos metu R. Ž. iš viso neigė 2006-05-14 buvęs pas A. Š. namuose. Jis tik parodė, jog 2006-05-15 vakare pas jį svečiavosi M. G.. Apie 21 val. užėjo kaimynas A. ir pasakė, kad jo bute yra jo motina G. Š.. Nuėjęs pas kaimyną rado sumuštą motiną ir ji pasakė, kad ją sumušė A. Š.. Motina jam sakiusi, kad tą dieną būdama namie (duomenys neskelbtini),, ji išgirdo kieme rėkiant A. Š.. Išbėgusi į kiemą pamatė, kad A. Š. sumuštas, o gatvėje pamatė tolyn nueinančius kažkokius vaikinus. Be to, ji kalbėjo, jog su A. Š. gėrė ir A. Š. ją sumušė. Jis 2006-05-15 dieną A. Š. nematė, į jo butą J. gatvėje nebuvo nuvažiavęs. Į butą J. gatvėje jis nuėjo tik 2006-05-18 d., tačiau butas buvo užrakintas. Vakare jis užėjo pas kaimyną Aurį. Ten rado motiną ir jos paklausė, ar ji buvo parėjusi į J. gatvės butą. Ši atsakė, kad buvo parėjusi gegužės 16 dieną, bet bute nieko nerado, o nuėjusi pas kaimynus sužinojo, kad A. Š. mirė. (2 t. 113-114 b.l.)
2006-06-22 apklausos metu R. Ž. jau prisipažino buvęs pas A. Š. namuose 2006-05-14 bei jį mušęs. Jis nurodė, kad 2006-05-13 buvo prie Kauno marių, kur iki 2006-05-14 su draugais šventė savo gimtadienį ir į namus sugrįžo 2006-05-14 d. apie 19.00 val. Kieme susitiko T. R., pravarde „Kobra“ bei A. N. pravarde „Flegma“. T. R. pasakė, jog R. Ž. mamą labai sumušė jos sugyventinis A. Š., kad jai gresia pavojus ir, kad riekia kuo greičiau pas ją nuvažiuoti. Jis pasiūlė visiems trims važiuoti į A. Š. butą (duomenys neskelbtini),, kur gyvena ir jo motina G. Š.. Su T. R. ir A. N. į A. Š. namus jie atvažiavo apie 20.00 val. Rado motiną girtaujančią su A. Š.. Mamos veidas buvo pamėlęs ir ištinęs, matėsi prakirstas skruostas. Sužinojęs, kad ją sumušė A. Š., jis pradėjo šaukti ant A. Š., priekaištauti jam. A. Š. atsistojo nuo sofos ir trenkė jam kumščiu į veidą. Tada ir jis sudavė A. Š. kumščiu į krūtinę. Šis nukrito ant grindų. R. Ž. spyrė gulinčiam A. Š. į sėdmenis. Jo draugai tuo metu stovėjo prie durų. A. Š. atsistojo ir vėl sudavė A. Ž. 3 smūgius į petį bei krūtinę, užkrito ant jo, stengėsi pargriauti. Kažkuris iš draugų juodu pastūmė ir jis su A. Š. nukrito ant fotelio. Jiems atsistojus, A. Š. bandė pagriebti nuo stalo peilį, bet jam tai nepavyko. Tada A. Š. puolė ir jo draugus, smūgiavo vaikinams, bet ar pataikė, jis nematęs. T. R. ir A. N. sudavė A. Š. rankomis po 5-7 smūgius į veidą ir krūtinę. A. atsisėsdavo į fotelį ir vis bandydavo nuo jo atsistoti, tačiau nuo vaikinų smūgių vėl nukrisdavo atgal. A. Š. mušimas tęsėsi apie 15 minučių. Jis matė, kad A. Š. prakirsta lūpa, bet daugiau jokių sužalojimų nematė. Viskas baigėsi tuo, kad mama liepė jiems važiuoti namo ir apie 21 val. jie išvažiavo. Tik atėjus į A. Š. butą jis sudavė jam ranka vieną kartą į krūtinę ir daugiau jam nesudavė nei vieno smūgio. Kitą dieną jis nebuvo susitikęs su T. R. ir A. N., nematė nei mamos, nei patėvio. O 2006-05-17 ryte sutiko kaimyną Aurimą, kuris pasakė, kad pas jį bute yra jo motina. Nuėjęs pas Aurimą, iš mamos jis sužinojo, kad A. Š. miręs (2 t. 116-117 b.l.)
2006-07-11apklausos metu R. Ž. nurodė dar kitas aplinkybes: aiškino, kad jis pats A. Š. pradžioje spyrė vieną kartą į sėdmenis, po to pastūmė ir dar kartą spyrė. T. R. trenkė A. Š. kumščiu į krūtinę ir jį kartą pastūmė, o A. N. A. Š. mušė daugiausiai-kelis kartus jam įspyrė, daužė jį kumščiais po vieną ranką ir dviem sukabintomis rankomis. Iš viso T. R. sudavė patėviui apie 3 smūgius, o A. N.- ne mažiau 7 smūgių. Įtariamasis nurodė, kad vėliau į motinos butą atėję kaimynai – pora su vaiku, bet jie nematė, kaip buvo mušamas A. Š.. (2t.121-124 b.l.)
2006-12-07 apklausos metu R. Ž. nurodė, jog į nusikaltimą nepilnametį A. N. įtraukė ne jis, o T. R., kurstydamas juos sumušti A. Š.. (2t. 126 b.l.)
Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis nurodė, jog visi trys kaltinamieji mušė A. Š.-jis smūgiavęs kumščiu į petį, spyręs, T. R. mušęs kumščiais į veidą, šonus bei spardęs gulintį nukentėjusį, o A. N. daužęs abiem rankomis į krūtinę. (2 t. b.l. 127-128).
