Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Ninai Linartienei, dalyvaujant atsakovės N. M. atstovui advokatui Raimundui Gargasui, nedalyvaujant ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui, atsakovei N. M., viešame teismo posėdyje, žodinio bylos nagrinėjimo proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei N. M. dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. M. atstovas advokatas Raimundas Gargamas, teismo posėdyje nurodė, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl atsakovės kaltės. R. Z. ir A. V. 2008-11-10 pasirašė aktą, jog bute Nr. 4 yra trūkusi „vandens padavimo šlangelė“, tačiau 2008-11-10 bute jos nebuvo ir negalėjo būti. Nurodė, kad pagal turimus duomenis namo stogas buvo kiauras, jis buvo remontuojamas ir nuo stogo bėgo vanduo ne tik į butą Nr. 2, bet ir į butus Nr. 3 ir Nr. 4, todėl žala galėjo atsirasti nuo kiauro stogo. Apie tai, jog padaryta žala atsakovei niekas nepranešė, atsakovės sūnus ir vyras atvykdavo į butą, tačiau gedimo nepastebėjo.

L. A. A. V. teismo posėdyje parodė, jog pas atsakovę N. M. bute nebuvo, nes jos nekvietė, akto ji neskaitė.

Liudytojas G. M. teismo posėdyje parodė, jog pas juos niekada bute nebuvo trūkusi šlangelė, stogą keitė 2007 m., bet vanduo galėjo būti susikaupęs ir galėjo pratekėti. Studentai gyvena nuo 2009, o apipilta buvo 2008 m. Teigia, jog žala buvo padaryta ne dėl jų kaltės.

Liudytojas G. M. teismo posėdyje parodė, jog trukusios šlangutės nepastebėjo, teigė, jog užliejimas galėjo būti nuo stogo, nes ir po stogo remonto butuose kaupiasi drėgmė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atmestinas visiškai.

Nustatyta, kad R. Z., apdraudė butą (duomenys neskelbtini) (b.l. 9).

R. Z. yra ½ buto dalies (duomenys neskelbtini) savininkė (b.l. 10).

2008 11 06 R. Z. ½ buto dalies (duomenys neskelbtini) savininkė pateikė pranešimą apie įvykį draudikui PZU Lietuva (b.l. 12).

2008 11 10 buvo aplietas minėtas butas ir surašytas esamos būklės apžiūros aktas (b.l. 11).

2008 11 10 Ieškovas PZU Lietuva surašė nekilnojamo turto apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad numanomas kaltininkas butas Nr. 4 (b.l. 13, 13a, 14).

Dėl padarytų nuostolių buvo sudaryta lokalinė sąmata 3048 Lt Bei pateikta (b.l. 15, 16) bei PVM sąskaita-faktūra apie pakeistą langą (b.l. 17-19).

Ieškovas pateikė žalos paskaičiavimą (b.l. 20), draudimo išmokos mokėjimas (b.l. 21) bei 3580,84 Lt mokėjimo nurodymas (b.l. 22).

Atsakovams taip pat buvo siųstas pranešimas apie draudiminį įvykį bei siųstos pretenzijos (b.l. 23, 24, 26).

Nustatyta, kad buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini). Ieškovas išmokėjo buto savininkei draudimo mokestį 3580,84 Lt. Ieškovas regreso tvarka kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų padarytą žalą.

Ieškinys atmestinas šiais motyvais:

Ieškovas apdrausdamas turtą, įgyja pareigą atlyginti žalą padarytą apdraustam turtui. (CK 6.1007 str.). Ieškovas taip pat turi teisę regreso tvarka išsiieškoti nuostolius iš kaltų asmenų (CK 6.1015 str.).

CK 6.246–6.249 str. numato, kad deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis, kaltė bei padaryta žala.

