Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2021-12-20 · Civilinė byla Nr. e2-3171-829/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-20
Bylos Nr.
e2-3171-829/2021
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00345-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Ieškovas
S. O.
Atsakovas
L. Š.
Advokatai
Gvidas Byčius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3171-829/2021Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00345-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.3.8
(N)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 20 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei,dalyvaujant ieškovei S. O., jos atstovui advokatui Gvidui Byčiui,išvada teikiančios institucijos atstovei I. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. O. ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, pareikštą atsakovui L. Š., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2021 m. gegužės 13 d. priimtas ieškovės S. O. ieškinys atsakovui L. Š. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, kuriuo prašo nustatyti M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir N. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. O., priteisti iš atsakovo L. Š. vaikų M. Š. ir N. Š. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, lėšų uzufruktoriumi paskiriant S. O., ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė S. O. ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad augina penkis vaikus, tačiau ieškinį teikia dėl dviejų. Santykiai su atsakovu nesusiklostė, todėl negyvena kartu jau 5 m. Kadangi atsakovas vaikais visą šį laikotarpį nesirūpina, todėl jie auga su ja ir tik ji galinti užtikrinti bent minimalias gyvenimo sąlygas. Tik ji rūpinasi ir auklėja juos bei toliau ketina tai daryti pagal galimybes. Gyvena socialiniame dviejų kambarių būste. Tokia vaikų gyvenamoji vieta jau nusistovėjusi ir atsakovas su tuo iš esmės sutinka. Dirbti negalinti, nes rūpinasi vaikais, todėl su jos pajamomis sunku pragyventi, o atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo. Jos skaičiavimais, kiekvienam vaikui kas mėnesį būtina skirti ne mažiau kaip 250 Eur. Ji prie vaikų išlaikymo prisideda rūpesčiu, todėl iš atsakovo priteistina M. Š. ir N. Š. po 150 Eur kas mėnesį. Laiko, kad atsakovas turi pinigų, nes jai tą yra sakęs vasarą, be to atsakovas dirba užsienyje. M. Š. yra neįgalus, turi cerebrinį paralyžių. Jam būtina priežiūra, vaistai, neįgaliojo vežimėlis. N. Š. neturi specialių poreikių, būtinos tik įprastinės išlaidos. Pragyvena ir susimoka už komunalines paslaugas – apie 150 Eur be šildymo – iš valstybės vaikams skiriamų pinigų. Kol tėvas gyveno su vaikais, jis prisidėdavo prie išlaikymo, tačiau jau kurį laiką niekuo neprisideda. Kadangi atsakovas su vaikais nebendrauja, todėl nustatyti konkrečią bendravimo tvarką netikslinga, tačiau ji netrukdys tėvui bendrauti su vaikais, kai tik jis parodys tokį norą (b. l. 2; 2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 min. 28 sek. iki 16 min. 7 sek.).

Atsakovas L. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje nedalyvavo, teismo procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai ir laiku pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį, todėl civilinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Byloje yra pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) išvada, kurioje nurodyta, kad nuo 2018 m. liepos 5 d. ieškovės šeimai yra inicijuota atvejo vadyba, teikiama socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslauga, dėl motinos piktnaudžiavimo alkoholiu, vaikų nepriežiūros. S. O. yra motyvuota spręsti savo šeimos problemas, geranoriškai bendrauja ir bendradarbiauja su specialistais teikiančiais šeimai pagalbą, iki karantino lankė anoniminių alkoholikų grupę (duomenys neskelbtini), yra konsultuojama psichologo, konsultacijos tęsiamos. Motina domisi vaikų ugdymu, bendrauja su vaikų mokyklos atstovais, vaikai jungiasi prie nuotolinio mokymosi. Vaikų motina užtikrina vaikų sveikatos priežiūrą, reguliariai lankosi pas gydytojus, laiku yra išrašomi vaistai. Apsilankymų metu šeimos namuose randama švara, tvarka, užtikrinama pilnavertė mityba, gaminamas maistas. S. O. vaikams ugdo higienos įgūdžius, vaikų apranga ir avalynė atitinka jų amžių ir metų laiką. S. O. stengiasi užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams saugią aplinką, tačiau šiuo metu pagrindinė problema šeimoje kyla, dėl paauglių vaikų elgesio kontrolės. Vaikų motina deda pastangas iškilusias problemas spręsti savarankiškai, adekvačiai reaguoja į specialistų pateikiamas pastabas, rekomendacijas. Motina stengiasi dėl savo ir vaikų gerovės, vykdo pagalbos plane numatytus įsipareigojimus, yra motyvuota spręsti išskilusias problemas, pati kreipiasi į specialistus pagalbos, siekiant užtikrinti savo nepilnamečių vaikų saugumą, geranoriškai bendrauja ir bendradarbiauja su specialistais (b. l. 3–4).