K. T. R. kaltu taip pat nepripažino. Jis paaiškino, kad 2006-05-14, žaisdamas krepšinį, iš draugų sužinojo, kad jo draugo R. Ž. motiną sumušė jos sugyventinis A. Š.. Vakare, atėjęs pas R. Ž., rado ten ir A. N.. Jiems papasakojo apie R. motinos sumušimą. Apie 20 val. jie visi trys nuvažiavo į J. g. pažiūrėti, ar tikrai R. motina sumušta. Atėję į butą J. g., rado R. motiną sumuštu veidu. R. Ž. paklausė girto A. Š., už ką šis sumušė jo motiną. Pastarasis ėmė grasinti R. Ž., puolė ant jo bei sudavė jam kelis smūgius į veidą, pilvą, krūtinę. Tuomet T. R. pastūmė A. Š., sudavė jam ranka į pilvą bei spyrė į kojas. A. N. taip pat spyrė A. Š. tik į kojas.
Savo kaltės kaltinamasis nepripažino nuo pat tyrimo pradžios. 2006-06-28 ir 2006-12-07 įtariamojo apklausų metu T. R. neigė iš viso 2006-05-14d. buvęs J. g. pas A. Š. namuose ir teigė tą dieną tik per pietus grįžęs iš R. Ž. gimtadienio. Kieme jis sutiko R. Ž. su merginomis-Migle ir V.. Jie visi keturi pasivaikščioję po Aukštuosius Šančius ir apie 20.00 val. jis grįžęs į namus. Daugiau jis niekur nebuvo išėjęs. Paskutinį kartą pas R. Ž. motiną J. g. Jis buvęs 2006-05-12 d. kartu su R. Ž.. 2006-05-15 nuo 13.00 val. jis kartu su draugais žaidęs krepšinį. (3 t. 92-96 b.l.)
Nors visi trys kaltinamieji teisme neigė savo kaltę t.y. tai, jog padarė A. Š. mirtį sukėlusius sužalojimus ir kiekvienas siekė savo veiksmus apibūdinti kaip nepavojingus A. Š. gyvybei bei sveikatai, kolegija tokiais jų parodymais netiki ir vertina juos kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką. Kaltinamųjų parodymais teisme vadovaujamasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems objektyviems įrodymams. Kolegijos nuomone, tyrimo metu R. Ž. bei A. N. parodymais, kuriuose jie gan smulkiai apibūdina kitų nusikalstamojoje veikoje dalyvavusių bendrininkų žiaurius ir A. Š. gyvybę atėmusius smurtinius veiksmus, yra objektyvūs ir atitinka faktines aplinkybes bei kitus jų kaltę patvirtinančius įrodymus. Todėl kolegija tiki ir vadovaujasi būtent tais tyrimo metu duotais ir šiame nuosprendyje nurodytais parodymais, kurie patvirtina, jog visų trijų kaltinamųjų smurtiniai veiksmai buvo A. Š. mirties priežastimi. Kartu kolegija kritiškai įvertina kiekvieno kaltinamojo tyrimo metu bei teisme duotus parodymus apie savo vaidmenį nusikaltime, kur jie savo veiksmus apibūdina kaip A. Š. gyvybei bei sveikatai nepavojingus(tariamą smūgiavimą bei spyrius tik į sėdmenis, petį, krūtinę ir pan. gyvybei nepavojingas vietas) ir tokiais jų parodymais nesivadovauja.
Be A. N. bei R. Ž. tyrimo metu duotų parodymų, kuriuose jie ne kartą patvirtino, jog visi trys kaltinamieji A. Š. padarė mirtį sukėlusius sužalojimus, visų kaltinamųjų kaltę patvirtina ir kiti įrodymai:
Nukentėjusysis K. Š. parodė, kad jo brolis A. Š. gyveno jų motinos bute (duomenys neskelbtini), Kaune su sugyventine G. Š.. Abu piktnaudžiaudavo alkoholiu ir girti pastoviai mušdavosi. G. Š. sūnus R. gyveno jos bute P. gatvėje, tačiau lankydavosi pas A. Š. bei savo motiną. Paskutinį kartą brolį jis matęs 2006 m. balandžio pabaigoje. 2006 m. gegužės mėnesį, atėję pas A. Š., rado užplombuotas buto duris. Žaliakalnio PK jis sužinojo, kad brolis buvo nužudytas. Apie jo mirties aplinkybes jis nieko nežino. Brolį palaidojo jis, turėjo materialinių išlaidų, todėl prašo priteisti 2189 litų civilinį ieškinį.
