- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-11
- Bylos Nr.
- 1S-199-72/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Kaltinamasis
- O. P.
- Advokatai
- Egidijus Losis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Pačebutui, gynėjui advokatui Egidijui Losiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo O. P. gynėjo advokato Egidijaus Losio skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-06 nutarties, kuria kaltinamajam O. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. P. kaltinama tuo, kad jis 2007-01-15 – 2008-08-11 laikotarpyje, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą; 2007-01-15 – 2008-08-11 laikotarpyje, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi apgaule, bendrovės naudai siekdamas išvengti mokesčių, į deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis ir ją pateikęs Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip išvengė turtinės prievolės valstybei bei 2007-06-06 apgaule įgijo 18000 Lt vertės svetimą turtą – G. P. žemės sklypą; 2008-03-20 prašydamas liudytojo V. V. meluoti apklausos policijos pareigūnams ir būsimos apklausos Panevėžio miesto apylinkės teisme metu, siekė paveikti minėtą liudytoją, kad jis ikiteisminiame tyrime jo atžvilgiu duotų melagingus parodymus; 2008-04-18-21 laikotarpyje panaudodamas psichinę prievartą, siekė paveikti nukentėjusįjį V. V., kad jis ikiteisminiame tyrime jo atžvilgiu duotų melagingus parodymus; 2007-09-14-22 laikotarpyje tariamos skolos susigrąžinimui savavališkai išsivežė ir pardavė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 68000 Lt vertės akyto betono blokelius, t. y. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 233 str. 1 d., 294 str. 1 d., 233 str. 3 d. padarymu.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-06 nutartimi kaltinamajam O. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu kaltinamojo O. P. gynėjas advokatas Egidijus Losis prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-06 nutartį, kuria kaltinamajam O. P. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas trims mėnesiams. Nurodo, kad O. P. laikant suimtu nuo 2009-11-14 yra pažeidžiamas LR BPK 11 str. įtvirtintas proporcingumo principas. Mano, kad toks nepagrįstai ilgas O. P. atžvilgiu prievartos priemonės – suėmimo taikymas rodo prielaidinį BPK 122 str. pagrindų pobūdį, nesant privalomų prievartos priemonių taikymui būtinumo, neišvengiamumo ir proporcingumo kriterijų. Nurodo, kad suėmimo termino pratęsimo motyvavimas inkriminuojamų nusikalstamų veikų skaičiumi yra neteisingas, nes prievartos priemonių paskirtis baudžiamajame procese yra procesinių tikslų pasiekimo užtikrinimas tais atvejais, kai yra būtina taikyti prievartą. Būtinybės taikyti prievartos priemones klausimas vadovaujantis EŽTT jurisprudencija ir BPK 119 str. nesiejama su reiškiamų kaltinimų skaičiumi. Teigia, kad teismas neįvertino ir tai, kad O. P. pavojingiausia inkriminuojama veika priskiriama apysunkiam nusikaltimui, už kurį numatyta maksimali 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat neįvertino, kad O. P. baudžiamąjį persekiojimą inicijavo V. V. ir G. P.. Kaltinimai O. P. pareikšti išimtinai tariamų nukentėjusiųjų nenuosekliais parodymais, o be minėtų nukentėjusiųjų parodymų, nėra patikimų duomenų, kad O. P. įvykdė jam inkriminuojamas veikas. Nurodo, kad nutarties loginė analizė taip pat leidžia manyti, kad griežčiausios prievartos priemonės taikymu siekiama neprocesinių tikslų, t. y. nubausti O. P. už tai, kad jis ikiteisminiame tyrime savo kaltės nepripažino, o teisme atsisakė duoti parodymus. Teigia, kad nutarties analizė rodo ir tai, kad suėmimo terminas pratęstas, kadangi O. P. pažeidė rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas. Teismas taikė griežčiausią kardomąją priemonę nevertindamas, ar yra galimybių procesinius tikslus pasiekti taikant švelnesnę nei suėmimas prievartos priemonę, nemotyvuotai nurodydamas, kad švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti procesinių tikslų. Mano, kad užstatas ir dokumento paėmimas taip pat leistų efektyviai pasiekti procesinius tikslus bei pašalinti abejones dėl to, kad O. P. slėpsis nuo teismo ar kitaip trukdys procesui. Nurodo, kad teismo liko neįvertinta ir ta aplinkybė, kad O. P. serga lėtine vidaus organų liga, kuri progresuoja, dėl ko nuolat jaučiami dideli skausmai. Suėmimo sąlygos neužtikrina galimybės gydytis nuo ligos, kuria serga O. P., kadangi įkalinimo įstaigų ligoninė neturi konkrečiai paskirtų medikamentų, įkalinimo įstaigų maistas netinka šia liga sergančiam žmogui teiktino maisto. Kelis metus vidaus ligomis sergančio O. P. laikymas minėtomis sąlygomis nesuteikiant tinkamo gydymo, atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą nežmoniško, žmogaus orumą žeminančio elgesio sampratą. Nurodo, kad net ir tuo atveju, jei procesinės prievartos priemonės taikymas atitiktų procesinę ir materialinę nacionalinę teisę, jis gali būti pripažintas „neteisėtu“, jei pasirinktas, kai tam nėra būtinumo. Teigia, kad nagrinėjant bylą teisme yra apklausti visi liudytojai, tačiau jų parodymų analizė pagrįstai leidžia abejoti ar O. P. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tuo pačiu ir griežčiausios prievartos priemonės – suėmimo taikymo O. P. atžvilgiu pagrįstumu. Advokato manymu, visos šios aplinkybės rodo, kad suėmimo taikymas O. P. atžvilgiu yra nereikalingas, pažeidžia prievartos priemonių taikymo proporcingumo principą, o baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti ir netaikant prievartos priemonių ar taikant švelnesnes nei suėmimas prievartos priemones.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti, gynėjas advokatas prašo jo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo O. P. gynėjo advokato Egidijaus Losio skundas atmestinas.
Panevėžio apylinkės teismas skundžiama nutartimi pratęsdamas kaltinamajam O. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar kaltinamasis yra kaltas. Šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir ar buvo pagrindas pratęsti jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas bei tęsiamas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra tai, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.).
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, o teisme atsisakė duoti parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurių dalis jau ištirta teisme: nukentėjusiojo G. P. teisme, nukentėjusiojo V. V. ikiteisminio tyrimo teisėjo duoti parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada bei kitų tyrimo veiksmų protokolai leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis O. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Taigi darytina išvada, kad kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Taip pat neįžvelgiama, kad skundžiamoje nutartyje būtų neteisingai vertinamos bylos aplinkybės, kurios yra reikšmingos nustatant būtinumą pratęsti suėmimo terminą, bei būtų pažeistos BPK numatytos griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo taisyklės, kaip tvirtinama kaltinamojo gynėjo advokato skunde.
Pratęsdamas O. P. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).
Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad O. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau jis, pažeidė šios kardomosios priemonės sąlygas ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Tik policijos pareigūnų pagalba, praėjus penkiems mėnesiams po 2009-06-09 prokuroro nutarimu paskelbtos paieškos, O. P. buvo surastas ir sulaikytas. Be to, teisiamojo posėdžio metu ir pats O. P. pripažino, kad žinodamas apie jam paskirtą kardomąją priemonę ir žinodamas jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, išvyko į užsienį ir kviečiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą neatvyko žinodamas, kad paskelbta jo paieška. O. P. negalėjo įtikinamai paaiškinti ir savo išvykimo į užsienį priežasčių ir tikslų. Šioje byloje O. P. kaltinamas dviejų apysunkių ir trijų nesunkių tyčinių, baigtų nusikalstamų veikų padarymu, už kurias baudžiamasis įstatymas, be kitų bausmių rūšių, numato ir griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Kaltinamasis yra anksčiau teistas už tyčinio sunkaus savanaudiško nusikaltimo padarymą (LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d.), inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, iki suėmimo nedirbo, byloje nėra duomenų apie jo pastovų ir teisėtą pragyvenimo šaltinį. Šios aplinkybės apylinkės teismui pagrįstai leido manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus labai sunkius, sunkius ar LR BPK 122 str. 4 d. nurodytus apysunkius nusikaltimus. Todėl teismas teisingai kaltinamajam nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismo išvada, kad suėmimo skyrimo pagrindai kaltinamajam nėra išnykę ir, kad jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti neįmanoma, kaip tik toliau O. P. taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, yra pagrįsta. Kaltinamojo O. P. gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog, suimtasis serga sunkia liga, o įkalinimo įstaigų ligoninė neužtikrina šios ligos gydymo, nes neturi medikamentų, taip pat įkalinimų įstaigų maistas netinka šia liga sergančiam žmogui teiktino maisto, reikšmingos nustatant, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei ar darys naujus labai sunkius, sunkius ar LR BPK 122 str. 4 d. nurodytus apysunkius nusikaltimus. Tačiau, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios suimtajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiais pagrindais. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. P. minėta liga nustatyta 2005 m., t. y. dar iki inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Taigi, kaltinamajam buvo žinomas šios ligos gydymas, priežiūra bei sąlygos, tačiau jo nesulaikė nuo inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.
