- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-05-11
- Bylos Nr.
- A2.-2527-873/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01026-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Pažeidėjas
- P. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, sekretoriaujant Saulutei Jurkėnaitei, dalyvaujant P. L., išnagrinėjusi P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. L. 2017 m. vasario 21 d., apie 14.00 val., Trakų Vokės gimnazijos kieme, Trampolio g. 5, Vilniuje, stipriai stvėrė nepilnamečiui B. P., gim. 2004 m., už rankos, taip pat plūdo B. P. keiksmažodžiais, tempė jį pas mokyklos direktorę. Tokiais veiksmais jis trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
P. L. paaiškino, kad situacija nevienareikšmiška, neneigia, kad dalyvavo šiame incidente. Jam paskambino sūnus, kad paimtų iš mokyklos. Jis pasakė, kad bus po kelių minučių. Privažiavęs prie mokyklos sūnaus neatpažino, pasodino jį į mašiną, bet jis negalėjo kalbėti, neatgavo oro. Sūnus susimušė ir gerai „gavo į kaulus“. Sūnaus klausė, kas atsitiko, jis sakė, kad nesakys. Galiausiai pasakė, kad gavo pylos nuo klasioko B.. Sūnus parodė stovintį B.. P. L. išlipo, pradėjo moralizuoti, gal šiek tiek pakeltu tonu. Jis pasakė, kad eitų pas mokyklos direktorę, išsiaiškintų. Gal jis paėmė B. už rankos. P. L. ėjo priekyje, o B. už jo. Mokykloje valytojos paklausė, kur yra direktorė, ji pasakė, kad direktorė atostogose, o pavaduojantis asmuo šiuo metu išvykęs. P. L. suprato, kad, jei nėra direktorės, nėra, kur eiti. Jis pasakė B. atsiprašyti sūnaus, šis sutiko. Jie išėjo iš mokyklos, P. L. priekyje, B. iš paskos. P. L. pasakė R. išlipti iš mašinos, o B. pasakė, kad jis atsiprašo, buvo neteisus. Jie paspaudė vienas kitam rankas. Grįžęs namo jis paskambino auklėtojai, paaiškino visą situaciją. Kitą dieną auklėtoja jam paskambino, pasakė, kad jis pasielgė neteisingai su B., turi paskambinti B. mamai ir jos atsiprašyti. Jis paklausė, už ką turi atsiprašyti, pasakė, kad susitiktų mokykloje, pasikalbėtų, bet po dviejų dienų gavo pranešimą, kad parašytas pareiškimas. B. mama pasakė, kad suplyšo striukė. Striukė negalėjo plyšti, nes nebuvo tampymo. Jis nesikeikia. Gal balsas buvo pakeltas, jis buvo afekto būsenoje, nes sūnus sėdėjo mašinoje ir verkė. Jis B. pasakė, kad praneš policijai, jei niekas nekreipia dėmesio. P. L. nuvedė B. iki mokyklos, paskui privertė atsiprašyti. Jis iš karto mielai sutiko tai padaryti, kad tik nevarytų jo pas direktorę. P. L. labai nustebo, kad B. mama taip sureagavo. Jam tai pamoka. B. jis švelniai paėmė už rankos ir pasakė eiti, daugiau jo nelietė. B. nenorėjo eiti pas direktorę, P. L. jam kultūringai moralizavo. B. draugeliai stovėjo šalia, pradėjo dar iš P. L. šaipytis. P. L. B. tikrai nestumdė, pripažįsta tik prilietimą. Jis paragino B. eiti, jis eiti nenorėjo. Padarytas netaktas, kad paragino vaiką eiti, fiziškai prie jo prisilietė.
