Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. O. pareiškimo suinteresuotiems asmenims G. Š., valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ir antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Pareiškėjas pergyvenęs sutuoktinę, paveldėjo 1/4 dalį sutuoktinės turto, dukra (suinteresuotas asmuo) –3/4. Dukra G. Š. 2019 m. gegužės 14 d. pareiškimu pateiktu į bylą nurodė, kad atsisako paveldėjimo į paliktą mamos turtą bei sutinka ir neprieštarauja, kad turtas, likęs po mamos mirties atitektų pareiškėjui. Todėl, laikytina, kad pareiškėjas priėmė visą palikimą po sutuoktinės mirties, t.y. 1/2 dalį buto, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

Po sutuoktinės T. O. mirties pareiškėjas vienas liko gyventi šiame bute (dukra daugiau kaip 10 metų gyvena užsienyje), toliau visu butu naudojuosi kaip savo nuosavybe, moka mokesčius, turtą prižiūriu, perėmė palikėjos kilnojamąjį turtą (namų apyvokos daiktus). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2019 m. gegužės 16 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2019-8-PD)-2009 patvirtina, kad šiame bute yra deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta. Jis yra sudaręs sutartis su visomis įmonėmis, teikiančiomis su buto valdymu, jo eksploatacija (vandens, dujų, elektros tiekimo, šildymo paslaugos, telekomunikacijų, atliekų tvarkymo) susijusias paslaugas, laiku mokėjo visus komunalinius mokesčius. Taigi, pareiškėjas mano, jog atliko aktyvius veiksmus, kuriais siekė įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t.y. savo valią palikimą priimti ir savo valią tapti palikėjos - sutuoktinės T. O. turto dalies savininku išreiškė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir jį valdo bei naudoja kaip teisėtas savininkas.

Suinteresuotas asmuo G. Š., atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas

1. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

2. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

3. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog 2012 m. balandžio 12 d. mirė pareiškėjo žmona T. O. (elektroninės bylos lapas (toliau – el. b. l.) 8). Po T. O. mirties liko jai priklausiusi buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalis (e.b.l. 45, 46).

4. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

5. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).

6. Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.

7. Pažymėtina, kad butas, esantis, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo įgytas ir nuosavybės teisė į jį įregistruota 1991 m. birželio 17 d., t. y. iki naujojo 2000 m. liepos 18 d. priimto Civilinio kodekso (toliau – 2000 m. CK) įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d.

8. Pagal 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 25 straipsnį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (1 dalis); 2000 m. CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui (3 dalis).

9. 2000 m. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

10. Atsižvelgiant į Įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, sprendžiant dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teisinio režimo, taikytinas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, tačiau netaikytina CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta išlyga – būti nurodžius turtą registre kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Vadinasi, butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, T. O. mirties momentu buvo jos ir pareiškėjo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

11. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.100 straipsnio 1 punktą bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. Taigi po T. O. mirties atsirado palikimas – 1/2 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

12. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Suinteresuotas asmuo yra palikėjo dukra, t. y. pirmosios eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš Testamentų registro duomenų nustatyta, kad po T. O. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo per CK 5.50 straipsnio 5 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau, pareiškėjas palikimą priėmė per šį terminą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. po palikėjos mirties likusį, jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriame jis faktiškai gyvena. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. pareiškėjas po žmonos mirties liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio dalis priklausė mirusiai sutuoktinei, pilnai šiuo turtu disponuodamas, tvarkė ir mokėjo mokesčius. Pareiškėjo dukra suinteresuotas asmuo O. Š. pareiškimu teismui nurodė, kad atsisako bet kokių paveldėjimo teisių į savo mamos, mirusios 2012 m. balandžio 12 d. turtą ar turtines teises, todėl darytina išvada, kad ji neprieštarauja, kad pareiškėjas priimtų palikimą, atsiradusį po sutuoktinės T. O. mirties. Tokie pareiškėjo veiksmai įrodo, kad pareiškėjas nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtą saugojo ir juo rūpinosi bei mokėjo mokesčius, tokie jo veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, byloje nėra duomenų ir teismas nenustatė, kad kiti įpėdiniai būtų kokiu nors būdu priėmę palikimą (CPK 177, 185 straipsniai).

13. Pareiškėjas kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėjas galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus ir disponuoti nuosavybe.

14. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

15. Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po žmonos T. O. mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo S. O. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. Š., valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. O., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės T. O., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.