Apklausta liudytoja G. Š. paaiškino, jog gyveno su sugyventiniu A. Š. jo bute (duomenys neskelbtini). 2006-05-14 vakare jai būnant kartu su sugyventiniu namuose, atėjo jos sūnus R. Ž. su draugais-T. R. bei A. N.. Kadangi iš vakaro A. Š. ją buvo sumušęs ir veide matėsi to sumušimo žymės, sūnus iš jos pasijuokė, sakydamas, jog ji gerai sumušta atrodo. Jai bendraujant su sūnumi, už nugaros ji išgirdo triukšmą ir pamatė, jog T. R. puolė mušti A. Š.. Mušdamas jis A. Š. aiškino, jog muša jį už tai, kad pastarasis sumušęs G. Š.. Ji bandžiusi T. R. nuo sugyventinio atitraukti, tačiau šis ir toliau stipriai jam smūgiavo rankomis bei spardė jį kojomis. Jos sūnus R. taip pat įspyrė A. Š. į užpakalį bei ranka sudavė jam per sprandą. Po to vaikinai iš A. Š. namų išėjo. Išeidamas ir A. N. įspyrė A. Š. į užpakalį. Neužilgo ji nuėjo į parduotuvę ir parnešė butelį degtinės, kurį su A. Š. išgėrė. Antro butelio pirkti išėjo A. Š.. Būdama namuose ji išgirdo kieme triukšmą. Girdėjo kažką šaukiant „užmuškit, užmuškit“. Jai išėjus į kiemą, ji pamatė grupės jaunuolių muštynes, tačiau kas ir su kuo ten mušėsi-ji nežinanti. Nematė, kad kas būtų mušęs A. Š., tačiau jį rado sukniubusį netoli vartelių. Pakėlė jį ir parsivedė į namus. Abu išgėrė butelį alaus, kurį parsinešė A. Š. ir nuėjo miegoti. Ryte A. Š. buvo piktas, jam skaudėjo galvą. Jis ėmė jai grasinti, todėl ji išėjo iš namų pas kaimyną B.
Tokiais liudytojos parodymais kolegija netiki ir jais nesivadovauja, vertina juos kaip siekimą padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybės, ypač savo sūnui A. Ž., nes jos parodymai nenuoseklūs, prieštarauja jos pačios parodymams tyrimo metu, kitiems tiek tyrimo metu, tiek ir teisme ištirtiems įrodymams.
2006-05-24 apklausos įtariamąja metu G. Š. parodė, kad 2006-05-15 d. apie 19.00 val. pas juos atėjo jos sūnus R. Ž. bei du jo draugai, kurių vardų ji nežinojo. Vienas jų buvo šviesių plaukų, aukštesnis, kitas – tamsesnių plaukų ir žemesnis. Jie visi trys buvo išgėrę, atsinešė dar alaus ir jį gėrė. Ji su sugyventiniu taip pat buvo neblaivūs. Aukštasis-šviesiaplaukis vaikinas(T. R.), sužinojęs, kad A. Š. ją muša, supyko ir sudavė A. Š. kumščiu į veidą, o jos sūnus R. spyrė A. Š. į sėdmenis ir sudavė ranka per sprandą. Paskui šviesiaplaukis dar kartą sudavė sugyventiniui į veidą ir vieną kartą įspyrė. Vaikinai pabuvo pusvalandį ir išėjo. A. Š. pasnaudė gal valandą, po to išėjo į kiemą. Netrukus ji išgirdo jį rėkiantį ir pro atidarytas duris pamatė, kad prie A. Š. gatvėje stovi kažkokie 4 vaikinai ir jie kažko kivirčijasi. Kad vaikinai būtų mušę A. Š., ji nematė. Sugrįžęs į butą, sugyventinis pradėjo jai grasinti, todėl ji pabėgo pas sūnų į savo butą P. gatvėje. Namo grįžo tik 2006-05-19 d. ir iš kaimynų sužinojo, kad A. Š. mirė. (2 t. 23-24 b.l.)
2006-05-25 apklausos metu G. Š. patikslino, kad šviesiaplaukis vaikinas-T. R. pirmas sudavė smūgį gulinčiam fotelyje A. Š. į veidą ir du kartus spyrė gulinčiam A. Š., tačiau kur pataikė, ji negali pasakyti. Ji bandžiusi atitraukti šviesiaplaukį nuo mušamo A. Š., tačiau šis jos neklausė. Liudytoja šios apklausos metu nurodė, jog gulinčiam A. Š. du kartus įspyrė ir jos sūnus R. Ž., be to jis sudavė gulinčiam A. Š. vieną kartą kumščiu į veidą. Tada ir trečiasis-tamsiaplaukis vaikinas taip pat vieną kartą spyrė gulinčiam A. Š., tačiau kur pataikė–ji nemačiusi. Mušė A. Š. visi trys vaikinai paeiliui: jai atitraukus vieną jų, tuoj pat imdavo mušti kitas. Atitraukus tą, mušdavo trečiasis. Sugyventinio veidas paraudo ir ištino, tačiau kraujo nebuvo matyti(2 t. 25-26 b.l.)