Liudytoja R. K. paaiškino, kad 2017 m. vasario 21 d., po 7 pamokų, jai paskambino P. L. ir informavo, kad jis, atvažiavęs pasiimti vaiko, rado jį apsiverkusį. Jis pasakė, kad sūnus susimušė su B.. Jis pasakė, kad liepė vaikams susitaikyti, norėjo atvesti iki direktorės, kadangi jos nebuvo, neatvedė. Jis sakė, kad gal kokį keiksmažodį pasakė. Ji atsakė, kad kitą dieną išsiaiškins situaciją. Ji kitą dieną paklausė vaikų, kaip jie jaučiasi. Sakė, kad susitaikė. Ji nuėjo pas socialinę pedagogę ir pavaduotoją, informavo apie situaciją. Socialinė pedagogė jau žinojo šį įvykį, nes tai įvyko mokyklos kieme ir ji lyg matė tą situaciją. Trečiadienį per klasės valandėlę išsiaiškino, kas vyko, tai buvo susistumdymas. Ji perdavė tėvams vienas kito telefonus. Pagalvojo, kad vaikai gali telefonų neperduoti, todėl paskambino tėvams. B. mama sakė, kad lauks skambučio, P. L. nelabai buvo patenkintas pasiūlymu. Socialinė pedagogė organizavo Vaiko gerovės posėdį, kuriame pasisakė mokytojai. Ketvirtadienį ji gavo pranešimą iš policijos. Buvo pažeistos B. P. teisės, nes B. vedė, tempė už rankos P. L.. B. sakė, kad P. L. jį stipriai paėmė už rankos ir norėjo vesti. Ji klausė, ar nesuplyšo striukė, sakė, kad nesuplyšo. Sakė, kad P. L. panaudojo keiksmažodžius. P. L. jai sakė, kad gal kažkoks keiksmažodis išsprūdo, nes buvo susinervinęs, kai pamatė savo vaiką apsiverkusį. Ji su abiem tėvais kalbėjo telefonu. Ji nusprendė, kad tėvai turėtų taikiai išspręsti šią problemą. P. L. nebuvo patenkintas jos pasiūlymu, nes jis gynė savo vaiką. Ji pasakė, kad jis suaugęs vyras, negali vesti vaiko per prievartą. Įvykį lauke galėjo matyti vaikai, kurie laukė mokyklinio autobusiuko. Teko kalbinti 9-os klasės mokinius, jie sakė, kad P. L. keikėsi.
Liudytoja D. Š. paaiškino, kad buvo darbo pabaiga, po 7 pamokų, eidama vestibiuliu, išgirdo triukšmą. Apačioje yra rūbinė, ji greitai nusileido žemyn. Ant laiptų stovėjo šeštokai ir valytoja. Valytoja pasakė, kad vaikai susistumdė. Ji pamatė einantį įraudusį B., paklausė, kas atsitiko, jis pasakė, kad susimušė. B. pasakė, ar turi teisę jo kuprinę mėtyti. Ji pasakė, kad negalima muštis. Viskas tuo ir pasibaigė, vaikai išėjo iš mokyklos, ji nuėjo į biblioteką. Išėjusi iš bibliotekos per langą pamatė stovintį ir verkiantį B.. Ji išbėgo į lauką, paklausė, kas atsitiko. Ten stovėjo šeštokai, jie pradėjo pasakoti, kad per paskutinę pamoką R. L. užgavo N., N. po pamokos pasiguodė B.. B. ėjo aiškintis su R., todėl įvyko konfliktas, Kai ji B. paklausė, kas atsitiko, kodėl jis verkia, jis pasakė, kad jį stumdė. 9-os klasės mokiniai laukė autobusiuko, jie pasakė: „mokytoja, jūs negirdėjote, kas čia darėsi“. Jie sakė, kad vieno vaiko tėvas negražiai kalbėjo ir tampė B.. Ji B. dar ilgai ramino, pažadėjo, kad kitą dieną pakalbės su klasės auklėtoja, išspręs konfliktą. Atvažiavo mokyklinis autobusas ir B. išvažiavo namo. Kitą dieną ji susirado šeštokus, B. šypsojosi. Ji pasikalbėjo su klasės auklėtoja, pasiūlė surengti klasės valandėlę, paklausė, ar reikia, kad ateitų. Paskui ji sužinojo, kad B. mama kreipėsi į policiją. Ji žino, kad auklėtoja ir pavaduotoja mėgino tėvus sutaikyti. Ji vieną rytą sutiko B. mamą, paklausė, kaip jaučiasi, ar nenorėtų susitaikyti, ji pasakė, kad neatleis. 9-os klasės mokiniai pasakojo, kad kažkokio vaiko tėvas labai tampė B. ir keikėsi.
