- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- A14.-963-389/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00698-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražina Kazilionienė
- Pažeidėjas
- S. R.
išnagrinėjo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, romės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), baustos administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. R. 2017 m. rugpjūčio 11 d., 10.30 val., savavališkai atliko neypatingo daugiabučio gyvenamo namo, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), rekonstravimą, t. y. šlaitinio stogo dalyje iš kiemo pusės, išimant angą apie 3,4 x 3,4 m., pašalinus dalį laikančiųjų konstrukcijų ir įrengiant naujas laikančias konstrukcijas, tokiu būdu, paaukštinant šlaitinio stogo dalį iki 2,3 m. Tuo S. R. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 14 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 22 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama S. R. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį jai buvo pranešta pasirašytinai, įteikiant teismo šaukimą (b. l. 48), neatvykimo priežastis nežinoma, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiama S. R. yra tinkamai informuota apie teismo posėdį ir iš jos nėra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinė byla nagrinėjama, jai nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalimi).
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamos S. R. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 352 straipsnio 5 dalyje, padarymo įrodyta byloje esančiais įrodymais: 2017 m. spalio 2 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. VTPSIANP-120873248-17 (b. l. 4-5); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 11 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu (b. l. 6-17), pastato fotonuotraukomis (b. l. 18, 24-25), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktu (b. l. 33-34), privalomu nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius (b. l. 36-38), nekilnojamojo turto registro išrašu (b.l. 22) ir kitais bylos duomenimis.
ANK 352 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicija blanketinė. Savavališko rekonstravimo sąvoka ir neypatingų statinių rekonstravimo tvarka nustatyta Statybos 1996 m. kovo 19 d. įstatyme Nr. I-1240 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – Statybos įstatymas). Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis). Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis). Neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių (Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalis). Nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio [...] plotų suma – ne didesnė kaip 80 m² [...] (Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalis). Ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys [...] (Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Statytojas (užsakovas) privalo Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Statybą leidžiantys dokumentai yra [...] leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui [...] (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama (Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis). Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. R. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje savavališkai rekonstravo neypatingą statinį, taip pažeisdama Lietuvos respublikos statybos įstatymo reikalavimus. Tai atitinka ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, todėl jai administracinio nusižengimo protokolas pagal šią įstatymo normą surašytas pagrįstai. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo kvalifikavimo nėra.
Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą S. R., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į asmenybę – neteista, tačiau administracine tvarka bausta ir turi dvi galiojančias neįvykdytas administracines nuobaudas, nors ir nagrinėjamą nusižengimą padarė pirmą kartą, taip pat į jos atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į visas kitas bylos aplinkybes. Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pagal padaryto nusižengimo pobūdį, jog dėl asmens priešingo teisei elgesio nekilo sunkių padarinių, pažeidimas nukreiptas į būsto ūkį, aplinkos tvarkymą ir statybą, tačiau nebuvo padaryta reali žala aplinkai, ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, minėtam asmeniui paskiriant ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
S. R., pripažinti kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto už ANK 352 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir paskirti administracinę nuobaudą 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti S. R., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: 17073206314, bei įmokos kodą.
Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.
Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).
Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.