2006-06-30 G. Š. buvo apklausta liudytoja. Ji iš esmės patvirtino tas pat aplinkybes, kurias nurodė ir įtariamojo apklausos metu t.y. kad 2006-05-14 vakare, jau sutemus, į jos sugyventinio A. Ž. namus J. g., atėjo jos sūnus R. Ž. bei du jo draugai, kurių vardų ji iki tol nežinojo. Vaikinai buvo išgėrę ir atsinešė alaus. Ji taip pat buvusi neblaivi dar nuo gegužės 10 d. Kadangi A. Š. buvo sumušęs jos veidą, jos sūnus iš jos pasišaipė, pasakydamas, kad ji labai „graži“. A. Š. tuo metu girtas gulėjo fotelyje. Dėl ko prasidėjo konfliktas, ji nežino, tik pamatė, kad sūnaus draugas- aukštas šviesiaplaukis vaikinas smogė A. Š. į veidą kumščiu. Tada ir jos sūnus R. Ž. spyrė A. Š. du kartus į sėdmenis ir vieną kartą trenkė per sprandą. Paskui šviesus vaikinas dar kartą sudavė smūgį A. Š. į veidą ir vieną kartą įspyrė, kur – ji nematė. Kartu atėjęs žemesnis tamsiaplaukis vaikinas vieną kartą spyrė A. Š.. Kur jis pataikė, ji nematė. Visus išvardintus smūgius ji gerai prisimena. Smūgių galėjo būti ir daugiau, nes ji dėl girtumo ir dėl to, kad turėjo tramdyti įsisiautėjusį šviesiaplaukį, ne viską galėjo pastebėti, įsidėmėti ir atsiminti. Kiek laiko truko muštynės, jis negali pasakyti, tačiau mano, jog apie pusvalandį.Po to visi trys vaikinai išėjo. A. Š. buvo išėjęs į parduotuvę. Grįžęs prie namo vartelių jis konfliktavo su kažkokiais vaikinais. Ji išėjusi A. Š. įsitempė per vartelius į namus. Ji nematė, kad kas kieme ar gatvėje būtų mušęs A. Š.. Kitą dieną atsikėlęs A. Š. dejavo, skundėsi skausmais, vaikščiodamas griuvinėjo kambaryje ant savo miegamojo fotelio ir nuo sumušimų, ir nuo to kad buvo pagiringas. Jis buvo piktas, pradėjo jai grasinti, todėl ji išėjo iš namų pas sūnų į P. gatvę. Neradusi jo ir neturėdama buto raktų, nuėjo pas kaimyną A. B.. Į J. gatvės butą grįžo gegužės 19 d., bet butą rado užplombuotą. Iš kaimynės B. K. sužinojo, kad A. Š. mirė. Liudytoja šios apklausos metu nurodė, kad parodymo atpažinti metu, vienas iš tyrėjų jai pateiktų atpažinimui trijų vaikinų-viduryje sėdėjęs šviesiaplaukis buvo labai panašus į tą, kuris pirmas mušė A. Š., o atpažinimo metu dėl susijaudinimo ji to tyrėjai nepasakė. Taip ji nurodė, kad iš sūnaus draugės M. mamos ji sužinojo, kad sūnaus draugas T., gyvenantis Verkių gatvėje, M. mamai gyrėsi, kad jis žiauriai suspardė A. Š., ir kad pas Tomą namuose yra likusi jos sūnaus striukė. Ji pati nuėjo pas Tomą į namus. Kuomet Tomo motina jo paklausė, ar jis iš tikrųjų taip žiauriai tą žmogų sumušė, T. jai prisipažino. (2 t. b.l.37-39).
Kolegija tiki ir vadovaujasi tais G. Š. parodymais, kuriuose ji pripažino, jog visi trys kaltinamieji A. Š. sudavė mirtį sukėlusius smūgius į galvos bei krūtinės sritį, kadangi šie parodymai atitinka ir tai patvirtinančius R. Ž. bei A. N. parodymus tyrimo metu bei kitus objektyvius ir nešališkus įrodymus.
Liudytoja B. U. parodė, kad 2006-05-16 apie 13 val. išėjusi iš namų, pamatė prie savo namų gulintį kaimyną A. Š.. Jis gulėjo lyg susilankstęs t.y. keistoje, nenatūralioje pozoje netoli savo buto laiptų. Jo veidas buvo mėlynas. Patikrinusi pulsą, jo neužčiuopė. Tuo metu visai atsitiktinai pas ją užėjo apylinkės inspektorius R. D. ir ji jam pasakė apie kaimyno mirtį. A. Š. gyveno su savo sugyventine Genute. Jie piktnaudžiaudavo alkoholiu, o išgėrę triukšmaudavo. Š. mušdavosi, būdavo išgėręs agresyvus, priekabiaudavo prie kaimynų. Kas vyko pas A. Š. 2006-05-14, ji negalinti pasakyti, nes buvo girta ir nieko neprisimena. Ji tik pamena, kad tą vakarą su I. Š. buvo užėjusi pas A. Š. ir ten išgėrinėjo, tačiau kas kaip atrodė ir ar A. Š. buvo sumuštas-nieko negalinti prisiminti. I. Š. jai tik pasakojo, jog pas A. Š. bute buvo trys jaunuoliai ir jie gėrė alų. Daugiau nieko nepasakojo.
Liudytojas I. Š. patvirtino, jog 2006-05-14 vakare jis lydėjo jau girtą B. U. bei jos dukrą į namus (duomenys neskelbtini). Ji dar pasiūlė užeiti išgerti pas kaimyną A. Š.. Jie užėjo pas jį į namus. Ten rado gerokai išgėrusius ne tik buto šeimininką, bet ir jo sugyventinę. Šeimininko paakyje jis matė mėlynę. Prie stalo dar buvo trys vaikinai apie 20 metų amžiaus. Vaikinai jau buvo išgėrę. Juos jis matė pirmą ir vienintelį kartą. Jie su A. Š. bei jo sugyventine išgėrė butelį degtinės. Vaikinai degtinės negėrė. Pabuvę gal valandą laiko, jie su Biruta išėjo pas ją, o vaikinai ir buto šeimininkai liko. Kol jis buvo minėtame bute, niekas nieko nemušė. Gegužės mėn. 16 dieną Biruta jam pasakė, kad kieme rado mirusį kaimyną.
Liudytojas M. V. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus apie tai, jog 2006-05-13 R. Ž. pakvietė jį prie Kauno marių švęsti savo gimtadienį, tačiau jis atsisakė, nes buvo prastas oras. Sekančią dieną jis susitiko R. Ž. su savo mergina M. bei dar viena mergina-V. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis pasveikino R. su gimtadieniu, šiek tiek pasikalbėjo. T. R. jam prisipažino, kad R. Ž. patėvį jie sumušė visi trys. Sakė, kad R. patėviui sudavė 2-3 smūgius ir jį toliau laikė jo mama, o po to patėvį mušė T. R. su A. Kokiais daiktais ir į kokias vietas jie mušė R. Ž. patėvį, jis nepasakojo, tik užsiminė, kad mušė jį dėl to, kad šis skriaudė R. mamą.