P. L. 2017 m. vasario 24 d. pareiškimo duomenimis, jis atvažiavo pasiimti iš mokyklos sūnaus, kurį rado sumuštą jo klasioko B.. Jo sūnui buvo šokas, isterija, jis negalėjo net kalbėti. Sužinojęs, kas primušė, nutarė netylėti ir apie tai pranešti mokyklos direktorei. Tam, prie mokyklos pamačius sūnaus klasioką B., norėjo nuvesti pas direktorę. Kadangi jos nebuvo, vaikai jo paraginti susitaikė. Kalbos, kad jis tampė B., keikėsi necenzūriniais žodžiais, netiesa. Vaiką nuvežęs namo apie situaciją informavo klasės auklėtoją R. K., kuri kitą dieną jam paskambino ir išsiaiškinusi situaciją prašė, kad susiskambintų su B. mama ir jos atsiprašytų, nors jo sūnus pats buvo nukentėjęs. Manė, kad mokykloje susitiks ir pašnekės tarpusavyje su auklėtoja, direktore ir tėvais, nes telefonu tai daryti nenorėjo (b. l. 3).
E. M. 2017 m. vasario 24 d. pareiškimo duomenimis, 2017 m. vasario 21 d. mokyklos teritorijoje jos sūnus B. P. su R. L. nepasidalino išėjimo. Jų peštynės tęsiasi apie 7 metus. Berniukai susitaiko ir viskas būna gerai kurį laiką, bet tą dieną į jų peštynes įsikišo R. L. tėtis P. L.. Iš sūnaus pasakojimo, R. tėtis B. stvėrė už rankos tiek stipriai, kad jausmas buvo lyg pakiltų nuo žemės. Buvo tempiamas pas direktorę, išplūstas keiksmažodžiais, grasinama policija. Vasario 22 d. berniukai susitaikė, R. buvo įteiktas jos telefono numeris, kad perduotų P. L.. Atsiprašymo skambučio dėl neadekvataus elgesio taip ir nesulaukė, kol policija „neprispaudė uodegos“ vasario 24 d. Jos sūnus nuolat patiria priekabiavimus iš R.. Gruodžio mėnesį buvo sužalotas petys jos sūnui, šerdis užlūžo po oda. Į medikus nesikreipė, gydėsi patys. Jos sūnui matomai truko kantrybė, nes R. skriaudžia ir kitus berniukus, pavyzdžiui, N. R.. Visa situacija nesuteikia teisės P. L. elgtis neadekvačiai jos sūnaus atžvilgiu (b. l. 4).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2017 m. vasario 23 d., 08.04 val., gautas pranešimas, kad 2017 m. vasario 21 d. Trakų Vokės gimnazijos kieme sūnus B. P. buvo eilinį sykį išprovokuotas muštynėms savo klasioko R. L.. R. skriaudžia daug klasės vaikų, tik visi bijo, o sūnus neištvėrė ir davė atgal. Pešasi jie taip jau apie 7 metus. Po muštynių atsirado R. tėvas, kuris neišsiaiškinęs aplinkybių stvėrė B., tempė striukę, kurią suplėšė, vaiką išplūdo keiksmažodžiais, yra liudininkai, grasino policija, mokyklos direktore. Sūnus patyrė didelį stresą dėl neadekvataus suaugusio žmogaus elgesio. R. tėvui reikėjo išsiaiškinti dėl ko kilo konfliktas, o tada išsikviesti B. tėvus. Tai ne pirmas rimtas įvykis su R.. Gruodžio mėnesį R. sūnui trenkė su paprastu pieštuku į petį, šerdis užlūžo po oda, žaizda pūliavo, ilgai gijo. Iš tėvų taip pat jokių žinių nesulaukė. 2017 m. vasario 21 d. klasės auklėtoja per R. perdavė telefono numerį (b. l. 5).
Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos Vaiko gerovės komisijos 2017 m. vasario 27 d. posėdžio protokolo duomenimis, buvo svarstytas konfliktas, kilęs tarp 6-os klasės mokinių B. P. ir R. L.. Gimnazijos socialinė pedagogė D. Š. informavo Vaiko gerovės komisijos narius, kad 2017 m. vasario 21 d., po 6 pamokų, išgirdo triukšmą rūbinėje. Ten nuėjusi pamatė susijaudinusius 6-os klasės mokinius, kurie papasakojo, kad B. P. ir R. L. rūbinėje susimušė. R. L. greitai išbėgo iš gimnazijos, o sustabdytas B. P. pasakė, kad konfliktas įvyko todėl, kad R. metė jo kuprinę. Besiaiškinant situaciją, į pokalbį įsitraukė kiti 6-os klasės mokiniai, kurie papasakojo, kad vasario 21 d., per informatikos pamoką, R. L. atsistojo, perėjo per klasę ir sudavė N. R.. Per pertrauką N. pasipasakojo B., todėl B. priėjęs prie R. paklausė, kodėl šis taip pasielgė su N.. R. grubiai atsakė B., o tada ir įvyko susistumdymas. B. pripažino, kad netinkamai sprendė konfliktą, bet mano, kad R. taip pat neteisus. Buvo kartu nutarta, kad kitą dieną spręs susiklosčiusią situaciją, dalyvaujant ir klasės auklėtojai. Po pokalbio vaikai išėjo iš gimnazijos. Tuo metu iš gimnazijos aikštelėje stovinčio automobilio išlipo R. L. tėtis ir grubiai sugriebęs B. už striukės, vartodamas necenzūrinius žodžius, pradėjo šį tempti į gimnaziją, bet sužinojęs, kad nėra direktorės, liepė B. atsiprašyti R.. Visą situaciją matė mokiniai, laukiantys mokyklinio autobuso. Kitą dieną situacija buvo aptarta su klasės auklėtoja R. K.. Buvo nuspręsta, kad ji su klase organizuos klasės susirinkimą ir išsiaiškins situaciją. Klasės auklėtoja R. K. papasakojo, kad vasario 22 d. apie įvykusį konfliktą ji kalbėjosi individualiai ir su R. L., ir su B. P.. Abu berniukai pripažino savo kaltę. Per klasės valandėlę, dalyvaujant visiems 6-os klasės mokiniams, dar kartą buvo aptarta situacija. Berniukai atsiprašė vienas kito ir susitaikė. Po klasės valandėlės klasės auklėtoja R. K. paskambino abiejų mokinių tėvams, papasakojo apie konflikto sprendimą ir perdavė P. L., R. tėčiui, bei E. M., B. mamai, vienam kito mobiliųjų telefonų numerius, pasiūlydama susiskambinti, atsiprašyti bei susitaikyti. Nutarta gimnazijos pagalbos vaikui specialistams stebėti situaciją 6-oje klasėje ir, esant reikalui, padėti klasės auklėtojai organizuoti klasės valandėles, mokant vaikus taikių konflikto sprendimo būdų (b. l. 10).
Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos Vaiko gerovės komisijos 2017 m. kovo 2 d. posėdžio protokolo duomenimis, buvo svarstyta atmosfera, emocinis klimatas 6-oje klasėje. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui D. L. prašo mokytojų, dėstančių b klasėje, pakalbėti apie atmosferą, emocinį klimatą 6-oje klasėje pamokų ir pertraukų metu. Mokytojai teigia, kad klasė yra draugiška, stipri, jokių patyčių ar konfliktų pamokų metu nepastebi. Mokytojai akcentuoja, kad retkarčiais nedideli nesutarimai kyla tarp R. L. ir B. P., tačiau anksčiau tie nesutarimai niekada nepereidavo į patyčias ar rimtą konfliktą. Geografijos mokytoja R. B. sako, kad pamokoje R. L. ir B. P. sėdi skirtingose eilėse, bet randa progą vienas kitą paskųsti ar pašiepti. R. kartais per pamokas impulsyviai vaikšto po klasę. Mokytojai teigia, kad berniukai „apsižodžiuoja“ ir kitų pamokų metu. Jie abu nori būti lyderiais, todėl varžosi tarpusavyje, mėgina vienas kitam nenusileisti. Kūno kultūros mokytojas K. B. teigia, kad, jei tik R. per pamokas randa galimybę, visada provokuoja ir konfliktuoja su kitais mokiniais. Biologijos mokytoja A. A. taip pat sutinka su tuo, kad R. L. dažnai būna kandus ir tokiu elgesiu stengiasi išsiskirti. Mokytojai vieningai pritaria 6-os klasės auklėtojos R. K. nuomonei, kad šiais mokslo metais B. P. labai pasikeitė. Jis labiau stengiasi mokytis, todėl pagerėjo jo mokymosi rezultatai. B. tapo mažiau impulsyvus, pasidarė ramesnis, draugiškesnis, mažiau provokuoja konfliktus, tapo aktyvesnis popamokinėje veikloje. Klasės auklėtoja R. K., reikalui esant, kiekvienos klasės valandėlės metu kalba apie netinkamą mokinių elgesį, moko tinkamai, taikiai spręsti kylančius nesutarimus. Apie netinkamą elgesį, pastebėtą įvykį visada informuoja klasės mokinių tėvus (ar vieną iš tėvų). Apie 2017 m. vasario 21 d. įvykusį konfliktų tarp vaikų auklėtoja informavo R. L. tėtį P. L. (nors anksčiau dažniau bendraudavo su R. mama A. L.) ir B. mamą E. M.. Nutarta stebėti 6-os klasės mokinių elgesį tiek pamokose, tiek per pertraukas, stebėti 6-os klasės mokinių R. L. ir B. P. elgesį ir bendravimą bei, reikalui esant, organizuoti klasės valandėles, į kurias būtų kviečiamas gimnazijos psichologas ir/ar socialinis pedagogas (b. l. 11).
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio „Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos“ 2 dalyje numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Šio įstatymo 49 straipsnio „Drausmės bei auklėjamojo poveikio priemonių vaikui taikymas“ 1 dalyje numatyta, kad vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizines bausmes ir (ar) bet kokį kitą smurtą prieš vaiką.
Teismas, vertindamas bylos nagrinėjimo metu gautus duomenis, daro išvadą, kad jų visuma patvirtina P. L. kaltę, padarius administracinį nusižengimą. Pats P. L. neneigė paėmęs savo sūnaus klasioką už rankos, norėjęs jį nuvesti pas direktorę, teigė moralizavęs gal šiek tiek pakeltu tonu. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų D. Š., R. K., bendravusių su B. P., paaiškinimais, kad situacija nebuvo taiki ir atitinkanti normalų elgesį su vaiku. R. K. nurodė, kad P. L., paskambinęs jai po įvykio, pripažino galėjęs nusikeikti, apie tai, kad vaiko tėvas keikėsi, nurodė devintokai, matę įvykį. Kaip nurodė pats P. L., Benas nenorėjo eiti pas direktorę, buvo paimtas už rankos. Apie tai, kad B. tempė, liudytojai D. Š. nurodė įvykį matę mokiniai, R. K. pasakė pats B..
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad liudytojų R. K., D. Š. parodymais patvirtintos aplinkybės, jog P. L. stipriai stvėrė nepilnamečiui B. P. už rankos, tempė jį pas mokyklos direktorę, keikėsi. Tokiais veiksmais P. L. trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje.
P. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad padarytą nusižengimą jis pripažįsta, gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į P. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusižengimo pobūdį – padarytas susijaudinus dėl sūnaus, į jo asmenybę – administracine tvarka už analogiškus pažeidimus nebaustas, daro išvadą, kad nuobauda skirtina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
P. L. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje, skirti įspėjimą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.