Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, teistas 2013 lapkričio 15 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2024 m. balandžio 2 d. apie 12.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,95 promilių neblaivumas) name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio su A. M., tai yra asmeniu, su kuriuo gyvena neįregistravęs santuokos, konflikto metu, jai ranka tyčia sudavė tris kartus į veidą, tuo sukeldamas savo šeimos nariui fizinį skausmą,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. S. parodė, kad su A. M. gyvena devynis metus kartu. Veda bendrą ūkį, yra sugyventiniai. Gyvena jo bute adresu (duomenys neskelbtini). Jie vaikų neturi. Bute gyvena trise: jis, A. ir K. S. mama. 2024 m. balandžio 2 d. bute, kambaryje K. S. su A. M. gėrė alkoholį. Išgertuvių metu susipyko. Kilusio konflikto metu K. S. nesusivaldė ir A. M. kumščiu tris kartus sudavė į veidą. K. S. matė, kad po jo suduotų smūgių jai iš nosies bėgo kraujas. A. M. jam nesudavė nei vieno smūgio. Mano, kad taip pasielgė dėl girtumo. Jo mama jų abiejų konflikto metu buvo virtuvėje. Ji nematė, kaip K. S. sudavė smūgius A. M.. Po to jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Policiją kvietė tam, kad jam atsibodo A. M. įvairūs priekaištai, priekabiavimas žodžiais. Jis supranta, kad savo smurtiniais veiksmais sukėlė A. M. fizinį skausmą,-padarė jai kūno sužalojimą. Dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi. Grįžęs į namus jos atsiprašys. Neturi, kur daugiau gyventi. Todėl prašo leisti jam gyventi savo bute. Pasižada daugiau A. M. atžvilgiu nesmurtauti. (el. b. l. 120-123).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2024 m. balandžio 2 d. buvo savo sugyventinio K. S., su kuriuo gyvena ir veda bendrą ūkį devynis metus, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Apie 12.30 val. K. S. grįžo namo iš parduotuvės nusipirkęs alkoholio. Pasiūlė jai kartu išgerti, o ji neatsisakė. Bevartojant alkoholį sugyventinis pradėjo ją įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais bei išvarinėti iš namų. Ji tylėjo, ignoravo, kadangi tokie konfliktai pas juos vyksta labai dažnai dėl per didelio alkoholio kiekio. Taigi A. M. per daug dėmesio nekreipė. Jiems išgėrinėjant toliau jos sugyventinis tapo agresyvus ir, sėdėdamas prieš ją trenkė jai dešinės rankos kumščiu tris kartus į veido sritį – nosį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Po smūgių į veido sritį, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Policijos pareigūnų pati nekvietė, nes nenorėjo padaryti problemų sugyventinio mamai Č. S., kuri gyvena tame pačiame name, konfliktą ji matė ir girdėjo (tik nekalba ir nesupranta lietuviškai). Po kurio laiko A. M. išgirdo kaip jos sugyventinis skambino bendruoju pagalbos numeriu ir kvietė policiją, tačiau kodėl kvietė, negali paaiškinti. Tai yra ne pirmas kartas kai prieš ją smurtauja K. S., tik dėl patirto smurto nesikreipdavo pagalbos. Su policijos pareigūnais vyko į policijos komisariatą. Ten jai buvo iškviesti GMP medikai, kurie nustatė veido bei nosies sumušimus. Dėl kūno sužalojimo masto nustatymo pas specialistus vyks. Dėl jai padarytos moralinės, bei fizinės žalos civilinio ieškinio nereikš. (el. b. l. 1–9);

- 2024 m. balandžio 3 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu bei fotolentelės Nr. 1 užfiksuotais duomenimis, kad atvykus nurodytu adresu kambaryje ant grindų matyti raudonos spalvos dėmės, galimai A. M. kraujas iš nosies. (el. b. l. 22–29);

- 2024 m. balandžio 2 d. 15.42 val. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotais duomenimis, kad A. M. kvietimo rezultatas: pasak pacientės, sumušė sugyventinis, stipriai trenkė kumščiu į veidą tris kartus, jaučia silpnumą, galvos svaigimą, skauda galvą pakaušio srityje, kaktos kairėje pusėje gumbas, po kaire akimi patinimas, kraujuoja iš nosies, nosis skausminga, patinusi. Preliminari diagnozė - burnos žaizda ( el. b. l. 41–42 );

- alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 užfiksuotais duomenimi, kad 2024 m. balandžio 2 d. 15.29 val. nustatytas K. S. 2,95 promilių neblaivumas (el. b. l. 88).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad K. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinę A. M., prieš kurią panaudojo fizinį smurtą, tai yra, jai ranka tyčia sudavė tris kartus į veidą. Tokiu būdu ir veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kitų procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami K. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir uždraudimais. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (el. b. l. 142).

Dėl bausmės individualizavimo ir kitų klausimų

K. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: teistas, teistumas išnykęs (el. b. l. 124–128), baustas administracine tvarka (el. b. l. 132–135), nevedęs, nedirbantis. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais bei uždraudimais.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai K. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. balandžio 2 d. 15 val. iki 2024 m. balandžio 3 d. 10:36 val. (1 diena), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir nepagrįstai neapsunkinanti kaltinamojo padėties, įtvirtinta BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punkte, 5 dalies 4 punkte, 48 straipsnio 6 dalyje, todėl tikslinga kaltinamąjį įpareigoti pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatyta, kad asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis K. S. smurtavo prieš savo sugyventinę, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė byloje 34,70 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, taip pat civilinis ieškovas prašo priteisti iš kalto asmens 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (el. b. l. 74–75). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog buvo sužalota A. M., kuri dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteikta gydymo paslaugų kaina – 34,70 Eur. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas rašytiniais duomenimis (el. b l. 79), todėl pripažinus kaltinamąjį kaltu, priteistinas iš K. S. (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laiku, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laiku, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai K. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. balandžio 2 d. 15 val. iki 2024 m. balandžio 3 d. 10:36 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, įpareigoti K. S., per bausmės laikotarpį, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš K. S. 34,70 Eur (trisdešimt keturis eurus 70 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo įvykdymo. Išaiškinti, kad ši pinigų suma turi būti pervedama į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 191351679.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Išaiškinti K. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.