Iš atsakovo atstovo paaiškinimų, rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų nustatytina, kad 2008-11-10 R. Z. ir A. V. pasirašė aktą, kuriame surašyti vonios ir virtuvės apgadinimai užpilant vandeniu, manytina, kad bute Nr. 2, nes akte tokios nuorodos nėra. Taip pat šiame akte nurodyta, kad “rasta bute (duomenys neskelbtini) (ištaisyta į iš dviejų į keturis) vonioje yra trūkusi vandens padavimo šlangelė, ko pasėkoje bėgo vanduo keturias dienas“. Apklausus liudytoją Anicetą A. V., teismo posėdyje ji parodė, jog ji apžiūrėjusi tik butą Nr. 2, o pas atsakovę N. M. bute nebuvo, nes jos nekvietė. Matė ieškovės buto vonioje šlapias lubas ir grindis, Nurodė, jog pas juos buvo kiauras stogas ir dažnai bėgdavo per stogą 1997 metais stogas buvo sutvarkytas, tuo metu kai buvo apipiltas butas stogas buvo jau perdengtas, tačiau nurodė, kad ir pas ją bute vėl šlampa sienos. Nurodė, jog pas atsakovę bute gyvena studentai ar mokiniai ir jie gal užpylė. Atsakovui neskambino, akto neskaitė (b.l. prot. 67).

Taigi akte nurodytos tokios aplinkybės, kurių pasirašiusi liudytoja, nematė, o akto net neskaitė. Ieškovo atstovas surašant buto apipylimo aktą nedalyvavo. Akte nurodytos tokios aplinkybės, kurių aktą surašiusieji asmenys negalėjo nustatyti, nes nebuvo apžiūrėję atsakovės buto.

L. G. ir G. M. (ieškovės vyras ir sūnus) parodė, kad apie buto užliejimą jie nieko nežinojo, jų niekas neinformavo, jiems net nebuvo paskambinta. Dabar tame bute gyvena studentai ir bent kartą per savaitę atvyksta butą apžiūrėti. 2008 m. jie dar tame bute, nors ir nepastoviai, dar gyvendavo patys, tik pasiligojus atsakovei, jie išsikėlė gyventi į Kėdainius. Jie niekada nėra pastebėję, kad pas juos būtų koks gedimas ar bėgęs vanduo. Jie mano, kad galėjo bėgti per stogą, be to mano, jei būtų trūkusi vandens padavimo žarnelė ir vanduo būtų bėgęs keturias dienas, tai nuostoliai būtų daug didesni. Liudytojai mano, kad esant kiauram stogui lietaus vanduo galėjo kauptis ir prasiveržti. Be to ir aktas surašytas nei vienam jų šeimos nariui nedalyvaujant, jų apie tai neinformuojant. Gyventojai turi atsakovės vyro telefono numerį, jis kiekvieną mėnesį renkantis pinigus už bendras paslaugas, tačiau, kad buvo užlietas butas jis nebuvo informuotas (b.l. 67, 69).

Taigi iš paminėto nustatytina, kad ieškovai nepagrįstai prašo regreso tvarka priteisti iš atsakovės nuostolių, už padarytą žalą regreso tvarka, nes norint prisiteisti regreso tvarka žalą ieškovas privalo įrodyti atsakovės kaltę ir visas kitas sąlygas deliktiniai atsakomybei atsirasti. Nors LAT nurodo, kad preziumuojama, kad užpylus butą yra kalti asmenys gyvenantys virš užpilto buto, tačiau namui esant tik keturių butų, liudytojams nurodant, kad visi namo gyventojai turi ir turėjo problemų dėl kiauro stogo, akte nurodžius klaidingus faktus, kurių aktą surašiusieji asmenys net neturėjo galimybės nustatyti, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo atstovas nei karto į posėdžius neatvyko ir savo pažeistos teisės negynė ir neįrodinėjo.

Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovei priteistina 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.), o pašto išlaidos – 21,38 Lt priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259-270 str.

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atmesti.

Ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei N. M. dėl žalos priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“, į.k. 110057869, buveinės adresas – Konstitucijos pr. 7, Vilnius, 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“, į.k. 110057869, buveinės adresas – Konstitucijos pr. 7, Vilnius, 21,38 Lt (dvidešimt vieną litą 38 ct) pašto išlaidų valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (kvitą pristatyti į baigtų civilinių bylų raštinę kab. Nr. 115).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.