Liudytoja M. G. parodė, kad draugavo su R. Ž.. 2006-05-11 ar 12 d. R. pakvietė ją atšvęsti jo gimtadienį gamtoje prie Kauno marių su nakvyne palapinėse. R. dar pasikvietė ir savo draugus- T. R., jo draugę V. R., A. N.. Prie marių jie atvažiavo 2006-05-13 d. apie 16-17 val. ir išbuvo iki gegužės 14 dienos maždaug 17 valandos. Jos mama ją, V., T. ir A. parvežė į namus. Grįžę namo ji, R., V. ir T. tą patį vakarą susitiko kieme. T. R. pasakė R. kad buvo sutikęs kaimyną Aurimą ir šis jam pasakė, kad R. mamą sumušė jos sugyventinis. Visi pasivaikščiojo, o po to atėjo pas R. į namus, išgėrė alaus. Neužilgo atėjo ir A. N.. Apie 23 val. ją su V. vaikinai palydėjo į namus. Kitą dieną apie 19 val. ji susitiko R. ir šis jai pasakė, kad tą dieną jis su draugais T. ir M. žaidė krepšinį. R. tą vakarą jos namuose pabuvo iki 22-22.30 val., o paskui išėjo į namus. Gegužės 16 d. vakare apie 21 val. ji susitiko su R. kieme, pabuvo apie pusvalandį ir išsiskyrė. Tą dieną apie 15-16 val. ji nuėjo į R. butą, nes reikėjo išvesti į kiemą jo šunkiuką. Lovoje ji pamatė miegančią R. mamą. Bute jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Šuniuką ji parvedė į namus apie 20-20.30 val. R. tuo metu jos laukė kieme. R. mama jai pasakė, kad pirmadienį mirė jos sugyventinis A. Š..
Apklausos metu liudytoja patvirtino ir tai, jog 2006 m. gegužės mėnesio pabaigoje, kuomet jau buvo sulaikytas R. Ž. ir kai ji jau buvo kartą apklausta policijoje, pas ją į namus užėjo T. R.. Namie buvo ji ir jos mama. Jos mama pradėjo Tomą klausinėti, ar tikrai jis nieko nežino apie R. mamos sumušimą bei jos sugyventinio mirtį. Mama griežtai jo paklausė, ar tikrai jis taip žiauriai sumušė R. mamos sugyventinį. T. prisipažino, kad jie jį sumušė. Jis pasakė, kad mušė jis, R. ir A. N.. Jis mamai pasakęs: „girdėjau net kaip jo šonkauliai braška”. Liudytoja taip pat nurodė, jog susitikusi A. N., jo taip pat paklausė apie tas muštynes. Šis jai papasakojo, kad 2006-05-14 d. ją ir V. palydėję namo, jis, T. ir R. nuvažiavo pas R. motiną į J. gatvę, kur rado girtaujančius R. motiną ir jos sugyventinį. Sakė, kad net nespėjus prisėsti, T. spyrė R. mamos sugyventiniui A.. Į kur spyrė ir kokioje padėtyje buvo A. – A. nepasakojo, tik paminėjo, kad T. jį mušė daugiausiai. A. pademonstravo, kaip T. gulinčiam ant nugaros A. rankomis sukabintomis į vieną kumštį, daužė per šonkaulius bei minėjo, jog būtent T. ragino ir kurstė R. važiuoti pas jo mamos sugyventinį ir jį sumušti. A. prisipažino, kad jis pats įspyrė gulinčiam A. į sėdmenis ar koją, o R. taip pat vieną ar du kartus įspyrė jam. Dar A. N. jai sakė, kad T. buvo labai žiaurus .
Liudytoja J. G. iš esmės davė analogiškus parodymus t.y. patvirtino, jog jos dukra M. draugavo su R. Ž.. 2006-05-24 duktė buvo iškviesta į policijos komisariatą duoti parodymų apie tai, kas jai žinoma apie R. motinos sugyventinio A. Š. mirtį. Grįžusi ji papasakojo, ko buvo klausinėjama policijoje. Po M. apklausos policijoje pas jas į namus atėjo T. R.. Ji tiesiai pradėjo jo klausinėti apie R. Ž. patėvio mirtį. T. jai prisipažino, kad jis žiauriai sumušė Albertą, mušė jį taip, jog girdėjosi jo šonkaulių braškėjimas. Ji buvo šokiruota tokio jo atsakymo, nes nesitikėjo, kad T. prisipažins. Tai girdėjo ir jos duktė M., kuri tai išgirdusi susijaudino, pradėjo verkti, nes R. jau buvo suimtas. T. pasakė, kad Albertą jie mušė trise- jis, R. ir A.. Po kelių dienų apie tą įvykį ji paklausė ir A. N.. Šis pasakė, kad T. R. žiauriai mušė Albertą, o R. tik porą kartų įspyrė. Ką A. sakė apie savo veiksmus, ji neprisimena.