Byla su kaltinamuoju aktu Panevėžio miesto apylinkės teisme gauta 2010-02-24, 2010-03-26 nutartimi perduota nagrinėti teisiamajam posėdžiui. Byla yra sudėtinga ir didelės apimties, nagrinėjama dėl kelių nusikalstamų veikų. Bylos ilgą nagrinėjimą teisme iš dalies sąlygoja ir paties kaltinamojo veiksmai. Prieš pat 2010-12-23 teisiamąjį posėdį kaltinamasis O. P. atsisakė savo gynėjo V. Kupcikevičiaus paslaugų, o kitas jo gynėjas į teisiamąjį posėdį neatvyko, todėl teismas neturėjo galimybės apklausti į teisiamąjį posėdį atvykusio nukentėjusiojo V. V. ir bylos nagrinėjime paskelbė pertrauką iki 2011-02-01. Taigi teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad teismo procesas iki šiol vyksta dėl objektyvių priežasčių.
Kaltinamojo gynėjas advokatas skunde nurodo, kad kaltinamojo O. P. laikymas jį suimtu nuo 2009-11-14 prieštarauja LR BPK 11 str. įtvirtintam proporcingumo principui. Apie tai, kad suėmimas šiuo atveju yra pateisinamas, šioje nutartyje jau yra pasisakyta. Nors teismas nutartyje iš esmės ir nenurodė suėmimo taikymo ilgos trukmės pagrįstumo motyvų, tačiau jokių BPK nuostatų, reglamentuojančių suėmimo taikymo trukmę nepažeidė. Pažymėtina, kad remiantis EŽTT praktika, suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Šioje byloje O. P. inkriminuoti nesunkūs ir apysunkiai nusikaltimai, galimai padaryti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu. Aptariamu konkrečiu atveju viešas interesas netrukdomai teisiškai įvertinti inkriminuotas nusikalstamas veikas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, neabejotinai turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nors O. P. laikomas suimtas ilgą laiką, tačiau šioje (ir ankstesnėse) nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad ilgas suėmimo terminas yra pateisinamas. LR BPK 127 straipsnis reglamentuoja suėmimo taikymo trukmę tik ikiteisminio tyrimo metu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad suėmimas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 18 mėnesių, tačiau įstatymas nenumato maksimalių suėmimo trukmės terminų, kai byla jau yra teisme. Ši baudžiamoji byla jau beveik kaip metus nagrinėjama teisme, todėl teismo nutartis O. P. suėmimo terminą pratęsti dar trims mėnesiams nepažeidžia ir BPK 127 straipsnio nuostatų. Dėl išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o esant motyvuotiems O. P. suėmimo termino pratęsimo pagrindams ir sąlygoms teismas taip pat neįžvelgia nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nei Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimo.
Pažymėtina ir tai, kad skundą dėl suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo nagrinėjantis teismas kardomosios priemonės pakeitimo klausimo nesprendžia, nes ikiteisminio tyrimo metu tai yra prokuroro, o bylą perdavus teismui, teismo, kurio žinioje yra byla, prerogatyva.
Esant tokioms aplinkybėms naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kaltinamojo O. P. gynėjo advokato Egidijaus Losio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-06 nutartį.