Skyriaus atstovė I. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko išvadą ir nurodo, jog duomenų apie atsakovą neturi. Laiko, kad ieškinys atitinka nepilnamečių vaikų interesus, motina rūpinasi jais, todėl tikslinga nustatyta vaikų gyvenamąją vietą su ja (2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 16 min. 24 sek. iki 18 min. 9 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiams vaikams nustatymo.

Teismas, vadovaudamasis ieškovės, Skyriaus išvada ir jo atstovės paaiškinimais, kad nepilnamečiai vaikai M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), ir N. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo gyveno kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje, kur sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi, augti ir vystytis – šeimos namuose randama švara, tvarka, užtikrinama pilnavertė mityba, taip pat stengiamasi užtikrinti nepilnamečiams vaikams saugią aplinką. Ieškovė rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, prižiūri ir slaugo neįgalų M. Š., stengiasi pritaikyti aplinką prie jo poreikių, planuoja pirkti jam vežimėlį. Atsižvelgiama ir į tai, kad atsakovas nepateikė byloje atsiliepimo bei nepareiškė jokių pretenzijų dėl to, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina, todėl teismas sprendžia, jog nepilnamečių M. Š. ir N. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina ieškove S. O., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaikų interesus (CK 3.169 straipsnis, CK 3.174 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Šiuo atveju, nors byloje yra tik ieškovės paaiškinimai apie galimą atsakovo darbą užsienyje apie atsakovą ir teismas neturi jokių objektyvių duomenų ar jis dirba, kokias mėnesines pajamas gauna, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Atsakovas yra darbingo amžiaus žmogus, nėra duomenų, kad turi sveikatos problemų ar jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis, todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, atsakovas turi būti aktyvus, siekdamas gauti pakankami pajamų su tikslu išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Teismas, įvertindamas nurodytas aplinkybes, atsižvelgia ir į tai, jog šalių vaikai M. Š. ir N. Š. jau penkerius metus yra išlaikomi ir auklėjami iš esmės vien ieškovės pastangomis ir lėšomis, jog ieškovei vienai tenka šalių vaikų auklėjimo, dėmesio jiems skyrimo bei neįgalaus vaiko sveikatos priežiūros rūpesčiai, atitinkamos yra ir sunkiai paskaičiuojamos ieškovės asmeninio laiko bei sveikatos sąnaudos, nuo kurių savo požiūriu ir elgesiu vaikų atžvilgiu yra save atleidęs atsakovas, nebendraudamas su vaikais, nesirūpindamas nei materialiai, nei dvasiškai su savo vaikais M. Š. ir N. Š..

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti nepilnamečiams M. Š. ir N. Š. išlaikymą kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Ieškovė savo reikalavimą motyvavo tuo, kad kiekvienam iš jų per mėnesį reikia ne mažiau kaip 250 Eur – maistui, drabužiams, vaistams, vaikų ugdymui ir mokslui, taip pat išlaidoms, susijusioms su vaikų teisėmis į gyvenamąjį būstą. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip buvo nurodyta, teismas gali priteisti išlaikymą ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau esant galimybėms turi būti užtikrinti ir tie poreikiai, kurie padeda vaiką ugdyti pilnaverte ir sveika asmenybe. Vaikams, atsižvelgiant į jų gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Mažamečiams vaikams ypač svarbi teisė žaisti. Nors ieškovė nenurodė šių poreikių, tačiau teismas visapusiškai užtikrindamas vaikų interesus laiko, kad būtina užtikrinti vaikų interesą dalyvauti socialiniame gyvenime, turėti turiningą laisvalaikį, kas akivaizdžiai turės įtakos vaikų asmenybės raidai.