Liudytoja V. R. patvirtino 2006-05-13 kartu su M. G. bei kitais draugais šventusi R. Ž. gimtadienį prie Kauno marių. Jie grįžę gegužės 14 dieną apie 17 val. ir vakare ji atėjo pas Miglę į namus. Ten jau rado R. Ž.. Išėję pasivaikščioti, jie susitiko T. R., kuris pasakė R., kad iš kaimyno Aurimo sužinojo, kad R. motiną sumušė jos sugyventinis. R. pasakė, kad prie to jau yra pripratęs ir jam tai nerūpi. Daugiau ta tema nekalbėjo. Visi nuėjo iki Dainų slėnio, po to sugrįžo pas R. į jo butą, nes jau darėsi šalta. Būnant pas R. atėjo ir A. N.. Ji negirdėjo, kad vaikinai būtų tarpusavyje taręsi kur nors važiuoti. Apie 22 val. 30 min. ją visi parlydėjo į namus. Po kelių dienų M. pasakė, kad yra kviečiama į policiją. T. sakė, kad kviečia ir jį. Sutikusi iš policijos grįžusią Miglę jis sužinojo, jog R. suimtas dėl jo motinos sugyventinio mirties. Kadangi ji bendravo su A. N. ir žinojo, kad jis neturi kur gyventi, su tėvų žinia ji priglaudė jį savo namuose. Jis nakvojo jų bute apie 2 savaites. Vieną kartą A. N. jai apsiverkęs pasakė, kad gegužės 14 vakare, po to kai R. Ž., T. R., A. N. ją su Migle palydėjo namo, jie visi trys nuvažiavo pas R. motiną į Žaliakalnį. Juos ten važiuoti prikalbino T.. A. sakė, kad atvažiavus pas R. mamos sugyventinį, R. patėviui sudavė kelis smūgius, jis pats vieną kartą įspyrė sugyventiniui į sėdmenis, o T. tą sugyventinį žiauriai mušė. A. sakė, kad jis kelis kartus prašė Tomo, kad šis liautųsi tą vyrą mušęs. Kodėl jie mušė tą vyrą A. nesakė, bet ji pati suprato, kad dėl to, jog šis sumušė R. mamą.
Liudytoja R. R. parodė, kad 2006 m. gegužės 13 d. ji sūnų T. R. išleido prie Kauno marių švęsti R. Ž. 18-o gimtadienio. Sekančią dieną, t.y. sekmadienį- gegužės 14 d. apie 14 val. T. sugrįžo į namus, skundėsi galvos ir skrandžio skausmu. Ji davė jam vaistų, liepė pamiegoti, o pati buvo išėjusi ir namuose nebuvo 3-4 valandas. Grįžusi į namus, į sūnaus kambarį nebuvo nuėjusi. Gegužės 15d. sūnus ilgai, beveik iki pietų miegojo. Paskui atėjo A. N. ir jie išėjo žaisti krepšinį. Pavakary sūnus sugrįžo, nusiprausė, paprašė kelių litų ir išėjo pas draugą Paulių žiūrėti krepšinio. Sugrįžo apie 23.00 val. Po savaitės ar dviejų iš kiemo vaikų ji sužinojo, kad mirė R. Ž. patėvis ir kad prieš mirtį jis su kažkuo susimušė. Birželio mėn. Pas ją į namus atėjo R. Ž. motina. Ji pasakė, kad jos sugyventinio Alberto namuose, kur buvo sumuštas jos sugyventini, buvęs konfliktas, kuriame dalyvavo ir jos sūnus T.. Ji paprašė iš jos pinigų 2000 Lt. už tai, kad teisėtvarkai nepasakytų, jog ir T. tame konflikte dalyvavo. Pinigų ji jai nedavusi.
Liudytojas M. V. teisme paaiškino, jog jis nieko nežino apie tai, dėl ko buvo sulaikyti ir ką padarė A. N., T. R. bei R. Ž.. Tyrimo metu jis buvo apklaustas tyrėjų ir apkalbėjo R. Ž. sakydamas, jog girdėjo, kaip šis kažkam tai telefonu aiškino, jog jis sumušė žmogų.
Tyrimo metu šis liudytojas paaiškino, jog 2006-05-15 jis su T. R., T. J., R. Ž. ir Pauliumi žaidė krepšinį. R. Ž. kažkas paskambino į mobilų telefoną ir kažkam telefonu jis pasakė, jog sumušė žmogų. Jis su R. artimai nebendrauja, tik retkarčiais žaidžia krepšinį. Po Joninių jis išvažiavo poilsiauti į kaimą, kur būdamas susiskambino su savo draugais ir sužinojo, kad R. Ž., A. N. ir T. R. yra suimti už nužudymą. (2t. 67-69 b.l.)
Iš 2006-05-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad A. Š. lavonas rastas (duomenys neskelbtini), namo kieme maždaug 3 metrų atstumu nuo įėjimo į namą. Lavono abiejų akių viršutiniuose ir apatiniuose vokuose rastos ryškios melsvos poodinės kraujosruvos. Tokios kraujosruvos rastos ir kairės ausies kaušelyje, lavono lūpos sutinę, lūpų gleivinėje muštinės žaizdos, konstatuoti kiti sužalojimai. Apžiūrėjus A. Š. priklausantį butą Nr.2 nuo įvairių bute rastų daiktų paimti rasti pirštų pėdsakai, paimtos rastos nuorūkos bei kambaryje prie spintos rasta kartotinė dėžė su dėmėmis, panašiomis į kraują. (1 t. 12-20 b.l.)
Teismo medicinos specialisto 2006-05-17 išvada Nr. M 678/06/(02) patvirtina tai, jog A. Š. mirties priežastis yra galvos smegenų ir krūtinės sumušimas, ką patvirtina poodinės kraujosruvos akių vokų, viršutinės lūpos, krūtinės ir nugaros srityse; muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, smilkininiuose raumenyse ir galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio srityje; kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje; kraujosruva ir kraujo išlaja galvos smegenų dešinėje pakaušinėje skiltyje; daugybiniai abiejų pusių šonkaulių lūžiai; kairio plaučio plyšimai. Visa tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, ūmiu kvėpavimo nepakankamumu. Specialistas nurodė, jog A. Š. mirė 3-8 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje. A. Š. kūne rasti sužalojimai: poodinės kraujosruvos akių vokų, viršutinės lūpos, krūtinės, nugaros, kairės plaštakos srityse; muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje; kraujosruvos dešinės akies obuolio junginėje, smilkininiuose raumenyse ir galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio srityje; kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje; kraujosruvos ir kraujo išlaja galvos smegenų dešinėje pakaušinėje skiltyje; dešinės pusės II,III,V,VI,VII,VIII,IX,X,XI šonkaulių lūžiai, kairės pusės VI,VIII,IX,X,XI šonkaulių lūžiai; kairio plaučio plyšimai. Sužalojimai padaryti kietais, bukais, riboto paviršiaus daiktais paveikus akių, lūpų, smilkinių, pakaušio, krūtinės, nugaros ir kairės plaštakos sritis paros bėgyje iki mirties. A. Š. konstatuoti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. A. Š. mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos. Sužalojimai padaryti ne mažiau 17-18 trauminių poveikių pasekoje: šešių - į galvą, 10-11 – į krūtinės ir nugaros sritis, vieno į kairę plaštaką. Sužalojimai vienas kito atžvilgiu padaryti artimu laiku. Tikėtina, kad po sužalojimų padarymo, A. Š. kurį laiką galėjo būti sąmoningas, atlikti savarankiškus veiksmus(1 t. 66-74 b.l.)
Teismo medicinos ekspertų komisija ekspertizės akte Nr.EKM 54/07(02) patvirtino specialisto 2006-05-17 išvadoje Nr. M 678/06/(02) nurodytą A. Š. mirties priežastį bei nurodė, jog mirtį sukėlę sužalojimai galėjo būti padaryti 2006 m. gegužės mėn. 14d. pabaigoje arba 15d. pradžioje. Po šių sužalojimų A. Š. nors ir jausdamas didelius skausmus, galėjo judėti, kalbėti, valgyti, gerti ir pan. kol pabrinko smegenys, atsirado kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Tačiau kiek laiko po sužalojimo tai įvyko, pasakyti negalima.
Visi šie įrodymai patvirtina tai, jog A. Š. galvoje bei krūtinėje buvo padaryti sužalojimai, kurie komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, ūmiu kvėpavimo nepakankamumu. Šių sužalojimų visuma, o ne kuris tai konkretus sužalojimas, sukėlė A. Š. mirtį. Nors visi kaltinamieji ir neigė teisme savo kaltę, tačiau aptartieji įrodymai patvirtina būtent tai, jog smūgius A. Š. į galvą bei krūtinę, nors ir skirtingu intensyvumu, sudavė ne vienas kuris iš kaltinamųjų, o visi trys kaltinamieji. Nors kiekvienas jų teisme siekė švelninti savo vaidmenį nusikaltime ar net neigti naudoję smurtą prieš A. Š., tačiau tyrimo metu jų bei G. Š. duoti parodymai, kuriais kolegija vadovavosi, patvirtina, jog tiek T. R., tiek ir R. Ž. su A. N. sudavė smūgius rankomis ir kojomis A. Š. į galvos bei krūtinės sritis t.y. į vietas, kuriose padaryti sužalojimai ir sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Todėl visų jų veiksmai tyrimo metu buvo tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 129 str. 1d.
Nors T. R., A. N. ir R. Ž. neigė siekę A. Š. mirties, tačiau, tyčia suduodami jam smūgius į gyvybiškai svarbias vietas, jie suprato, jog savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei. Nors jie ir nenorėjo atimti A. Š. gyvybę, tačiau sąmoningai leido kilti jo gyvybę atėmusioms pasekmėms. Todėl laikytina, jog A. Š. jie nužudė ne dėl neatsargumo, o netiesiogine tyčia ir jų veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal LR BK 132 str.
Visi teisme ištirti įrodymai patvirtina ir tai, jog A. Š. mirė ne nuo kitų asmenų, o būtent nuo kaltinamųjų jam suduotų smūgių. Tai nekelia kolegijai jokių abejonių, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog A. Š. 2006m. gegužės mėn. 14-15d. laikotarpyje būtų mušę dar ir kokie tai kiti asmenys.
Teismo medicinos specialisto 2006-05-24 išvada Nr. G1723/06 paneigia kaltinamųjų parodymus, kad ir A. Š. mušė R. Ž. (1 t. 81 b.l.). Nėra jokio pagrindo ir manyti, jog kaltinamieji buvo labai susijaudinę dėl jų atžvilgiu panaudoto smurto, ar, kad R. Ž. pats gynėsi, o T. R. bei A. N. gynė jį nuo pavojingo A. Š. pasikėsinimo į jo gyvybę bei sveikatą. Dėl to nėra jokio objektyvaus pagrindo kaltinamųjų veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 130 str., kaip nužudymą labai susijaudinus, ar pagal LR BK 28 str.- kaip nužudymą neviršijant būtinosios ginties ribų ar jas peržengiant.
Ištirti įrodymai patvirtina ir tai, jog nužudymo motyvas buvo kerštas A. Š. už R. Ž. motinos sumušimą. Šio keršto iniciatoriumi, kurstytoju buvo T. R., papasakojęs draugams apie G. Š. sumušimą bei pasiūlęs jiems eiti pas A. Š. į namus bei jį sumušti. Taigi visi trys kaltinamieji iš anksto žinojo, jog eina keršyti A. Š. ir jį sumušti, su tokiu vaidmeniu sutiko bei jam ruošėsi iš anksto. Tiek T. R., tiek ir R. Ž. žinojo, kad A. N. yra nepilnametis, tačiau T. R. kurstė ir ragino jį eiti sumušti A. Š. t.y. padaryti nusikaltimą, o R. Ž. tam neprieštaravo ir ėjo kartu. Todėl abiejų jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip nepilnamečio asmens įtraukimas į nusikalstamą veiką.