Atsakovo L. Š. paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini)., tačiau bylos duomenimis atsakovas šiuo adresu negyvena ir galimai yra išvykęs į užsienį. Sodra neturi duomenų apie atsakovo darbovietę ir gaunamas pajamas (b. l. 24). Valstybės įmonės Registro centro duomenimis, atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 22). Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovas neturi automobilių (b. l. 26). Daugiau duomenų apie atsakovo nuosavybės teise turimą kilnojamą, nekilnojamą turtą, gaunamas pajamas, sveikatos būklę ar kitus išlaikytinius, byloje nėra.

Nustatyta, kad ieškovė S. O. gyvena socialiniame būste, šiuo metu niekur nedirba (b. l. 23). Jos gaunamas pajamas sudaro tik gaunamos socialinės paramos už vaikus, slaugą ir kt., kurios sudaro per mėnesį nuo 913,40 Eur iki 1 258,84 Eur (b. l. 14). Be M. Š. ir N. Š. ieškovė augina dar tris vaikus: S. O., gimusį (duomenys neskelbtini), M. O., gimusį (duomenys neskelbtini), L. O., gimusį (duomenys neskelbtini), taip pat ieškove kartu gyvena ir pilnametis sūnus T. O.. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas su jo priklausiniais (b. l. 18–21). Transporto priemonių neturi (b. l. 25).

Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, teismas daro išvadą, jog šalių turtinė padėtis iš esmės yra apylygė ir skiriasi nežymiai bei yra pakankama užtikrinti vaikams bent minimalius būtinuosius poreikius. Atsižvelgiant į esamą tėvų turtinę padėtį, sveikatos būklę, amžių, gaunamas pajamas, prižiūrimus vaikus bei vieno iš jų slaugymą, teismas konstatuoja, jog nepilnamečių vaikų ((duomenys neskelbtini)) minimalių poreikių patenkinimo suma, kurią nurodo ieškovė laikytina reikalinga ir protinga, atitinkanti tėvų turtinę padėtį ir galimybę tokio dydžio išlaikymą vaikui teikti. Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė S. O. privalo užtikrinti vaikų gyvenamąjį būstą, mokėti už komunalines paslaugas, jai prižiūrint mažamečius vaikus ir slaugant neįgalų M. Š., yra apribotos galimybės skirti laiko darbui. Teismas konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį ieškovės S. O. dalis turi būti mažesnė, taigi išlaikymo dydį paskirstant po 150 Eur iš atsakovo, ir preziumuojant, jog likusią 100 Eur dalį privalės teikti ieškovė, kiekvienam vaikui kas mėnesį.

Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, jog prašomas priteisti po 150 Eur per mėnesį išlaikymo dydis M. Š. ir N. Š. atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti šių nepilnamečių vaikų minimalius poreikius, todėl iš atsakovo L. Š. priteistinas 150 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam iš sūnų: M. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir N. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2021 m. gegužės 13 d.) iki jų pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė S. O..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės buvo pareikštas vienas neturtinis reikalavimas, t. y. nustatyti vaikų gyvenamąją vietą ir vienas turtinis reikalavimas – priteisti vaikams materialinį išlaikymą.

Reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą šiuo konkrečiu atveju turi būti apmokėtas 85 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Reikalavimas priteisti dviem vaikams materialinį išlaikymą turi būti apmokėtas 81 Eur žyminiu mokesčiu (12 mėn. x 300 Eur (2 vaikai) = 3 600 Eur x 3 proc. / 100 proc. = 108 Eur x 75 proc. / 100 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą ieškinį sudarant keliems savarankiškiems reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą.

Kadangi ieškinys šiuo atveju tenkinamas visiškai, todėl žyminis mokestis – 166 Eur priteistinas iš atsakovo.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 7 Eur ir ši suma priteisiama iš atsakovo valstybei, kadangi jų dydis viršija minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, t. y. 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 375-380 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su vaikų motina S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki jų pilnametystės kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų).

Periodinėmis išmokomis priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti jos nepilnamečiams vaikams M. Š. ir N. Š. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7 Eur (septynių eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 166 Eur (vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį. Šios sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodai – 5660 (žyminiam mokesčiui ir išlaidoms už procesinių dokumentų įteikimą). Surenkamosios sąskaitos:

Akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

Akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Spendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Loreta Masevičiūtė