A. N., R. Ž. ir T. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Tyrimo metu sunkinančia aplinkybe įvardinta tai, jog jie nusikalto apsvaigę nuo alkoholio. Tačiau teisme nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, jog nusikaltimo dieną visi trys kaltinamieji buvo apsvaigę nuo alkoholio. Nustatyta, jog jie išgėrė tik nedidelį kiekį alaus, neįrodyta, kad jie dėl to buvo apsvaigę ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
Motyvuojamoji dalis
Tyrėjai kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Kolegija tokia aplinkybe pripažįsta tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas ir provokuojantis A. Š. elgesys. Ne kas kita, o būtent tai, jog A. Š. prieš tai sumušė R. Ž. motiną G. Š., buvo pretekstu kerštui ir iššaukė nusikalstamus kaltinamųjų veiksmus.
R. Ž. teistas 1 kartą( 2 t. b.l. 180, 181). Administracine tvarka baustas tris kartus.( 2 t. b.l. 152)
A. N. teistas 1 kartą (3 t. b.l. 32, 60). Administracine tvarka jis baustas vieną kartą (3 t. b.l.34).
T. R. teistas 1 kartą (4t. b.l. 55). Administracine tvarka jis baustas keturis kartus(3 t. b.l.130).
Kolegija, skirdama bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia ne tik į jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, tačiau ir į kitas LR BK 54 str. 2d. nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiama ir į pačios veikos pavojingumą, kaltės formą bei rūšį, veikos motyvą, kaltininkų vaidmenį nusikaltime, padarytų veiksmų intensyvumą, jų asmenybes, ankstesnius teistumus bei charakteristikas. Atsižvelgusi į visa aplinkybes kolegija daro išvadą, jog kaltinamiesiems galima skirti kiek mažesnę nei įstatymų sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Jis skaičiuotinas nuo 5 metų minimalios bausmės, kuri LR BK 129 str. 1d. buvo numatyta iki 2007-06-28 d. įsigaliojusios įstatymo Nr.X-1233 redakcijos, kadangi nusikalstama veika padaryta 2006 m. gegužės mėn. 14-15d. laikotarpyje.
Kadangi A. N. nusikalto būdamas nepilnametis, jam taikytinos LR BK 90 str. bei 91 str. nuostatos.
T. R. skirtina kiek didesnė bausmė nei R. Ž., nes jo vaidmuo nusikalstamose veikose buvo kiek didesnis: būtent jis pasiūlė kitiems kaltinamiesiems sumušti A. Š., ragino juos važiuoti ir padaryti nusikaltimą.
Nukentėjusiajam K. Š. priteistinas ne visas jo pareikštas 2189 Lt. civilinis ieškinys, o tik dokumentais pagrįsta civilinio ieškinio dalis t.y.1694 Lt.(222Lt.+1472 Lt.- b.l. 9, 10 t.2). Kita dalis ieškinio atmestina, nes neįrodyta.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 297 str., 301-307 str.
nusprendė:
A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 1d. ir, pritaikius LR BK 90 str. 5d. bei 91 str. 3d., skirti jam 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d. ir 3d., šią bausmę iš dalies sudėjus su 2005-12-13 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu A. N. paskirta ir neatlikta bausme, skirti jam galutinę 6(šešių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos t.y. 2006-06-27(3 t. 1 b.l.)
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti A. N. paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą.
R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 129 str. 1d., 159 str. bei skirti jam laisvės atėmimo bausmes:
-pagal LR BK 129 str. 1d.-8 metams;
-pagal LR BK 159 str.-1 metams.
Paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinus LR BK 63 str. 1d., 4d. nustatyta tvarka, skirti 8 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 4d. šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2006-01-31 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, skirti R. Ž. galutinę 8(aštuonių) metų 8(aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos t.y. nuo 2006-05-23(2 t. 102 b.l.).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą.
T. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 129 str. 1d. , 159 str. bei skirti jam laisvės atėmimo bausmes:
-pagal LR BK 129 str. 1d.-8 metams 2 mėnesiams;
-pagal LR BK 159 str.-1 metams 2 mėnesiams.
Paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinus LR BK 63 str. 1d., 4d. nustatyta tvarka, skirti 8 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 4d. šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2006-12-14 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme-40 parų arešto, skirti T. R. galutinę 8(aštuonių) metų 9(devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos t.y. nuo 2006-06-27. (3 t. 83 b.l.)
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą.
Priteisti iš T. R., A. N. ir R. Ž. nukentėjusiajam K. Š. 1694(tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių) litų civilinį ieškinį.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus-R. Ž. DNR lyginamąjį kraujo pavyzdį, T. R. DNR lyginamąjį kraujo pavyzdį, A. N. DNR lyginamąjį pavyzdį, A. Š. bliuzoną, kelnes, dvi puskojines, kraujo, plaukų pavyzdžius, nagų nuokarpas, pagalį, kartono gabalą su dėmėmis, 15 vnt. nuorūkų, stiklo taurelę, lipnias juostas su mikrodalelėmis, G. Š. DNR lyginamąjį kraujo pavyzdį-sunaikinti.
-R. Ž. sportinius batelius, striukę-gražinti R. Ž. motinai G. Š.;
-T. R. sportinius batelius, kelnes, bliuzoną-perduoti jo motinai R. R.;
-A. N. sportinius batelius ir kelnes perduoti jo tėvui V. N.;
-Kompaktinę plokštelę ERĮ-194 bei vaizdo įrašus perduoti Kauno m. VPK.
Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.